Byla 3K-3-85/2014
Dėl atleidimo iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentei ir Teisėjų tarybai dėl atleidimo iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisėjo atleidimo iš pareigų, kai šis savo poelgiu pažemina teisėjo vardą, tvarką, operatyvinio tyrimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką, bei proceso teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas A. L. (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu, negaliojančiu ir panaikinti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 13P-70-(7.1.2) pritarti Lietuvos Respublikos Prezidentei (toliau – Prezidentė) atleisti A. L. iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Prezidentės 2012 m. gegužės 15 d. dekretą Nr. IK-1064 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo A. L. atleidimo“, kuriuo A. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 4, 5 dalimis, 115 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 6, 7 dalimis ir Teisėjų tarybai patarus, atleistas iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą.

7Byloje nustatyta, kad Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 13P-70-9(7.1.2), vadovaujantis Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) 2012 m. sausio 19 d. raštą Nr. 4-01-312, kuris leidžia teigti, jog Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. L.: 1) darė poveikį administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-4471-456/2011 nagrinėjusiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui R. B., siekdamas paveikti šios bylos eigą ir baigtį; 2) toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos V. R. neteisėtą pašalinę įtaką, kuri galėjo paveikti sprendimo priėmimą teisėjo A. L. nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4586-226-2011; 3) toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo G. V. neteisėtą pašalinę įtaką, kuri galėjo paveikti sprendimo priėmimą teisėjo A. L. nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-4602-226-2011; 4) UAB „Avia Catering“ direktoriaus naudai ir interesais, bendraudamas su pažįstamais Kauno teritorinės muitinės pareigūnais, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus jos atliekamame tyrime dėl UAB „Avia Catering“ prekių (trąšų) sulaikymo procedūros, pripažinta, kad A. L. nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo, nešališkumo, nepriklausomumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo ir pareigingumo principų bei nurodytais veiksmais pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 7 punkte, 9 straipsnio 2, 3 punktuose, 12 straipsnio 2 punkte ir 15 straipsnio 3 punkte įtvirtintus reikalavimus ir nutarta patarti Prezidentei atleisti A. L. iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Prezidentės 2012 m. gegužės 15 d. dekretu Nr. IK-1054 „Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo A. L. atleidimo“ ieškovas atleistas iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų.

8Ieškinyje teigiama, kad STT 2012 m. sausio 19 d. rašte nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ieškovas padarė rašte aprašytus pažeidimus, kuriais jis tariamai nesilaikė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų principų. Ieškovo nuomone, informacija Prezidentei ir Teisėjų tarybai pateikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – Operatyvinės veiklos įstatymas) 6 straipsnį, parinkta vienpusiškai ir neobjektyviai; STT pareigūnai iškreipė faktines aplinkybes, tyrimo metu nepaėmė nė vieno 2012 m. sausio 19 d. rašte nurodytų įvykių esmę patvirtinančio paaiškinimo, netikrino operatyvinės informacijos. Nors Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9, 24 punktuose, 7 straipsnio 4 punkte, 10, 11 straipsniuose nustatyta, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, slaptas patekimas į patalpas gali būti vykdomi tik apygardų teismams motyvuotomis nutartimis tai sankcionavus, Šiaulių apygardos teismo nutartyse, kuriomis sankcionuoti operatyviniai veiksmai ieškovui, šių naudojimo motyvai nenurodyti, penkių nutarčių rezoliucinėse dalyse sankcionuotas kitų operatyvinių veiksmų naudojimas. Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. 719 KF nurodytos dvi nutarties priėmimo datos (2011 m. spalio 24 d. ir 2011 m. spalio 25 d.), 2011 m. liepos 11 d. nutartimi Nr. 565 KF elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas sankcionuoti atgaline data (nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. liepos 22 d.), 2011 m. liepos 11 d. nutartyse Nr. 566 KF ir 567 KF nurodyta, kad sankcionuotų techninių priemonių naudojimas taikomas specialia tvarka, daugiau operatyvinės medžiagos neišslaptinant, nenurodant tokio sprendimo pagrindų ir motyvų, todėl ieškovui neaišku, kodėl nutartys neišslaptintos (jeigu tokios buvo), jam kyla abejonių, jog galbūt operatyviniai veiksmai buvo atliekami neteisėtai, o jų metu gauta informacija neturi įrodomosios reikšmės (nėra leistini įrodymai).

9Ieškovas nurodo, kad 2011 m. liepos mėn. V. K. jam papasakojo, jog jo sūnaus draugė L. N. netyčia kliudė greta stovėjusį automobilį ir, to nepajutusi, nuvažiavo (už ką jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas). Ieškovas, V. K. prašymu apie nurodytą įvykį pasiteiravęs kolegos teisėjo R. B., sužinojo, kad L. N. nustatytas normą viršijantis girtumas, paklausė, ar yra įrodymų, jog L. N. žinojo apie kito automobilio apgadinimą, ar nereikės pažeidimo perkvalifikuoti, nebuvus pasišalinimo iš įvykio vietos fakto; R. B. atsakęs, kad viskas spręsis posėdžio metu. Ieškovo vertinimu, jis R. B. nedarė neteisėto poveikio (to negalėjo padaryti būdamas šiam, kaip teismo pirmininko pavaduotojui, pavaldus), neprašė perkvalifikuoti pažeidimo, nesiekė turėti įtakos bylos eigai ir baigčiai; paskambinus L. N., ieškovas teigia leidęs suprasti, kad į bylą nesikiša ir konsultacijų neteikia; su ja susitikęs prie lifto – pasišalino (L. N. atvyko neblaivi, pradėjo kažko prašyti), pokalbis neįvyko.

10Ieškovo teigimu, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-4586-226/2011, pradėta pagal ATPK 413 straipsnio l dalį, nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas R. D. eilinių atostogų metu (netinkamam asmeniui). Kadangi toks sprendimas buvo teisingas ir teisėtas, tai teisėjos V. R. prašymas griežtai nebausti R. D., pasak ieškovo, jokios įtakos bylos eigai ir baigčiai neturėjo; procesinis sprendimas nebuvo skųstas, jis įsiteisėjęs.

11Ieškovas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A-4602-226/2011, pradėtą pagal ATPK 413 straipsnio l dalį, baigė 2011 m. liepos 26 d. nutarimu, kuriuo pritaikė ATPK 301 straipsnį ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali bauda, nes egzistavo visos įstatyme įtvirtintos sąlygos: pažeidėja Z. G. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pateikė jai už gerą darbą pareikštas padėkas. Teisėjo G. V. prašymas griežtai nebausti Z. G. jokios įtakos bylos eigai ir baigčiai neturėjo; nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs.

12Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. UAB „Avia Catering“ darė ieškovo namo remontą; bendrovės direktorius V. F. pasiskundė, jog Kauno muitinė 2011 m. liepos mėn. sulaikė UAB „Avia Catering“ į Lenkiją reeksportuojamas trąšas, nenurodydama sulaikymo priežasčių. Norėdamas jas sužinoti, ieškovas skambino buvusiems savo bendradarbiams – draugams, su kuriais bendrauja iki šiol, tačiau nebandė jiems daryti jokio poveikio, skambino ne kaip teisėjas, o kaip pažįstamas eilinis fizinis asmuo, retoriškai sakydamas: „arba, arba“ (arba konfiskuokit, arba ne); teisės aktai nedraudžia ieškovui, kaip teisėjui, pasidomėti galbūt neteisėtais pareigūnų veiksmais.

13Ieškovo nuomone, STT 2012 m. sausio 19 d. raštas, kurio pagrindu priimtas Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 13P-70-(7.1.2), yra deklaratyvus, šališkas, neobjektyvus ir teisiškai nepagrįstas, surašytas iš konteksto pasirinktinai išimant cituojamas pokalbių dalis, iškreipiant tikrąją esmę. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) 2012 m. sausio 27 d. raštas Nr. 17.2-2413, kuriame, be kita ko, pranešama, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtas, patvirtina, jog STT 2012 m. sausio 19 d. rašte pateikta melaginga informacija, kad buvo surinkti duomenys apie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių.

14Ieškovas nurodo Teisėjų tarybai parašęs sutikimą atleidimo klausimą svarstyti jam nedalyvaujant, neduodamas sutikimo priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu, todėl Teisėjų taryba, priimdama 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą, ir Prezidentė, priimdama 2012 m. gegužės 15 d. dekretą, ieškovui būnant nedarbingam, pažeidė jo konstitucines teises, nesilaikė teisingumo ir nešališkumo principų, skubotai apkaltino pagal medžiagą, kurioje tendencingai pateikti neigiami, pagal įstatymo reikalavimus neištirti duomenys (Konstitucijos 5, 7, 21, 22, ,25, 26, 29, 31, 33, straipsniai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 128, 129, 131, 133 straipsniai). Ieškovo įsitikinimu, jo darbo patikros procedūra buvo neteisėta, atlikta nesilaikant įstatymų, nenustatyta pakankamai objektyvaus pobūdžio faktų, kurie leistų konstatuoti, kad ieškovas pažemino teisėjo vardą; Teisėjų tarybos patarimas atleisti ieškovą iš teisėjo pareigų neargumentuotas, neišdėstyti motyvai, dėl kurių priimtas toks sprendimas.

15Ieškovo nuomone, atleidimas iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, yra drausminė nuobauda; Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada teisėjas atsako drausmine tvarka. Generalinės prokuratūros 2012 m. sausio 27 d. raštas Nr. 17.2-2413 patvirtina, kad, įvertinus STT pateiktą medžiagą, ikiteisminis tyrimas nepradėtas, jame neužsimenama apie Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus, tačiau, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, ieškovas nepagrįstai pripažintas kaltu dėl Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimo.

