Byla 2A-109-370/2011
Dėl skolos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-222-777/2010 pagal ieškovės UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui P. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 18 994,98 Lt negrąžintos paskolos, 16 971,20 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-07-09 ji su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutarties Nr.38404140041 finansavimo sandorį Nr. 1, 2007-07-11 finansavimo sandorį Nr. 2, 2007-07-20 finansavimo sandorį Nr. 3, 2007-07-23 finansavimo sandorį Nr. 4, 2007-08-01 finansavimo sandorį Nr. 5, 2007-08-10 finansavimo sandorį Nr. 6, 2007-08-22 finansavimo sandorį Nr. 7, 2007-08-30 finansavimo sandorį Nr. 8. Ieškovė atsakovui per aštuonis finansavimo sandorius suteikė 15 888,52 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2010-03-01. Atsakovas mokėtinų įmokų per visą sutarties galiojimo laiką nemokėjo. 2009-09-04 atsakovo skola sudaro 18 994,98 Lt mokėtinų įmokų ir 36 971,20 Lt delspinigių, tačiau ieškovė atsižvelgdama į atsakovo daugiau nei dvejus metus trunkantį įmokų nemokėjimą ir siekdama operatyviau ir ekonomiškiau išieškoti iš atsakovo skolą, gera valia sumažino delspinigius daugiau nei 60 proc.

4Atsakovas pripažino, jog ieškovė jam per aštuonis finansavimo sandorius suteikė 15 888,52 Lt vartojimo kreditą, tačiau nesutiko su ieškinio dalimi dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad dėl patirties stokos ir jauno (23 m.) amžiaus neįsigilino į sutarties sąlygas bei gresiančias sankcijas už pradelstus mokėjimus. Neneigė, kad įmokų ieškovei nė karto nemokėjo, nes turėjo finansinių sunkumų. Dėl delspinigių nurodė, kad ieškovės reikalaujamos netesybos aiškiai per didelės, ieškovė piktnaudžiauja ir siekia nepagrįstai praturtėti. Todėl teismo prašė nustatyti ir įvertinti sutartyje numatytų delspinigių dydį, kuris atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Delspinigiams prašė taikyti senatį.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisti 18 994,98 Lt skolos, 10 257,29 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 29 252,27 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 877,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo reikalavimą delspinigiams taikyti ieškinio senatį atmetė. Atsižvelgdamas į didelę prievolės vertę (18 994,98 Lt), vartojimo kredito sutartyse nustatytą palūkanų normą (nuo 11,005 proc. iki 14,017 proc.), nurodytas prievolės pažeidimo aplinkybes, nesant duomenų apie ieškovės patirtų nuostolių dydį, į tai, kad ginčas byloje vis dėlto yra kilęs iš vartojimo sutarties, o atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis, nes laisva valia negalėjo pasirinkti sutarties sąlygų, atsižvelgdamas į tai, kad skolos faktinio egzistavimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl ieškovės neveikimo, nes po 2008-07-22 teismo įsakymo panaikinimo ji dėl skolos priteisimo pakartotinai į teismą kreipėsi po metų laiko (nutarties, kuria buvo panaikintas teismo įsakymas, dieną – 2008-10-01, delspinigiai sudarė 11856,81 Lt), teismas konstatavo, kad šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,3 proc., o sumine išraiška – iki 10 257,29 Lt (18994,98 Lt x 0,3/100 x 180). Dėl atsakovo reikalavimo taikyti senatį nurodė, kad atsakovo prašymas nepagrįstas, nes ieškovė dar iki kreipimosi į teismą gera valia sumažino delspinigius nuo 36 971,20 Lt iki 16 971,20 Lt (iš esmės pritaikė ieškinio senatį) ir iš atsakovo prašė priteisti delspinigius, kurie yra net mažesni už šalių sutartinius delspinigius atsižvelgiant į ieškinio senatį (18 994,98 Lt x 0,5/100 x 180 = 17 095,48 Lt.).

