Byla e2-1250-820/2017
Dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei E. B., atsakovo V. T. atstovui advokatui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būsto ieškinį atsakovams: V. T., I. C. (buvusi pavardė T.) ir A. T. dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
    2. Priteisti solidariai iš atsakovų 1 717,97 EUR skolos už buto nuomą, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.
    3. Priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog atsakovams, vietoj savininkui grąžintino buto, Vilniaus miesto savivaldybės 2007 m. lapkričio 22 d. Įsakymu Nr. 30-2223, buvo išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos: A. T. – ( - ), Vilniuje; I. T. – ( - ), Vilniuje; V. T. – ( - ), Vilniuje.
  3. Ieškovas atliko buto patikrinimus ir surašė aktus: 2010 m. rugpjūčio 02 d. Nr. 2363, 2010 m. rugsėjo 13 d. Nr. 2586, 2014 m. vasario 28 d. Nr. 8405, 2014 m. lapkričio 12 d. Nr. 9308, 2015 m. spalio 23 d. Nr. 10722, kuriais nustatyta, kad patalpomis naudojasi atsakovai.
  4. Ieškovas pareikalavo atsakovų pateikti įrodymus patvirtinančių jų teisę naudotis ginčo patalpomis, tačiau atsakovai dokumentų nepateikė. Atsakovas V. T. informavo, jog tai jų sandėliavimo patalpomis ir jų neatlaisvino.
  5. Atsakovai patalpomis naudojasi be teisinio pagrindo, todėl jie iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos su visais jų daiktais.
  6. Kadangi atsakovai nepagrįstai neperdavė ir naudojosi patalpomis, jie privalo mokėti nuomos mokestį. Šiuo metu skola 1 717,97 EUR , susidariusi laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2016 m. balandžio 30 d.
  1. Atsakovų atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas V. T. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog 1984 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 437 ginčo patalpos buvo pripažintos avarinės būklės ir įtrauktos į avarinės būklės namų sąrašą. To paties komiteto 1988 m. kovo 09 d. sprendimu Nr. 71, ginčo butas buvo išbrauktas iš gyvenamojo ploto fondo ir perduotas A. T.. Tokiu būdu atsakovo tėvas A. T. ginčo patalpomis naudojosi nuo 1988 m. teisėtai.
  3. Ginčo patalpomis iki mirties naudojosi A. T., o kiti atsakovai jomis nesinaudojo. Palikimas nepriimtas, todėl ieškovas galėjo patekti į ginčo patalpas ir jas valdyti.
  4. A. T. patalpomis naudojosi panaudos teisėmis, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio. Be to, patalpos yra ne gyvenamosios paskirties, todėl neprivalo mokėti tokių pat mokesčių, kaip už gyvenamąsias patalpas.
  5. Atsakovų negalima iškeldinti iš ginčo patalpų, nes jie jomis nesinaudoja.
  6. Atsakovas A. T. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsakovo V. T. atsiliepime nurodytus motyvus.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis, kad A. T. gyvenamosiomis ginčo patalpomis naudojasi be teisėto pagrindo ir prašo iškeldinti iš savavališkai užimtų patalpų CK 6.612 straipsnio pagrindu. Kiti atsakovai yra atsakingi, nes yra nuomininko šeimos nariai, be to, jie patalpas naudojo bendru sutarimu. Reikalaudamas nuomos mokesčio, ieškovas nurodo, jog atsakovai buvo faktiniuose nuomos santykiuose, todėl privalo mokėti nuomos mokestį.
  3. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovo ieškinyje nurodomi faktiniai pagrindai yra prieštaraujantys vienas kitam ir vienas kitą naikinantys. Jei asmenys yra savavališkai užėmę patalpas ir juos prašoma iškelti iš savavališkai užimtų patalpų, tai jokie faktiniai nuomos santykiai nesusiklostė ir susiklostyti negalėjo. Tuo atveju, jei buvo faktiniai nuomos teisiniai santykiai, tai iškeldinimas turi būti reiškiamas dėl iškeldinimo pasibaigus, pažeidus ar nutraukus nuomos teisinius santykius (CK 6.610 – 6.611, 6.613 str.).
