Byla 3K-3-69/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. P. dėl kompensacijos ir nuostolių, susijusių su kelio servituto nustatymu, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalys yra namų valdos bendraturtės. Atsakovei priklauso 256 kv. m, ieškovui – 398 kv. m žemės sklypai. Iki žemės privatizavimo šalys naudojosi bendru įvažiavimo į namų valdą keliu. Jis namų valdos plane nebuvo pažymėtas. Po žemės privatizavimo bendras įvažiavimo kelias (34 kv. m) pateko į ieškovui priklausančią sklypo dalį. Iki 2000 m. atsakovė turėjo galimybę juo naudotis, tačiau ieškovui užtvėrus šį kelią tvora nebegali privažiuoti prie savo namų valdos.

5Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1437-28-2004, patenkino atsakovės ieškinį ir nustatė kelio servitutą, pagal kurį atsakovei suteikta teisė važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku per ieškovui priklausančio sklypo dalį (34 kv. m). Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl kelio servituto nustatymo.

6Ieškovas, remdamasis CK 4.129 straipsniu, kreipėsi į teismą ir prašo priteisti jam iš atsakovės: 1) 20 000 Lt vienkartinę kompensaciją dėl kelio servituto nustatymo, įskaitant į ją 5806,14 Lt išlaidų dėl būsimo kelio įrengimo; 2) 40 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo nustačius kelio servitutą.

7Ieškovas teigia, kad kelio servitutas sukels jam ir jo šeimai didelių nepatogumų, nes jo sklypo dalis bus paversta pravažiuojamuoju keliu, transportas važinės po namo langais, padidės oro tarša, triukšmas, teks panaikinti daržą, taip bus suvaržyta jo teisė valdyti, naudoti ir disponuoti turima sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį. Dėl nustatyto kelio servituto sumažės sklypo rinkos vertė, ir tai patvirtina Baltijos turto vertinimo agentūros ekspertizės akto dėl turto vertės pažyma. Be to, kelio servitutui įrengti bus būtina atlikti statybos darbus, kurie jam kainuos 5806,14 Lt. Dėl nurodytų priežasčių jis turi teisę iš atsakovės reikalauti kompensacijos už kelio servituto nustatymą (20 000 Lt) bei nuostolių už žemės sklypo nuvertėjimą atlyginimą (40 000 Lt).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 3000 Lt vienkartinę kompensaciją dėl kelio servituto nustatymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nurodė, kad pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismas, remdamasis civilinėje byloje Nr. 2-1437-28/2004 ir administracinėje byloje Nr. I2-678/02 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nustatė, kad: atsakovė neturi įvažiavimo į jai priklausančią namų valdą; planuose nepažymėtas faktinis įvažiavimas yra ieškovui priklausančio sklypo dalyje; teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas buvo tas pats kelias, kuriuo šalys naudojosi privažiuoti prie savo namų valdos. Pagal CK 4.114 straipsnį pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka proporcingai abiem subjektams (servituto naudotojui ir servituto turėtojui), todėl realios, turėtos ir patirtos išlaidos dėl jo tinkamo išlaikymo pagal būtinybę turi būti sprendžiamos abiejų šalių sutarimu įstatymų nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui nėra būtinybės naujai įrenginėti kelio, nes nustatytas jo servitutas yra toje pačioje vietoje, kurioje buvo kelias, kuriuo atsakovė įvažiuodavo į savo naudojamą namų valdą iki privatizavimo. Žemės sklypo atribojimą nuo servitutinio kelio ieškovas gali įrengti savo lėšomis. Dėl to teismas atmetė kaip neįrodytą ieškinio reikalavimą, kad keliui įrengti reikia 5806,14 Lt. Teismas nurodė, kad CK 4.129 straipsnyje nenustatyta, kaip apskaičiuojami nuostoliai, vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika šiuo atveju taip pat negali būti taikoma, nes reglamentuoja kompensacijų dydį, mokamą už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu. CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar ginčo šalių susitarime numatyta, jog tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad bylose dėl servitutinių teisių nustatymo ir jų įgyvendinimo teismas visų pirma turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kelio servituto apimtis yra nedidelė (34 kv. m), kad šioje sklypo dalyje visada buvo pravažiuojamasis kelias, todėl nepakito pagrindinė tikslinė jo naudojimo paskirtis, kad šiuo keliu naudojasi ir ieškovas, kad atsakovės valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nenurodant bendro naudojimo objektų, kad į ieškovo privatizuotą žemės sklypą buvo įtrauktas šalių bendro naudojimo kelias, kad iki privatizacijos šis buvo naudojamas ginčo šalims patekti į jų namų valdas, kad atsakovė neturi realios galimybės suformuoti atskiro įvažiavimo į namų valdą, sprendė, kad už kelio servitutą iš atsakovės ieškovui priteistina 3000 Lt vienkartinė kompensacija už teisę naudotis teismo sprendimu nustatytu kelio servitutu ir taip bus užtikrinta ginčo šalių interesų pusiausvyra (CK 4.129 straipsnis).