16II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

17Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

18Nustatęs, kad nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. liepos 15 d. ieškovo pažįstamas V. K. su L. N., siekdami šiai palankaus teismo sprendimo, ne kartą bendravo su Kauno miesto apylinkės teismo teisėju A. L.; 2011 m. liepos 18 d. nutarimu teisėjas R. B., vadovaudamasis ATPK 301 straipsniu, už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą L. N. paskyrė 4000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (nutarimą apskundus Kauno apygardos teismui, šis jį pakeitė, paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams); pažymėjęs, jog šių faktinių aplinkybių ieškovas neneigė, priešingai, pripažino, kad diskutavo su teisėju R. B. apie šią bylą, teismas pripažino pagrįsta išvadą, jog teisėjas A. L. darė poveikį administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-4471-456/2011 nagrinėjančiam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui R. B., siekdamas paveikti šios bylos eigą, ir taip pažemino teisėjo vardą. Vertindamas ieškovo veiksmus nagrinėjant bylą Nr. A-4586-226/2011 dėl R. D. padaryto administracinio teisės pažeidimo, teismas nustatė, kad teisėja V. R. buvo ieškovo kabinete, kalbėjo apie R. D. bylą, prašė šios griežtai nebausti, pasiūlė nutarime remtis aplinkybe, jog protokolas surašytas R. D. atostogų metu (tokį sprendimą ieškovas priėmė ne nagrinėdamas bylą ar teismo posėdžio metu išgirdęs proceso dalyvių pasisakymus), todėl, atsižvelgęs į Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 2, 4 punktų, 9 straipsnio 2 punkto, 15 straipsnio 5 punkto nuostatas, konstatavo, kad ieškovas pasidavė pašalinių įtakai, ją toleravo ir, nesiimdamas priemonių nutraukti V. R. įtakos, pažemino teisėjo vardą. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs (jo neteisėtumas nekonstatuotas įstatymo nustatyta instancine tvarka), nepaneigia pirmiau nustatytų aplinkybių, kad ieškovas savo elgesiu pažemino teisėjo vardą. Spręsdamas dėl ieškovo veiksmų nagrinėjant bylą Nr. A-4602-226-2011 dėl Z. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, teismas pripažino pagrįsta išvadą, kad A. L. toleravo ir nesiėmė priemonių nutraukti kolegos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo G. V. neteisėtą pašalinę įtaką ir šiuo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nes G. V. lankėsi ieškovo kabinete ir prašė griežtai nebausti Z. G., susitarė, jog dieną prieš bylos nagrinėjimą G. V. paskambins ieškovui telefonu ir pašnekės „apie orą“, taip primindamas apie bylą (nustatyta, kad tai buvo padaryta), tai, anot teismo, leidžia teigti, kad ieškovas ne tik nesiėmė priemonių nutraukti kito asmens įtaką dėl jo nagrinėjamos bylos, bet ir ją toleravo, jai pritarė bei pasidavė. Teismas pripažino, kad ieškovas, veikdamas UAB ,,Avia Catering“ direktoriaus V. F. naudai, siekė paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus atliekant tyrimą dėl UAB ,,Avia Catering“ į Lietuvos Respubliką įvežtų prekių (bendravo su Kauno teritorinės muitinės pareigūnais siekdamas nutraukti prekių (trąšų) sulaikymo procedūrą, ieškojo būdų padaryti įtaką tiems asmenims, kuriems jautė galintis daryti įtaką, ir neskambino asmenims, kurių bijojo negalintis paveikti), taip pažemindamas teisėjo vardą.

19Remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas) teismas padarė išvadą, kad Teisėjų taryba, priimdama nutarimą dėl patarimo Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų, pažeminus teisėjo vardą, tokį nutarimą turi argumentuoti; argumentuojant nebūtina nurodyti, kokias konkrečias nuostatas teisėjas savo poelgiu pažeidė, nes įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs baigtinio sąrašo teisėjo poelgių, kurie galėtų būti vertinami kaip žeminantys teisėjo vardą; kiekvienu atveju Teisėjų taryba, ištyrusi visas reikšmingas aplinkybes, turi nustatyti, ar konkretus poelgis gali būti laikomas žeminančiu teisėjo vardą. Teismas sprendė, kad ginčijamame Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 13P-70-9(7.1.2) aiškiai įvardyti ieškovo poelgiai, kurie įvertinti kaip pažeminę teisėjo vardą, todėl Teisėjų taryba pagrįstai patarė Prezidentei atleisti ieškovą iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys nesuderinamas su teisėjo garbe, neatitinka Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, kenkia teismo autoritetui, žemina teisėjo vardą. Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2006 m. gruodžio 17 d. nutarimuose išdėstyta doktrina patvirtina, kad teisėjo atleidimas iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, nesusietas su būtinybe taikyti drausminės atsakomybės procedūrą, teisėjo vardą žeminantis poelgis yra savarankiškas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laikė nesant pagrindo teigti, kad ieškovo ginčijamas Prezidentės dekretas, kuriuo jis atleistas iš teisėjo pareigų, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

20Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei savo paaiškinimuose Teisėjų tarybai, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės neginčijo Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, apsiribodamas, jo nuomone, egzistuojančiomis procedūrinėmis kliūtimis atleidimo iš pareigų klausimui spręsti ir įrodymų, pagrindžiančių ginčijamą Teisėjų tarybos sprendimą, leistinumu ir pakankamumu. Teismas pripažino nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 12, 178 straipsniai) ieškovo argumentus, kad ginčijamame Teisėjų tarybos nutarime nebuvo įvardyti konkretūs faktai, kaip ieškovas pažemino teisėjo vardą, Teisėjų etikos kodekso reikalavimai, kuriuos ieškovas pažeidė savo elgesiu; vien aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su nutarime nurodytais motyvais, teismo įsitikinimu, nepatvirtino jo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio protokolas yra niekinis, pažymėdamas, jog protokole nurodyta jo surašymo data, o ne data, kada įvyko posėdis; protokolas jokių teisinių padarinių ieškovui nesukėlė – tai padarė Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas, turintis visus administracinio akto rekvizitus. Teismas nesutiko, kad, priimdama skundžiamą nutarimą ieškovui būnant nedarbingam, Teisėjų taryba pažeidė jo konstitucines teises, nes tokį sutikimą 2012 m. gegužės 14 d. prašyme Teisėjų tarybai davė pats ieškovas, jis nepranešė, jog turi nedarbingumo pažymėjimą, pridėjo tik išrašą iš medicininių dokumentų; Teisėjų tarybos darbo reglamento, patvirtinto Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-206-(7.1.2), 30 punkte įtvirtinta, kad, esant motyvuotam teisėjo prašymui, Teisėjų tarybai nedraudžiama teisėjo atleidimo iš pareigų klausimą svarstyti teisėjui nedalyvaujant. Teismas nustatė, kad STT 2012 m. sausio 19 d. rašto Nr. 4-01-312 pagrindu Prezidento kanceliarija, siekdama įvertinti rašte nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri 2012 m. sausio 27 d. raštu patvirtino, jog STT surinkti ir šalies vadovei pateikti duomenys gauti esant faktiniam ir teisiniam tokių veiksmų atlikimo pagrindui, prokurorui kontroliuojant operatyvinių veiksmų teisėtumą; Teisėjų tarybai kreipusis dėl oficialių dokumentų, galinčių patvirtinti duomenis apie operatyvinių veiksmų teisėtumą, pateikimo, Nacionalinei teismų administracijai pateikti ir prie Teisėjų tarybos posėdžių medžiagos, svarstant klausimą dėl ieškovo atleidimo iš pareigų, pridėti išslaptintų Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti operatyviniai veiksmai, išrašai. Teismas pripažino, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 7963 pašalintos abejonės tiek dėl šio teismo nutarties Nr. 719KF priėmimo datos (tiksli nutarties data yra 2011 m. spalio 24 d.), tiek dėl 2010 m. liepos 11 d. nutarties Nr. 565 KF rezoliucinėje dalyje nurodyto laikotarpio, kuriam buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas (teisingas laikotarpis – nuo 2011 m. liepos 22 d. iki 2011 m. spalio 22 d.). Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, siejami su Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadomis, ginčo nagrinėjimui tiesioginės reikšmės neturi, nes Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2010 m. birželio 8 d. išvada dėl A. L. veiklos vertinimo priimta neturint po ieškovo vertinimo procedūros STT surinktų duomenų.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo A. L. apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

22Teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja profesinės karjeros prasme priklausoma nuo Prezidentės, o Teisėjų taryba turi teisę spręsti teisėjų karjeros, išrinkimo į teisėjų savivaldos organų narius, drausminės atsakomybės ir atleidimo iš pareigų klausimus, nesudaro pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes civilinių bylų pagal ieškinius, kuriais ginčijamas teisėjo atleidimo iš pareigų teisėtumas ir pagrįstumas, teismingumas Teismų įstatymo nustatytas Vilniaus apygardos teismui ir ši nuostata, įstatymuose nustatyta tvarka patikrinus jos konstitucingumą, Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimu nepripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Kolegija nustatė, kad išvadas apie ieškovo veiksmus, kurie buvo įvertinti kaip pažeminę teisėjo vardą, pirmosios instancijos teismas pagrindė byloje pateiktų operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų išrašuose ir ieškovo paaiškinimuose nurodytais duomenimis, kurie vienas kitam iš esmės neprieštarauja; teismas tyrė protokolo išrašo duomenis, juos vertino, atsižvelgė į ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu ieškovo duotus paaiškinimus, todėl nėra pagrindo teigti, jog sprendimas pagrįstas prieštaringais argumentais ir visiškai netirta STT pateikta operatyvinė medžiaga. Nepaneigus operatyvinių duomenų apie ieškovo ir kitų asmenų pokalbius surinkimo teisėtumo, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šių asmenų nekvietė į teismo posėdį ir neapklausė kaip liudytojų, nesudaro teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nes byloje surinkta pakankamai duomenų, leidusių teismui spręsti apie ieškovo atleidimo iš pareigų aplinkybes ir jo teisėtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyti duomenys apie ieškovo darytą poveikį Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui R. B., ieškovo toleruotą to paties teismo teisėjų V. R. ir G. V. neteisėtą pašalinę įtaką, nesiimant priemonių ją nutraukti, ieškovo siekį paveikti Kauno teritorinės muitinės administracijos sprendimus pakankami išvadai dėl tokių veiksmų buvimo padaryti, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamame sprendime nenurodyti motyvai, kurių pagrindu ji padaryta.

23Kolegija sprendė, kad, priimdama nutarimą patarti Prezidentei atleisti ieškovą iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, Teisėjų taryba ne tik įsitikino, jog konkretūs ieškovo poelgiai (veika) buvo, bet ir įvertino, ar jis šiais poelgiais (veika) tikrai pažemino teisėjo vardą (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas), tokius poelgius pakankamai išsamiai aprašydama savo nutarime. Kadangi spręsdamas ieškovo atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą teismas nagrinėjo ir vertino STT pateiktus operatyvinių veiksmų metu surinktus ir atitinkamai įformintus duomenis (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų išrašuose esančius duomenis), o ne tik šios tarnybos 2012 m. sausio 19 d. raštą, tai kolegija atmetė ieškovo teiginius, kad, priimant Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą, remtasi vien STT pasirinktinai pateikta, visiškai netirta medžiaga ir jos pagrindu surašyta pažyma.

