Byla AS-683-261/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., O. M., R. G., A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, ir R. G., trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant R. K. ir A. B., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai V. K., O. M., R. G., A. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (II t., 58-71, 100-103; III t., b. l. 55-58), prašydami: 1) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos ir R. G. žalos neteisėtai iškirtus mišką atlyginimą, t. y. 67 560 Lt (19 566,73 Eur) turtinės ir 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimą V. K. naudai; 36 024,33 Lt (10 433,37 Eur) turtinės ir 4 000 Lt (1 158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimą O. M. naudai; 7 883,92 Lt (2 283,34 Eur) turtinės ir 2 000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimą R. G. naudai; 11 825,88 Lt (3 425,01 Eur) turtinės ir 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimą A. G. naudai; 2) priteisti solidariai iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, ir iš R. G. žalos miško atkūrimui atlyginimą, t. y. 2 221,82 Eur žalos atlyginimą V. K. naudai; 1 184,72 Eur žalos atlyginimą O. M. naudai; 259,27 Eur žalos atlyginimą R. G. naudai; 388,91 Eur žalos atlyginimą A. G. naudai; 3) priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat išlaidų advokato pagalbai, antstolio paslaugoms apmokėti, UAB „Geodezininkų biuras“ paslaugoms apmokėti ir ekspertų paslaugoms apmokėti atlyginimą.

5Nurodė, kad jiems kartu su R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso miškas, esantis ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). Vienai iš miško bendrasavininkių R. K. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra išdavė leidimus kirsti mišką (2011 m. balandžio 27 d. leidimas Nr. 075502 ir 2011 m. gegužės 17 d. leidimas Nr. 075650), kurių pagrindu neteisėtais veiksmais buvo iškirsta miško už 135 120 Lt. Leidimai kirsti mišką buvo išduoti R. K. užsakymu parengto vidinės miškotvarkos projekto ir 2010 m. gruodžio 18 d. sutarties pagrindu. Pareiškėjai apie leidimo išdavimą ir miško kirtimą nebuvo informuoti, miškas buvo iškirstas be jų žinios ir sutikimo.

6Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2012 m. spalio 29 d. pažyma, kurioje pateiktas iškirstų medžių tūrių apskaičiavimas pagal kelmus (I t., b. l. 44-45). Atsakovai su šiais paskaičiavimais nesutiko, taip pat kilo abejonių dėl nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos, kadangi šie specialistai neturėjo kvalifikacijos paskaičiuoti iškirsto miško tūrius pagal kelmus.

7Pareiškėjų atstovė advokatė Vilija Gražulytė paaiškino, kad šalims nesutinkant su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktais skaičiavimais, siekiant pašalinti abejones, teismas turėtų skirti ekspertizę žalai dėl iškirsto miško nustatyti, tačiau pareiškėjai neturi galimybės apmokėti už šią ekspertizę.

8Atsakovų R. G., Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos atstovai su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktais skaičiavimais nesutiko. Pažymėjo, kad žalos atsiradimo faktą ir dydį turi įrodinėti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Siekiant pašalinti abejones, ekspertizę teismas turėtų skirti pareiškėjų prašymu.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi (III t., b. l. 143-145) paskyrė administracinėje byloje Nr. I-1497-644/2015 ekspertizę dėl iškirstų medžių tūrių nustatymo pagal medžių rūšis. Ekspertizę pavedė atlikti A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektoriui dr. J. B. Įpareigojo ginčo šalis, t. y. pareiškėjus V. K., O. M., R. G., A. G., atsakovo atstovus Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Valstybinę miškų tarnybą, atsakovą R. G., iki 2016 m. birželio 14 d. įmokėti už ekspertizę į teismo specialiąją sąskaitą po 214,29 Eur ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui. Ekspertui pavedė atsakyti į šiuos klausimus:

111.

12Koks buvo pareiškėjams priklausančio stataus miško, ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), iškirsto pagal 2011 m. balandžio 27 d. leidimą kirsti mišką Nr. 075502, tūris pagal medžių rūšis?

132.

14Koks buvo pareiškėjams priklausančio stataus miško, iškirsto pagal 2011 m. gegužės 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. 075650, atliktus kirtimus, kuriems leidimai kirsti mišką nereikalingi, t. y. pagal 2011 m. gegužės 16 d. pateiktą „Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką“, tūris pagal medžių rūšis?

153.

16Koks buvo pareiškėjams priklausančio stataus miško, kuris buvo iškirstas savavališku kirtimu, tūris pagal medžių rūšis?

17Taip pat sustabdė administracinę bylą Nr. I-1497-644/2016, iki kol bus atlikta ekspertizė.

18Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog kilus abejonių dėl pareiškėjų pateiktos Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pažymos dėl iškirstų medžių tūrio pagal kelmus paskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo, ir atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant iškirsto miško vertę, visų pirma, turi būti nustatyti iškirstų medžių tūriai, teismas vertina, kad šio klausimo išsprendimui reikalingos specialios žinios, todėl šioje byloje skirtina ekspertizė dėl pareiškėjams priklausančio miško (( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) iškirstų medžių tūrio įvertinimo, ją pavedant atlikti kompetentingam šios srities specialistui – A. Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektoriui dr. J. B..

19ABTĮ 43 straipsnio 3 dalis numato, jog sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą. To paties straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis. Kadangi šalys nereiškia (atsisako) prašymų dėl ekspertizės skyrimo, ekspertizė skiriama teismo iniciatyva, nustatant, kad už ekspertizę, kurios kaina 1 500 Eur, sumoka ginčo šalys lygiomis dalimis.

20III.

21Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 147-149), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti Valstybinės miškų tarnybos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, kaip Lietuvos valstybės atstovų šioje byloje, įmokėti už ekspertizę į teismo specialiąją sąskaitą po 214,29 Eur ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo. Valstybinė miškų tarnyba nėra Lietuvos valstybės asignavimų valdytoja. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str.), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

23Teigia, kad teismas tokio pobūdžio bylose negali būti aktyvus, o pareiškimą turi pagrįsti pareiškėjai. Įrodymai turi atitikti įrodymų leistinumą, kad jie yra tinkami ir teisėtais būdais bei priemonėmis surinkti. Neleidžiami įrodymai, gauti esmingai pažeidus įrodymų šaltinių suradimo, įtvirtinimo ir tyrimo procesinę tvarką. Pareiškėjai veikė savo valia ir rizika, užsakydami matavimus iš asmenų, neturinčių teisės matuoti medienos kiekius pagal kelmus (nes neturėjo tokios kvalifikacijos). Iškirstų medžių tūriai pagal medžių rūšis ir jų vertė nagrinėjamoje byloje seniai yra nustatyti ir pateikti: Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. spalio 8 d. raštas Nr. 1K-04-20 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“ ir Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. spalio 9 d. raštas Nr. 1K-04-21 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“. Žalos atsiradimo faktą turi įrodinėti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 43 straipsnio 3 bei 4 dalimis, paskirdamas ekspertizę viršijo savo įgaliojimus, įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams, taip pat pataikaudamas pareiškėjams bando įrodyti žalos atsiradimo faktą, bandydamas paskirti ekspertizę dėl iškirstų medžių tūrių nustatymo pagal medžių rūšis, iš ko vėliau tiesiogiai būtų skaičiuojamas žalos dydis pareiškėjams. Pareiškėjų atstovė advokatė V. Gražulytė paaiškino, kad šalims nesutinkant su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktais skaičiavimais, siekiant pašalinti abejones, teismas turėtų skirti ekspertizę žalai dėl iškirsto miško nustatyti, tačiau pareiškėjai neturi galimybės apmokėti už šią ekspertizę. Valstybinė miškų tarnyba šioje byloje nesutiko su ekspertizės skyrimu, kadangi byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių iškirstų medžių tūrius, nustatytus pagal medžių rūšis, bei yra nustatyta iškirstų medžių vertė.

24Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą (taip pat žr., III t., b. l. 150-152), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

25Nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Akivaizdu, kad šioje byloje žalos atsiradimo faktą turi įrodinėti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001 yra pasisakęs dėl civilinės atsakomybės pagrindų ir jų įrodinėjimo. Šis teismas konstatavo, kad ieškovas turi įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Žalos padarymo faktu patvirtinama, koks ieškovo turtas yra sugadintas, kokios pakenkimo apimtys, būdas ir kiti objektyvūs parametrai. Skundo dalyku yra laikomas pareiškėjo reikalavimas, kurį jis pateikia atsakovui. Šiuo atveju reikalavimas yra atlyginti žalą. Todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas atsakovams lygiomis dalimis su pareiškėjais įmokėti už ekspertizę dėl iškirstų medžių, kurių pagrindu pareiškėjai turės galimybę grįsti savo reikalavimą, yra ne tik kad neteisingas, bet ir nelogiškas. Be to, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas šioje byloje prašymo skirti ekspertizę nereiškė, tačiau pareiškėjų išreikštam pirminiam prašymui skirti ekspertizę dėl iškirstų medžių neprieštaravo.

26Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, atskirąjį skundą nurodo, kad su juo visiškai sutinka ir palaiko nuomonę, išdėstytą savo atskirajame skunde.

