Byla 2-302-126/2009
1Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant J. S. , dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui G. S. , atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovei I. B. , atsakovų R. S. ir D. S. atstovei advokatei I. K. , atsakovui V. T. , atsakovės J. R. atstovui advokatui A. A. , trečiojo asmens G. P. atstovui advokatui V. B. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ieškinį dėl Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimų, paveldėjimo liudijimo dalies, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, atsakovai Panevėžio apskrities viršininko administracija, R. S. ir D. S. , V. T. , J. R. , tretieji asmenys: G. P. , A. Š. , Valstybinė įmonė Registrų centras, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V. ,
Nustatė
3
4Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje 2008m. sausio 2d. gautas Panevėžio apskrities viršininko administracijos prašymas inicijuoti Panevėžio apskrities viršininko išvadų, įsakymų, sprendimų ir jų pagrindu sudarytų sandorių panaikinimą. Nurodė, kad 1991m. rugsėjo 3d. A. P. pateikė Rokiškio rajono K. apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų U. P. , nuosavybės teise valdžiusios 1,15ha žemės (iš jų 0,85ha miško) sklypą, J. P. ir V. P. nuosavybės teise valdžiusių 7,09ha žemės (iš jų 1,67ha miško) sklypą, esančius ( - ).
5Panevėžio apskrities viršininko 1997m. gruodžio 22d. sprendimu Nr. 27-43775-9676 A. P. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį grąžinant natūra 0.53 ha žemės ir 2.52 ha miško ( - ). Į likusią 5,19ha žemę nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos A. P. apsisprendus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. A. P. įgaliotas asmuo A. Š. 1998m. rugpjūčio 26d. pateikė Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui prašymą gauti neatlygintinai nuosavybėn 5.19 ha žemės ( - ) ir šiuo prašymu išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. A. P. vardu 1999m. kovo 10d. parengta ir Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo patvirtinta išvada Nr.7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5.19 ha žemės, esančios ( - ), kuri buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta K. kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, patikslintame Panevėžio apskrities viršininko
62
71999m. spalio 14d. įsakymu Nr. Ž. R. rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams pastebėjus, kad A. Š. neturi tinkamo įgaliojimo tvarkyti A. P. reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, kitą įgaliojimą atstovauti A. P. jis pateikia tik 2001m. rugpjūčio 10d. Mano, kad 1999m. kovo 10d. išvada Nr.7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai" parengta pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 ir 105 punktų nuostatas, nes A. Š. nebuvo įgaliotas tvarkyti A. P. reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę (tik į mišką). Pati A. P. nepateikė prašymo, išreiškiančio jos galutinę valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo ir vietovės.
8Panevėžio apskrities viršininko 1999m. spalio 25d. įsakymu Nr.113lž patvirtintame K. kadastro vietovės žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai: V. T. 9 ha bendro ploto trys žemės sklypai Nr. 46, 482 (žemės sklypas Nr. 482 - 2,98 ha ploto suprojektuotas dalyje A. P. paveldimos žemės vietoje P. kaime) ir 31; J. R. 6.9 ha bendro ploto du žemės sklypai Nr. 25 ir 551-2 (žemės sklypas 551-2- 3.09 ha ploto suprojektuotas A. P. paveldimos žemės vietoje P. kaime); A. P. 2.86 ha žemės sklypas Nr. 50. Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 27-6307-13323 V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3.17 ha žemės ir 4.3 ha miško sklypus, esančius ( - ). Po jo mirties 2,89ha žemės sklypą ( - ), 2003m. rugsėjo 26d. paveldėjo sūnus V. T. , kuris 2003m. spalio 30d. pagal mainų sutartį šią žemę perleido D. ir R. S. Panevėžio apskrities viršininko 2006m. lapkričio 10d. įsakymu Nr.Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“ šis 2,98ha žemės sklypas buvo padalintas į du: 1,1171ha ir 1,7991ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
9J. R. nuosavybės teisės į žemę atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 1999m. gruodžio 20d. sprendimu, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,06ha žemės ir 2,84 ha miško sklypus, esančius ( - ). A. P. žemės tvarkymo byla parengta, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos. Panevėžio apskrities viršininko 2001m. birželio 25d. įsakymu Nr.1579ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo“ J. R. 3,09ha žemės sklypas, esantis ( - ), buvo padalintas į du: 3,0202ha žemės ūkio paskirties ir 0,1687ha kitos paskirtiers žemės sklypus. Pagal 2004m. vasario 25d. mainų sutartį ji 3,0202ha žemės sklypą perdavė D. ir R. S. , o 2004m. kovo 9d. dovanojimo sutartimi R. S. perleido 0,1687ha kitos paskirties žemės sklypą. Dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų buvo pažeistos tuo metu galiojusios imperatyvios įstatymo normos ir Panevėžio apskrities viršininko administracija bei kiti atsakovai priėmė nepagrįstus ir neteisėtus aukščiau išvardintus įsakymus, sprendimus ir kitus teisės aktus, kurių pagrindu atsakovai neteisėtai įgijo nuosavybės teises į nurodytus žemės sklypus, dėl ko visi nurodyti neteisėti teisės aktai, sudaryti sandoriai naikintini.
