Byla 2A-471-544/2013
Dėl servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Zinos Mickevičiūtės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-266/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas A. B. prašė nustatyti atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam( - ), kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti galvijus (tarnaujantis servitutas), plotas 0 0815 ha (servitutinio kelio : ilgis 181,15m, plotis – 4,5 m., plotis 815m/2), iki žemės sklypo, esančio ( - ), privažiavimo pagal 2012-12-28 servitutinio kelio schemą, parengtą UAB „Asmija“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam 2006-10-13 Utenos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn minėtą žemės sklypą, tačiau privažiavimo kelias iki sklypo per gretimą atsakovo žemės sklypą nebuvo pažymėtas. 2012 metais susipažinęs su atsakovo žemės sklypui rengiamu projektu pamatė, jog jame nėra numatytas servitutinis kelias, kuris leistų jam privažiuoti prie savo žemės sklypo. Dėl to su prašymu kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau buvo nustatyta, jog privažiuoti į jo žemės sklypą nuo Gabrėlų kaimo pusės ar per kitus sklypus nėra galimybės, nes yra didelis šlaitas ir užpelkėjęs miškas, o privažiavimo kelias iki jo žemės sklypo per atsakovo žemės sklypą nėra pažymėtas. Žemėtvarkos skyriuje jam ir atsakovui buvo siūlyta susitarti, tačiau susitarti nepavyko, todėl, parengęs servitutinio kelio schemą, kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašo pagal ją nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklypui (b. l. 3-6, 115).

5Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teisės atkurtos 2006-10-13 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu. 2,10 ha žemės sklypas suformuotas Gražavietės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės sklypo ženklinimo akte buvo įrašyta, kad prie sklypo privažiuojama 6 metrų pločio keliu bei šis kelias pažymėtas plane. Po ieškovo 2012-03-07 kreipimosi į žemėtvarkos skyrių buvo nustatyta, jog jis negali patekti į savo žemės sklypą, nes atsakovo žemės sklypui, kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, nėra nustatyta servitutinio kelio. Šalys gera valia nesusitarė. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas pateikė servitutinio kelio schemą, su kuria atsakovas sutiko ir ginčo dėl kelio servituto nustatymo nebeliko. Todėl teismas ieškinį dėl kelio servituto nustatymo pagal jo pateiktą servitutinio kelio schemą tenkino ir nustatė neatlygintinį kelio servitutą. Pažymėjo, jog šalims įsigyjant žemės sklypus, kurie buvo suformuoti skirtingose kadastrinėse vietovėse, projektus rengė skirtingi asmenys, todėl galutiniame variante buvo praleistas servitutinio kelio nustatymo atsakovo sklypui klausimas. Nei ieškovas, nei atsakovas nėra kalti, jog rengiant projektus buvo padaryta tokia klaida. 2012 metais iškilus privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo klausimui, atsakovas nebuvo geranoriškas ir nesutiko, kad jo žemės sklypui butų nustatytas kelio servitutas. Nustatomo kelio servituto dalis tarnaus tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, jokių suvaržymų atsakovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu nenustatoma, jam netenka ir nuostolių dėl servituto įregistravimo. Todėl teismas nusprendė, jog tai sudaro pagrindą atsakovo žemės skypui nustatyti neatlygintinį servitutą. Teismas pažymėjo, jog LR CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančio daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus (gauti nuostolių atlyginimą arba kompensaciją). Kadangi kelio servitutas atsakovo žemės sklypui nustatomas neatlygintinas, teismas sprendė, jog jis neturi teisės reikalauti periodinių kompensacijų. Atsakovas šioje byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo priteisti jam periodinę kompensaciją, o tik pateikė pasiūlymą. Pagal jį kompensacija yra kasmetinė ir ją sudaro trys dalys: žemės mokesčio dalis, tiesioginių išmokų dalis ir negautų pajamų dalis. Atsakovas nurodė, jog jis pagal parengtą projektą savo žemės sklype planuoja įrengti apvarus ir auginti jame muflonus bei danielius, todėl, sumažėjus žemės sklypo plotui, jis kasmet patirs nuostolius. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą pasiūlymą, konstatavo, jog tai yra nuostoliai dėl servituto nustatymo. Kadangi atsakovas priešieškinio nepateikė, teismas šio klausimo nesprendė ir nepasisakė dėl nurodytų nuostolių pagrįstumo (b. l. 139-142).

6Apeliaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą dalyje dėl neatlygintino servituto nustatymo ir priimti naują sprendimą: nustatyti atlygintiną servitutą, kompensaciją mokant periodiškai vieną kartą į metus pagal atsakovo pateiktą apskaičiavimo tvarką (formulę). Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo dėl servituto nustatymo tarp jo ir ieškovo nėra. Nors sutiko su tuo, kad kiekvieno sklypo savininkas turi turėti tinkamą privažiavimą prie savo sklypo, tačiau tarp jų susitarimas dėl servituto nustatymo atsakovo žemės sklypui nebuvo pasiektas. Nustatant servitutą teismo sprendimu turėjo būti svarbus ne kaltės fakto nustatymas, bet siekis suderinti besiginčijančių žemės sklypų savininkų interesus ir jų interesų pusiausvyros principo užtikrinimas. Servituto atlygintinumo klausimas sudarė bylos esmę, nes būtent dėl to su ieškovu ir nebuvo susitarta iki teismo. CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, o šis klausimas privalo būti svarstomas net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 str. pagrindu. Todėl teismas turėjo šį klausimą nagrinėti. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Teisminio proceso metu ieškovas buvo nesąžiningas ir neteikė jokio siūlymo dėl jo teisių ribojimo kompensavimo. Tokią ieškovo poziciją palaikė ir teismas, paneigdamas abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą ir nustatydamas neatlygintiną servitutą. Teismas, priešingai nei numato CK 4.129 str., konstatavo, kad atsakovas neturi teisės reikalauti periodinių kompensacijų. Teismo sprendimas prieštaringas, nes, nors pripažinta, jog nustatomas neatlygintinis servitutas, motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodyta, kad atsakovo pateikti siūlymai dėl kompensacijos už servituto nustatymą yra jo patiriami nuostoliai dėl servitutu suvaržytos teisės tinkamai naudotis žemės sklypu. Siūlė ieškovui patiriamų nuostolių kompensavimo būdą periodinėmis išmokomis pagal formulę, kuri apima dalį privalomo mokėti žemės mokesčio, dalį tiesioginių išmokų, dalį standartinio gamybinio pelno. Pageidavimą motyvavo ir paaiškino visus pateiktos formulės kintamuosius bei tai, kad tikslus taip apskaičiuotos kompensacijos dydis paaiškėtų tik sekančiais metais už praėjusius metus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nustatomas neatlygintinis kelio servitutas, nes jis tarnaus abiems šalims ir jokių suvaržymų naudotis žemės sklypu, servitutinio kelio įrengimo bei įregistravimo nuostolių jam neteks. Pagal ieškovo pateiktą servituto nustatymo schemą, servitutinio kelio ilgis yra 181,15 m, iš kurių tik 32,35 m. būtų naudojama bendrai. Šią 32,35 m. kelio atkarpą, kuria jis naudojasi pateikti į savo sklypą, įrengė pats savo lėšomis ir už šią dalį jokio kompensavimo neprašo, todėl elgiasi sąžiningai ir nesiekia pasipelnyti. Tačiau likusi 148,80 m. kelio dalis, kurios reikia ieškovui, yra neįrengta ir jam ji visiškai nereikalinga (b. l. 147-150).