  4. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  5. Ginčo, jog ieškovas patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas, byloje nėra.
  6. Ginčo patalpa yra adresu ( - ), Vilniuje.
  7. Iš Liaudies deputatų Sovietskij rajono tarybos Vykdomojo komiteto rašto (1 t., p. 90-91) matyti, jog Jaroševičiaus g. 18 namas, Vilniaus miesto Sovietskij rajono liaudies deputatų tarybos 1984 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 437 buvo įtrauktas į avarinės būklės namų sąrašą. Taigi nuo 1984 m. gruodžio 12 d. ginčo namas buvo avarinis.
  8. 1988 m. kovo 09 d. Liaudies deputatų Sovietskij rajono tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 71 (1 t., p. 93-94) buvo nuspręsta iš gyvenamojo ploto išbraukti butą Nr. 1, esantį ( - ), plotas 28,29 kv. m. ir perduoti A. F. T., gyvenančiam bute Nr. 6, kaip pagalbines patalpas. Taigi A. T. teisę naudotis ginčo patalpomis įgijo teisėtu pagrindu ir teisėtai jomis naudojosi, todėl ieškovo teiginiai, kad ginčo patalpomis naudotasi neteisėtai atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog ginčo patalpa A. T. buvo perduota kaip pagalbinės patalpos, o ne kaip gyvenamosios paskirties patalpos. Šios patalpos yra įregistruotos kaip atskiras daiktas, tai nėra buto, esančio ( - ), Vilniuje, priklausinys.
  9. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo patalpos yra atskiras daiktas, kuris buvo suteiktas A. T., nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo patalpomis galėjo naudotis ir kiti atsakovai – A. T. šeimos nariai. Aplinkybę, jog daiktas yra savarankiškas patvirtina ir 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymas, kuriuo A. T. vietoj nuomoto buto ( - ), Vilniuje, buvo išnuomotas kitas butas ( - ), Vilniuje. Šiame įsakyme nėra kalbama apie jokius priklausinius (pagalbines patalpas). Taigi, keičiant butus, savarankiškų ginčo patalpų klausimas nebuvo sprendžiamas ir jų statusas ir naudojimosi sąlygos buvo paliktos tokios, kokios buvo iki tol.
  10. 2007 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Įsakymu Nr. 30-2223, atsakovams, gyvenusiems ( - ), Vilniuje, buvo išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, kuriose jie vėliau deklaravo savo gyvenamąsias vietas (1 t., p. 15-17). A. T. butas perduotas 2007 m. gruodžio 18 d. aktu (1 t., p. 18). Atsakovui V. T. 2007 m. gruodžio 20 d. aktu (1 t., p. 19). Atsakovei I. C. 2007 m. gruodžio 18 d. aktu. Atsakovui A. T. – 2008 m. sausio 04 d. aktu (1 t., p 21). Iš gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas V. T. nuo 2008 m. sausio 11 d. deklaravo gyvenamąją vietą ( - ), Vilniuje. Atsakovė I. C. nuo 2008 m. kovo 03 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą ( - ), Vilniuje. Atsakovas A. T. nuo 2008 m. lapkričio 10 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą ( - ), Vilniuje (1 t., 12-14).
  11. 2010 m. rugpjūčio 02 d. buto patikrinimo akte (1 t., p. 22-23) nurodyta, jog atvykus nieko rasti nepavyko, o kaimynų teigimu, gyvenantis vyriškis šiuo metu yra darbe.
  12. 2010 m. rugsėjo 13 d. buto patikrinimo akte (1 t., p. 24-25) nurodyta, jog atvykus nieko nerasta. Pakartotinai atvykus 2010 m. rugsėjo 16 d. nieko nerasta, o kaimyninio buto savininkė nurodė, jog ginčo patalpose gyvena I. T. su mažamečiu vaiku. Pakartotinai atvykus 2010 m. rugsėjo 20 d. nustatyta, jog ginčo patalpose gyvena I. T. su vaiku ir tėvu A. T..
  13. Ginčo patalpų kadastriniai duomenys sudaryti 2012 m. kovo 26 d. (1 t., p. 7-9). Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, jog nuo 2012 m. lapkričio 07 d. ginčo patalpų paskirtis pakeista į gyvenamąją (1 t., p. 6). Taigi daikto savininkas, pakeitęs ginčo patalpų paskirtį, galėjo kreiptis į A. T. dėl ginčo patalpų naudojimo paskirties pakeitimo, tačiau to nepadarė, todėl A. T. suteiktų ginčo patalpų naudojimosi paskirtis nepasikeitė, nors ginčo patalpų paskirtis pasikeitė. Pažymėtina, jog prieš keičiant ginčo patalpų paskirtį, nebuvo atlikta jokių remonto darbų, elektra įvesta nebuvo, vandens tiekimas neįvestas, kanalizacijos nėra, dujų taip pat, todėl buvo formalus, bet ne faktinis patalpų paskirties pakeitimas.
  14. 2013 m. kovo 22 d. aktu ieškovas iš Vilniaus miesto savivaldybės perėmė ginčo butą valdyti patikėjimo teise (1 t., p. 10).
  15. 2014 m. vasario 28 d buto patikrinimo akte (1 t., p. 26-27) nurodyta, jog buto techninė būklė nepatenkinama, nieko nerasta, kaimynė iš gretimo buto informavo, jog pastoviai niekas negyvena, tik vasaros metu atvyksta I. T. su vaikais ir butą naudoja, kaip pagalbines patalpas.
  16. 2014 m. lapkričio 12 d. buto patikrinimo akte (1 t., p. 28-29) nurodyta, jog bute niekas negyvena, o kaimynės teigimu ginčo patalpa buvo paskirta A. T., kaip pagalbinė patalpa. Patalpomis niekas nesinaudoja, A. T. po insulto gydosi ir gyvena pas sūnų Anglijoje. I. T. nurodė, jog nieko bendro su ginčo patalpomis neturi.
  17. 2014 m. gruodžio 11 d. raštu (1 t., p. 32) ieškovas paprašė, jog A. T. patvirtintų ar naudojasi ginčo patalpomis, ar nesinaudoja, nurodyti ar yra kokie nors asmeniniai daiktai.
  18. 2014 m. gruodžio 11 d. raštu (1 t., p. 33) ieškovas paprašė, jog V. T. patvirtintų ar naudojasi ginčo patalpomis, ar nesinaudoja, nurodyti ar yra kokie nors asmeniniai daiktai.
  19. 2014 m. gruodžio 11 d. raštu (1 t., p. 34) ieškovas paprašė, jog I. T. patvirtintų ar naudojasi ginčo patalpomis, ar nesinaudoja, nurodyti ar yra kokie nors asmeniniai daiktai.
  20. Atsakovas V. T. elektroniniu laišku, į ieškovo raštą atsakė nurodydamas, jog nesinaudoja ginčo patalpomis. Tai sandėlio patalpa, kuri skirta A. T.. Šiuo metu A. T. yra gydomas Anglijoje ir jis turi raktus. Taip pat nurodė, jog ginčo patalpose yra didelės vertės materialinės vertybės, kurių vertė apie 50 000 LTL, buvusios personalinės įmonės VIAT įrenginiai ir medžiagos (1 t., p. 35).
  21. Nuo 2015 m. kovo 18 d. A. T. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 t., p. 92). Nuo 2015 m. balandžio 27 d. neterminuotai A. T. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (1 t., p. 95).
  22. 2015 m. rugsėjo 17 d. ieškovas išsiuntė laišką ginčo patalpos gyventojams dėl patalpų atlaisvinimo ir skolos pamokėjimo (1 t., p. 36-37).