10Prašo panaikinti: Panevėžio apskrities 1999m. kovo 10d. išvadą Nr.7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai", kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės; Panevėžio apskrities viršininko 1999m. spalio 14d. įsakymo Nr.1089Ž dalį, kuria A. P. 5.19 ha paveldima žemė, esanti ( - ), buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta K. kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane; Panevėžio apskrities viršininko 1999m. spalio 25d. įsakymo Nr.1131Ž dalį, kuria K. kadastro vietovės žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai V. T. , J.
113
12R. ir A. P. ; Panevėžio apskrities viršininko 1999m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1448Ž ir sprendimo Nr.27-63074-13323 dalį, kuriais V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 482 - 2.98 ha, ( - ); Panevėžio apskrities viršininko 1999m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr.1448Ž ir sprendimo Nr.27-63075-13324 dalį, kuriais J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 551 - 3.09 ha ( - ); Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo”; Panevėžio apskrities viršininko 2001m. birželio 25d. įsakymą Nr. 1579Ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo”. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiais: paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr.IVVR-3582, išduoto 2003m. rugsėjo 26d., dalį, kuria V. T. , a.k. ( - ) paveldėjo tėvo V. T. , a. k( - ) turtą - 2.98 ha žemės sklypą,unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); žemės sklypo, turinčio 2.98 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), mainų sutartį, registro Nr. IVVR-4055, patvirtintą 2003m. spalio 30d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V. , sudarytą tarp V. T. ir R. S. bei D. S. ; žemės sklypo, turinčio 3,0202 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), mainų sutartį patvirtintą 2004 m. vasario 25 d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V. , registro Nr.( - ) , sudarytą tarp J. R. ir R. S. bei D. S. ; žemės sklypo, turinčio 0,1687 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), dovanojimo sutartį, patvirtintą 2004m. kovo 9d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V. , registro Nr.( - ) sudarytą tarp J. R. ir R. S. ; Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 3.0202 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr.73/22729, D. S. ir R. S. vardu; Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 0.1687 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr.73/22728, R. S. vardu; Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 2.9800 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 73/18741, D. S. ir R. S. vardu; Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1.7991 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 44/679788, D. S. ir R. S. vardu; Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1.1171 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 44/679784, D. S. ir R. S. vardu ir įpareigoti R. S. bei D. S. grąžinti Panevėžio apskrities viršininko administracijai žemės sklypus: 3.0202 ha. ploto, registro Nr.73/22729, unikalus Nr. ( - ); 0.1687 ha ploto, registro Nr.73/22728, unikalus Nr. ( - ); 1.7991 ha. ploto, registro Nr.44/679788, unikalus Nr. ( - ), 1.1171 ha ploto, registro Nr.44/679784,unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).
13Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį (1t.b.l.126-129) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piliečiai iki 2003m. balandžio 1d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d.
144 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.
15A. P. valia, išreikšta 1991m. rugsėjo 3d. prašyme, buvo susigrąžinti mišką natūra, o žemę gauti tame pačiame ūkyje, bet nebūtinai toje pačioje vietoje. Jos pačios prašymu žemės grąžinimas buvo atidėtas penkeriems metams. Ši A. P. valia iki jos mirties, t. y. iki 2001 m. rugpjūčio 25 d., nebuvo pakeista.
16A. Š. , neturėdamas tinkamo A. P. įgaliojimo (1996 m. liepos 4 d. patvirtintas įgaliojimas, suteikiantis teisę tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės į mišką atkūrimu), 1998 m. rugpjūčio 26 d. A. P. vardu parašė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą ( - ), už turėtą 5,19 ha žemės plotą ir šiuo prašymu patvirtino pirminiame A. P. prašyme pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo būdą - gauti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Sklypas buvo paženklintas 2001m. liepos 2d. A. Š. parašius prašymą gauti neatlygintinai žemės sklypą M. kaime, sklypas iki nacionalizacijos priklausęs A. P. giminaičiams perėjo į laisvos valstybinės žemės fondą. A. Š. 1998m. rugpjūčio 26d. prašymas nulėmė, kad žemės sklypai buvo suprojektuoti V. T. ir J. R.
17Panevėžio apskrities viršininko 1997m. gruodžio 22d. sprendimu Nr.27-43775-9676 A. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,53 ha žemės ir 2,52 ha miško grąžinant natūra. A. Š. , tuo metu turėdamas 1996m. liepos 4d. A. P. įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į nekilnojamąjį turtą - mišką, rūpinosi ne tik miško grąžinimu, bet surinko ir Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė visus A. P. giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais: U. P. , J. P. , V. P. įrodančius dokumentus.
18Po A. P. mirties 2001 m. rugpjūčio 25 d., jos palikimą priėmė sūnus G. P. kuris iki 2003m. balandžio 1d. nepakeitė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į 5,19 ha, ir nepateikė Žemėtvarkos skyriui prašymo, kuriuo būtų pageidavęs, kad nuosavybės teisės A. P. į 5,19 ha būtų atkuriamos grąžinant žemę natūra. Mano, kad Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinys pagrįstas.
19Atsakovai R. S. ir D. S. atsiliepime į ieškinį (1t.b.l.142-145) nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčo administraciniais aktais ir sandoriais pažeistos pradinio žemės sklypų savininko-valstybės nuosavybės teisės, nepaneigė atsakovų R. S. ir D. S. preziumuojamo sąžiningumo (CK 4.26 str. 2 d., CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Tiek V. T. , tiek J. R. , iš kurių buvo įgyti ginčo žemės sklypai, yra sąžiningi įgyjėjai ir tai suteikė jiems teisę perleisti savo žemės sklypus atsakovams R.ir D. S. Iš sąžiningo įgyjėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, nei pirminis, nei paskesnis daikto savininkas (sąžiningas įgyjėjas) vienodai nėra atsakingi už šios aplinkybės atsiradimą. 2003 m. spalio 30 d.,2004 m. vasario 25 d. mainų ir 2004m. kovo 9d. dovanojimo sutartimis V. T. ir J. R. patvirtino, kad ginčo žemės sklypai niekam neperleisti, neįkeisti, neareštuoti, neuždėti draudimai, trečiųjų asmenų teisių į ją nėra, jokių susitarimų dėl daikto disponavimo su trečiaisiais asmenimis nėra sudaryta, daikto valdymas, naudojimas bei disponavimas nėra teisiškai apribotas, teisme ginčų nėra, jokie tyrimai ar procesiniai veiksmai nėra atliekami ir negresia.
20Atsakovų atstovė nurodė, kad vyr. prokurorė I. M. ieškinyje nurodė, kad apie pažeistą viešąjį interesą paaiškėjo 2008m. sausio 2d., gavus Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštą dėl Panevėžio apskrities viršininko išvadų, įsakymų, sprendimų ir sandorių panaikinimo, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos (LR CK 1.127str.), o ieškinys pateiktas 2008m. balandžio 9d., t.y. praleidus LR ABTĮ 33str.1d. įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Be to, nuo apskrities virišininko sprendimų ir įsakymų priėmimo (1999m.) iki ieškinio padavimo (2008m.) praėjo daugiau nei 8 metai. Ieškiniu siekiama, kad panaikinus apskrities sprendimus, vėliau būtų užtikrintas nuosavybės teisių
215 atkūrimas G. P. Tačiau G. P. nuo 1999 metų nereiškė jokių teisių į A. P. iki 1940m. nacionalizacijos priklausančią žemę ir tuo labiau neginčijo jokių apskrities virišininko administracijos sprendimų. Atsakovai mano, kad ieškinio senties terminas ginčyti Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. įsakymus, sprendimus yra praleistas.
22Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23Atsakovas V. T. atsiliepime į ieškinį (3t.b.l.51,52) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad A. P. paveldima žemė, esanti P. kaime, nebuvo klaidingai priskirta laisvai valstybinės žemės fondo žemei, joje buvo suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai. Atstatant nuosavybę buvo išreikšta A. P. valia. STT Panevėžio valdybos operatyvinės veiklos skyrius 2007m. spalio 26d. raštu kreipėsi į Panevėžio apskrities viršininkę dėl nustatytų pažeidimų, tačiau Panevėžio apskrities viršininko administracija kreipėsi į Prokuratūrą praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo informacijos sužinojimo. Nuo Panevėžio apskrities viršininko sprendimų ir įsakymų priėmimo iki ieškinio padavimo praėjo daugiau nei 8 metai, todėl praleistas 3 metų ieškininės senaties terminas. Be to, prokuroras praleido LR ABTĮ 33str.1d. numatytą 1 mėnesio terminą. Nesutinka su teiginiu, kad prokuroras gina viešąjį interesą. Prašo ieškinį atmesti.
24Atsakovė J. R. atsiliepime į ieškinį (3t.b.l.48-50) nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje yra pažeistas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33str.1d. įtvirtintas 1 mėnesio terminas skundui paduoti. Be to, šiam ginčui taikytinas ieškininės senaties 3 metų terminas, numatytas 1964m. CK 84str., kuris baigėsi 2002m. gruodžio 20d. Atsakovai mano, kad prokuroras siekia ginti asmeninius G. P. interesus, o ne viešąjį interesą. Prokuroro teiginys, kad žemė buvo klaidingai priskirta kaip laisva valstybinės žemės fondo žemė, neatitinka tikrovės, nes viskas padaryta įstatymo numatyta tvarka. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25Tretysis asmuo G. P. atsiliepime į ieškinį (1t., b.l.130-131) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų buvo pažeisti teisės aktai. A. P. valia buvo išreikta 1991 metais, jai pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo, tačiau rengiant 1999m. kovo 10d. išvadą Nr.7339 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, A. P. valia nebuvo išreikšta, todėl buvo pažeistas įstatymas, jo imperatyvios normos. Pažeidus imperatyvias įstatymo normas, turi būti naikinami ir priimti sprendimai bei taikytina restitucija. J. R. dirbdama VĮ žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo K. seniūnijoje inžiniere turėjo tikrinti gautus dokumentus, ji pati pripažino, kad nepatikrino A. Š. įgaliojimo, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis buvo įgaliotas tvarkyti tik A. P. miško nuosavybės teisės atstatymo reikalus. Jei būtų pastebėjusi, kad A. Š. įgaliojimas nėra tinkamas, 5,19 ha žemės sklypas ( - ) nebūtų įtrauktas į laisvą žemės fondą. Atsakovo priimti sprendimai prieštarauja įstatymams, pažeidžia žmonių teises, todėl prokuroras šiuo atveju turi teisę ginti viešąjį interesą.
26Tretysis asmuo A. Š. nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka. 5,19ha žemės sklypui jis turėjo įgaliojimą, kurį rašė notarė. Žemėtvarkininkai turėjo pasakyti, jog įgaliojimas negeras. Jis iš A. P. nupirko žemę ir mišką, tačiau J. R. ir V. T. pasidalino jo žemę.
27Trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centro atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį (1t.b.l.138,139) nurodė, kad jeigu teismas naikins ieškovo prašomus dokumentus, tai atitinkamai naikintini ir jų pagrindu atlikti įrašai nekilnojamojo turto registruose.
28Trečiojo asmens Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai yra pranešta tinkamai, iš jos negautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Notarė nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį.
29Ieškinys tenkintinas.
30Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad A. P. 1991m. rugsėjo 3d. pateikė Rokiškio rajono K. apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų U. P. ir J. P. nuosavybės
316 teise turėtą žemės 9ha plotą. Pagal administracinį – teritorinį suskirstymą iki 1940m. liepos 22d. ir pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą žemė yra ( - ). Pateiktame prašyme ji nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises į minėtų buvusių savininkų turėtas valdas, sugrąžinant mišką buvusioje vietoje, o žemę gauti tame pačiame ūkyje (buvusi “S.” žemės ūkio įmonė), nebūtinai toje pačioje vietoje (1t., b.l.78).
32A. P. 1996m. liepos 4d. įgaliojimu buvo įgaliojusi A. Š. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu į nekilnojamąjį turtą - mišką, savo nuožiūra pasirenkant miško atmatavimo vietą, gauti visus reikiamus dokumentus ir atlikti kitus veiksmus. Įgaliojimas buvo išduotas trims metams (1t.b.l.79).
33Panevėžio apskrities viršininko 1997m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 27-43775-9676 A. P. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį grąžinant natūra ( - ), 0.53 ha žemės ir 2.52 ha miško (1t.b.l.80).
34A. P. įgaliotas asmuo A. Š. , neturėdamas įgaliojimo tvarkyti A. P. reikalų, susijusių su nuosavybės teisės atstatymų į likusią žemės dalį, 1998 m. rugpjūčio 26 d. Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą gauti neatlygintinai nuosavybėn 5.19 ha žemės ( - ) (1t.b.l.89) ir šiuo prašymu išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. 1999m. kovo 10d. A. P. vardu parengta (išvadą rengė atsakovė J. R. ) ir Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo patvirtinta išvada Nr.7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn", kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5.19 ha žemės, kuri yra priskirta grąžintinai žemei (1t. b.l.82,98). Patvirtinus išvadą, A. P. paveldima žemė 5.19 ha, esanti ( - ), buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta K. kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, kuris buvo patikslintas Panevėžio apskrities viršininko 1999m. spalio 14d. įsakymu Nr. 1089ž (1t. b.l.10-13, 21).
35A. P. įgaliojimas A. Š. atstovauti ją tvarkant žemės nuosavybės atstatymo reikalus buvo išduotas tik 2001m. rugpjūčio 10d. (1t. b.l.104).
36Panevėžio apskrities viršininko 1999m. spalio 25d. įsakymu Nr.113lž patvirtintame K. kadastro vietovės žemėtvarkos projekte laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai (1t. b.l.22-34): V. T. 9 ha bendro ploto trys žemės sklypai Nr. 46, 482 (žemės sklypas Nr. 482 - 2,98 ha ploto suprojektuotas dalyje A. P. paveldimos žemės vietoje P. kaime) ir 31; J. R. 6.9 ha bendro ploto du žemės sklypai Nr. 25 ir 551-2 (žemės sklypas 551-2- 3.09 ha ploto suprojektuotas A. P. paveldimos žemės vietoje P. kaime); A. P. 2.86 ha žemės sklypas Nr. 50.
37Panevėžio apskrities viršininko 1999m. gruodžio 20d. sprendimu Nr.27-6307-13323 V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 3.17 ha žemės ir 4.3 ha miško sklypus, esančius ( - ) (1t. b.l.44-45). Panevėžio apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 27-63075-13324 J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4.06 ha žemės ir 2.84 ha miško sklypus, esančius ( - ) (1t. b.l.57-59). A. P. žemės tvarkymo byla parengta, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos (1t. b.l.10-13).
38V. T. paveldėjo po tėvo V. T. 2,98 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), pagal 2003m. rugsėjo 26d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (1t. b.l.49), o vėliau 2003m. spalio 30d. mainų sutartimi perleido jam priklausantį 2,98 ha žemės sklypą į R. S. ir D. S. priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise traktorinį plūgą (1t. b.l.50-54,70-71). Po to Panevėžio apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.Ž-4044 “Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo
397 ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo” 2,98 ha žemės sklypas buvo padalintas į du 1,1171 ha ir 1,7991 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (1t.b.l.10-13,53-56).
40Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1579Ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo" ir pagal 2004 m. vasario 25 d. 3.0202 ha žemės sklypo (registro Nr. 73/22729) mainų sutartį Nr. ( - ) ir priėmimo-perdavimo aktą nuosavybės teises į šį sklypą įregistravo D. S. ir R. S. , o pagal 2004m. kovo 9d. dovanojimo sutartį Nr. IVVR-9270, 0.1687 ha žemės sklypo nuosavybės teisės įregistruotos R. S. vardu (1t. b.l.57-63,72-74).
41CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Panevėžio apskrities viršininko administracija 1999m. kovo 10d. parengdama A. P. išvadą Nr.7339 dėl žemės, miško perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (1t. b.l.82) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 10d. nutarimo Nr.1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 10 ir 105 punktų nuostatas, kurios numato, kad piliečiai iki 2003m. balandžio 1d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jeigu pilietis iki 2003m. balandžio 1d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kai nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkūrimo būdą parenka minėtos tvarkos 98,100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos. 105 punktas numato kokios tvarkos laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, t.y. žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją apskrities viršininkui. Apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir piliečiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka apskričių viršininkų administracijų interneto tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie laisvą valstybinę žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamoje seniūnijoje yra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti viršininkui tos apskrities, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; apskrities viršininkas ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamoje seniūnijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo piliečiui raštu apie tai pranešti ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą kitoje vietoje. Tokiu atveju pilietis žemėtvarkos skyriui, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų pateikia prašymą ir nurodo, kurioje kitoje vietovėje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.
42A. P. valia buvo išreikšta vieninteliame 1991m. rugsėjo 3d. pateiktame prašyme, kuriame ji nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises į minėtų
438 buvusių savininkų turėtas valdas, sugrąžinant mišką buvusioje vietoje, o žemę gauti tame pačiame ūkyje (buvusi “S.” žemės ūkio įmonė), bet nebūtinai toje pačioje vietoje (1t. b.l.78). Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. pasirašė 2001m. liepos 2d. žemės sklypų ribų paženklinimo akte, tuo sutikdama su A. Š. 1998m. rugpjūčio 26d. rašytu prašymu (2t. b.l.74), tačiau iš byloje pateikto akto (1t. b.l.100) matyti, kad jį už A. P. pasirašė įgaliotas asmuo A. Š. ir kviestinis asmuo A. Š. Tuo tarpu 1998m. rugpjūčio 26d. A. Š. , kaip A. P. įgalioto asmens, prašymu perduoti neatlygintinai nuosavybėn 5,19 ha žemės sklypą ( - ) (1t. b.l.89) išreiškė A. P. valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, nors A. Š. neturėjo A. P. įgaliojimo tvarkyti jos reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, o tik į mišką. A. Š. prašymo pagrindu Panevėžio apskrities 1999m. kovo 10d. paruošta išvada Nr.7339 praktiškai leido A. P. paveldimą žemę priskirti laisvos valstybinės žemės fondui bei įtraukti ją į K. kadastrinės vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog žemėtvarkos projektai rengiami pagal patvirtintą metodiką bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu patvirtintos “Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos “ 17.5 punkto nuostatas, kai pažymimi laisvos valstybinės žemės plotai. 1999 metais suprojektuojant sklypus Nr.48/2 bei Nr.55/1 V. T. ir J. R. (ne laisvoje vietoje), o A. P. grąžintinos žemės ribose, kuri negalėjo būti priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1057 “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų “ 28 punktas, kuris numato, jog perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje.
44Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovai nurodė, kad ieškinio senaties terminas ginčyti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 1999m. įsakymus, sprendimus yra praleistas.
45Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą ne tik esant įtvirtintam pagrindui (asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pranešimui, pasiūlymui, pareiškimui, skundui), bet ir savo iniciatyva, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir kt., byla Nr. 3K-3-677/2005, suformuluota taisyklė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.
46Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje 2008m. sausio 2d. gautas Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštas Nr.20-4195-
479 (1.14)-20 (1t.b.l.10-13) dėl Panevėžio apskrities viršininko išvadų, įsakymų, sprendimų ir sandorių panaikinimo. Rašte nurodoma, kad pridedama 51 lapas dokumentų kopijų. Iš pateiktos medžiagos nematyti, kad buvo pridėtas 1996m. liepos 4d. įgaliojimas, kuriuo A. P. įgaliojo A. Š. tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu tik į mišką. Panevėžio apskrities viršininko administracija atsakydama į prokuroro raštą, 2008m. kovo 26d. (prokuratūroje gautas 2008m. kovo 28d.) rašte (1t.b.l.75) nurodo, kad siunčia A. P. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų kopijas, tarp kurių nurodomas ir aukščiau minėtas įgaliojimas. Todėl darytina išvada, kad 2008m. kovo 28d. gavus papildomus dokumentus, buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2008m. kovo 28d., o ieškinys teismui buvo pateiktas 2008m. balandžio 9d. (1t.b.l.1), t. y. nepažeidžiant ieškinio senaties termino.
48Dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad prokurorė neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes ji gina įpėdinių, bet ne viešąjį interesą. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį įstatymuose nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą detaliau apibrėžta Prokuratūros įstatymo (2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1518 redakcija) 19 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroro teisė pareikšti ieškinį, pareiškimą, prašymą civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų viešojo intereso gynimo būdų (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad nei CPK 49 straipsnio 1 dalyje, nei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nenustatyta atvejų, kada prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą, sąrašas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija 2006m. gruodžio 19d. nutartyje (civilinė byla Nr.3K-3-666/2006) nurodė, kad, pirma, prokuroras gali kreiptis į teismą tada, kai tokia jo teisė yra tiesiogiai nustatyta įstatymuose, nurodant konkretų teisinį santykį arba bylų kategoriją. Įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas kartu patvirtina, kad tokiais atvejais yra viešasis interesas, taip pat valstybės tikslą užtikrinti asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Antra, gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą remdamasis bendrojo pobūdžio teisės normomis, kuriose nustatyta tokia jo teisė (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju viešojo intereso gynimas apima asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio (viešojo ar privataus) ar asmenų grupės, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų, kuriuos pažeidus būtų pažeistas ir viešasis interesas, gynimą. Byloje nustatyta, kad, neteisėtai ir nepagrįstai Panevėžio apskrities viršininko administracijai 1999m. kovo 10d. priėmus išvadą Nr.7339, o vėliau sprendimais atkūrus V. T. ir J. R. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, buvo pažeistos A. P. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl to nurodyto asmens teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos, laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Todėl nagrinėjamoje byloje Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, remdamasi CPK 5 straipsnio 3 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.
49Esant nurodytiems teisės aktų pažeidimams ieškinys tenkintinas ir panaikintina Panevėžio apskrities 1999m. kovo 10d. išvada Nr.7339 “Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės, esančią ( - ) ir po šios išvados priėmimo susiję Panevėžio apskrities viršininko įsakymai, sprendimai bei pripažintinos negaliojančiomis: paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalis, mainų ir dovanojimo sutartys nurodytos ieškinyje.
50 Dėl restitucijos. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio
5110 negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t.y. vienašališkai įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką.
52Imperatyvios įstatymo normos yra privalomos sandorio subjektams, kurie įgyvendindami savo teises ir pareigas privalo veikti laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5str.), o šios civilinio kodekso nuostatos yra bendrieji teisės principai taikomi visuose civilinės teisės institutuose. Teisingumo kriterijus kartu yra moralės normos, turinčios tikslą užtikrinti visų visuomenės narių interesus ir jų tinkamą derinimą, apsaugoti visų visuomenės narių interesus, užkirsti kelią bet kam piktnaudžiauti teise.