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių pakeisti sumažinant delspinigius iki 683,82 Lt, tai atitiktų 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir sumažino priteistinų delspinigių sumą, vis dėlto ji yra nepagrįstai didelė bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, kitų Civilinio kodekso nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose. Jeigu nebuvo nustatyti didesni kreditoriaus nuostoliai, jis jų nepatyrė arba bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, taip pat jeigu šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų, teismai, atsižvelgdami į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose numatytas palūkanų normas piniginėms prievolėms, pripažindavo, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Aplinkybė, kad ieškovė ieškinį pateikė praėjus beveik dvejiems metams nuo atsakovo pirmojo įsiskolinimo dienos, suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teise ir siekė nepagrįstai praturtėti, tai iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

7Atsiliepime atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui priteisus tik 10 257,29 Lt delspinigių, jie nuo pradinės delspinigių sumos (36 971,20 Lt) buvo sumažinti daugiau nei tris kartus, tad reali priteistų delspinigių norma už pradelstą dieną sudaro tik 0,1387 proc., o ne 0,3 proc., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, ir ne 0,5 proc., kaip įtvirtinta šalių sutartyje. Skirtingai nei teigia apeliantas, sutartyje įtvirtintos netesybos yra išimtinės ir sutartyje numatyta pareiga sumokėti tik netesybas (delspinigius), nereikalaujant atlyginti patirtų nuostolių dėl negautų pajamų ir turėtų išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, skolos administravimu ar kt. Delspinigių dydis pagrįstas šalių sutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, pagal kurią sutartinės netesybos negali būti mažinamos iki ieškovo įrodytų realių nuostolių dydžio. Ieškovė, kaip finansų įstaiga, privalo veikti saugiai ir patikimai, taip pat privalo valdyti iš sudaromų sandorių kylančią riziką. Netesybos yra viena svarbiausių priemonių rizikai valdyti, bendrovės stabilumui užtikrinti. Sąžiningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, kad skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims, sukeliama rizika veikti saugiai ir patikimai. Apeliantas nuolat kaltina ieškovę piktnaudžiavimu, siekiu praturtėti atsakovo sąskaita, tačiau pats atsakovas nuo sutarties sudarymo 2007-07-09 iki šios dienos ieškovei nesumokėjo nė vieno cento.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2007 m. sudarė aštuonias vartojimo kredito sutartis už bendrą 14 900 Lt sumą (b. l. 7–22). Sutartimis buvo nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Atsakovas pagal minėtas sutartis savo įsipareigojimų nevykdė, skolos, palūkanų ir delspinigių nemokėjo. Pagal 2009-09-04 delspinigių apskaičiavimo lentelę atsakovui už laikotarpį nuo 2007-08-15 iki 2009-09-02 priskaičiuota 36971,20 Lt delspinigių (b. l. 24–28).

10Ieškovas šių faktinių aplinkybių neginčija, apeliacinį skundą grindžia, jo manymu, netinkamu netesybas reglamentuojančių teisės normų taikymu.

11Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistos netesybos yra per didelės ir pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad teismų praktikoje sutartinės netesybos mažinamos iki įrodytų nuostolių dydžio.

12Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 str. 1 d.). Įstatymas suteikia teisę teismui netesybas sumažinti, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). CK 6.73 str. 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-367/2006, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 26, 2007 m. 1.4 Dėl įskaitinių netesybų, 2007-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 28, 2008 m. 1.3. Dėl sutartinių netesybų).

13Šioje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą būti aktyvus ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio vadovavosi minėtais principais, ir teisingai įvertino konkrečios bylos aplinkybes. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas pats elgėsi nesąžiningai, nepateikė jokių įrodymų, kad bent iš dalies su ieškove yra atsiskaitęs, su ieškove nebendradarbiavo, jos vengė. Pirmosios instancijos teismas žymiai sumažino bendrą priteistinų delspinigių sumą, delspinigių procentinį dydį sumažino iki 0,3 proc., be to, nors nurodė priešingai, vis dėlto taikė ieškinio senatį, nes iš atsakovo ieškovei priteisė delspinigius tik už 180 dienų (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Dėl pastarosios aplinkybės netenka prasmės apelianto argumentas, kad ieškovė dėl delsimo išieškoti skolą nepagrįstai praturtės.

14Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai