Byla 3K-7-367/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės, Zigmo Levickio, Aloyzo Marčiulionio, Antano Simniškio, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui UAB „Ferteksos transportas“ dėl delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ferteksos transportas“ 25 912,97 Lt delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad dėl atsiskaitymų už uosto rinkliavas 2001 m. gegužės 3 d. šalys sudarė sutartį Nr. 20-2001-445, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui apmokėti pateiktas sąskaitas sutarties 3.2 punkte nustatyta tvarka. Sutarties 3.3 punkte buvo nustatyta, kad, atsakovui neapmokėjus nustatytais terminais sąskaitos, jis moka ieškovui 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytų atsiskaitimo terminų, todėl jis privalo sumokėti apskaičiuotus delspinigius – 25 912,97 Lt. Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas taip pat turi sumokėti CK 6.210 straipsnyje nustatytas šešių procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d., išnagrinėjęs civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka, priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.

6Atsakovas CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Jis prašė bylą dėl 22 576,71 Lt delspinigių priteisimo nutraukti, kitą ieškinio dalį palikti nenagrinėtą. Atsakovas nurodė, kad dalis delspinigių ieškovui yra priteista teismo sprendimu, dėl kitos dalies vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje. Be to, ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 22 d. sprendimu 2004 m. gruodžio 9 d. preliminarų sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos šešių procentų dydžio metinės palūkanos; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9Teismas nurodė, kad netesybos gali būti sumažintos, jei jos yra akivaizdžiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Šalių sutartyje nustatytos netesybos – 0,2 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos dienos – nėra aiškiai per didelės ir atitinka susiklosčiusią praktiką. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai iš jo pagrįstai preliminariu teismo sprendimu priteisti delspinigiai. Atsakovo argumentas, kad ieškovas reiškia reikalavimus, kurie jau yra išspręsti bei sprendžiami kitose civilinėse bylose, atmestinas. Atsakovas nevykdo savo prievolės mokėti skolą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti delspinigius už naują laikotarpį. Ieškovui nepagrįstai preliminariu teismo sprendimu priteistos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.210 straipsnyje nustatytas šešių procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimas, kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Ieškovas yra valstybinė įmonė, dėl to negali reikalauti priteisti šių palūkanų.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paliktas galioti 2004 m. gruodžio 9 d. preliminarus teismo sprendimas dėl 25 912,57 Lt palūkanų priteisimo, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.71–6.75 straipsniuose nenustatyta baudinių netesybų. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti jai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Pagal CK 6.73, 6.258 straipsnius netesybos visada yra įskaitomos į nuostolius, dėl to ieškovas privalėjo įrodyti ir jo turėtų nuostolių dydį. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pagal CK 6.70 straipsnio prasmę netesybos yra pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas ir, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės prievolės. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 912,97 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. neatskiriamai susijęs su pagrindine prievole, nes delspinigių dydis yra skaičiuojamas nuo tos piniginės prievolės dalies, kuri nebuvo laiku įvykdyta. Ieškovas delspinigių sumą prašo priteisti nuo 413 121,09 Lt pagrindinės skolos sumos. Pagrindinės skolos suma – 364 140,34 Lt – priteista ieškovui Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu, o likusi 48 980,75 Lt suma – įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu. Darytina išvada, kad šios dalies pagrindinės prievolės mokėjimo terminas yra suėjęs, nes įsiteisėję teismų sprendimai turi būti vykdomi, ir atsakovo atsakomybė pagrindinėje prievolėje pagal sutartį transformavosi į atsakomybę, įtvirtintą Civilinio proceso normose. Tokiu pat būdu transformavosi ir šalutinė prievolė – netesybos, t. y. iš sutartinių jos transformavosi į procesines, nes šiais teismų sprendimais priteista ieškovui šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šios procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. pagrindinės skolos ir delspinigių, ir jos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Nesant duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių faktą ir dydį, laikytina, kad procesinės netesybos turėtų padengti ieškovo minimalius nuostolius, dėl to ieškinys atmestinas. Ieškovas savo teises turėtų ginti per vykdymo procesą.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis nurodė šiuos argumentus:

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000, išaiškino, kad „delspinigius daugiau kaip už šešis mėnesius galima priteisti, jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį“. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nėra įvykdęs pagrindinės prievolės, taip pat ir to, kad ieškovas pareiškė papildomą ieškinį dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį – nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. Ieškovo ieškinio reikalavimai atitiko nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, dėl to turėjo būti tenkinami.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 163/2004, išaiškino, kad „netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės atsakomybės forma. Skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio; kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą“. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad nesant duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių faktą ir dydį procesinės netesybos turėtų padengti jo minimalius nuostolius, nukrypo nuo minėto kasacinio teismo išaiškinimo.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3- 31/2006, išaiškino, „kad ta aplinkybė, jog kitose civilinėse bylose iš atsakovo yra priteista nemaža delspinigių suma, pati savaime nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl delspinigių už ieškovo prašomą laikotarpį priteisimo; atsižvelgiant į netesybų prigimtį, jos yra priteisiamos kreditoriui iš skolininko tuo atveju, jeigu pagrindinė prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta; nustačius, kad atsakovas laiku nesumokėjo uosto rinkliavos, delspinigiai gali būti skaičiuojami ir už naują laikotarpį“. Kasacinis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2006) nustatė aplinkybes, kurių pakartotinai nereikia įrodinėti nagrinėjant šalių ginčą dėl delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pareiškė 25 912,97 Lt reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d., neturėjo pagrindo ieškinį atmesti, nes teismo sprendimo buvo nustatyta, jog pagrindinė prievolė yra neįvykdyta.

17Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, tinkamai taikė CK 6.71- 6.75 straipsnius ir užkirto kelią baudinių netesybų priteisimui. Nors ir yra numatyta galimybė prisiteisti delspinigius už pakartotinį laikotarpį, naujai pateikiamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į kompensuojamąjį netesybų pobūdį. Teisė už naują laikotarpį prisiteisti delspinigius neturi virsti įrankiu, padedančiu ieškovui nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, išaiškinimu, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės bei santykių turinys nesutampa su nurodytos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorius taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2006. Šioje nutartyje, be kasatoriaus nurodytų išaiškinimų, taip pat išaiškinta, kad bet kokiu atveju skaičiuojant delspinigius būtina vadovautis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl delspinigių priteisimo už pakartotinį laikotarpį, kai skola ir delspinigiai jau yra jam priteisti, siekia prisiteisti baudinius delspinigius, kurių galiojančiose teisės normos nenustatyta. Ieškovo veiksmai traktuotini kaip noras nepagrįstai praturtėti.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasacinio skundo argumentas dėl nukrypimo nuo teismų praktikos kaip pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį atmestinas.

21Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, pavyzdžiui, nesumoka skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis.

22Įstatyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

23Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis).

24Kompensuojamąją funkciją atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.

25Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje šalių susitarimu nenumatyta, kad delspinigiai būtų skaičiuojami iki visiško sutarties įvykdymo. Įstatymas gali nustatyti, kad palūkanos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo (pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

26Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.

27Byloje įrodyta, kad netesybos, kurių prašė kreditorius, skaičiuojamos už 2004 m. spalio mėnesį nuo sumos, dėl kurios priteisimo buvo kreiptasi į teismą 2004 m. birželio 6 ir 16 d. ir kartu su pagrindine skola buvo prašoma procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Esant tokiems reikalavimams teisme atskiroje civilinėje byloje neturi būti nagrinėjamos ir priteisiamos netesybos, jeigu šalių sutartimi nenumatytas jų mokėjimas iki prievolės visiško įvykdymo. Šioje byloje šalių sudaryta sutartis to nenumato. Išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepažeidžia įstatymo nuostatų dėl netesybų skaičiavimo ir mokėjimo po to, kai teisme iškelta byla dėl skolos ir procesinių palūkanų (minimalių nuostolių) priteisimo, jeigu šalių sutartyje nenumatyta netesybų priteisimo iki visiško prievolės įvykdymo.

28Šioje civilinėje byloje netaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000 suformuota taisyklė dėl galimybės prisiteisti delspinigius už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį. Nagrinėjamos bylos problema – delspinigių ir procesinių palūkanų, kaip nuostolių, santykis pagal dabar galiojančio Civilinio kodekso nuostatas. Kadangi teisinius santykius kasaciniame skunde nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje reglamentavo skirtingi teisės aktai, o ankstesniame įstatyme buvo numatytos ne tik įskaitinės, bet ir baudinės, alternatyvios netesybos, tai 2000 m. birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos suformuluota teismų praktikos taisyklė netaikoma šiems santykiams.

29Šioje civilinėje byloje nepripažintina, kad yra nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, išaiškinant dėl netesybų teisinės prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos. Nurodytoje nutartyje išdėstyta nuostata, kurią pakartojo išplėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tokia taisykle apeliacinės instancijos teismas vadovavosi, jos nepažeidė.

30Šioje civilinėje byloje nepripažintina, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukrypo nuo teismų praktikos, išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2006. Joje netiksliai suformuota taisyklė dėl netesybų skaičiavimo ir mokėjimo tuo atveju, kai netesybų prašoma priteisti už laikotarpį po to, kai dėl pagrindinės skolos priteisimo yra iškelta civilinė byla ir su skola prašoma priteisti procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Nors nurodytos nutarties motyvuose pasisakyta, kad delspinigiai skaičiuojami ateičiai ir po to, kai buvo kreiptasi į teismą, ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet tokios nuostatos nevisiškai atitinka netesybų įskaitinį pobūdį, procesinių palūkanų paskirtį ir įstatymo nustatytą nuostolių ir netesybų santykį. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų nėra pažeidęs, o nurodyta teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2006 išplėstinės teisėjų kolegijos nepripažintina formuojančia vienodą teismų praktiką tuo klausimu. Išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo šioje byloje taisykles, kaip turi būti taikomos teisinės nuostatos, ir nekonstatuoja pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimą, nes nurodytas nuostatas jis atitinka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

31Kasaciniame teisme atsakovas turėjo atstovavimo išlaidų, kurios yra iš dalies priteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, išplėstinė teisėjų kolegija mano, kad 1500 Lt suma yra pakankama ir protinga (CPK 98 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti atsakovui UAB „Ferteksos transportas“ iš ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimą į kasacinį skundą.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašė priteisti... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d., išnagrinėjęs... 6. Atsakovas CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė prieštaravimus dėl... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 22 d. sprendimu 2004 m.... 9. Teismas nurodė, kad netesybos gali būti sumažintos, jei jos yra... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 6.71–6.75 straipsniuose nenustatyta... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasacinio skundo argumentas dėl nukrypimo nuo teismų praktikos kaip pagrindo... 21. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės... 22. Įstatyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos... 23. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis... 24. Kompensuojamąją funkciją atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje... 25. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos... 26. Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės... 27. Byloje įrodyta, kad netesybos, kurių prašė kreditorius, skaičiuojamos už... 28. Šioje civilinėje byloje netaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 29. Šioje civilinėje byloje nepripažintina, kad yra nukrypta nuo teismų... 30. Šioje civilinėje byloje nepripažintina, kad apeliacinės instancijos teismo... 31. Kasaciniame teisme atsakovas turėjo atstovavimo išlaidų, kurios yra iš... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 33. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 34. Priteisti atsakovui UAB „Ferteksos transportas“ iš ieškovo VĮ Klaipėdos... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...