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepimui pagrįsti nurodo, kad atsakovas sutiko su jo pateikta servitutinio kelio schema ir ginčo dėl to nėra. Apelianto argumentai apie jų nepasiektą susitarimą nepagrįsti. Teismas, nustatydamas neatlygintinį servitutą, vadovavosi savininkų interesų pusiausvyros principu ir rėmėsi aplinkybių visuma. Apinkybė, kad abi šalys nekaltos dėl projekto klaidos, yra svarbi, todėl teismas pagrįstai ja rėmėsi. Apeliantas klaidina teismą ir elgiasi nesąžiningai. Nusprendžiant nustatyti neatlygintinį servitutą, pagrįstai buvo įvertinta tai, kad: servitutas nustatomas ne visam daiktui, o tik nežymiai jo daliai; kad iki servituto nustatymo jo vietoje atsakovas jokios veiklos nevykdė ir naudos negavo; kad sklypo dalis, kurioje prašoma nustatyti servitutą, buvo naudojama patekimo į ieškovo sklypą tikslais (faktinis servitutas); kad ypatingos naudos ieškovas dėl servituto nustatymo neįgis; kad servitutas nustatomas ne išimtinai ieškovo, bet ir kitų asmenų bei paties atsakovo interesais. Kadangi servitutas buvo nustatytas neatlygintinas, todėl kompensacijos klausimo teismas pagrįstai nesprendė. Kadangi siekė, jog būtų nustatytas neatlygintinis servitutas, jokios kompensacijos nesiūlė. Tiek nuostolių, tiek kompensacijos turi prašyti ta šalis, kuri jų pageidauja, o ne ta šalis, iš kurios yra reikalaujama, todėl kompensacijos siūlymo neteikimas jo nesąžiningumo neįrodo. Teismas, atsisakydamas priteisti periodines kompensacijas, rėmėsi servituto neatlygintinumu. Pasisakydamas dėl apelianto prašomos kompensacijos teismas pripažino ne pačios kompensacijos reikalavimo pagrįstumą, bet tokių siūlymų pobūdį, t. y. kad savo esme tai yra nuostoliai. 148,80 metrų servitutui joks įrengimas nebūtinas, todėl tokie kaštai nei iš vienos šalies nepriteistini. Apelianto nurodomą kompensaciją (nuostolius) sudaro trys dalys: žemės mokesčio dalis, tiesioginių išmokų dalis ir negautų pajamų dalis. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Apelianto įvardinti nuostoliai ir jų dydis nepagrįsti ir neįrodyti. Pagal CK 4.114 straipsnį, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka proporcingai servituto naudotojui ir servituto turėtojui. Todėl nepagrįstas reikalavimas atlyginti visą žemės mokesčio dalį, skaičiuojamą proporcingai servituto užimama plotui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad disponuoja remtinais objektais, atitinka paramos teikimo reikalavimus ir kad gaus tiesiogines išmokas. Tiesioginių išmokų dydžiai kinta, todėl jų išankstinis nustatymas būtų nepagrįstas. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Atsakovas pateikė apskaičiavimus, kuriais įrodinėjo 116,40 Lt pelno už danielius ir 34,10 Lt muflonus kasmet netekimą, tačiau reikalavimo nepagrindė realiomis, įrodytomis pajamomis (b. l. 164-169).

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme buvo sprendžiamas atlygintinumo ir kompensacijos klausimas, apie tai motyvuotai pasisakoma teismo sprendime. Su servitutu atsakovas sutiko ir paprašė kompensacijos už servituto nustatymą, tačiau nepateikė duomenų apie nuostolių dydį. Kol nėra duomenų apie galimus praradimus ar nuostolius, tol nėra galimybės kalbėti apie jų atlyginimą. Teismas šias aplinkybes aiškinosi, bet atsakovas neįrodė galimų praradimų ar nuostolių, slėpė, kad dalis servitutinio kelio yra naudojama jo poreikiams tenkinti. Atsakovas nepaskaičiavo ir nenurodė prašomos kompensacijos dydžio, taip apsunkindamas teismą ir ieškovą. Pateikdamas kasmetinę kompensacijos apskaičiavimo formulę iš trijų sudedamųjų dalių, nurodė, kaip apskaičiuojamos negautos pajamos, tai yra paskaičiavo kiek pelno netektų už muflonus ir danienius. Atsakovas konkrečia suma nenurodė žemės mokesčio dalies ir tiesioginių išmokų dalies už 2012 metus. Servitutas nustatytas ne visam sklypui, o žemės sklypo daliai; servitutinis kelias eina palei sklypo ribą ir nedalina sklypo į kelias dalis; atsakovas turi galimybę pagal paskirtį naudoti visą (be servitutinio kelio) žemės sklypą, o reikalui esant galėtų naudotis keliu ir savo reikmėms (b. l. 161-163).

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo dalis, kuria nuspręsta, jog minėtu teismo sprendimu nustatomas servitutas yra neatlygintinis, naikintina ir šis klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniu skundu nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl paties kelio servituto nustatymo, todėl dėl šios neapskųstos teismo sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako.

11Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad byloje turi būti nustatytas neatlygintinis kelio servitutas, prištarauja teismo sprendimo motyvuojamajai daliai, yra nepagrįsta byloje surinktų objektyvių ir patikimų įrodymų visuma, neatitinka jų pagrindu nustatytoms faktinėmis bylos aplinkybėms bei prieštarauja formuojamai teismų praktikai nagrinėjamu klausimu. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

12Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė neatlygintinį kelio servitutą atsakovo žemės sklypui ( - ) pagal 2012-12-28 Servitutinio kelio schemą, parengtą UAB „Asmija“, nes buvo nustatyta, jog ieškovas kitokiu būdu negali patekti į savo žemės sklypą, esantį ( - ), o minėtam atsakovo žemės sklypui, kuris ribojasi su nurodytu ieškovo žemės sklypu, atkuriant nuosavybės teises nėra nustatyta servitutinio kelio (b. l. 7-10, 16-17, 18-20, 49-74, 89, 115-116). Teismas kelio servitutą nustatė neatlygintinį todėl, kad nei ieškovas, nei atsakovas nėra kalti, jog rengiant projektus buvo padaryta klaida, iškilus privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo klausimui atsakovas nebuvo geranoriškas ir nesutiko, kad jo žemės sklypui butų nustatytas kelio servitutas, kelio servitutas tarnaus tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, jokių suvaržymų atsakovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu nenustatoma, jam netenka ir nuostolių dėl servituto įregistravimo. Kadangi atsakovas nepareiškė savarankiško reikalavimo (priešieškinio) priteisti jam periodinę kompensaciją, o tik pateikė pasiūlymą, kurį teismas vertino kaip neįrodytus nuostolius dėl servituto nustatymo, teismas nesprendė nuostolių nustatymo ir priteisimo klausimo.

13CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.129 str. prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą už savininko teisių suvaržymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009 ir kt.). CK 4.114 str. numatytos servituto turėtojo pareigos bei tarnaujančio daikto pareigos tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad servitutas turi būti neatlygintinis, nors bylos šalys tokio susitarimo nesudarė. Todėl ši teismo sprendimo dalis prieštarauja išdėstytam įstatyminiam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, bylos aplinkybės: kad nei ieškovas, nei atsakovas nėra kalti, jog rengiant projektus buvo padaryta klaida ir nenumatytas privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo, atsakovas nebuvo geranoriškas ir nesutiko, kad jo žemės sklypui butų nustatytas kelio servitutas, nustatoma dalis kelio servitutas tarnaus tiek ieškovui, tiek ir atsakovui, jokių suvaržymų atsakovui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu nenustatoma, jam netenka ir nuostolių dėl servituto įregistravimo, - turi esminės reikšmės ir patvirtina, kad servitutas šiuo atveju tikrai turi būti neatlygintinis.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Sprendžiant dėl servitutu padarytų nuostolių atlyginimo gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sąsają tarp servituto nustatymo ir atsiradusios žalos ar nuostolių, kaip jo nustatymo padarinių. Tuo tarpu nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės neturi būti taikomos. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.M. v S.P., bylos Nr. 3K-3-581/2009). Teisėjų koelgijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, šios formuojamos teismų praktikos nesilaikė, neištyrė visų šiam klausimui svarbių aplinkybių ir pagal įrodymų vertinimo taisykles neįvertino įrodymų, ko pasekoje sprendžiant šį klausimą buvo padarytos prieštaringos išvados: iš vienos pusės, kad nustatomas neatlygintinis servitutas, iš kitos pusės – kad nuostoliai būtų priteisti, jei būtų pareikštas priešieškinys (savarankiškas reikalavimas) ir įrodytas nuostolių dydis.

15Pagal ieškovo pateiktą servituto nustatymo schemą, servitutinio kelio ilgis yra 181,15 m, iš kurių tik 32,35 m. būtų naudojama atsakovo su ieškovu bendrai. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad būtent 32,35 m. kelio atkarpą, kuria jis naudojasi patekant į savo sklypą, įrengė pats savo lėšomis ir už šią servitutinio kelio dalį jokio kompensavimo neprašė. Tokiais veiksmais elgiasi sąžiningai ir nesiekia pasipelnyti ieškovo sąskaita. Tačiau likusi kelio dalis, t.y. 148,80 m, kurios reikia ieškovui patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, šiai dienai yra neįrengta ir, kaip nurodo atsakovas, jam ši kelio dalis nereikalinga. Pagal bylos duomenis, atsakovas deklaruoja pasėlius ir gauna tiesiogines išmokas, yra gavęs ES paramą verslui plėtoti bei leidimą aptvarui įrengti, kuriame laikys žvėris, o jų skaičius dėl sumažėjusio aptvaro dydžio gali kisti.Todėl atsakovas dėl apie 8 arų žemės sklypo daliai nustatomo servituto turės vienaip ar kitaip koreguoti savo planus dėl verslo, išlaidas ir pajamas. Teismas dėl šių aplinkybių reikšmės bylai nepasisakė ir nepagrindė, kodėl jos nesvarbios servituto atlygintinumo aplinkybei įrodyti. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad jokių suvaržymų atsakovui naudotis priklausančiu žemės sklypu servitutu nebus nustatyta.

16Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, kad teismas negalėjo spręsti servituto atlygintinumo klausimo, nes atsakovas nepareiškė savarankiško reikalavimo (priešieškinio) priteisti jam periodinę kompensaciją, o tik pateikė pasiūlymą, kurį teismas vertino kaip neįrodytus nuostolius dėl servituto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko (šiuo atveju – ieškovo) pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pagal bylos duomenis, ieškovas nesiūlė atsakovui jokio nuostolių atlyginimo ar kompensacijos dėl siekiamo nustatyti servituto ir būtent dėl to tarp šalių nebuvo sudarytas atitinkamas susitarimas iki teismo. Todėl teismo išvados dėl atsakovo negeranoriškumo, kaip vienos iš aplinkybių, dėl ko nustatomas neatlygintinis servitutas, bei ieškovo argumentai, kad siūlyti atlyginimą už servitutą buvo ne jo, o atsakovo reikalas, yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja virš nurodytai teismų praktikai šiuo klausimu.