24Kolegija nesutiko su ieškovu, kad aplinkybė, jog teisės aktuose nenustatyta Teisėjų tarybos nutarimo apskundimo galimybė, apriboja jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, pažymėdama, kad, teisėjui nesutinkant su atleidimu iš pareigų ir įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, ginčijamas ne tik Prezidento dekretas, bet ir atitinkamas Teisėjų tarybos nutarimas patarti Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų; nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas turi teisę pateikti apeliacinį skundą; bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas šiomis teisėmis pasinaudojo. Dėl to aplinkybė, kad Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalyje ir 121 straipsnyje nenustatyta galimybės apskųsti Teisėjų tarybos nutarimus, nesudaro pagrindo teigti, jog teisės aktai užkerta kelią teisėjui kreiptis į teismą, taigi nėra pagrindo abejoti nurodytų nuostatų konstitucingumu.

25Pažymėjusi, kad pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime pateiktą išaiškinimą teisėjo atleidimas iš pareigų, pažeminus teisėjo vardą, nesusietas su būtinybe taikyti drausminės atsakomybės procedūrą, teisėjų kolegija pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškovo argumentą, jog jo atleidimas iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, yra drausminė nuobauda, ir laikė teisinga išvadą, kad tai yra savarankiškas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teisėjo atleidimui iš pareigų DK normos netaikomos. Atsižvelgusi į tai, kad klausimo dėl patarimo Prezidentei atleisti ieškovą iš teisėjo pareigų nagrinėjimas Teisėjų taryboje ieškovo prašymu atidėtas ne vieną kartą, išnagrinėtas tik 2012 m. gegužės 14 d. posėdyje, kai ieškovas paprašė šį klausimą spręsti jam nedalyvaujant, prie prašymo pridėtas išrašas iš medicininių dokumentų, tačiau nepateikti duomenys apie ieškovo nedarbingumą, ieškovas turėjo pakankamai galimybių susipažinti su jam pateiktais kaltinimais dėl veiksmų, kurie vertinami kaip teisėjo vardą žeminantis poelgis, ir surinktais duomenimis apie šiuos veiksmus, pateikti savo paaiškinimus (tai buvo padaryta), teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad, vykdant ieškovo atleidimo iš teisėjo pareigų procedūras, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės.

26Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius faktinius duomenis, taip pat duomenis, susijusius su faktiniu ir teisiniu operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindu, nenustatė faktų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, jog operatyviniai veiksmai atlikti neteisėtai; teismo įvertinti duomenys pašalina abejones dėl tokių veiksmų teisėtumo. Tai, kad operatyviniai veiksmai atlikti esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, patvirtina Generalinės prokuratūros 2012 m. sausio 27 d. raštas Nr. 17.2-2413 ir byloje esantys Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuotas operatyvinių priemonių prieš ieškovą naudojimas, išrašai. Kolegijos teigimu, byloje pateikti pirmiau nurodytų teismo nutarčių išrašai, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad Šiaulių apygardos teismo teisėjo nutartys dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo ieškovui yra nemotyvuotos; abejones dėl teismo nutarties Nr. 719 KF priėmimo datos pašalina Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 7963. Kadangi ieškovas atleistas iš teisėjo pareigų dėl veiksmų, kurie įvertinti kaip teisėjo vardą žeminantis polegis ir kurie nebuvo Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos tyrimo objektas eilinės ieškovo (teisėjo) veiklos vertinimo metu (ieškovo veikla įvertinta 2010 m. birželio 8 d., o operatyviniai veiksmai atlikti 2011 m. liepos–spalio mėn.), tai teismui pateikta ieškovą charakterizuojanti medžiaga nekeičia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti vėliau nustatytų jo teisėjo vardą žeminančių veiksmų. Kolegija sutiko su teismo išvada, kad Teisėjų tarybos posėdžio protokolas jokių teisinių padarinių ieškovui nesukėlė, nurodė, jog nėra faktinio pagrindo abejoti protokolo informatyvumu ir jame užfiksuotų duomenų tikslumu, todėl ieškovo prašymai išklausyti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įrašą ir apklausti kaip liudytojus dalį posėdyje dalyvavusių Tarybos narių ir kitų asmenų, pateikti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, yra nepagrįsti, jų tenkinimas užtęstų bylos nagrinėjimą ir nepateisinamai pailgintų procesą byloje. Esant pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bylos baigčiai esminę reikšmę turinčių aplinkybių, teisėjų kolegija netenkino ieškovo prašymų iškviesti ir apklausti liudytojus bei išreikalauti naujus įrodymus, nes šie įrodymai būtų pertekliniai ir jų rinkimas bei ištyrimas nepadėtų atskleisti naujų esminių bylos aplinkybių ir nesudarytų pagrindo kitaip vertinti jau nustatytas aplinkybes, nepagrįstai užtęstų bylos nagrinėjimą ir pailgintų procesą byloje. Teisėjų kolegija netenkino ieškovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šiam nenurodžius svarių tokį reikalavimą pagrindžiančių argumentų, pažymėdama, kad aplinkybė, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neatima galimybės pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

27III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

28Kasaciniu skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Kasatoriaus įsitikinimu, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta labai skubotai (per dvi valandas), neįsigilinus į bylos esmę, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetus kasatoriaus prašymus; apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 319 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė apie bylos nagrinėjimo vietą; nežinoma, kiek truko posėdis, koks buvo pranešimas apie bylą, kokią nuomonę išreiškė ir kaip balsavo teisėjai, nes, pažeidžiant CPK 168, 169, 170, 302 straipsnius, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, duomenų, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta vadovaujantis CPK 321 straipsnio 2 dalimi, nėra. Nors kasatorius ieškinyje nurodė, kad vienas iš atsakovų yra Lietuvos Respublikos Prezidentė, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio nuostatas, be pagrindo atsakovą Lietuvos Respublikos Prezidentę savavališkai pakeitė kitu atsakovu – Lietuvos Respublikos Prezidento institucija.
  2. Kasatorius nurodo, kad, atmesdamas jo prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti ir apklausti liudytojus, išreikalauti rašytinius įrodymus ir išklausyti garso įrašus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK reikalavimus – 42 straipsnio 2 dalį (pažeidė kasatoriaus teisę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant ir užduoti klausimus liudytojams); 176 straipsnį, 177 straipsnio 2 dalį (netyrė įrodymų – neapklausė liudytojų, neišreikalavo ir neištyrė rašytinių įrodymų, neišklausė Teisėjų tarybos posėdžio garso įrašo); 179 straipsnį (ne tik nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus, bet atmetė prašymą padėti tai padaryti, nepatikrino operatyvinės medžiagos savo iniciatyva); 181 straipsnį (nemotyvuotai atmetė prašymus priimti įrodymus); 183 straipsnį (nesilaikė betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų); 186 straipsnio 4 dalį (nepatikrino STT pateiktos operatyvinės medžiagos ir Šiaulių apygardos teismo nutarčių, sankcionuojančių operatyvinius veiksmus); 185 straipsnio 1 dalį. Pasak kasatoriaus, ginčą nagrinėję teismai nevertino, kad prašomais išreikalauti ar ištirti įrodymais kasatorius norėjo remtis įrodinėdamas savo ieškinį. Kasatoriaus nuomone, teismų padaryti CPK 6, 12, 14, 17 straipsniuose įtvirtintų principų pažeidimai sutrukdė priimti teisingus, objektyvius ir nešališkus sprendimus, nustatyti objektyvią tiesą.
  3. Kasatoriaus teigimu, spręsdama jo atleidimo iš pareigų klausimą, Teisėjų taryba nesilaikė Konstitucijos, Teismų įstatymo nuostatų, pažeidė Teisėjų tarybos darbo reglamente deklaruojamus principus, nes kasatorių apkaltino pagal medžiagą, kurioje apie jo veiklą tendencingai pateikti neigiami, pagal įstatymų reikalavimus neištirti duomenys, suformuojant išankstinę neigiamą nuomonę ir atimant galimybę iki skundžiamo Prezidentės dekreto priėmimo pasinaudoti gynybos teise. Tokiais veiksmais Teisėjų taryba ir ginčą nagrinėję teismai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 2–4 punktų reikalavimus.
  4. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 5 sprendime konstatavo, kad bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas) visais atvejais turi teisę susipažinti su byloje esančia ir (arba) bylai reikšminga valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą išduodamą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Remdamasis šiuo išaiškinimu, kasatorius daro išvadą, kad atsisakymas pateikti Teisėjų tarybai visus išslaptintus (neišslaptintus) operatyvinius dokumentus prieštarauja Konstitucijos normoms; bylą nagrinėję teismai galėjo, o nustatę, kad ši medžiaga turi lemiamą įrodomąją reikšmę, – privalėjo pareikalauti STT, Generalinės prokuratūros ir Šiaulių apygardos teismo pateikti visą turimą įslaptintą operatyvinę medžiagą; tai turėjo būti padaryta skubiai, nes pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatą, jei surinkta operatyvinė informacija apie operatyvinės veiklos objektą nepasitvirtina, ji per tris mėnesius turi būti sunaikinta. Neišreikalavus operatyvinės medžiagos, nėra galimybės patikrinti, ar egzistavo pagrindas pradėti operatyvinio tyrimo bylą ir kasatoriui taikyti operatyvines priemones.
  5. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimis leista taikyti operatyvines priemones kasatoriui, operatyvinio tyrimo pagrindu nurodant sunkius nusikaltimus, nustatytus BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, bet ne kitus teisės ar etikos normų pažeidimus (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas); nenustačius jokios korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčios konkrečios kasatoriaus veikos, jis negalėjo būti atleistas iš teisėjo pareigų remiantis STT 2012 m. sausio 19 d. pažyma Nr. 4-01-312, šios pagrindu priimti Teisėjų tarybos nutarimas ir Prezidentės dekretas yra neteisėti. Kasatoriaus atleidimas iš teisėjo pareigų pagrįstas galbūt nesankcionuotomis operatyvinėmis priemonėmis, neteisėtos ir nepatikrintos STT pažymos pagrindu priimtais sprendimais, o tai, pasak kasatoriaus, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį, Konstitucijos 22 straipsnį, BPK 44 straipsnio 9 dalį, Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnį, 6 straipsnio 1, 2, 4, 6–9 dalis, 8 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad be teisinio pagrindo byloje turi būti ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, įtvirtintą Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje. Kasatoriaus atleidimo pagrindas – teisėjų etikos pažeidimas – nepriskiriamas prie operatyvinio tyrimo pagrindų, Šiaulių apygardos teismas tokio pažeidimo operatyvinio tyrimo nesankcionavo, todėl kasatorius daro išvadą, kad operatyvinė informacija byloje buvo naudojama nesilaikant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, pažeidžiant įrodymų leistinumo ir sąsajumo principus. Kasatorius pažymi, kad, neišreikalavus jo 2012 m. spalio 11 d. ir vėlesniuose prašymuose nurodytų rašytinių įrodymų, nėra galimybės (jei STT nepažeidė Operatyvinės veiklos įstatymo ir operatyvinę medžiagą sunaikino) spręsti apie vykdyto operatyvinio tyrimo ir taikytų operatyvinių priemonių teisėtumą, lieka nepaneigti kasatoriaus ieškinio ir apeliacinio skundo teiginiai dėl STT 2012 m. sausio 19 d. rašto (skundžiamo Teisėjų tarybos nutarimo pagrindo) nepagrįstumo ir neteisėtumo, Prezidentei ir Teisėjų tarybai pateiktos informacijos vienpusiškumo, neobjektyvumo, operatyvinių veiksmų atlikimo sankcionavimo neteisėtumo (Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 719 KF veiksmai sankcionuoti atgaline data, šioje ir kitose nutartyse nenurodyti jų priėmimo pagrindai ir motyvai) ir kt.
  6. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų lygybės įstatymui principą ir DK 131 straipsnio 1 dalies nuostatą, draudžiančią įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (šiuo atveju jokios išimtys netaikytinos). Kasatorius nurodo sutikęs, kad būtų svarstomas atleidimo iš pareigų klausimas, bet ne priimamas galutinis sprendimas; jo vertinimu, sutikimo formuluotė (kokia ji bebūtų) nepateisina neteisėto atleidimo iš darbo nedarbingumo metu.
  7. Kasatorius laikosi pozicijos, kad teisės aktai nenustato Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarkos, ir tai apriboja kasatoriaus konstitucinę teisę kreiptis į teismą, Teisėjų tarybai 2012 m. gegužės 14 d. priėmus neargumentuotą nutarimą be aiškiai išdėstytų motyvų. Kasatoriaus manymu, panaikinus specialių teisėjų institucijų sprendimus, būtų pagrindas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Prezidentės 2012 m. gegužės 15 d. dekretą Nr. 1K-1064. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatoriaus nurodytą teisės taikymo problemą dėl pažeistų teisių gynimo tais atvejais, kai konkretūs įstatymai to nenustato (kasatorius prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis, 121 straipsnis, kuriuose nenustatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą principui); teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teisėjų tarybos nutarimo panaikinimo suvaržė kasatoriaus konstitucinę teisę į teisminę gynybą.
  8. Kasatoriaus teigimu, įstatymai ir jų įgyvendinamieji aktai nereguliuoja Prezidento diskrecijos teisės ir teisėjo vardo pažeminimo instituto, o tai suvaržo teisėjo galimybes pasinaudoti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į gynybą. Kasatoriaus vertinimu, atleidimas iš pareigų, Prezidentui priimant dekretą atleisti teisėją iš pareigų, pažeminus teisėjo vardą, yra drausminės atsakomybės priemonė, kvalifikuotina kaip drausminė nuobauda, jo skyrimui taikytini Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 86 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalis; Prezidento diskrecijos teisė atleisti teisėją iš pareigų negali būti absoliuti.

29Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos Prezidentė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl tariamų jo procesinių teisių suvaržymų, prašymų perklausyti Teisėjų tarybos posėdžio garso įrašą, iškviesti ir apklausti liudytojus. Atsiliepime nurodoma, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme metu kasatorius pateikė paruošiamuosius dokumentus, jam neatvykus į pirmąjį teismo posėdį, civilinės bylos nagrinėjimas atidėtas; 2012 m. lapkričio 21d. teismo posėdžio metu kasatoriaus pateiktas prašymas iškviesti ir apklausti liudytojus atmestas pagrįstai, nes nurodytų liudytojų apklausa buvo beprasmė (byloje esant Teisėjų tarybos posėdžių protokolams ir garso įrašams, netikslinga Tarybos narių apklausa apie Teisėjų tarybos posėdžių eigą, byloje turint operatyvinių veiksmų atlikimo dokumentus, nereikalinga STT pareigūno apklausa apie operatyvinių priemonių taikymo teisėtumą ir pan.). Atsakovas nurodo, kad byloje esančiuose dokumentuose yra bylai išspręsti reikalingi duomenys, kuriuos tinkamais įrodymais pripažino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai; pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Atsakovas teigia, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis); Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes užtikrinti, kad bylos šalis turėtų teisę į žodinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimas byloje Lundevall v. Sweden, no. 38629/97, judgment of 12 November 2002) ir ši kasatoriaus teisė tinkamai užtikrinta žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme; apeliaciniame skunde kasatorius iš esmės kartojo tuos pačius nesutikimo su jo atleidimu iš teisėjo pareigų motyvus, kurie išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl, atsakovo manymu, kasatorius neteisus teigdamas, kad buvo suvaržyta jo teisė į žodinį procesą apeliacinės instancijos teisme.
  2. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad STT 2012 m. sausio 19 d. raštas Nr. 4-01-312 vienpusiškas ir neobjektyvus, nes jame STT atskirais epizodais nurodė objektyviai egzistuojančias aplinkybes, teismuose nagrinėtas bylas, procesinius sprendimus ir pan., pridėjo operatyvinio tyrimo metu surinktus duomenis bei jų analizę pagal kiekvieną atskirą epizodą, kuriuose įžvelgė galimus Teisėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimus ir, kaip nustatyta Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, priėmė sprendimą išslaptinti surinktus duomenis bei perduoti juos kompetentingoms institucijoms. Siekdama išsiaiškinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti ir ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, Prezidentė kreipėsi į generalinį prokurorą, kuris 2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. 17.2-2413 patvirtino, jog STT šalies vadovei pateikti duomenys surinkti esant faktiniam ir teisiniam tokių veiksmų atlikimo pagrindui, prokurorui kontroliuojant operatyvinių veiksmų teisėtumą; tik po šio patvirtinimo gavimo inicijuotas kasatoriaus atleidimas iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Atsakovas nurodo, kad kasatoriaus argumentai dėl Šiaulių apygardos teismo nutarčių, kuriomis sankcionuoti operatyviniai veiksmai, neteisėtumo atidžiai analizuoti ir vertinti tiek Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pašalinant kasatoriaus keliamas abejones.
  3. Atsakovas teigia, kad kasatorius siekia formalaus operatyviniais veiksmais surinktų duomenų pripažinimo neteisėtais, kelia naujus klausimus (pvz., kad Šiaulių apygardos teismas operatyvinio tyrimo pagrindu nurodė tik sunkius nusikaltimus, o ne kitus teisės ar etikos normų pažeidimus). Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje (Teismų praktika 27) pateiktą išaiškinimą, kad jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai, bylą nagrinėjantis teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai netikrina. Šiaulių apygardos teismas sankcionavo operatyvinį tyrimą ne dėl galimų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų, bet gavus informacijos apie A. L. galbūt vykdomas nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 225, 228 straipsniuose, tuo metu dar niekam nežinant apie būsimas L. N., R. D. ir Z. G. administracinių teisės pažeidimų bylas, UAB „Avia Catering“ krovinio sulaikymą. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pataisos, kad jeigu įslaptinta operatyvinė informacija apie asmens padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką nebuvo panaudota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, operatyvinės veiklos subjekto pagrindinės institucijos vadovo sprendimu ji gali būti išslaptinama ir panaudojama drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrime; laikantis šios nuostatos, operatyvinės veiklos subjekto pagrindinės institucijos vadovo sprendimu operatyvinė informacija išslaptinta, kasatoriui sudarytos galimybės su ja susipažinti; ši informacija išsamiai ištirta ir panaudota taip, kaip nustatyta Operatyvinės veiklos įstatyme.
  4. Atsakovas nurodo, kad A. L. atleidimo iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, pažeminus teisėjo vardą, klausimo svarstymas kasatoriaus prašymu buvo atidėtas keturis kartus, Teisėjų tarybos nutarimas dėl patarimo Prezidentei priimtas A. L. sutinkant šį klausimą spręsti jam nedalyvaujant, atsižvelgus į jo raštu pateiktą prašymą; kasatorius neinformavo Prezidentės ir 2012 m. gegužės 15 d. priimant dekretą Nr. IK-1064 nebuvo žinoma apie ieškovo laikinąjį nedarbingumą; tinkamas tokį faktą patvirtinantis dokumentas (pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą), pateiktas tik pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu. Atsižvelgdamas į konstitucinę doktriną, pagal kurią Prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą atleisti teisėją iš pareigų, sprendimą šiuo klausimu turi priimti nedelsdamas (Prezidentui vilkinant dekreto priėmimą būtų sudaryta situacija, kai asmuo, einantis teisėjo pareigas, savo poelgiu pažeminęs teisėjo vardą, neapibrėžtą laiką išlaikytų teisėjo statusą, apimantį ir teisėjo imunitetą), taip pat įvertinęs specifinį teisėjo statusą ir aplinkybę, kad teisėjo atleidimui iš pareigų nėra taikomos DK normos, atsakovas mano, jog, priimant ginčijamą dekretą, ieškovo teisės nepažeistos. Atsakovas taip pat nurodo kasacinio teismo išaiškinimą, kur nuspręsta, kad, darbuotojui elgiantis nesąžiningai ir nepranešus darbdaviui apie aplinkybes, reikšmingas DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatytiems draudimams taikyti, o darbdaviui tų aplinkybių nežinant, šį darbuotoją atleidus iš darbo formaliai pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą atleisti iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, darbuotojo teisė gali būti neginama (DK 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB „Alstom Power“, bylos Nr. 3K-3-350/2011).
  5. Atsakovo manymu, kasatoriaus prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nepagrįstas ir netenkintinas, nes Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išsamiai pasisakęs dėl teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindų ir sąlygų (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai), teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo procedūra aiškiai reglamentuota ir užtikrina asmens teisių gynybą, taip pat teisę į teisingą teismą – Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje nustatyta galimybė atleistam teisėjui ginti savo teises teismine tvarka, kasatorius šia teise pasinaudojo, ginčydamas ne tik Prezidentės dekretą, bet ir Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo Prezidentei atleisti jį iš pareigų.