  23. 2015 m. spalio 23 d. buto patikrinimo akte (1 t., p. 30-31) nurodyta, jog rastos nuplėštos plombos, buvusios po praeito patikrinimo. Kaimyninio buto gyventoja nurodė, jog pastoviai niekas negyvena, tačiau kartais apsilanko A. T. vaikai – sūnus ir dukra.
  24. 2015 m. gruodžio 02 d. laišku atsakovas V. T. nurodė, jog ginčo patalpose yra jo tėvo daiktai ir nurodė, jog jų liesti negalima (1 t., p. 38).
  25. 2016 m. rugsėjo 16 d. atsakovas A. T. mirė (1 t., p. 171). Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl reikalavimų kitiems atsakovams. Reikalavimų buvusiam atsakovui A. T. ar jo teisių perėmėjui nebereiškė, nes niekas nepaveldėjo jo turto, todėl teisių perėmimas neįvyko.
  26. Ieškovas teigia, jog mirus A. T., kiti atsakovai yra atsakingi dviem pagrindais: pirma, kaip faktiniai naudotojai ir, antra, kaip nuomininko šeimos nariai. Su šiais teiginiais nesutiktina.
  27. Ieškovas savo teiginius, jog atsakovai faktiškai naudojosi ginčo patalpomis įrodinėja Buto patikrinimo aktais. Tačiau iš 2010 m. rugpjūčio 02 d. akto matyti, jog ginčo bute nebuvo rasta gyvenančių asmenų. Akte nenurodyti asmenys teigia, jog ginčo bute gyvena vyriškis, t. y. nenustatytos tapatybės asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, jog kuris nors iš atsakovų naudojosi ginčo patalpomis. 2010 m. rugsėjo 13 d. akte nurodyta, jog 2010 m. rugsėjo 20 d. ginčo bute buvo rastas asmuo prisistatęs I. T., tačiau tapatybė nustatyta nebuvo, todėl negalima teigti, jog bute buvo kuris nors iš atsakovų. Iš 2014 m. vasario 28 d. akto matyti, jog ginčo patalpose nebuvo rasta gyvenančių asmenų. Nenustatytas asmuo nurodė, jog atvyksta vasarą I. T. su vaikais. Susisiekus su I. T. pastaroji informavo, jog patalpos priklauso tėvui A. T. ir ji bandė tvarkyti dokumentus, tačiau neturėjo įgaliojimo ir nieko sutvarkyti negalėjo, o jos tėvas A. T. šiuo metu sunkiai serga. Iš 2014 m. lapkričio 12 d. akto matyti, jog ginčo patalpose niekas negyvena, susisiekus su I. T. buvo informuota, jog atsakovė neturi jokių sąsajų su ginčo patalpomis. Iš 2015 m. spalio 23 d. akto matyti, jog ginčo patalpose gyvenančių asmenų nenustatyta. Kaimynė nurodė, jog ginčo patalpomis nėra pastoviai naudojamasi, tačiau kartais apsilanko A. T. vaikai. Iš ieškovo ir atsakovo V. T. susirašinėjimo matyti, jog atsakovas nuolat nurodo, jog patalpos buvo skirtos A. T., kaip pagalbinės patalpos ir niekas jomis, be minėto asmens, nesinaudoja. Pažymėtina, jog ieškovas neįrodinėjo, jog ginčo patalpomis naudojosi atsakovas A. T.. Ta aplinkybė, jog į tėvo valdomas patalpas ateidavo jo vaikai, neįrodo, jog jie nuolat tokiomis pat sąlygomis naudojosi ginčo patalpomis, kaip ir A. T., kai vaikai nebevedė bendro ūkio su tėvu, o gyveno su savo šeimomis savarankiškai savo valdomuose butuose. Taigi pagal byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų patvirtinančių, jog ginčo patalpomis nuolat faktiškai naudojosi kiti atsakovai, o ne A. T. (CPK 178 str.).