11Teismas nurodė, kad 40 000 Lt nuostolių dėl servituto nustatymo atsiradimą ieškovas grindžia Baltijos turto vertinimo agentūros ekspertizės akto dėl turto vertės pažyma, kurioje konstatuota, kad dėl kelio servituto ieškovo žemės sklypo vertė sumažės 40 000 Lt. Nuostolių atlyginimas sprendžiamas pagal bendrąsias nuostolių atlyginimo sąlygas, t. y. turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys, padariusio nuostolių asmens kaltė. Kelio servitutas nustatytas teismo sprendimu dėl įrodytų objektyvių priežasčių, o ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pagal CK 4.129 straipsnį gali būti priteisiami patirti realūs nuostoliai. Ieškovo nurodyti nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo yra hipotetiniai, todėl negali būti priskirtini ir laikytini nuostoliais, atsiradusiais dėl kelio servituto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą metodiką dėl žemės servituto nustatymo gali būti atlyginti tik konkretūs nuostoliai (už sunaikinamus pasėlius ir sodinius, iškertamą mišką, už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą). Priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu susiję nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo neskaičiuojami.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija.

13Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad byloje reikšminga aplinkybė yra ta, ar ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje (34 kv. m), kurioje nustatytas servitutas, anksčiau buvo bendras kelias ar ne. Ieškovas, teigdamas, kad tokio nebuvo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį jo teiginį. Teismas, nustatydamas kelio servitutą, rėmėsi Žemėtvarkos ir teisės departamento 2000 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu Vilniaus apskrities viršininkui. Jame nurodyta, kad bendras kelias į namų valdą priskirtas ieškovui ir atsakovė neturi privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ir žemės klypo. Šis įrodymas patvirtina atsakovės argumentą, kad bendras pravažiavimo kelias iki servituto nustatymo buvo ir kad šalys faktiškai juo naudojosi daugiau kaip 30 metų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalauja vienkartinės kompensacijos dėl servituto nustatymo, jo pareiga buvo įrodyti, jog prašomos priteisti vienkartinės kompensacijos – 40 000 Lt dėl sklypo nuvertėjimo – yra jo nuostoliai. CK 4.129 straipsnyje nustatytas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 40 000 Lt priteisimo už sklypo nuvertėjimą, nes Baltijos turto vertinimo agentūros pažymoje nėra išvadų dėl reikšmingos byloje aplinkybės – kokia dalimi turto vertę sumažina tai, kad priimamas teismo sprendimas nustatyti kelio servitutą, palyginus su tuo, jog dalimi žemės sklypo faktiškai naudojasi kitas bendraturtis, nors toks naudojimasis neįregistruotas nustatyta tvarka. Taigi ieškovas neįrodė nuostolių dydžio dėl sklypo vertės sumažėjimo nustačius kelio servitutą.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo žemės sklypo nuvertėjimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt nuostolių priteisimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Dėl netinkamo CK 4.129 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių atlyginimą dėl servituto nustatymo, taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-315/2007; 3K-3-468/2008.

17Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt priteisimo teisiškai kvalifikavo kaip kasatoriaus nuostolius dėl servituto nustatymo, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas – kaip kompensaciją už servitutą. Pagal CK 4.129 straipsnį ir suformuotą teismų praktiką kompensacijos ir nuostolių institutai diferencijuojami ir laikomi savarankiškais. Tai užtikrina tarnaujančiojo daikto savininkui esant pagrindui reikalauti iš viešpataujančiojo daikto savininko tiek nuostolių, tiek kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino kompensacijos ir nuostolių institutus, taip eliminavo iš kasatoriaus realią galimybę gauti ne tik prašomų nuostolių už servitutą atlyginimą, bet ir kompensaciją.