30Atsiliepime į kasacinį skundą Nacionalinė teismų administracija prašo kasacinį skundą atmesti; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Atsakovo vertinimu, proceso teisės normos, reglamentuojančios proceso formą ir ginčo šalių informavimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, nagrinėjamoje byloje nepažeistos – apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti viešai prieinamoje Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 319 straipsnio 3 dalis), o apeliacinės instancijos teismui nusprendus skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kasatorius turėjo galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus.
  2. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl kasatoriaus prašymų kviesti ir apklausti liudytojus, išreikalauti medžiagą, išklausyti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įrašą susiję ne su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, bet grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, nors konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsakovo manymu, kasatoriaus argumentai dėl atitinkamų įrodymų įvertinimo (neįvertinimo) negali būti pagrindas išvadai, kad teisėjas yra šališkas; vien aplinkybė, kad bylą nagrinėję teismai priėmė kasatoriui nepalankius procesinius sprendimus, nereiškia, jog teismai tai padarė neįvertinę įrodymų ir nenurodę, kodėl vienus įrodymus pripažino priimtinais, kitus – ne, taip pažeisdami šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Atsakovas pažymi, kad kasatoriaus atleidimo klausimą sprendę subjektai vadovavosi dokumentais (STT, Generalinės prokuratūros raštais, Šiaulių apygardos teismo nutartimis, Teisėjų tarybos nutarimu), kurie laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ir kurie negali būti paneigti liudytojų parodymais; šiuo aspektu nepagrįstas kasatoriaus prašymas apklausti kaip liudytojus asmenis, dalyvavusius priimant pirmiau nurodytus dokumentus. Nesutikdamas su argumentais dėl CPK 42 straipsnio 1 dalies, 176 straipsnio, 177 straipsnio 2 dalies, 179 straipsnio 1, 2 dalių, 181 straipsnio, 183 straipsnio 2, 3 dalių, 186 straipsnio 4 dalies, 185 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų pažeidimo, atsakovas nurodo, kad teismai tyrė ir vertino byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamiesi CPK įtvirtintomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, padarė įrodymuose esančiais duomenimis pagrįstas išvadas.
  3. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teisėjų atleidimas iš pareigų reglamentuotas Konstitucijoje ir Teismų įstatyme, kuriame nustatyta teisėjų atleidimo iš pareigų procedūra ir vienas svarbiausių jos elementų – Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatyme nustatytos teisėjų institucijos (Teisėjų tarybos) patarimas kiekvienu teisėjo atleidimo iš pareigų atveju. Atsakovas pažymi, kad Teisėjų tarybos darbo reglamento, patvirtinto Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 13P-206-(7.1.2), 30 punkte nurodyta, jog, esant motyvuotam teisėjo prašymui, nėra draudimo Teisėjų tarybai teisėjo atleidimo iš pareigų klausimą svarstyti šiam nedalyvaujant; DK nuostatos teisėjų atleidimo atveju tiesiogiai netaikytinos; kasacinio teismo praktikoje nustatyta išimčių, kada DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas atleisti iš pareigų netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. UAB „Alstom Power“, bylos Nr. 3K-3-350/2011).
  4. Atsakovo teigimu, teismai turi diskrecijos teisę spręsti, ar egzistuoja pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. ar yra prielaidų abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti kasatoriaus prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, šį sprendimą motyvavo, pagrįstai nurodydamas, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenustato Teisėjų tarybos nutarimo, kuriuo patariama Prezidentui dėl teisėjų korpuso formavimo klausimų, apskundimo tvarkos, neapriboja kasatoriaus konstitucinės teisės kreiptis į teismą, kurią jis gali įgyvendinti Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi nesant atitinkamo Teisėjų tarybos patarimo Prezidentas neturi įgaliojimų atleisti teisėją iš pareigų, tai, teisėjui nesutinkant su atleidimu iš pareigų ir įstatymo nustatyta tvarka kreipiantis dėl jo pripažinimo neteisėtu, ginčijamas ir teismo vertinamas visos atleidimo procedūros ir joje dalyvaujančių institucijų sprendimų teisėtumas – ne tik Prezidento dekreto, bet ir Teisėjų tarybos nutarimo patarti Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų. Dėl to atsakovas laiko pagrįstu apeliacinės instancijos teismo atsisakymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pirmiau nurodytų teisės normų atitikties Konstitucijai.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų tvarkos

34Kasaciniame skunde ginčijama kasatoriui taikyta atleidimo iš pareigų procedūra, nurodoma, kad už teisėjo vardo pažeminimą atsakoma drausmine tvarka, todėl teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui turėtų būti keliama drausmės byla Teisėjų garbės teisme, o Prezidento diskrecijos teisė atleisti teisėją iš pareigų negali būti absoliuti. Tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

35Teisėjai iš pareigų atleidžiami ir su tuo susiję klausimai sprendžiami vadovaujantis Konstitucija, oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina, Teismų įstatymu, Teisėjų etikos kodeksu. Konstitucijos 112 straipsnyje nustatyta, kad apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas (4 dalis), dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija (5 dalis). Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka, inter alia, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą (Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktas). Teismų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi kasatorių atleidžiant iš pareigų) 83 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme (1 dalis); teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už teisėjo vardą žeminantį poelgį, kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą arba įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą (2 dalis). Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali ją nutraukti (jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo ar praleistas terminas šiai bylai iškelti), apsiriboti drausmės bylos svarstymu, paskirti drausminę nuobaudą (Teismų įstatymo 86 straipsnio 1 dalis), taip pat pasiūlyti Respublikos Prezidentui ar Seimui Teismų įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba pasiūlyti Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui (to paties straipsnio 2 dalis). Be kitų, teisėjas atleidžiamas iš darbo ir tuo atveju, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą (Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktas); apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ir apylinkės teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas (Teismų įstatymo 90 straipsnio 6 dalis), priimant tokį sprendimą jam pataria Teisėjų taryba (Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis).

36Aiškindamas Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas, Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią teisminės valdžios oficialią konstitucinę doktriną, atskleidęs daugelį jos aspektų, inter alia susijusių su teisėjo ir teismų nepriklausomumu, teismų sistemos organizacija, teisėjų korpuso formavimu. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, Konstitucijoje numatyti svarbūs įgaliojimai formuojant teismus; jis vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja skiriant ir atleidžiant visų grandžių teismų teisėjus (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo konstatuota, kad vien tai, jog Teismų įstatyme nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį Teisėjų garbės teismas turi teisę nagrinėti teisėjų drausmės bylas ir inter alia siūlyti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų dėl to, kad teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nereiškia, jog Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų atleisti teisėjus iš pareigų įgyvendinimas, taip pat Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatytos specialios teisėjų institucijos konstitucinių įgaliojimų patarti Respublikos Prezidentui dėl teisėjų atleidimo iš pareigų įgyvendinimas yra priklausomi nuo to, ar yra minėtas Teisėjų garbės teismo siūlymas atleisti teisėją iš pareigų. Teismų įstatyme nustatyti Teisėjų garbės teismo įgaliojimai išnagrinėjus teisėjui iškeltą drausmės bylą inter alia siūlyti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų dėl to, kad teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, yra vertintini ne kaip būtina teisėjo atleidimo iš pareigų procedūros dalis, o tik kaip siūlymas, kuris atkreipia Respublikos Prezidento dėmesį į tai, jog, Teisėjų garbės teismo nuomone, teisėjas, kuriam drausmės byla buvo iškelta dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, turėtų būti atleistas iš teisėjo pareigų. Teisėjų garbės teismo sprendimas drausmės byloje, kurioje buvo nagrinėjama, ar teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kad ir koks jis būtų (inter alia nutraukti drausmės bylą, jeigu nėra drausminės atsakomybės pagrindo; apsiriboti drausmės bylos svarstymu; paskirti teisėjui drausminę nuobaudą), neapriboja, juolab nepaneigia Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią teisėjų instituciją patarimo dėl teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimai).

37Toks teisinis reguliavimas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai iš esmės reiškia, kad egzistuoja ir konstituciškai yra pateisinama dvejopa teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų procedūra. Vienu atveju tai galima padaryti tokiam teisėjui iškėlus drausmės bylą, Teisėjų garbės teismui priėmus sprendimą siūlyti Respublikos Prezidentui atleisti tą teisėją iš pareigų, Respublikos Prezidentui gavus Teisėjų tarybos pritarimą ir nusprendus atleisti teisėją iš pareigų jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Kitu atveju Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Teisėjų tarybą dėl pritarimo atleisti teisėją iš pareigų ir, tokį gavęs, atleisti teisėją, nepriklausomai nuo to, ar Teisėjų garbės teisme jam iškelta (išnagrinėta) drausmės byla.

38Nagrinėjamos bylos atveju Prezidentė, gavusi baudžiamajame procese nepanaudotą operatyvinės veiklos subjekto (STT) vadovo sprendimu Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pagrindu išslaptintą medžiagą apie kasatoriaus veiksmus, žeminančius teisėjo vardą, siekdama išsiaiškinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti ir ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, kreipėsi į generalinį prokurorą. Gavusi Generalinės prokuratūros patvirtinimą (2012 m. sausio 27 d. raštas Nr. 17.2-2413), kad STT šalies vadovei pateikti duomenys surinkti esant faktiniam ir teisiniam tokių veiksmų atlikimo pagrindui, prokurorui kontroliuojant operatyvinių veiksmų teisėtumą, Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl kasatoriaus atleidimo iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Taigi, taikyta teisėjo atleidimo iš pareigų procedūra, neiškeliant jam drausmės bylos. Kaip jau buvo nurodyta, apylinkės teismų teisėjus skiria ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas, gavęs specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos (Teisėjų tarybos) pritarimą (Konstitucijos 112 straipsnio 4, 5 dalys, Teismų įstatymo 56 straipsnis, 90 straipsnio 6, 7 dalys); apylinkės teismo teisėjo atleidimui nereikia inicijuoti apkaltos proceso, kaip to reikalaujama atleidžiant iš pareigų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėją. Dėl to, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Prezidentė turėjo diskrecijos teisę pradėti kasatoriaus atleidimo iš teisėjo pareigų procedūrą, jam neiškėlus drausmės bylos ir nesant Teisėjų garbės teismo sprendimo siūlyti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų. Tokia procedūra neprieštarauja Teismų įstatymo nuostatoms, jos konstitucingumas ne kartą kvestionuotas Konstituciniame Teisme ir šio nutarimais (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d., 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimai) pripažintas atitinkančiu Konstitucijos nuostatas.

39Kasatorius taip pat skundžia ginčą nagrinėjusių teismų atsisakymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis, 121 straipsnis, kuriuose nenustatyta Teisėjų tarybos nutarimų apskundimo tvarka, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą principui, teigdamas, kad toks atsisakymas suvaržė jo konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

40Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Spręsdamas dėl šios normos konstitucingumo, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisėjas, kaip ir kiekvienas kitas asmuo, manantis, jog buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iš pareigų, turi teisę dėl savo pažeistos teisės gynimo kreiptis į teismą. Ši jo teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti arba paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi diskreciją, laikydamasis konstitucinio teisinės valstybės principo, nustatyti, į kokį teismą, inter alia bendrosios kompetencijos, ir kokia tvarka teisėjas, manantis, jog buvo nepagrįstai, neteisėtai atleistas iš pareigų, gali kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Šio Teismo taip pat konstatuota, kad formuojant teisėjų korpusą dalyvauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija; ši institucija (kuri yra svarbus teismo, kaip savarankiškos valstybės valdžios, savivaldos elementas) yra atsvara Respublikos Prezidentui kaip vykdomosios valdžios subjektui (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai); būtina jos ir Respublikos Prezidento partnerystė, bendradarbiavimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo jusrisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. sausio 16 d., 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimai) teisėjas gali būti atleidžiamas iš darbo tik tada, kai egzistuoja juridinių faktų visuma – Teisėjų tarybos patarimas atleisti teisėją iš darbo ir Respublikos Prezidento dekretas šiuo klausimu. Teisėjų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui atleisti konkretų teisėją iš pareigų įgalina Prezidentą atleisti šį teisėją (tam, kad Prezidentas galėtų atleisti teisėją iš einamų pareigų, būtinas Teisėjų tarybos pritarimas), tačiau jo neįpareigoja to daryti. Priimdamas sprendimą atleisti teisėją iš pareigų, Respublikos Prezidentas konstituciškai neįpareigotas paisyti Teisėjų tarybos nutarimo patarti atleisti konkretų teisėją iš pareigų, t. y. Prezidentas turi teisę, atsižvelgęs į konkrečios situacijos aplinkybes, nuspręsti neatleisti teisėjo, nors Teisėjų taryba patarė tai padaryti. Dėl nurodytos aplinkybės atskiros Teisėjų tarybos nutarimo apskundimo tvarkos įtvirtinimas teisės aktuose būtų nepagrįstas, užvilkintų procedūras, nes, minėta, Teisėjų tarybos nutarimas per se nelemia teisėjo atleidimo iš pareigų, tam būtina dviejų juridinių faktų sudėtis – Teisėjų tarybos nutarimo patarti atleisti teisėją iš einamų pareigų ir Prezidento dekreto, kuriuo nuspręsta tai padaryti, priėmimas. Kadangi Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisėjo teisė ginčyti atleidimą iš pareigų (ką darydamas jis laisvas teikti argumentus tiek dėl Prezidento dekreto, tiek dėl Teisėjų tarybos patarimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo), ir, Konstituciniam Teismui sprendžiant dėl šios normos konstitucingumo, prieštaravimų Konstitucijos nuostatoms nenustatyta, tai laikytina, kad tokiu teisiniu reguliavimu nustatyta teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarka, kuri neužkerta kelio realiai apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad galimybės atskirai apskųsti Teisėjų tarybos nutarimą nebuvimas nepažeidė kasatoriaus konstitucinės teisės į teisminę gynybą, tokia jo teisė ir jos įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje; kasatorius šia teise pasinaudojo pateikdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje. Dėl to pripažintina, kad bylą sprendę teismai, laikydamiesi proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų (CPK 7 straipsnis), pagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalies, 121 straipsnio atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

41Nagrinėjamoje byloje nenustatytas ir Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą teismą) pažeidimas – kasatoriui buvo užtikrinta teisė pasinaudoti konstituciškai garantuota, Konstitucinio Teismo doktrinoje išplėtota atleidimo iš pareigų apskundimo procedūra, kuri, kaip konstatuota toliau šioje nutartyje, vykdyta laikantis civilinio proceso principų ir tikslų, vadovaujantis įstatymais ir nenukrypstant nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos. Skundžiamus sprendimus patikrinusi pagal Konvencijos taikymo praktikoje EŽTT pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nuo jų buvo nukrypta (nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisėjo atleidimo iš pareigų procedūros pažeidimų, kaip pvz., EŽTT byloje Volkov v. Ukraine, no. 21722/11, judgment of 9 January 2013).

42Dėl operatyvinių priemonių taikymo kasatoriui ir jomis surinktų duomenų panaudojimo nagrinėjamoje byloje teisėtumo

43Kasatorius skunde teikia argumentus dėl jam taikytų operatyvinių priemonių teisėtumo, pažymėdamas, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimis leista taikyti operatyvines priemones tyrimo pagrindu nurodant sunkius nusikaltimus (BK 225 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis), bet ne kitus teisės ar etikos normų pažeidimus, kurie nepriskirtini prie operatyvinio tyrimo pagrindų; Šiaulių apygardos teismas nesankcionavo teisėjo etikos pažeidimo operatyvinio tyrimo, taigi neegzistavo dėl kasatoriaus atlikto operatyvinio tyrimo faktinis pagrindas, todėl jo metu surinkti duomenys negalėjo būti panaudoti atleidžiant iš pareigų.

44Operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių veiksmų atlikimo metu) 9 straipsnyje reglamentuota, kad operatyvinis tyrimas atliekamas inter alia, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose. Pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų ir jų dokumentų, fizinio ar juridinio asmens ūkinių, finansinių operacijų, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimo slaptą kontrolę, techninių priemonių naudojimą specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgaliotų Generalinės prokuratūros ar apygardų prokuratūrų prokurorų, koordinuojančių ir kontroliuojančių operatyvinių veiksmų teisėtumą, motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis (Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Nurodytų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų taikymo ir operatyvinių veiksmų sankcionavimo teisėtumo vertinimo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartyse. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Operatyvinės veiklos įstatymo 12, 13 straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413/2011, 2010 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2010). Pripažįstama, kad, teismui suteikus leidimą atlikti operatyvinius veiksmus, tai yra pakankama garantija, jog buvo įstatyme nustatytas pagrindas šiems veiksmams atlikti, todėl papildomai tikrinti šių duomenų baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ir abejoti jų leistinumu nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343/2010).

45Ginčą šioje byloje nagrinėję teismai nustatė, kad dėl kasatoriaus atlikti operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimis, turint informacijos, jog kasatorius gali būti susijęs su nusikalstama veika, turinčia BK 225, 228 straipsniuose nurodytų nusikaltimų požymių (remiantis šiam teismui pateikta operatyvinės bylos medžiaga), todėl juos atliekant gauta informacija surinkta teisėtai ir ja gali būti remiamasi sprendžiant jo atleidimo iš pareigų teisėtumo klausimą. Tokią išvadą teismai padarė įvertinę byloje pateiktas išslaptintas Šiaulių apygardos teismo nutartis (kai kurių nutarčių – iš dalies išslaptintus išrašus), kuriomis sankcionuoti operatyviniai veiksmai, Generalinės prokuratūros 2012 m. sausio 27 d. raštą Nr. 17.2-2413, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 7963, kuriuo pašalintos abejonės dėl išslaptinant operatyvinius veiksmus sankcionuojančias teismo nutartis padarytų techninių klaidų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismų pozicija.

46Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktuali ir taikytina pirmiau nurodyta kasacinio teismo nagrinėjant baudžiamąsias bylas suformuota operatyvinių veiksmų sankcionavimo teisėtumo patikrinimo praktika. Minėta, kad pagal šią praktiką apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų nutartimis suteikus leidimą atlikti operatyvinius veiksmus, tokio leidimo faktinis pagrindas papildomai netikrinamas ir atskirai nevertinamas. Toks standartas, nustatytas nagrinėjant bylas, kuriose vertinamas baudžiamojo persekiojimo teisėtumas, taikytinas ir sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veiksmų, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, vertinimas ir, konstatavus jų buvimą, teisės aktuose nustatytos atsakomybės (atleidimo iš teisėjo pareigų) taikymas asmeniui nesukelia tokių sunkių padarinių, kaip baudžiamosios atsakomybės taikymas, todėl laikytina, jog baudžiamajame procese naudojamos kaltinamojo teisių garantijos (jam taikytų operatyvinių veiksmų teisėtumo patikros procedūros) perkėlimas į civilinį procesą užtikrina kasatoriaus teises ir nėra diskriminuojantis. Aukštesnio standarto, nei naudojamas nagrinėjant baudžiamąsias bylas, taikymas sprendžiant dėl atleidimo iš pareigų neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Kadangi operatyviniai veiksmai sankcionuoti Šiaulių apygardos teismo nutartimis, jos išslaptintos ir pateiktos į nagrinėjamą bylą, tai, atsižvelgiant į kasacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išaiškinimus, nuo kurių nukrypti nagrinėjamoje byloje pakankamo pagrindo nenustatyta, laikytina, kad, nutariant sankcionuoti operatyvinius veiksmus, buvo įvertinti visi faktiniai duomenys, kuriais grįstas toks prokuroro prašymas, ir papildomas tokių duomenų išreikalavimas (taip pat jų išslaptinimas) bei tyrimas civiliniame procese, kvestionuojant juos vertinusio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko veiksmų teisėtumą yra perteklinis, o kasatoriaus argumentai, jog tai nepagrįstai nepadaryta, atmestini.

47Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija gali būti panaudojama bendradarbiaujant operatyvinės veiklos subjektams, baudžiamajame procese ar šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais. Vertinant operatyvinėmis priemonėmis surinktų duomenų panaudojimo teisėtumą, sprendžiant atleidimo iš pareigų klausimą, aktuali nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata (2011 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. XI-1368 redakcija). Šioje normoje reglamentuota, kad jeigu įslaptinta operatyvinė informacija apie asmens padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką nebuvo panaudota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, operatyvinės veiklos subjekto pagrindinės institucijos vadovo sprendimu ji gali būti išslaptinama ir panaudojama drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrime. Taigi, nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojęs pakeistas teisinis reguliavimas nustatė galimybę taikant operatyvinės veiklos priemones surinktą informaciją panaudoti ne tik baudžiamajame procese dėl sankcionuojant tokių priemonių taikymą kaip jų faktinio pagrindo nurodytų nusikalstamų veikų, apie kurių tariamą padarymą turėta duomenų, bet, nenustačius pakankamai šių nusikalstamų veikų požymių ikiteisminiam tyrimui pradėti, panaudoti gautus duomenis drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrime. Nagrinėjamoje byloje STT turint duomenų apie kasatoriaus tariamą dalyvavimą vykdant BK 225, 228 straipsniuose įtvirtintas veikas įslaptinta operatyvinė informacija surinkta ir, neturint pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, galimam teisėjų drausmės nusižengimų tyrimui išslaptinta STT direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu, t. y. jau įsigaliojus naujai Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies redakcijai, įteisinančiai tokį informacijos panaudojimo būdą. Dėl to pripažintina, kad turint informacijos apie kasatoriaus galimus sunkius BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikaltimus surinkta medžiaga teisėtai galėjo būti panaudota tiek Teisėjų tarybai ir Prezidentei, tiek bylą dėl kasatoriaus atleidimo iš teisėjo pareigų nagrinėjusiems teismams sprendžiant jo atleidimo iš teisėjo pareigų pažeminus teisėjo vardą klausimą. Ta aplinkybė, kad operatyviniai veiksmai sankcionuoti galimų nusikalstamų veikų tyrimui, priešingai nei nurodo kasatorius, nepaneigia galimybės juos atliekant surinktų duomenų panaudoti drausminio nusižengimo tyrime, kaip tai reglamentuota Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje).

48Kasatoriaus teigimu, jo atleidimas iš pareigų pagrįstas nesankcionuotomis operatyvinėmis priemonėmis gautais duomenimis, taip pažeidžiant ir Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatas. Vertinant kasatoriui taikytų operatyvinių veiksmų ir jų metu gautu duomenų panaudojimo teisėtumą Konvencijos 8 straipsnio kontekste svarbu tai, kad EŽTT, nagrinėdamas bylas dėl slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymo, akcentuoja, jog Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių ribojimas turi būti nustatytas įstatyme, tai turi būti padaryta pakankamai tiksliai, kad būtų aišku, kada asmens sekimas (stebėjimas) gali būti pateisinamas (pvz., EŽTT sprendimas byloje Association for European Integration and Human Rights and Ekimdzhiev v. Bulgaria, no. 62540/00, judgment of 28 June 2007). Iš EŽTT sprendimo byloje Drakšas prieš Lietuvą (Drakšas v. Lithuania, no. 36662/04, judgment of 31 July 2012) matyti, kad Operatyvinės veiklos įstatyme įtvirtinta slaptų informacijos rinkimo priemonių sistema savaime nėra nesuderinama su teisės (įstatymo) kokybės reikalavimais pagal Konvencijos 8 straipsnį; taikoma individuali sekimo priemonė turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuota, kad kasatoriui taikytos sekimo priemonės sankcionuotos laikantis Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, teismams vertinant jų teisėtumą, nenukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Operatyvinių priemonių taikymas sankcionuotas siekiant gauti informaciją apie kasatoriaus galbūt padarytas nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (sunkius nusikaltimus). Vien tai, kad laikantis Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų gauti duomenys nepatvirtino pirminės informacijos apie nusikalstamas veikas, nereiškia, jog šie duomenys surinkti neteisėtai (tai buvo daroma prokuroro prašymu, sankcionavus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, taigi atitiko nacionalinės teisės reikalavimus). Be to, įstatyme įtvirtinta paskesnio tokių duomenų panaudojimo galimybė drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrime. Kolegijos vertinimu, darytina išvada, kad kasatoriaus teisė į privataus gyvenimo ir susižinojimo slaptumo gerbimą buvo apribota siekiant teisėtų tikslų pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį. Sankcionuojant pasiklausymą, siekta užkirsti kelią nusikaltimams; panaudojant pasiklausant gautus duomenis drausminio nusižengimo tyrime – apsaugoti valstybę ir visuomenę užtikrinant, kad teisėjo pareigas eitų tik aukštus įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį taip leidžiama panaudoti ne bet kokią įslaptintą operatyvinę informaciją, o tik informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad skundžiamas apribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant nurodytų teisėtų tikslų (mutatis mutandis Cariello et autres c. Italie, no 14064/07, décision du 30 avril 2013; Aydo?du et autres c. Turquie, no 25745/07, décision du 11 janvier 2011).

49Dėl byloje esančių duomenų pakankamumo ir Teisėjų tarybos nutarimo patarti Prezidentei atleisti kasatorių iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, pagrįstumo

50Kasatorius nurodo, kad jis apkaltintas pagal medžiagą, kurioje apie jo veiklą tendencingai pateikti neigiami duomenys, neištirti pagal įstatymų reikalavimus, nesusipažinus su visais įslaptintais duomenimis. Šie kasatoriaus argumentai atmestini.

51Bylą nagrinėję teismai nustatė ir joje esantys duomenys patvirtina, kad sprendimą patarti Prezidentei atleisti kasatorių iš pareigų Teisėjų taryba priėmė susipažinusi su STT direktoriaus 2012 m. sausio 19 d. raštu Nr. 4-01-312, išslaptintais STT operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, išslaptintomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis sankcionuoti operatyvinius veiksmus, STT nutarimu pradėti operatyvinį tyrimą ir kitais dokumentais. Šiuos dokumentus priimdama sprendimą atleisti kasatorių iš pareigų turėjo ir Prezidentė, nagrinėdami bylą dėl atleidimo iš pareigų teisėtumo juos vertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Nagrinėjamoje byloje, įvertinę pirmiau nurodytus byloje esančius rašytinius dokumentus, šalių paaiškinimus, teismai konstatavo, kad byloje esančių duomenų pakako nuspręsti dėl to, jog kasatorius savo veiksmais pažemino teisėjo vardą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi prerogatyvą nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Šioje byloje teismai konstatavo, kad išslaptinti operatyvinių veiksmų protokolai, kasatoriaus paaiškinimai, kuriuos duodamas jis nepaneigė protokoluose nurodytų įvykių buvimo, tik jų nekvalifikavo kaip pažeidimo, sudarė pakankamą pagrindą spręsti dėl teisėjo vardo pažeminimo. Įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė.

52Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad STT 2012 m. sausio 19 d. rašte Nr. 4-01-312 tendencingai pateikti neigiami duomenys apie kasatorių, suformuojant išankstinę neigiamą nuomonę apie jį, todėl šio rašto pagrindu priimti sprendimai yra nepagrįsti. STT rašte pateikta operatyvinės veiklos subjekto atlikto operatyvinio tyrimo išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teikdama Prezidentei apibendrintus tyrimo rezultatus, STT yra laisva nurodyti (cituoti) pasirinktas, jos vertinimu, reikšmingiausias, tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atkreipti dėmesį į tam tikrus kasatoriaus veiksmus, o likusius, neturinčius reikšmės tinkamo jo pareigų atlikimo vertinimui, nutylėti. STT rašto pagrindu priimtų sprendimų teisėtumui svarbu tai, kad, vertinant kasatoriaus veiksmus dėl jų atitikties teisėjo etikai ir kitiems tokiam subjektui keliamiems reikalavimams, tiek Teisėjų taryba, tiek Prezidentė, tiek bylą nagrinėję teismai turėjo išslaptintą operatyvinio tyrimo medžiagą (visų pokalbių, o ne jų suvestinį protokolą), taigi turėjo galimybę patikrinti STT teiginius, įvertinti jų reikšmę viso pokalbio kontekste.

53Svarbu pabrėžti, kad Konstitucijoje nenustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas. Konstitucinio Teismo pažymėta, kad formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu; ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties. Taigi teisėjo vardą pažeminantis poelgis – vertinamojo pobūdžio pažeidimas, dėl kurio buvimo kiekvienu atveju sprendžia tai padaryti įgaliotas subjektas – Teisėjų taryba. Tai profesiniu pagrindu sudaryta teisėjų savivaldos institucija, į kurią renkami aukštą kvalifikaciją ir autoritetą teisėjų profesinėje bendruomenėje turintys teisėjai. Teisėjų tarybai, be kitų, Konstitucijoje suteiktos funkcijos įvertinti, ar asmens profesinė kvalifikacija yra tokia, kad jis gali eiti teisėjo pareigas. Pažymėtina, kad teisėjams keliami ir itin dideli etikos bei moralinio pobūdžio reikalavimai: jų reputacija turi būti nepriekaištinga; teisėjo elgesys – tiek susijęs su tiesioginiu pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, kuri nėra susijusi su jo pareigomis, – neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo; teisėjas savo pareigas atlikti, taip pat elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo. Teisėjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl teisėjo atleidimo iš pareigų įvertina, ar teisėjo darbas, elgesys, reputacija ir kitos savybės atitinka jam keliamus reikalavimus, inter alia, nustatytus visuotiniame teisėjų susirinkime priimtame Teisėjų etikos kodekse. Be to, Teisėjų taryba, kaip Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkta vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, patardama Prezidentui, kartu išsprendžia ir pasitikėjimo konkrečiu teisėjų bendruomenės nariu klausimą, t. y. įvertina, ar teisėjas, būdamas vienos iš valstybės valdžią įgyvendinančių, teisingumą vykdančių institucijų narys, veikė taip, kad visuomenė jomis pasitikėtų. Teisėjų tarybos nutarimai patarti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų turi būti motyvuoti, aiškiai išdėstyti, pagrįsti nustatytais faktais, įvertinus aplinkybes, kurios lemia asmens tinkamumą ar netinkamumą atitinkamoms pareigoms.