53Atsakovas V. T. nuo 1998m. rugsėjo 7d. dirba R. rajono žemėtvarkos skyriuje ir 0,5 etato vyresniuoju specialistu žemės reformai K. seniūnijoje (3t.b.l.20,21). Pagal pareiginę instrukciją (3t.b.l.22-24) jis privalėjo žinoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, LR Vyriausybės nutarimus, apskrities viršininko administracijos bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos eigą; rengti nuosavybės teisės atkūrimo bylas; ruošti ir pateikti dokumentus komisijai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti; teikti žemėtvarkos skyriui žinias apie žemės naudojimą. Pats atsakovas V. T. teismo posėdyje pripažino, kad Žemėtvarkos skyriuje ir K. seniūnijoje dirbo su dokumentais, todėl jam buvo žinoma, kad A. P. žemė buvo laisva. Iš sutarties žemės reformos žemėtvarkos darbams vykdyti kadastrinėje vietovėje ir kadastrinių vietovių ir jose dirbančių projektuotojų sąrašo (3t.b.l.25-31) matyti, kad žemės reformos žemėtvarkos darbus L. ir K. kadastrinėse vietovėse vykdė atsakovė J. R. , kuri teismo posėdyje pripažino, kad ji šiuo metu dirba ir anksčiau dirbo Valstybės įmonės žemėtvarkos intituto Panevėžio filialo K. seniūnijoje inžiniere, matuodavo, projektuodavo sklypus K. seniūnijoje ir 1999m. kovo 10d. išvadą parengė ji. Pripažino, kad ji turėdavo žiūrėti į dokumentus, tačiau neatkreipė dėmesio į A. Š. įgaliojimą. P. kaime esantis sklypas nebūtų įtrauktas į laisvą valstybinės žemės fondą, jei ji būtų pamačiusi, kad nėra tinkamo įgaliojimo (2t.b.l.77,78) ir tuo pačiu nebūtų kilusios tokios teisinės pasekmės (nuosavybės teisė nebūtų atstatyta kitiems asmenims, o vėliau perleista). Ji žinojo, jog į 5,19 ha žemės sklypą pretenduoja A. P. ir neturėjo parengti minėtos išvados, neturėjo teisės toje vietoje įsigyti žemės (atstatyti nuosavybės teisės į seneliui J. B. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ), turėtą žemės sklypą), o tuo pačiu perleisti šio sklypo tretiesiems asmenims. Panevėžio apskrities viršininko administracija rašte prokuratūrai (1t.b.l.10-13) nurodė, kad R. rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams pastebėjus, kad A. Š. neturi tinkamo įgaliojimo tvarkyti A. P. reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, kitą įgaliojimą atstovauti A. P. jis pateikia 2001m. rugpjūčio 10d. (1t. b.l.104). Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovai jau 2001m. žinojo, kad A. Š. neturi įgaliojimo tvarkyti A. P. žemės reikalus ir, kad 1999m. kovo 10d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir po to priimti Panevėžio apskrities įsakymai, sprendimai yra neteisėti, jog turto perleidimo sandoris prieštarauja įstatymams, tačiau sudarė ginčijamas mainų ir dovanojimo sutartis. Todėl šalys nėra ir negali būti laikomos sąžiningomis. Iš byloje pateiktos mainų sutarties (1t.b.l.70) matyti, kad atsakovas V. T. 2003m. spalio 30d. žemės sklypą, turintį 2,98ha bendro ploto išmaino į R. S. ir D. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį traktorinį plūgą „Kvernelant“, daiktus įvertindami po 3000Lt. J. R. 2009m. vasario 25d. mainų sutartimi (1t.b.l.73) žemės sklypą, turintį 3,0202ha bendro ploto, maino į R. S. ir D. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius baldus: stalą, 8 kėdes, 2 vitrinas, 2 komodas, vitrinos apšvietimą. Žemę ir baldus vertina po 3000Lt., o 2004m. kovo 9d. (1t.b.l.72) dovanoja R. S. 0,1687ha žemės sklypą su pastatu. Šalių susitarimu žemės sklypas su pastatu įvertintas 300Lt.
54Mainų sutarimi buvo išmainytas nekilnojamas turtas – žemės sklypai: 3,0202ha ir
5511
562,98ha, esantys regioninio parko prie Sartų ežero teritorijoje ir prieinantis prie šio ežero, į kilnojamąjį, greitai nusidėvintį turtą, būtent plūgą, baldus, kurie šalių susitarimu įvertinti vienoda po 3000Lt kaina. Žemės sklypas 0,1687ha bendro ploto įvertintas 291Lt, pastatas 3Lt. Šie daiktai, būtent žemės sklypai, objektyviai atsižvelgiant į jų tikrąją vertę, tai yra, jų paskirtį, vietą ir reikšmingumą, naudojimo laiką, šalių buvo įvertinti aiškiai neteisinga – sumažinta kaina. Panevėžio apskrities viršininko atstovė I. B. teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu žemės sklypai prie ežero buvo vertingi. Už sklypą prie ežero pirkėjai mokėdavo labai brangiai.
57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007). Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Niekinės sutarties pagrindu civilinės teisės ir pareigos teisėtai neatsiranda, todėl, konstatavus niekinį, imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį administracinį aktą, yra pagrindas žemės sklypo įgijėjus traktuoti nesąžiningais, įgijusius teises ir pareigas neteisėtai. Jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t.y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Tai gali būti, pvz., tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (reikalavimas pripažinti administracinį aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją tokiu atveju iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį). Arba tai gali būti atvejis, kai pretendentas į nuosavybės teisės į žemę atkūrimą konkrečiame sklype žino ar turi žinoti, kad yra kitų asmenų, reiškiančių savo reikalavimus į pretenduojamą sklypą. Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis. Dėl to įgijėjo nesąžiningumas gali būti nustatytas įgyjant teisių į turtą, kuriam įgyti nėra nustatyta perleidimo apribojimų ar suvaržymų (Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-328/2006). Tiek J. R. , tiek ir V. T. sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti praėjus nedideliam laiko tarpui, kai A. P. , nesant jos prašymo, 1999m. kovo 10d. buvo parengta išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, t.y. abiems 1999m. gruodžio 20d., o V. T. nuosavybės teisė į priklausiusią žemę buvo atstatyta ne toje pačioje vietoje, o perkelta iš ( - ), todėl jie negali būti laikomi sąžiningais žemės sklypų įgyjėjais. Pagal imperatyviąsias įstatymo normas pardavėjas gali perleisti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnis); visuotinai žinomas principas, kad iš neteisėto veiksmo teisė atsirasti negali.
58Jeigu sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai turi būti taikoma restitucija. CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, atlyginti - to vertę pinigais. Restitucija taikoma tada, kai sandoris pagal kurį jis gavo turtą pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypai, įvertinant, kad pripažintini negaliojančiais administraciniai aktai bei sandoriai, turi būti grąžinti valdyti valstybei. Be to, vienas žemės sklypas - 0,1687 ha, kurio unikalus Nr. ( - ), J. R. buvo padovanotas atsakovui R. S. (1t.b.l.62-63,72), o daiktą, esantį restitucijos objektu ir įgytą neatlygintinai galima išreikalauti net iš sąžiningų trečiųjų asmenų
5912 (CK 4.96 straipsnio 3 dalis).
60Atsižvelgiant į tai, kad A. P. teisių pažeidimas, lėmęs ginčą šioje byloje, kilo dėl atsakovų V. T. , J. R. ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmų, todėl 205,30 Lt bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybės naudai priteistinos iš atsakovų (CPK 80 str.1d.1p.,88 str.1d.3p.,92,93,96 str.).
61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas
Nutarė
62Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ieškinį patenkinti.
63Panaikinti Panevėžio apskrities 1999m. kovo 10d. išvadą Nr.7339 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn", kurioje nurodyta, kad A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,19 ha žemės.
64Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999m. spalio 14d. įsakymo Nr.1089Ž dalį, kuria A. P. 5.19 ha paveldima žemė, esanti ( - ), buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui ir pažymėta K. kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane.
65Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999m. spalio 25d. įsakymo Nr.1131Ž dalį, kurioje K. kadastro vietovės žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės fondo žemėje buvo suprojektuoti ir patvirtinti perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai V. T. , J. R. ir A. P.
66Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999m. gruodžio 20d. įsakymo Nr. 1448Ž ir 1999m. gruodžio 20d. sprendimo Nr. 27-63074-13323 dalį, kuriais V. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 482 - 2.98 ha ( - ).
67Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1999m. gruodžio 20d. įsakymo Nr. 1448Ž ir 1999 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 27-63075-13324 dalį, kuriais J. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Nr. 551 - 3.09 ha ( - ).
68Pripažinti negaliojančia paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro Nr. ( - ), išduoto 2003m. rugsėjo 26d., dalį, kuria V. T. , a.k. ( - ) paveldėjo tėvo V. T. , a.k( - ) turtą - 2.98 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).
69Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 2.98 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), mainų sutartį, patvirtintą 2003m. spalio 30d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V. , registro Nr. ( - ), sudarytą tarp V. T. , a.k( - ) ir R. S. , a.k( - ) bei D. S. , a.k( - )
70Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2006m. lapkričio 10d. įsakymą Nr.Ž-4044 „Dėl žemės ūkio paskirties sklypų Rokiškio rajone patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo”.
71Panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001m. birželio 25d. įsakymą Nr. 1579Ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Rokiškio rajone ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo bei servitutų nustatymo”.
72Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 3,0202 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), mainų sutartį patvirtintą 2004m. vasario 25d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V. , registro Nr. ( - ) , sudarytą tarp J. R. , a.k( - ) ir R.
7313
74S., a.k. ( - ) bei D. S. , a.k. ( - )
75Pripažinti negaliojančia žemės sklypo, turinčio 0,1687 ha bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dovanojimo sutartį, patvirtintą 2004m. kovo 9d. Rokiškio rajono notarų biuro notarės V. V. , registro Nr. ( - ) sudarytą tarp J. R. , a.k. ( - ) ir R. S. , a.k. ( - ) .
76Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 3.0202 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 73/22729, D. S. ir R. S. vardu.
77Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 0.1687 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 73/22728, R. S. vardu.
78Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 2.9800 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 73/18741, D. S. ir R. S. vardu.
79Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1.7991 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 44/679788, D. S. ir R. S. vardu.
80Pripažinti negaliojančia Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktą 1.1171 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), teisinę registraciją, registro Nr. 44/679784, D. S. ir R. S. vardu.
81Taikyti restituciją ir įpareigoti D. S. ir R. S. grąžinti valstybei valdymui žemės sklypus: 3.0202 ha. ploto, registro Nr.73/22729, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 0.1687 ha ploto, registro Nr.73/22728, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 1.7991 ha ploto, registro Nr.44/679788, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 1.1171 ha ploto, registro Nr. 44/679784, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).
82Įpareigoti V. T. grąžinti D. S. ir R. S. plūgą „Kvernelant“.
83Įpareigoti J. R. grąžinti D. S. ir R. S. baldus: stalą, 8 kėdes, 2 vitrinas, 2 komodas, vitrinos apšvietimą.
84Priteisti iš V. T. , J. R. ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos po 92,74Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
85Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.