27Pareiškėjai V. K., O. M., R. G., A. G. atsiliepime į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos, atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

28Nurodo, kad atsakovai nesutinka su prašomos priteisti žalos dėl neteisėtai iškirsto miško dydžiu, todėl jiems tenka pareiga įrodyti, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2012 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. 703 nustatyta iškirsto miško kaina yra nepagrįsta. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, kadangi atitinkamas pareigas įrodinėjimo procese turi abi šalys. Pareiškėjai įvykdė savo pareigą pateikti įrodymus pagrindžiančius prašomos priteisti žalos dydį, tačiau atsakovas neįvykdė savo pareigos pateikti nesutikimą su atliktais skaičiavimais patvirtinančius įrodymus. Taigi, šiuo atveju teismo sprendimas paskirstyti finansinę naštą visoms suinteresuotoms šalims yra pagrįstas.

29Teigia, kad patirtai žalai pagrįsti pareiškėjai pateikė Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2012 m. spalio 29 d. pažymą Nr. 703 su priedais (toliau – Pažyma), kurioje nustatyta iškirstų medžių tūris ir kokybinės charakteristikos, šie duomenys pagrįsti atliktais matavimais. Matavimai atlikti vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 10 d. Nr. 631). Iškirstų medžių tūris pinigine išraiška įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ (bazinės nenukirsto miško kainos), ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-127 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficinientų patvirtinimo“. Bazinėmis nenukirsto miško kainomis turi pareigą vadovautis nenukirsto valstybinio miško pardavėjai. Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių 26 punktas numato, kad ne aukciono būdu nenukirstas miškas medienos ruošėjams parduodamas Aplinkos ministerijos patvirtintomis nenukirsto miško kainomis (taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2001 m. spalio 31 d. Nr. 1286). Taigi, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos Pažymoje atlikti matavimai ir skaičiavimai turi faktinį ir teisinį pagrindą, t. y. pagrįsti faktiškai iškirstų medžių kiekiais ir teisės aktais patvirtintomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo taisyklės yra aiškios, todėl šias taisykles taikantiems subjektams teisės aktai specialių reikalavimų nenumato. Praktikoje šiomis taisyklėmis vadovaujasi būtent miškininkai. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai teismui yra pateikti, dėl ko abejonių dėl matavimus ir skaičiavimus atlikusių specialistų kvalifikacijos nekyla. Spręstina, kad pareiškėjai tinkamai pagrindė reikalavimą atlyginti žalą už neteisėtai iškirstą mišką.

30Nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos argumentais, kad pareiškėjai savo rizika užsakė matavimus iš asmenų, neturinčių teisės matuoti medienos kiekių pagal kelmus (nes neturėjo tokios kvalifikacijos). Valstybinės miškų tarnyba net nenurodo, kokią kvalifikaciją turintis asmuo turėjo teisę išmatuoti medienos kiekius pagal kelmus. Valstybinės miškų tarnyba nutyli, kad matavimų vykdymo metu 2012 m. spalio 29 d. nebuvo jokio teisės akto, ar specialios kvalifikacijos medienos kiekių matavimui pagal kelmus. Nepriklausomi medienos matuotojai, nustatydami medžių tūrius, vadovavosi apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, kurios patvirtintos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 (2010 m. rugsėjo 10 d. redakcija). Šių taisyklių dalimi yra metodinės lentelės, kuriomis vadovavosi medienos matuotojai: 13.1. Pagrindinių medžių rūšių medžių skersmuo 1,3 m aukštyje priklausomai nuo skersmens šaknies kaklelyje; 13.2. Pagrindinių medžių rūšių medžių skersmenų 1,3 m aukštyje priklausomumo nuo skersmenų šaknies kaklelyje matematinių modelių. Taisyklės nustato, kad apvaliąją medieną turi teisę matuoti pirkėjas, pardavėjas arba jų įgalioti asmenys ir nepriklausomi medienos matuotojai, nustatyta tvarka gavę nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatus (4.1. p.). Kitų subjektų, turinčių teisę atlikti taisyklėse nurodytus matavimus, pacituotas nutarimas nenustato. Nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatai, galioję matavimų atlikimo metu, patvirtina, kad matavimus atlikę nepriklausomi medienos matuotojai turėjo visus įmanomus kvalifikacijos atestatus, numatytus matavimo metu galiojančiame Nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo tvarkos apraše (patvirtintame 2005 m. spalio 25 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-506).

31Pažymi, jog Valstybinė miškų tarnyba savo atsiliepime nurodo, kad iškirstų medžių tūriai pagal medžių rūšis ir jų vertė nagrinėjamoje byloje seniai yra nustatyti ir pateikti: Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. spalio 8 d. raštas Nr. 1K-04-20 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“ ir Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. spalio 9 d. raštas Nr. 1K-04-21 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“. Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. 1K-04-20 Valstybinės miškų tarnybos vardu skaičiavimus atliko ir žalą nustatė vyr. specialistas J. M., t. y. tas pats specialistas, kuris neteisėtai išdavė 2011 m. gegužės 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. 075650, o 2011 m. balandžio 15 d. neteisėtai suderino ir įregistravo Miškotvarkos projektą su akivaizdžiais formos ir turinio trūkumais ir suklastotais bendrasavininkų parašais. Valstybinė miškų tarnyba siūlo vadovautis aplaidžiai ir galimai nusikalstamai pareigas ėjusio asmens išvadomis ir skaičiavimais. Byloje net nėra jokių duomenų apie nurodyto pareigūno kvalifikaciją.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atskirieji skundai, paduoti 2016 m. birželio 9 d., išnagrinėti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

35Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta skirti byloje ekspertizę ir ginčo šalys, tiek pareiškėjai, tiek atsakovai, įpareigoti po lygiai įmokėti už ekspertizę į teismo specialiąją sąskaitą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui (ABTĮ 43 str. 4 d., 62 str.).

36Pažymėtina, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta, kad nutartis, kuria paskiriama ekspertizė, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d. 1 p.). Be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ 99 str. 3 p., 100 str.), o argumentai dėl nesutikimo su ekspertize gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą priimto teismo sprendimo) (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.). Todėl nutartis skirti ekspertizę atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-406/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-599/2008, 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-186/2009, 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–679/2011 ir kt.).

38Taigi darytina išvada, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, kuria byloje buvo paskirta ekspertizė yra neskundžiama, todėl atsakovo atstovų atskirieji skundai dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties negalėjo būti priimti, o priimti, turi būti atmetami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai išdėstė nutarties apskundimo galimybę, nes pagal įstatyminį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką galima skųsti nutarties dalį dėl bylos sustabdymo, tačiau ne dėl paskirtos ekspertizės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–728/2009). Be to, net ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nutarta įpareigoti ginčo šalis įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą tam tikrą pinigų sumą už ekspertizę, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi taip pat neatitinka ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Tokia nutarties dalis taip pat negali būti laikoma ir išlaidų už ekspertizę paskirstymo, išieškojimo arba priteisimo nutartimi, kadangi ABTĮ 43 straipsnio 3 dalis numato pareigą sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą, tačiau tokios sumos išmokamos tik jiems atlikus savo pareigas iš teismo specialios sąskaitos (ABTĮ 43 str. 6 d.), o jei šalys tokių sumų į teismo specialią sąskaitą neįmoka, pagal ABTĮ 43 straipsnio 7 dalį jos priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Taigi, išlaidų ekspertizei paskirstymo klausimas sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne prieš atliekant ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, kuria byloje buvo paskirta ekspertizė bei proceso šalys įpareigotos į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti tam tikrą sumą, skirtą ekspertizės išlaidoms, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl nėra skundžiama atskiruoju skundu.

39Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovo atstovų atskiruosius skundus, kadangi apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis neskundžiama atskiruoju skundu, todėl jie negali būti tenkinami. Dėl šios priežasties atsakovų atstovų atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atskirųjų skundų netenkinti.

42Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai V. K., O. M., R. G., A. G. (toliau – ir pareiškėjai)... 5. Nurodė, kad jiems kartu su R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo... 7. Pareiškėjų atstovė advokatė Vilija Gražulytė paaiškino, kad šalims... 8. Atsakovų R. G., Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi (III... 11. 1.... 12. Koks buvo pareiškėjams priklausančio stataus miško, ( - ), kadastrinis Nr.... 13. 2.... 14. Koks buvo pareiškėjams priklausančio stataus miško, iškirsto pagal 2011 m.... 15. 3.... 16. Koks buvo pareiškėjams priklausančio stataus miško, kuris buvo iškirstas... 17. Taip pat sustabdė administracinę bylą Nr. I-1497-644/2016, iki kol bus... 18. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 19. ABTĮ 43 straipsnio 3 dalis numato, jog sumas, išmokėtinas liudytojams,... 20. III.... 21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti Valstybinės... 23. Teigia, kad teismas tokio pobūdžio bylose negali būti aktyvus, o... 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 25. Nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas,... 26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 27. Pareiškėjai V. K., O. M., R. G., A. G. atsiliepime į atsakovo Lietuvos... 28. Nurodo, kad atsakovai nesutinka su prašomos priteisti žalos dėl neteisėtai... 29. Teigia, kad patirtai žalai pagrįsti pareiškėjai pateikė Lietuvos... 30. Nesutinka su Valstybinės miškų tarnybos argumentais, kad pareiškėjai savo... 31. Pažymi, jog Valstybinė miškų tarnyba savo atsiliepime nurodo, kad... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 35. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 36. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinio... 38. Taigi darytina išvada, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m.... 39. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos aplinkos... 42. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį palikti... 43. Nutartis neskundžiama....