  28. Ieškovas teigia, jog atsakovams išnuomojus kitas gyvenamąsias patalpas, nuomos teisiniai santykiai dėl ginčo patalpų nelaikytini nutrauktais. Su šiais teiginiais nesutiktina. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo patalpos yra buto ( - ), Vilniuje, priklausinys. Priešingai, ginčo patalpos nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas, kaip atskiras savarankiškas daiktas ir ieškovas viso proceso metu įrodinėjo, jog tai gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog A. T. suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, ginčo patalpų naudojimosi teisiniai santykiai savaime nenutrūko, bet liko tokie patys, kokie buvo iki tol.
  29. Ieškovas teigia, jog atsakovai gyvenamąsias patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Pirma, šioje byloje nustatyta, jog atsakovai jų nenaudoja. Antra, ginčo patalpas kaip pagalbines naudojo A. T., teisėtu pagrindu, nes daikto savininkas jas jam suteikė kaip pagalbines patalpas, o ne kaip gyvenamąsias patalpas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas, kaip dabartinis daikto valdytojas, pakeitęs daikto paskirtį (2012 m. pakeitus į gyvenamąją) į kitą, nei buvo nustatęs ankstesnis daikto valdytojas perduodamas ginčo patalpas A. T., buvo informavęs apie tai A. T. ir sutaręs dėl teisinių santykių transformacijos, t. y. būtų pakeitęs pagalbinių patalpų nuomos teisinius santykius į gyvenamųjų patalpų teisinius santykius. Taigi akivaizdu, jog A. T. naudojosi daiktu pagal tą paskirtį, kokią jam buvo suteikęs daikto (ginčo patalpų) savininkas ir negalima teigti, jog ginčo patalpos naudojamos ne pagal paskirtį.
  30. Ieškovas teigia, jog atsakovai atsakingi, nes naudojosi ginčo patalpomis, kaip A. T. (nuomininko) šeimos nariai. Šiame sprendime minėta, jog tai atskiras savarankiškas daiktas, ne priklausinys, kuris buvo perduotas asmeniškai A. T., todėl negalima teigti, jog juo savarankiškai kaip šeimos nariai galėjo naudotis kiti A. T. vaikai. Pažymėtina, jog 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu keičiant butus, A. T. pagalbinių ginčo patalpų klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl jų naudojimo sąlygos ir statusas išliko nepakitęs. Be to, pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku veda bendrą ūkį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai su A. T. vedė bendrą ūkį. Dar daugiau, nuo 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymo įgyvendinimo, atsakovai gyveno savarankiškai su savo šeimomis jiems išnuomotose patalpose ir su A. T. negyveno ir bendro ūkio nevedė. Taigi ieškovo teiginiai, jog atsakovai yra atsakingi kaip faktiniai gyventojai ir šeimos nariai, atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).
  31. Pažymėtina, jog ieškovas reiškė reikalavimus dėl nuomos už gyvenamąsias patalpas priteisimo, tačiau byloje nustatyta, jog ginčo patalpos buvo suteiktos kaip pagalbinės, todėl už pagalbines patalpas negalėjo būti skaičiuojamas toks pat nuomos mokestis, kaip ir už gyvenamąsias patalpas. Šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl nuomos mokesčio už pagalbines patalpas priteisimo, todėl teismas šio klausimo nenagrinėja ir plačiau nepasisako.
  32. Kaip minėta, A. T. mirė. Jo palikimo niekas nepriėmė, todėl materialinis teisinis pareigų ir teisių perėmimas kitiems atsakovams neįvyko. Atsakovai nesinaudojo ginčo patalpomis, jose negyveno. Todėl ieškinys atsakovams atmestinas, kaip nepagrįstas.
  33. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovas V. T. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 363 EUR (1 t., p. 164-166). Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.
  2. Teismas patyrė 20,21 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5atmesti ieškinį. Priteisti atsakovui V. T. (a. k. ( - ) iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 363 EUR (tris šimtus šešiasdešimt tris euro) išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) 20,21 EUR (dvidešimt euro ir 21 euro centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai