Byla 3K-3-666/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Kauno rajono savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai, R. M., dėl Kauno rajono valdybos sprendimo, potvarkio, Kauno apskrities valdytojo įsakymo panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pakeitimo; tretieji asmenys: G. M., Veronika D. E., L. J. (P.), B. P., P. P., Kauno rajono II notarų biuro notarė Renata Rutkauskaitė, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2005 m. liepos 14 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio ir patikslinto ieškinio pareiškimuose nurodė, kad Kauno rajono valdyba 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 2284 atkūrė nuosavybės teisę į visą J. P. įpėdinių žemę (4,11 ha) J. K., turėjusiai teisę pretenduoti tik į dalį šios žemės. Dėl to J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nepriklausiusią jos tėvui M. P. J. K. 2004 m. kovo 29 d. mirė. Jos turėtą 11,7322 ha ploto žemės sklypą Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Šolių kaime, paveldėjo duktė R. M.. Nurodytos žemės paveldėjimas yra neteisėtas, nes palikimą palikusios J. K. nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai.

5Ieškovas, remdamasis CK 6.237 straipsnio 1–3 dalimis, 6.239 straipsniu, įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsniu, prašė teismo: 1) panaikinti Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2284 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei J. K. “; 2) panaikinti Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. 490 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo ir žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinusiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ 2 priedo 3 punktą; 3) panaikini Kauno apskrities valdytojo 1997 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 05-314 „Dėl anksčiau priimto Kauno rajono valdybos potvarkio patikslinimo atlikus žemės (miško) geodezinius matavimus Kauno rajone“ 1.3 punktą; 4) iš dalies pakeisti 2004 m. liepos 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, patvirtintą Kauno rajono II notarų biuro notarės R. Rutkauskaitės, reg. Nr. 5248, kuriuo R. M. paveldėjo J. K. turtą, panaikinant žemės sklypo, kurio bendras plotas 11,7322 ha, unikalus Nr. 5213-0001-0012, registro Nr. 52/10679, paveldėjimą; 5) panaikinti 11,7322 ha ploto žemės sklypo Kauno rajono savivaldybėje, Šolių kaime, unikalus Nr. 5213-0001-0012, registro Nr. 52/10679, registraciją R. M. vardu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno rajono valdyba J. K. atkūrė nuosavybės teises į 9,75 ha ploto žemės sklypą, grąžinant ekvivalentine natūra 11,08 ha ploto žemės sklypą. Kauno apskrities valdytojo administracija patikslino žemės miško geodezinius matavimus ir suteikė naudotis 11,7322 ha ploto žemės sklypu. Nekilojamojo turto registre nurodytas žemės sklypas įregistruotas R. M. vardu. Jokavų kaime J. G. turėjo 3,5 ha, M. P. – 1,57 ha, J. P. įpėdiniai – 4,11 ha, M., B., P., S., J. ir A. P. – 0,57 ha ploto žemės. Tretieji asmenys G. M., V. D. E., L. J. (P.), B. P., P. P. 1991 metais pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises. Nurodyti prašymai nebuvo išspręsti. Dėl to teismas konstatavo, kad tretieji asmenys turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. P. įpėdiniams priklausiusį 4,11 ha ploto žemės sklypą Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Jokavų kaime. Kauno rajono savivaldybė, priimdama sprendimus, pažeidė nurodytų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, t. y. neįgyvendinta jų teisė atkurti nuosavybės teisę į žemę. Teismas netaikė ieškinio senaties, nes Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras 2005 m. birželio 10 d. sužinojo apie galimus teisės pažeidimus, o 2005 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą. Teismas pripažino tinkamais ieškovo reikalavimus panaikinti administracinius aktus visa apimtimi. Teismas nurodė, kad tol, kol neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas neteismine tvarka, teismas negali priimti sprendimo, kam ir į kokį išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti nuosavybės teises. Dėl to teismas gali pasisakyti tik dėl atitinkamos valstybės institucijos priimto sprendimo dalies teisėtumo. Nustatęs, kad J. K. nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, teismas panaikino dalį paveldėjimo teisės liudijimo. J. K. neįgijo nuosavybės teisės į turtą. Dėl to atsakovė R. M. negalėjo paveldėti žemės sklypo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas panaikino žemės sklypo teisinę registraciją.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė atsakovės R. M. apeliacinį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais. Papildomai kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Kolegija nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2005 m. birželio mėnuo, o ne birželio 10 d., nes šią dieną prokuratūrai sudėtingu klausimu pateikta didelės apimties informacija, kuriai įvertinti reikėjo daug laiko. Nagrinėjamoje byloje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskųsti skaičiuojamas nuo tada, kai prokuratūra surinko pakankamai duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, kad atitinkami sprendimai pažeidžia viešąjį interesą.

9Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovė R. M. pripažįsta tai, jog jos motinai J. K. nuosavybės teisės atkurtos į didesnį kiekį žemės negu priklausė pagal įstatymą; konstatavo, kad iš to, jog taip padaryta J. K. neprašius, dėl Kauno rajono valdybos žemėtvarkininkų veiksmų, negalima daryti išvados, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti. Teisėjų kolegija nurodė, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. 2284, kuriuo J. K. atkurta nuosavybės teisė į 9,75 ha ploto žemės sklypą, pažeidė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio nuostatą, kad nuosavybės teisės atkuriamos buvusiam savininkui, o jam mirus – jo įpėdiniams, į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

10CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo privalo grąžinti tai, ką įgijo be teisinio pagrindo, net ir ne savo veiksmais, bet kitokiu būdu, net ir dėl neatsargumo. J. K. iš dalies nepagrįstai atkūrus nuosavybės teisę į 9,75 ha ploto žemės sklypą, ji privalėtų žemę grąžinti valstybei. Tačiau ji mirė. Žemę paveldėjus atsakovei R. M., jai perėjo nurodyta pareiga (CK 6.239 straipsnis). Kolegija nurodė, kad atsakovės R. M. turto įgijimo atlygintinumas neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, nes ji, paveldėjusi žemę po motinos mirties, neprivalėjo mokėti paveldėjimo mokesčio (Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tiksliai nustatyti, kokio dydžio lygiavertis žemės sklypas turėjo būti suteiktas atkuriant nuosavybės teises į žemę J. K.. Administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą, pripažinti neteisėtais, atsakovė R. M. nesusitarė su kitais pretendentais į tą patį sklypą. Dėl to, kolegijos nuomone, administraciniai aktai panaikinti visa apimtimi pagrįstai.

12Kolegija nutartyje nurodė, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. neteisėtu sprendimu pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas, įtvirtintas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje; pripažino, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis; konstatavo, kad tai, jog, be viešojo intereso, buvo pažeisti ir trečiųjų asmenų interesai, nedraudžia prokurorui ginti asmenų interesus kartu ginant viešąjį interesą.

13III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

14Kasaciniu skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimo bet kieno teises. Teismų teigimu, kasatorės motinai nuosavybės teisės atkurtos į 9,75 ha ploto žemės sklypą, nors iš tikrųjų jai priklauso teisė į 5,845 ha ploto žemės sklypą. Taigi kasatorės motinai nuosavybės teisės atkurtos 3,9 ha daugiau. Dėl to prokuroras galėjo pareikšti ieškinį pripažinti negaliojančia tik tą administracinių aktų dalį, kuria kasatorės motinai atkurta nuosavybės teisė į didesnį negu priklausė, t. y. 3,9 ha ploto, bet ne į visą žemės sklypą.
  2. Teismai nukrypo nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad vienos asmenų grupės interesai negali būti ginami kitų asmenų sąskaita. Teismams panaikinus visus administracinius aktus, bet ne jų atitinkamas dalis (dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 3,9 ha ploto žemės sklypo dalį), buvo pažeistos kasatorės teisės į jos paveldėtą ir jos motinai suteiktą 5,845 ha ploto žemės sklypą.
  3. Teismas pateikė neteisėtus motyvus, dėl kurių atsisakė įpareigoti prokurorą patikslinti ieškinį ir nurodyti, kiek turėtų būti sumažintas kasatorės motinos J. K. sklypas.
  4. Teismo motyvas, kad teismas nesprendžia nuosavybės atkūrimo klausimų, todėl nustačius, jog administraciniai aktai yra neteisėti, jie naikintini visa apimtimi, yra neteisėtas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne atkūrimo, o jau atkurtos nuosavybės teisės panaikinimo klausimas. Be to, Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad ginčus dėl šio įstatymo taikymo sprendžia teismas.
  5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 10.1 punkto nuostatos, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo (šalis materialiniame teisiniame santykyje) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pradžiai neturi įtakos aplinkybė, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė yra pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas ar įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys viešajam interesui ginti. Taigi teismo motyvas, kad prokuroras apie galimus teisės pažeidimus sužinojo tik 2005 m. birželio 10 d ir ieškinio senatis netaikytina, yra nepagrįstas.
  6. Teismai neatsižvelgė į tai, kad prokuroras, pareikšdamas ieškinį, gynė ne viešąjį interesą, bet trečiųjų asmenų interesus, todėl netinkamai vykdė įstatyme nustatytą teisę ir pažeidė CPK 49 straipsnį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.
  7. Teismai pažeidė CK 4.96 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad kasatorė yra sąžininga turto įgijėja.
  8. Teismai netinkamai taikė CK 4.96 straipsnio 3 dalį, nes kasatorė įgijo ginčijamą turtą pagal mirusios motinos testamentą. Kasatorės motina turėjo teisę surašyti testamentą. Paveldėjimas pagal testamentą negali būti laikomas sandoriu, nes jis yra įvykusio juridinio fakto – mirties – pasekmė.
  9. Teismai klaidingai taikė CK 6.237, 6.242 straipsnius, nes kasatorė turtą įgijo esant teisiniam pagrindui – pagal galiojantį testamentą. CK 6.237 straipsnio pagrindu ieškinys galėtų būti pareikštas tik kasatorės motinai, bet ne kasatorei. CK 6.242 straipsnio pagrindu pareikšti ieškinio kasatorės motinai nebūtų galima dėl to, kad ji buvo sąžininga, per daug žemės jai priskirta tik dėl valdininkų nesusipratimo.
  10. Teismai nepagrįstai sutapatino kasatorę – turto paveldėtoją – su nuosavybės teisės atkūrimo subjektu ir ignoravo kaip sąžiningą įgijėją.

15Atsakovas Kauno rajono savivaldybė pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

16Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

17Teisėjų kolegija konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Teismai nustatė, kad Kauno rajono valdyba 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 2284 atkūrė J. K. nuosavybės teisę į 9,75 ha ploto žemės sklypą, grąžinant ekvivalentine natūra 11,08 ha ploto žemės sklypą (T. 1, b. l. 11). Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. potvarkio 2 priedo 3 punktu J. K. atkurta nuosavybės teisė į žemę neatlygintinai, sugrąžinant jai 11,08 ha ploto žemės sklypą (T. 1, b. l. 13–20). Kauno apskrities valdytojo 1997 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 05-314 1.3 punktu patikslintas suteikto naudoti žemės sklypo plotas – 11,7322 ha (T. 1, b. l. 12). J. K. 2004 m. kovo 29 d. mirė. Jos turėtą 11,7322 ha ploto žemės sklypą Kauno rajone, Vilkijos seniūnijoje, Šolių kaime, 2004 m. liepos 19 d. paveldėjo duktė atsakovė R. M. (T. 1, b. l. 10). Teismai nustatė, kad tretieji asmenys G. M., V. D. E., L. J. (P.), B. P., P. P. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į J. P. įpėdiniams priklausiusią 4,11 ha ploto žemę, t. y. į dalį žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės J. K.. Ji turėjo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teisę tik į dalį jai priskirto žemės sklypo.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl administracinių aktų panaikinimo

22Kasatorė kasaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dėl to, kad administraciniai aktai, kuriais jos motinai J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą, pripažinti neteisėtais visa apimtimi, o ne iš dalies. Atsakovė sutinka, kad, atkuriant nuosavybės teises ginčijamais administraciniais aktais, buvo pažeistos trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės, t. y. jos motinai nuosavybės teisės atkurtos į didesnį kiekį žemės negu priklausė pagal įstatymą. Tai buvo padaryta pretendentei J. K. neprašius dėl Kauno rajono valdybos žemėtvarkininkų veiksmų, o dabar, panaikinus ginčijamus administracinius aktus visa apimtimi, pažeidžiamos jos nuosavybės teisės, nes bus panaikinta atkurta nuosavybės teisė į žemę. Teisėjų kolegija nurodo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis asmenų lygybės principas yra žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai su kitais konstitucinė garantija (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d.; 1998 m. spalio 27 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimai). Pažymėtina, kad nurodytas konstitucinis principas reiškia ir tai, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises, būtų traktuojami nevienodai, jeigu tarp tų asmenų nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad teismai taip pat turi vienodai ginti visų pretendentų teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nė vienam pretendentui nesuteikdami pirmumo.

23Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai turėjo patenkinti ieškinio dalį ir nustatyti grąžintino žemės sklypo dydį. Teisėjų kolegija šią išvadą padarė, remdamasi tokiais motyvais. Pirma, byloje nustatyta, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 2284 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pilietei J. K. “ ir Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d. potvarkio Nr. 490 „Dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo ir žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinusiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ 2 priedo 3 punktu J. K. atkurtos nuosavybės teisės vietoje turėtų 9,75 ha ploto žemės sklypų Vilkijos apylinkėje, Jokavų ir Lazdinių kaimuose, grąžinant ekvivalentine natūra 11,08 ha ploto žemės sklypą Vilkijos apylinkėje, Šolių kaime. Teisėjų kolegija nurodo, kad, nustačius, į kokį žemės sklypo dydį galėjo pretenduoti J. K., būtų galima nustatyti, kokio dydžio sklypas pagal teisės aktų reikalavimus turi būti grąžinamas pretendentei ekvivalentine natūra.

24Antra priežastis, dėl kurios negalima panaikinti ginčijamų administracinių aktų atitinkamų dalių, yra tai, kad šalys pateikia skirtingus žemės ploto, į kurį turėjo būti atkurtos J. K. nuosavybės teisės, apskaičiavimus. Kasatorė teigia, kad turi būti atkurtos nuosavybės teisės į 6,325 ha ploto žemės sklypą, o Kauno apskrities viršininko administracijos teigimu, kasatorė galinti pretenduoti į 5,85 ha ploto žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad J. K., kaip J. P. įpėdinei, vienai nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,11 ha ploto žemės sklypą, į kurį tuo pat metu teisę atkurti nuosavybės teises taip pat turėjo tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, kaip žemės savininko J. P. įpėdiniai. Teismai nustatė, kad kasatorei priklausytų teisė atkurti nuosavybės teises tik į 1/5 dalį J. P. žemės. Byloje taip pat nustatyta, kad J. K. atkurtos nuosavybės teisės į 2,14 ha ploto žemės, priklausiusios M. P., kai, Kauno apskrities viršininko administracijos teigimu, jam priklausė 1,57 ha ploto žemės sklypas Jokainių kaime. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad nurodyta aplinkybė nėra nei patvirtinta, nei paneigta ir turi būti įvertinta sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus administracine tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad kartu turi būti išspręstas trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų nuosavybės teisių į išlikusią žemę atkūrimo klausimas.

25Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, pažeidus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, neteisėti ir nepagrįsti administraciniai aktai turi būti panaikinti visa apimtimi, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas negali išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo į konkretaus dydžio žemės sklypą. Iš bylos duomenų neįmanoma nustatyti, kokio dydžio lygiavertis žemės sklypas kitoje vietovėje turėjo būti suteiktas pretendentei J. K. ekvivalentine natūra. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17, 18 straipsniuose nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja ir sprendimus priima Vyriausybės įgaliota institucija – apskrities viršininkas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ekvivalentine natūra suteikiamo žemės sklypo lygiavertiškumas priklausiusiam sklypui nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Pabrėžtina, kad ginčijami administraciniai aktai priimti kaip vientisas dokumentas nurodant, jog J. K. atkurtos nuosavybės teisės vietoje turėtų 9,75 ha ploto žemės sklypo Vilkijos apylinkėje, Jokavų ir Lazdinių kaimuose, grąžinant ekvivalentine natūra 11,08 ha ploto žemės sklypą Vilkijos apylinkėje, Šolių kaime, t. y. nenurodyta vietoje kokių konkrečių žemės sklypų buvo atkurtos nuosavybės teisės.

26Dėl ieškinio senaties, prokurorui pareiškus ieškinį dėl institucijų sprendimų, kuriais atkurtos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taikymo taisyklių

27Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

28Pažymėtina, kad gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą ne tik esant įtvirtintam pagrindui (asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pranešimui, pasiūlymui, pareiškimui, skundui), bet ir savo iniciatyva, nustatęs viešojo intereso pažeidimo faktą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti viešąjį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir kt., byla Nr. 3K-3-677/2005, suformuluota taisyklė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir asmenims, kurių teises ar įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys nuosavybės teisių atkūrimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą jie gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad prokuroras apie galimus teisės pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises J. K., sužinojo tik 2005 m. birželio mėnesį. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad teismai teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą ir netaikė ieškinio senaties, nes jos terminas nebuvo pasibaigęs ieškinio pareiškimo metu. Pabrėžtina, kad tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant ir aiškinant ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

30Dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti

31Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį įstatymuose nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuroro teisė ginti viešąjį interesą detaliau apibrėžta Prokuratūros įstatymo (2003 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1518 redakcija) 19 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Prokuroro teisė pareikšti ieškinį, pareiškimą, prašymą civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytų viešojo intereso gynimo būdų (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad nei CPK 49 straipsnio 1 dalyje, nei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nenustatytas atvejų, kada prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą, sąrašas. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pirma, prokuroras gali kreiptis į teismą tada, kai tokia jo teisė yra tiesiogiai nustatyta įstatymuose, nurodant konkretų teisinį santykį arba bylų kategoriją. Įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas kartu patvirtina, kad tokiais atvejais yra viešasis interesas, taip pat valstybės tikslą užtikrinti asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Antra, gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą remdamasis bendrojo pobūdžio teisės normomis, kuriose nustatyta tokia jo teisė (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju viešojo intereso gynimas apima asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio (viešojo ar privataus)) ar asmenų grupės, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų, kuriuos pažeidus būtų pažeistas ir viešasis interesas, gynimą. Byloje nustatyta, kad, neteisėtai ir nepagrįstai atkūrus pretendentui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, buvo pažeistos kitų pretendentų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl to nurodytų asmenų teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos, laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokuroras, remdamasis CPK 5 straipsnio 3 dalimi, 49 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.

32Dėl materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo

33Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 4.96 straipsnio 2, 3 dalis, klaidingai taikė CK 6.237, 6.242 straipsnius, nes neatsižvelgė į tai, jog ji yra sąžininga turto įgijėja. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka, nes jeigu nuosavybės teisė, esant keliems pretendentams, aiškiai neatsisakiusiems teisės atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią turto dalį, atkuriama į visą turtą tik vienam iš pretendentų, pripažintina, kad šis įgijo nuosavybės teisę į visą turtą be pakankamo teisinio pagrindo. CK 6.237–6.242 straipsniai, kuriuose reglamentuojami santykiai, susiję su nepagrįstu turto įgijimu, taip pat taikomi tais atvejais, kai teisės į visą turtą be pakankamo teisinio pagrindo įgyjamos viešosios teisės reglamentuojamų santykių srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. ir kt. prieš A. R., byla Nr. 3K-3-777/2003; 2002 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. prieš V. Č., byla Nr. 3K-3-1464/2002). Kasatorė neteisingai nurodo, kad testamentas negali būti laikomas sandoriu. Teisėjų kolegija nurodo, kad, priešingai, testamentas yra vienašalis sandoris, nes juo vienos šalies valia (testatoriaus) siekiama sukurti ir pakeisti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1–3 dalys). Be to, tai neatlygintinis sandoris. CK 6.239 straipsnyje nustatyta, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Dėl to, panaikinus ginčijamus administracinius aktus tiek, kiek jais atkurtos nuosavybės teisės atsakovės motinai, atsakovė privalo grąžinti nepagrįstai įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

34Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistus.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas... 5. Ieškovas, remdamasis CK 6.237 straipsnio 1–3 dalimis, 6.239 straipsniu,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 9. Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovė R. M. pripažįsta tai, jog jos... 10. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo privalo grąžinti tai, ką... 11. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tiksliai... 12. Kolegija nutartyje nurodė, kad Kauno rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 28 d.... 13. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą... 14. Kasaciniu skundu atsakovė R. M. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės... 15. Atsakovas Kauno rajono savivaldybė pateikė prisidėjimą prie kasacinio... 16. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 19. Teismai nustatė, kad Kauno rajono valdyba 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl administracinių aktų panaikinimo... 22. Kasatorė kasaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dėl to,... 23. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo... 24. Antra priežastis, dėl kurios negalima panaikinti ginčijamų administracinių... 25. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės... 26. Dėl ieškinio senaties, prokurorui pareiškus ieškinį dėl institucijų... 27. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo... 28. Pažymėtina, kad gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertino byloje surinktus įrodymus,... 30. Dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti... 31. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, 49 straipsnio 1 dalį įstatymuose nustatytais... 32. Dėl materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo... 33. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 4.96 straipsnio 2,... 34. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 30 d. sprendimą ir Kauno... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...