54Šioje byloje skundžiamas Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 13P-70-(7.1.2) pritarti Prezidentei atleisti A. L. iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, motyvuotas, jame pateiktas tokio sprendimo teisinis pagrindas (Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 7 punkto, 9 straipsnio 2, 3 punktų, 12 straipsnio 2 punkto ir 15 straipsnio 3 punkto pažeidimai), nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis Teisėjų taryba rėmėsi priimdama atitinkamą sprendimą (nurodyti kasatoriaus veiksmai, kurie įvertinti kaip teisėjo vardą žeminantys poelgiai), šias aplinkybes pagrindžia byloje esanti taikant operatyvines priemones surinkta medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo etikos pažeidimo konstatavimui nereikia kelių faktų sudėties, pakanka, jog būtų nustatytas bent vienas atvejis, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Nagrinėjamoje byloje nustatyti net keli epizodai, kurie tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai gali būti vertinami kaip teisėjų etikos pažeidimas. Tiek Teisėjų taryba, tiek bylą nagrinėję teismai sprendė, kad su teisėjo etika nesuderinami veiksmai, kai teisėjas, siekdamas paveikti konkrečios bylos eigą, daro poveikį ją nagrinėjančiam teisėjui, priimdamas sprendimus nagrinėjamose bylose, pasiduota pašalinei įtakai (prašymams griežtai nebausti, siūlomiems bylos sprendimo variantams), nesiima veiksmų išvengti tokios įtakos, jai pasiduoda, bendrauja su kitų institucijų (šiuo atveju – Kauno teritorinės muitinės) darbuotojais, siekdamas paveikti jų sprendimus, priimamus atliekant funkcijas (prašo (reikalauja) „atiduoti“ sulaikytą krovinį, „spustelt“ šį klausimą sprendžiančius pareigūnus) trečiųjų asmenų naudai ir interesams. Kadangi pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus teisėjams keliami itin dideli etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimai, jų reputacija turi būti nepriekaištinga (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas, 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. kovo 10 d. sprendimai), jie turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas), jausti didelę atsakomybę už tai, kaip vykdo teisingumą – atlieka Konstitucijoje jiems nustatytą priedermę (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2013 m. liepos 3 d., 2014 m. kovo 10 d. sprendimai), tai pripažintina, kad pirmiau nurodyti kasatoriaus veiksmai galėjo sukelti abejonių jo nešališkumu, teisingumu, sąžiningumu, nepriklausomumu, veikimu išimtinai pagal teisės aktų reikalavimus, nepasiduodant valdžios institucijų ar pareigūnų, visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių įtakai. Dėl to laikytina, kad Teisėjų taryba turėjo pakankamą pagrindą nepasitikėti kasatoriumi, suabejoti jo veiksmų atitiktimi Teisėjų etikos kodekse nustatytiems teisėjų etikos principams, kvestionuoti kasatoriaus reputacijos atitiktį teisėjams keliamiems standartams. Svarbu tai, kad teisėjo drausminei atsakomybei taikyti nebūtina nustatyti baudžiamosios veikos fakto. Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. sprendimas). Dėl savo ypatumų, minėta, teisėjo vardą žeminančiam poelgiui pripažinti ir jo atleidimui iš pareigų pakanka pagrįsto įsitikinimo, kad teisėjo elgesys neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų principų ir egzistuoja pakankamas pagrindas nepasitikėti tokiu teisėju. Šiuo atveju dėl pritarimo atleisti A. L. iš teisėjo pareigų Teisėjų tarybos posėdyje balsuota vienbalsiai, taigi teisėjams nekilo abejonių dėl jo veiksmų ir poelgių netinkamumo, o tai yra svarbi aplinkybė, į kurią, be kitų, turi atsižvelgti ginčą sprendžiantys teismai.

55Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje surinktos medžiagos pagrindu priimtų sprendimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kasatoriaus atleidimo nepagrįstumo.

56Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

57Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio nuostatas, be pagrindo atsakovą Lietuvos Respublikos Prezidentę savavališkai pakeitė kitu atsakovu – Lietuvos Respublikos Prezidento institucija.

58Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, reikšdamas ieškinį teismui, kasatorius vienu iš atsakovų nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentę. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose atsakovu nurodyta Lietuvos Respublikos Prezidento institucija. Byloje pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos blankuose parengti procesiniai dokumentai, pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos, prie jų pridėti Prezidento potvarkiu dėl atstovavimo teismuose suteiktus įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Nurodytos bylos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad byloje dalyvavo ir tinkamus įgaliojimus turinčių asmenų buvo atstovaujama Lietuvos Respublikos Prezidentė. Vien tai, kad, netiksliai juridinę techniką panaudoję teismai atsakovu byloje nurodė Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją, neleidžia konstatuoti netinkamo atstovavimo fakto CPK 37 straipsnio prasme.

59Kasaciniame skunde įvairiais aspektais keliami civilinio proceso teisės normų pažeidimo klausimai. Be jau aptarto įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo taisyklių tariamo pažeidimo, kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė prašymą kviesti į posėdį ir apklausti liudytojus, išreikalauti įrodymus (operatyvinių dokumentų originalus), išklausyti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įrašą, taip pažeisdami CPK 181 straipsnį; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

60Nesutiktina su kasatoriaus argumentu, kad pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis, kuria atmesti kasatoriaus prašymai apklausti liudytojus, išreikalauti įrodymus, yra be motyvų. Joje pateiktas tokio teismo sprendimo motyvas – prašymai netenkinti, nes pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl juos teikdamas kasatorius galėjo pateikti visus prašymus ir turimus papildomus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė tenkinti šiuos kasatoriaus prašymus nurodydamas, kad jų tenkinimas nepagrįstai užtęstų bylos nagrinėjimą, pailgintų procesą byloje, be to, šie įrodymai būtų pertekliniai ir nepadėtų atskleisti naujų esminių bylos aplinkybių ar nesudarytų pagrindo kitaip vertinti jau nustatytas aplinkybes. Kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl tokių teismų procesinių veiksmų teisėtumo, svarbi šioje nutartyje nustatyta aplinkybė, jog byloje pakako įrodymų tiek operatyvinių veiksmų sankcionavimo teisėtumui, tiek kasatoriaus teisėjo vardą žeminančių veiksmų faktui konstatuoti. Tokiu atveju, byloje turėdamas pakankamai duomenų pagrįstam sprendimui priimti, pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti paruošiamuosiuose dokumentuose, manydamas, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje (CPK 227 straipsnio 2 dalis), o apeliacinės instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina tai, kad vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo protokolinė nutartis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis atmesti kasatoriaus prašymai, nėra išsamiai motyvuotos, t. y. formalus proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad, atsisakius apklausti liudytojus, išreikalauti operatyvinių dokumentų originalus ar išklausyti Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. posėdžio garso įrašą buvo neteisingai išspręsta byla, todėl šie kasacinio teismo argumentai pripažintini neteikiančiais pagrindo naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus.

61CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. R. v. UAB „Altas Assistance“, bylos Nr. 3K-3-304/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo nenustatęs pagrindo tokio skyrimo būtinumui, ir tai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir konstatuotą tinkamą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymą, nepripažintina įstatyme reglamentuojamos apeliacinio proceso tvarkos nesilaikymu.

62Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto DK 131 straipsnio 1 dalies nuostatų netaikymo byloje. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad teisėjo atleidimui iš pareigų taikoma speciali procedūra, reglamentuota Konstitucijoje, Teismų įstatyme, išsamiai išaiškinta oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje. Teisėjas ir jį į pareigas priimantis Respublikos Prezidentas yra konstitucinio reguliavimo subjektai, jų nesieja darbo teisiniai santykiai, taigi netaikytinos ir juos reguliuojančios atskiros DK normos. Šio kasacinio skundo argumento kontekste pažymėtina, kad Teisėjų taryba atsižvelgė į kasatoriaus atostogas, jo ligą (atleidimo iš pareigų klausimo svarstymas atidėtas Teisėjų tarybos 2012 m. vasario 3 d., 2012 m. kovo 2 d., 2012 m. kovo 30 d., 2012 m. balandžio 27 d. posėdžiuose), klausimas dėl kasatoriaus atleidimo iš teisėjo pareigų 2012 m. gegužės 14 d. išnagrinėtas tik gavus prašymą klausimą svarstyti kasatoriui nedalyvaujant dėl staigaus sveikatos pablogėjimo, įvertinus jo raštu pateiktus paaiškinimus.

63Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai išspręsti.

64Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 19,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus A. L. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

67Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

68Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

69Priteisti valstybei iš A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,57 Lt (devyniolika Lt 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

70Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisėjo... 6. Ieškovas A. L. (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą... 7. Byloje nustatyta, kad Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.... 8. Ieškinyje teigiama, kad STT 2012 m. sausio 19 d. rašte nenurodyta, kokiais... 9. Ieškovas nurodo, kad 2011 m. liepos mėn. V. K. jam papasakojo, jog jo sūnaus... 10. Ieškovo teigimu, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-4586-226/2011,... 11. Ieškovas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.... 12. Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. UAB „Avia... 13. Ieškovo nuomone, STT 2012 m. sausio 19 d. raštas, kurio pagrindu priimtas... 14. Ieškovas nurodo Teisėjų tarybai parašęs sutikimą atleidimo klausimą... 15. Ieškovo nuomone, atleidimas iš teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus... 16. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 17. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 18. Nustatęs, kad nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. liepos 15 d. ieškovo... 19. Remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais (Konstitucinio Teismo 2006 m.... 20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei savo paaiškinimuose Teisėjų... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Teisėjų kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjusi... 23. Kolegija sprendė, kad, priimdama nutarimą patarti Prezidentei atleisti... 24. Kolegija nesutiko su ieškovu, kad aplinkybė, jog teisės aktuose nenustatyta... 25. Pažymėjusi, kad pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime... 26. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs... 27. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 28. Kasaciniu skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 29. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos Prezidentė prašo... 30. Atsiliepime į kasacinį skundą Nacionalinė teismų administracija prašo... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl teisėjo, savo poelgiu pažeminusio teisėjo vardą, atleidimo iš... 34. Kasaciniame skunde ginčijama kasatoriui taikyta atleidimo iš pareigų... 35. Teisėjai iš pareigų atleidžiami ir su tuo susiję klausimai sprendžiami... 36. Aiškindamas Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas, Konstitucinis... 37. Toks teisinis reguliavimas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai iš esmės... 38. Nagrinėjamos bylos atveju Prezidentė, gavusi baudžiamajame procese... 39. Kasatorius taip pat skundžia ginčą nagrinėjusių teismų atsisakymą... 40. Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisėjas, nesutikdamas... 41. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas ir Konvencijos 6 straipsnio (teisė į... 42. Dėl operatyvinių priemonių taikymo kasatoriui ir jomis surinktų duomenų... 43. Kasatorius skunde teikia argumentus dėl jam taikytų operatyvinių priemonių... 44. Operatyvinės veiklos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi operatyvinių... 45. Ginčą šioje byloje nagrinėję teismai nustatė, kad dėl kasatoriaus... 46. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktuali ir taikytina pirmiau... 47. Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 48. Kasatoriaus teigimu, jo atleidimas iš pareigų pagrįstas nesankcionuotomis... 49. Dėl byloje esančių duomenų pakankamumo ir Teisėjų tarybos nutarimo... 50. Kasatorius nurodo, kad jis apkaltintas pagal medžiagą, kurioje apie jo... 51. Bylą nagrinėję teismai nustatė ir joje esantys duomenys patvirtina, kad... 52. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad STT 2012 m. sausio 19 d. rašte Nr.... 53. Svarbu pabrėžti, kad Konstitucijoje nenustatyta, kokie teisėjo poelgiai... 54. Šioje byloje skundžiamas Teisėjų tarybos 2012 m. gegužės 14 d. nutarimas... 55. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 56. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 57. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45... 58. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, reikšdamas ieškinį teismui,... 59. Kasaciniame skunde įvairiais aspektais keliami civilinio proceso teisės... 60. Nesutiktina su kasatoriaus argumentu, kad pirmosios instancijos teismo... 61. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 62. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto DK 131 straipsnio 1... 63. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį... 64. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 19,57 Lt bylinėjimosi... 67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 69. Priteisti valstybei iš A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,57 Lt... 70. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...