182. Dėl netinkamo CK 4.124, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių aiškinimo ir taikymo.

19Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių dėl servituto nustatymo priteisimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, ir dėl tokių nebuvimo atmetė šį ieškinio reikalavimą. Asmens teisė reikalauti nuostolių dėl servituto nustatymo įtvirtinta įstatyme (CK 4.129 straipsnis) ir nesiejama su jokių tarnaujančiojo daikto savininko neteisėtų veiksmų buvimu. Servituto nustatymas galimas tik teisėtu pagrindu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis), t. y. tik teisėtais veiksmais, todėl neteisėti veiksmai objektyviai negali būti sąlyga sprendžiant nuostolių priteisimo klausimą. Nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, priteisimo pagrindai yra nuostolių faktas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir jų priežastinis ryšys su servituto nustatymu ( CK 6.247 straipsnis). Teismai nepaisė šių teisės normų.

203. Dėl CK 4.124 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios servituto nustatymo momentą, netinkamo taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų, reglamentuojančių servituto institutą, taikymo praktikos (civilinės bylos Nr. 3K-3-271/2005; 3K-3-496/2005).

21Ieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt nuostolių priteisimo teismai atmetė motyvuodami tuo, kad esą servitutinis kelias kasatoriaus sklype buvo ir anksčiau, o atsakovė juo naudojosi dar iki servituto nustatymo. Taip daroma išvada, kad sklypas jau seniai buvo nuvertėjęs. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, atsakovei teisė naudotis servitutu atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui dėl servituto nustatymo bei servitutą įregistravus. Atsakovės naudojimasis kasatoriaus sklypo dalimi iki servituto nustatymo rodo tik jo geranoriškumą atsakovės atžvilgiu, tačiau jokiu būdu negali būti vertinamas kaip suteikiantis atsakovei teisių į kasatoriaus žemės sklypą bei savaime mažinantis šio vertę. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad kasatorius įsigijus žemės sklypą, nebuvo nustatyta jokių jo naudojimo ribojimų. Jis pagrįstai tikėjosi, kad galės laisvai ir savo nuožiūra disponuoti sklypu, kad jo vertė nesikeis arba tik didės. Žemės sklypo vertė sumažėjo tada, kai jame buvo nustatytas kelio servitutas. Pagal suformuotą teismų praktiką servituto nustatymo atveju yra svarbi abiejų savininkų interesų pusiausvyra bei teisingas atlyginimas už nustatytą servitutą. Kasatorius pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nustatyto servituto jo žemės sklypas nuvertėjo, tačiau teismai jais nesivadovavo.

224. Dėl CPK 185, 263 straipsnių pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos.

23 Teismai nepagrįstai nesivadovavo kaip įrodymu kasatoriaus nuostolių dėl servituto nustatymo patvirtinančia Baltijos turto vertinimo agentūros 2006 m. rugsėjo 5 d. pažyma dėl turto vertės ir šios įmonės 2007 m. rugpjūčio 27 d. papildomais rašytiniais paaiškinimais. Turto įvertinimo aktai, surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, yra ekspertinio pobūdžio rašytiniai įrodymai, todėl jie turi būti teismo vertinami kartu su kitais įrodymais. Turto vertinimo pažymoje nurodyti realūs ir pagrįsti kasatoriaus nuostoliai, atsiradę dėl servituto nustatymo. Joje nurodyta, kad dėl nustatyto kelio servituto dalis kasatoriaus žemės sklypo (34 kv. m) negali būti naudojama pagal jokią kitą paskirtį, o tik kaip pravažiuojamasis kelias, todėl specialistų tai prilyginama 100 proc. galimybės praradimui kasatoriui naudoti šią sklypo dalį kitiems tikslams (pastatų statybai, ūkinei veiklai ar automobilių stovėjimo vietoms įrengti). Dėl nustatyto kelio servituto kasatoriaus sklypo faktinis naudingas plotas sumažėja 34 kv. m ir tai sumažina jo vertę. Be to, dėl nustatyto servituto sklypas padalijamas į tris nelygias dalis, kai atsiranda servitutiniu keliu nuo kitos sklypo dalies atidalyta 4 kv. m ploto dalis, kurios realiai negalima panaudoti jokiai racionaliai paskirčiai (yra bevertė). Visą tai akivaizdžiai rodo, kad dėl nustatyto servituto kasatoriui atsiranda nuostolių (sumažėja sklypo vertė). Turto vertinimo įmonės pažyma ir paaiškinimai yra tinkami rašytiniai įrodymai, todėl jie neturėjo būti teismų ignoruojami be pagrįstų ir teisėtų motyvų.

24Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Žemėtvarkos ir teisės departamento 2000 m. rugpjūčio 11 d. pranešimu Vilniaus apskrities viršininkui, padarė išvadą, kad, šalims privatizuojant žemės sklypus, bendras kelias buvo priskirtas kasatoriui. Teismas be pagrindo nesivadovavo byloje pateiktais namų valdos privatizavimo dokumentais (valstybine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, žemės sklypo planu), patvirtinančiais, kad perkant valstybinę žemę jokių kasatoriaus sklypo naudojimo suvaržymų ar servitutų (įskaitant ir bendro kelio priskyrimą) nebuvo nustatyta, o sklypo teritorija visiškai atiteko jam asmeninės nuosavybės teise.

255. Dėl CPK 3 straipsnio 6 dalies pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos

26Teismo sprendimas turi būti išdėstytas taisyklingai, suprantamai, sudaryti vieningą visumą, jo visos dalys tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios, viena kitai neprieštarauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 7 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi. Vienoje sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl kompensacijos priteisimo nurodyta, kad Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika šiuo atveju negali būti taikoma, nes reglamentuoja santykius tarp subjektų, kai servitutas yra nustatytas administraciniu aktu. Tačiau kitoje dalyje – dėl nuostolių atlyginimo – teismas vis dėlto remiasi šia metodika, nurodydamas, kad pagal ją gali būti atlyginti tik konkretūs nuostoliai, o nuostoliai dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo, susiję priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu, neskaičiuojami, todėl atmeta ieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt nuostolių atlyginimo. Taip pat teismas netinkamai taikė CPK 3 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią įstatymo analogijos taikymą: pirmuoju atveju nurodė, kad Vyriausybės nutarimas pagal įstatymo analogiją negali būti taikomas, antruoju atveju taikė šį nutarimą pagal analogiją kaip motyvą atmesti prašomų atlyginti nuostolių dėl sklypo nuvertėjimo. Teismas pažeidė ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti pagal analogiją specialiąsias teisės normas. Vyriausybės nutarimo, kaip poįstatyminio akto, normos tokiomis laikytinos.

27Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad ieškovo teismui pateikta turto vertinimo pažyma dėl sklypo nuvertėjimo negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas ir turi būti kritiškai įvertinta su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pažymoje nurodyta jos aiškinimo ir taikymo išlyga – turtas įvertintas nevertinant faktinių ir teisinių sklypo įsigijimo, naudojimo ir servituto nustatymo aplinkybių. Tik formaliai buvo įvertinta, kokia žemės sklypo vertė yra iki ir po servituto nustatymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. balandžio 22 d. sprendime konstatavo, kad atsakovė neturi įvažiavimo į jai priklausančią namų valdą, nes faktinis kelias yra ieškovui parduoto sklypo dalyje. Tokia situacija susidarė dėl to, kad miesto valdyba, parduodama namų valdos žemės sklypą, nesilaikė Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos tvarkos, pagal kurią tuo atveju, jeigu sklype yra bendro naudojimo žemės plotų, kurių negalima atidalyti (bendri keliai ir kt.), jie parduodami namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė turėjo teisę privatizuoti privažiuojamąjį kelią bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau dėl valdininkų aplaidumo ir dėl to, kad nebuvo kilę ginčų ir problemų dėl kelio naudojimo, šia teise nepasinaudojo. Servituto nustatymas atkūrė sklypų privatizavimo metu egzistavusią faktinę padėtį ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kasatoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius šiuo atveju vertintinas kaip nepagrįstas praturtėjimas.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30

31Dėl CK 4.124, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių aiškinimo ir taikymo

32CK 4.124 straipsnyje reglamentuojami servituto nustatymo pagrindai ir momentas, o ne nuostolių atlyginimas. Šioje byloje nenagrinėjamas servituto nustatymas ar jo pagrindas, todėl nurodyta teisės norma byloje neturi būti taikoma ir ji nepažeista.

33Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kuris yra nustatytas teisės aktais. Nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 4.129 straipsnis). Sprendžiant dėl servitutu padarytų nuostolių atlyginimo gali būti taikomos tos civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos, kurios nustato teisingam žalos kompensavimui svarbias nuostatas. Visų pirma tai yra nuostatos, reglamentuojančios žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sąsają tarp servituto nustatymo ir atsiradusios žalos ar nuostolių, kaip jo nustatymo padarinių. Tuo tarpu nuostatos dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės neturi būti taikomos. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.124, 6.246, 6.247 straipsnius.

34

35

36Dėl CK 4.129, 6.249 straipsnių taikymo ir šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos

37CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta prievolė mokėti kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-315/2007; 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008). Šioje byloje yra sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu.

38Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais.

39Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismai atmetė reikalavimą dėl konkrečių nuostolių priteisimo kaip neįrodytą. Jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

40Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Servituto pobūdis – nustatomas jis atlygintinai ar ne - yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Jeigu ši aplinkybė netirta, tai yra pagrindas bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą kvalifikuoti kaip nevisapusišką (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendime turi būti nurodyta, yra servitutas atlygintinas ar ne, o jeigu prievolė mokėti kompensaciją nustatoma, tai pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų.

41Servituto nustatymas teismo sprendimu yra pagrindas spręsti, ar nustatyti prievolę mokėti kompensaciją dėl servituto nustatymo (CK 4.129 straipsnis). Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

42Šioje byloje servitutas nustatytas teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Jame pasisakyta, kad servituto atlyginimo klausimas spręstinas atskirai. Kompensacija yra tarnaujančiojo daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynimo būdas, o šioje byloje jis pareiškė atskirą ieškinį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai sprendė dėl tarnaujančiojo daikto savininko teisės į kompensaciją atskiroje byloje. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes tarnaujančiojo daikto savininkas dėl kelio servituto nustatymo turės pertvarkyti dalį savo žemės sklypo ir numatyti bei įrengti kitą vietą automobiliui statyti, nes kelio servituto vietoje to daryti negalės. Nors nustatyto kelio servituto dydis teismo įvertintas kaip nedidelis, bet tai turi būti vertinama atsižvelgiant į visą žemės sklypo dydį, taip pat į tai, kad dalis sklypo kelio servitutu atskiriama ir neįvertintos tolesnės jo naudojimo galimybės. Byloje turi būti vertinama, ar privatizuojant sklypą viešpataujančiojo daikto savininkas siekė įgyti bendrai naudojamą kelią, taip pat tai, kad vietoj jo gavo sklypo dalį, kuriai nenustatyta jokių suvaržymų.

43Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą ir kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Teismai, nustatydami vienkartinės kompensacijos dydį, nepakankamai įvertino visas servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, viešpataujančiojo daikto savininkui tenkančius netekimus ir suvaržymus, todėl nustatė nepakankamo ir neteisingo dydžio kompensaciją, taip netinkamai taikė CK 4.129, 6.249 straipsnius.

44

45

46Dėl CPK 185, 263 straipsnių pažeidimo

47Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis). Kelio servitutu padarytų nuostolių (sklypo nuvertėjimas) atlyginimo prašantis savininkas privalo įrodyti turto nuvertėjimo dydį. Jis gali pateikti turto vertintojo išvadą, ekspertizės išvadą dėl turto vertės, kompetentingų institucijų, atliekančių vertinimus, teikiamus duomenis apie turto vertę ir jos pokyčius dėl servituto nustatymo. Turto vertintojo išvados pateikimas nereiškia, kad turto nuvertėjimas yra įrodytas, o kiti įrodymai neturi būti tiriami. Turto vertintojo išvados yra vienas iš įrodymų, jis neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Apie tai kasacinis teismas yra pasisakęs 2007 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007. Turto vertintojo išvadą teismas motyvuotai gali atmesti (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ja teismas vadovaujasi kaip vienu iš įrodymų ir gali atmesti, jeigu yra duomenų dėl jos nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Gali būti kritiškai vertinama dalis turto vertinimo akto duomenų. Pagrindas kritiškai vertinti turto vertintojo išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad ji pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai teismui kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertinimo eigos, apimties ir rezultato patikimumo. Turto vertinimo akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad šio akto duomenys kaip įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl atmeta turto vertintojo išvadą, todėl CPK 263 straipsnis nepažeistas. Ta aplinkybė, kad tarnaujančiojo daikto savininkas neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo nepriteisti jam kompensacijos.

48Nagrinėjamoje byloje teismai nepriteisė kasatoriui 40 000 Lt nuostolių dėl žemės sklypo nuvertėjimo, tačiau sprendė dėl kompensacijos teisingo nustatymo ir nurodė, kad ji apima ir turto nuvertėjimą. Teismai analizavo turto nuvertėjimo aspektus, kurie gali būti reikšmingi kompensacijos dydžiui nustatyti, tačiau ne visapusiškai. Teisėjų kolegija jau pirmiau nurodė, kad turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo pasekmes – sklypo padalijimą, būtinumą jį pertvarkyti, naudojimo nepatogumus, sunkiai įrodomą turto nuvertėjimą ir pan. Dėl to konstatuojamas CPK 185 straipsnio pažeidimas.

49

50Dėl CPK 3 straipsnio 6 dalies pažeidimo

51Kasaciniame skunde CPK 3 straipsnio 6 dalies pažeidimas argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtintą metodiką, nes pagal ją apskaičiuojama kompensacija dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto.

52Teisėjų kolegija jau minėjo, kad tai, jog teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika, gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį. Tokiu atveju teismas turi įvertinti, nustatytas visų rūšių nuostolių apskaičiavimas metodikoje ar būtent tokio servituto nustatymo atveju, kuris yra nagrinėjamoje byloje, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Esant pagrindo tokia metodika gali būti taikoma kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti, tačiau teismas neprivalo jos taikyti tiesiogiai. Pažymėtina, kad Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje reglamentuojamas dėl žemės servituto, o ne dėl kelio servituto atsiradusių nuostolių apskaičiavimas, taip pat nustatytas ne visų rūšių nuostolių apskaičiavimas. Kadangi kompensacijos dydį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas, tai jo taikymas ar netaikymas neturėjo įtakos priimant teismo sprendimą dėl kompensacijos dydžio (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

53Nustatyti materialinės bei procesinės teisės normų netinkamas taikymas ir pažeidimas (CK 4.129, 6.249 straipsniai, CPK 185 straipsnis) sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

54Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai šalių kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

56Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalys yra namų valdos bendraturtės. Atsakovei priklauso 256 kv. m, ieškovui... 5. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. liepos 13 d. sprendimu,... 6. Ieškovas, remdamasis CK 4.129 straipsniu, kreipėsi į teismą ir prašo... 7. Ieškovas teigia, kad kelio servitutas sukels jam ir jo šeimai didelių... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu... 10. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo... 11. Teismas nurodė, kad 40 000 Lt nuostolių dėl servituto nustatymo atsiradimą... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad byloje reikšminga aplinkybė yra... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties... 16. 1. Dėl netinkamo CK 4.129 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių... 17. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt priteisimo... 18. 2. Dėl netinkamo CK 4.124, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių aiškinimo ir... 19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių dėl servituto nustatymo... 20. 3. Dėl CK 4.124 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios servituto... 21. Ieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt nuostolių priteisimo teismai atmetė... 22. 4. Dėl CPK 185, 263 straipsnių pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos... 23. Teismai nepagrįstai nesivadovavo kaip įrodymu kasatoriaus nuostolių... 24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Žemėtvarkos ir teisės... 25. 5. Dėl CPK 3 straipsnio 6 dalies pažeidimo bei nukrypimo nuo Lietuvos... 26. Teismo sprendimas turi būti išdėstytas taisyklingai, suprantamai, sudaryti... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, teismų... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. ... 31. Dėl CK 4.124, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių aiškinimo ir taikymo... 32. CK 4.124 straipsnyje reglamentuojami servituto nustatymo pagrindai ir momentas,... 33. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas,... 34. ... 35. ... 36. Dėl CK 4.129, 6.249 straipsnių taikymo ir šiuo klausimu suformuotos... 37. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto... 38. Servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti... 39. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178... 40. Teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta... 41. Servituto nustatymas teismo sprendimu yra pagrindas spręsti, ar nustatyti... 42. Šioje byloje servitutas nustatytas teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs.... 43. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas turi teisę į nuostolių... 44. ... 45. ... 46. Dėl CPK 185, 263 straipsnių pažeidimo... 47. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės... 48. Nagrinėjamoje byloje teismai nepriteisė kasatoriui 40 000 Lt nuostolių dėl... 49. ... 50. Dėl CPK 3 straipsnio 6 dalies pažeidimo... 51. Kasaciniame skunde CPK 3 straipsnio 6 dalies pažeidimas argumentuojamas tuo,... 52. Teisėjų kolegija jau minėjo, kad tai, jog teisės aktuose reglamentuojama... 53. Nustatyti materialinės bei procesinės teisės normų netinkamas taikymas ir... 54. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai šalių kasacinės... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...