17Iš bylos duomenų matyti, kad esminio ginčo tarp šalių dėl servituto poreikio ir vietos nustatymo nebuvo, tačiau atsakovas nuo pat bylos iškėlimo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose kėlė servituto atlygintinumo klausimą, prašė priteisti kompensaciją, teikė savo argumentus, samprotavimus, įrodymus nurodytu klausimu kompensacijos dydžiui pagrįsti (b. l. 27-29, 83-85, 128, 131-138). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas privalo vykdyti CPK 178 straipsnyje nutatytą pareigą ir įrodyti prašomus priteisti nusotolius ar pagrįsti kompensacijos dydį. Tačiau CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina ir teismo posėdžio pirmininko teisę nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Kaip matyti iš bylos eigos, nors tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių ar kompensacijos dydžio ir įrodytinumo, teismas nepasinaudojo galimybe pasiūlyti suteikti šalims pateikti papildomus įrodymus, jei jos tokių turėjo svarbioms aplinkybėms įrodyti (atsakovas buvo nurodęs, kad yra gavęs paramą savo verslui, matyt, turi verslo planą ir skaičiavimus ar duomenis apie standartinį gamybinį pelną, galėjo pateikti įrodymus apie ankstesnių metų žemės mokestį ar tiesioginių išmokų dydį ir kt.). Todėl su servituto atlygintinumu ir nuostolių ar kompensacijos dydžiu susijusios aplinkybės liko visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištirtos ir nenesutatytos. Svarstytina, ar pagal byloje esančius duomenis buvo pagrįstas ir objektyvus pagrindas padaryti išvadą, kad dėl servituto nustatymo atsakovei nekils jokie suvaržymai, neteks patirti ir turtinių nuostolių.

18CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju byloje šalys turėtų pateikti papildomų įrodymų dėl servituto atlygintinumo ar neatlygintinumo bei kompensacijos ar nuostolių dydžio, o pirmosios instancijos teismas turi tuos įrodymus įvertinti, ir, jei prieitų išvados, kad servitutas atlygintinis, pasisakyti dėl kompensacijos ar nuostolių dydžio. Nors apeliacinis instancijos teisme taip pat galima įrodinėti faktines bylos aplinkybes, tačiau bylos esmė turi būti atskleista pirmosios instancijos teisme, nes tą esmę atskleidus tik apeliacinės instancijos teisme šios instancijos teismas iš esmės veiks kaip pirmosios instancijos teismas, o šalys de facto praras teisę į apeliaciją. Bylos esmės atskleidimas apeliacinės instancijos teisme taip pat prieštarautų CPK įtvirtintai ribotos apeliacijos prigimčiai (CPK 312, 314, 320 str.). Pirmiau nurodytos ginčo esmę sudarančios faktinės aplinkybės turėjo būti tiriamos ir vertinamos, taip pat servituto atlygintinumo klausimas turėjo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. Nustatyti trūkumai yra esminiai ir negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl konstatuotų pagrindų visumos bylos dalis dėl servituto atlygintinumo klausimo išsprendimo ir nuostolių ir/ar komepnsacijos dydžio nustatymo turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

19Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir priteisimo tarp šalių ir valstybei klausimo nesprendžia, nes, apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir minėtą bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šį klausimą galutinai turi išspręsti pirmosios instancijos teismas visą bylą išnagrinėjęs iš esmės.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

21Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam ( - ), nustatytas kelio servitutas pagal 2012-12-28 Servitutinio kelio schemą, parengtą UAB „Asmija“, yra neatlygintinis ir perduoti servituto atlygintinumo, kompensacijos ir/ar nuostolių dydžio nustatymo klausimų išsprendimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

22Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas A. B. prašė nustatyti atsakovo M. K. žemės sklypui, esančiam( -... 5. Anykščių rajono apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškinį tenkino.... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Anykščių rajono... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepimui... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Anykščių rajono apylinkės... 10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 11. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad byloje... 12. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė neatlygintinį kelio servitutą atsakovo... 13. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CK 4.129... 15. Pagal ieškovo pateiktą servituto nustatymo schemą, servitutinio kelio ilgis... 16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, kad teismas... 17. Iš bylos duomenų matyti, kad esminio ginčo tarp šalių dėl servituto... 18. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja apeliacinės instancijos... 19. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 4 p.,... 21. Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo... 22. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą....