Byla 2YT-2480-1051/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,

2sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovei adv. Zojai Kastėnienei,

4liudytojams A. B., E. L., L. B.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

6

  1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) giminystės santykius, kad A. S., A., gim. ( - ), miręs ( - ), yra P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusios ( - ), sūnus; 2) kad P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), ir jos sūnus A. S., A., gim. ( - ), miręs ( - ), priėmė lygiomis dalimis po ½ dalį A. S., J., gim. ( - ), mirusio ( - ), visą palikimą, faktiškai pradėję jo turtą valdyti; 3) kad P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), priėmė savo sūnaus A. S., A., gim. ( - ), mirusio ( - ), visą jo palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti; 4) kad R. B., gim. ( - ), miręs ( - ), ir pareiškėjas R. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis po ½ dalį priėmė motinos P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusios ( - ), visą palikimą, faktiškai pradėję jos turtą valdyti.
  2. Pareiškime nurodė, jog jis, R. B., yra P. A. (jos mergautinė pavardė B.), gim. ( - ), mirusios ( - ), sūnus. Jo motina P. A. ( - ) Šiaulių šv. J. bažnyčioje buvo sudariusi bažnytinę santuoką su A. S., J., gim. ( - ), mirusiu ( - ). Dar iki bažnytinės santuokos registravimo abu kartu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu ( - ) jiems gimė jų abiejų vienintelis sūnus A. S., A., miręs ( - ), kuriuo gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas A. S., J.. Dar iki bažnytinės santuokos su pareiškėjo motina įregistravimo, A. S., J. įgijo medinį gyvenamąjį namą, adresu ( - ), Šiauliuose (dabar -( - ), Šiauliai) ir jis jame su pareiškėjo motina gyveno iki mirties. Minėtas namas buvo pastatytas ( - )metais, A. S., J. gyvam esant, namo inventorizacija nebuvo atlikta. A. S., J. ( - ) mirus, P. B. nei savo, nei mažamečio sūnaus A. S., A., vardu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal tuo metu galiojusį 1922 m. RTFSR CK, kuris numatė paveldėjimo tvarką, pagal kurią paveldėti buvo leidžiama pagal įstatymą (416 str.) nesikreipė. Pareiškėjo motina bei jos sūnus A. S., A. visą A. S., J. palikimą priėmė faktiškai pradėję jo turtą valdyti kaip savo. Savo mirties dieną, kaip pareiškėjui pasakojo motina, artimesnių giminaičių A. S., J. neturėjo, tėvai buvo mirę, ji augino A. (bendra judviejų vaiką), buvo nedirbanti, A. S., J. išlaikė vienintelį savo sūnų bei ją. Pareiškėjas mano, kad motina pas notarą nesikreipė, nes jokio kito nekilnojamojo turto, apart neįregistruoto gyvenamojo namo, tuo metu nebuvo. Ji buvo mažaraštė, įstatymų nežinojo.
  3. Vėliau P. B. ( - ) pagimdė nesantuokinį sūnų R. B., mirusį ( - ), o ( - ) gimė pareiškėjas R. B.. P. B. 1950 m. pradėjo tvarkyti dokumentus dėl jos valdomo po A. S., J. mirties namo, adresu ( - ), Šiauliuose teisinės registracijos. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad Registrų centre jis buvo įregistruotas A. S. vardu, kuris tuo metu jau buvo miręs. Iš 1950-01-24 Darbo žmonių Deputatų Tarybos ir Komunalinio ūkio Skyriaus išvados matyti, kad P. B. (jos pavardė šiame dokumente klaidingai nurodyta B.) komisijai buvo pateikusi aktą, surašytą 1934-07-25, dėl teisių valdyti pastatus ir teisių naudotis žemės sklypu, esančių adresu ( - ), Šiauliuose. Komisijos išvadoje nurodyta, kad iš jiems pateiktų dokumentų matyti, kad A. S., J. buvo nupirkęs iš viešų varžytinių valdą šiuo adresu, po jo mirties vienintelis įpėdinis liko vaikas A.. Komisija konstatavo, kad namų valda Šiauliuose, ( - ), kvartalas Nr. 304, sklypas 10 ir susidedanti iš vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, vidaus naudingo ploto 55,52 kv. m ir trijų ūkinių pastatų, registruotina asmeniškos nuosavybės teisėmis S. A., J..
  4. Dar vėliau pareiškėjo motina P. B. ( - ) įregistravo santuoką su J. A., gim. 1900 m., ir savo pavardę ji pakeitė į „A.“. Jie pragyveno kartu neilgai. Santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįsigijo. J. A. susirgo širdies reumatu ir ( - ) mirė. Bendrų vaikų jie neturėjo. Po namo, esančio adresu ( - ), (dabar - ( - )), Šiauliuose, teisinės registracijos mirusiojo A. S., J. vardu pareiškėjo motina P. B., o vėliau, sulaukęs pilnametystės kol buvo gyvas ir jos vyresnysis sūnus A. S., A., į teismą dėl termino atnaujinimo mirusiojo tėvo A. S., J. palikimui priimti arba dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo nesikreipė, nors visą jo palikimą po jo mirties jie abu priėmė ir valdė kaip savo, prižiūrėjo namą bei kitus pastatus, naudojosi kilnojamuoju turtu. Žino, kad brolis A. S., A. buvo vedęs, jo šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, su žmona pragyveno kartu labai trumpai, paskui išsiskyrė, vaikų bendrų neturėjo. Po skyrybų jo žmona ištekėjo antrą kartą, pakeitė pavardę. Brolis A. S., A. sunkiai sirgo tuberkulioze ir ( - ) nuo šios ligos mirė, būdamas 38 metų amžiaus.
  5. A. S., A. ( - ) mirus, jis su broliu R. B. į jo palikimą nepretendavo, į notarų biurą pagal palikimo atsiradimo vietą nesikreipė. Laikė, kad visas brolio A. S., A. palikimas turėjo atitekti motinai P. A., mirusiai ( - ). Jokio ginčo dėl palikimo nebuvo. Mama delsė nueiti pas notarą su pareiškimu dėl sūnaus palikimo priėmimo. Visą sūnaus A. palikimą ji priėmė, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti kaip savo: liko gyventi minėtame name, pareiškėjo ir jo brolio pagalba prižiūrėjo namus ir tvarkė namų ūkį. Name jautėsi šeimininke.
  6. Po motinos P. B. (po santuokos A.) ( - ) mirties pareiškėjas su broliu R. B. abu gyveno motinos name ir patys priėmė visą jos palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti kaip savo, nors pas notarą nesikreipė, nes galvojo, kad tai galima padaryti bet kada vėliau. Brolis R. B. turėjo žmoną I. B., a. k. ( - ) kuri ( - ) mirė. Po žmonos mirties brolis liko vienas ir iki savo ( - ) mirties gyveno kartu su pareiškėjo šeima. Pareiškėjas su žmona tvarkė namo ūkį, sodino daržą, mokėjo Šiaulių miesto savivaldybei valstybinės žemės nuomos mokestį.
  7. Po brolio R. B., a. k. ( - ) ( - ) mirties kreipėsi į Šiaulių miesto 5-ajį notarų biurą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo ir tuomet paaiškėjo, kad reikia nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad galėtų gauti brolio palikimo paveldėjimo teisės liudijimą. Kitų brolio įpėdinių arba pretendentų į jo palikimą nėra.
  8. Pareiškėjo brolio A. S., A., gim. ( - ), mirusio ( - ), gimimo įraše grafoje „duomenys apie motina“ nurodyta „P. S., sukako 30 metų, LIETUVĖ“, o ne P. B.“, kaip išties yra. Mano, kad minėta klaida įsivėlė dėl to, kad brolis gimęs karo metu, tuo pareiškėjo motina P. B. net nebuvo sudariusi bažnytinės santuokos su A. S., J., nors jie kartu gyveno kaip šeima. Mano, kad ir civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai buvo neraštingi, neatidus, registruojant brolio A. S., A. gimimą. P. B. bei A. S., J. bažnyčioje santuoką sudarė jau po sūnaus gimimo - ( - ). Po bažnytinės santuokos sudarymo, pareiškėjo mama pavardės nekeitė, liko „B.“. A. S., J. suteikė vaikui savo pavardę „S.“. Brolio A. S., A. gimimas yra įregistruotas ( - ), t. y. praėjus beveik 6 metams po vaiko gimimo. A. tėvas tuo metu jau buvo miręs. Pareiškėjas daro prielaidą, kad registruojant sūnaus gimimą, Civilinės metrikacijos skyriui pakako pristatyti bažnyčios pažymą apie mamos ir A. S., J. santuokos sudarymą bažnyčioje bei A. S., J. mirties liudijimą. Vadovaujantis tuo, kad A. S., J. ir P. B. santuoka nebuvo įregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje, klaidos dėl neteisingai nurodytos mamos pavardės gimimo įrašė be teismo sprendimo ištaisyti negalima, todėl teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. S., gim. ( - ), motina yra P. B..
  9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. B. atstovė adv. Zoja Kastėnienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, pakartojo pareiškime nurodytus argumentus ir motyvus.
  10. Liudytoja A. B. teismo posėdyje nurodė, jog yra pareiškėjo sutuoktinė. Paaiškino, kad jos vyro vyriausiasis brolis A. S. mirė ( - ). Vėliau ( - ) mirė vyro mama P. A., o praeitais metais mirė ir kitas vyro brolis R. B.. Jie visi kartu name, adresu ( - ), Šiauliai, ir gyveno. P. B. (A.) su antruoju vyru, t. y. A., bendrų vaikų neturėjo. Name šiuo metu gyvena jos ir pareiškėjo šeima. Visada už komunalinius patarnavimus mokėjo ir dabar moka ji, o ne vyro motina P. B. (A.). Po vyro A. S. mirties namo teisine registracija rūpinosi P. B., nes tada tik atsirado reikalingi dokumentai. Dokumentų anksčiau nesitvarkė, nes vis visi sakydavo, jog „spėsim“. Kai mirė vyro brolis Romualdas, vyras pas notarą kreipėsi laiku. Notarė minėjo, kad negali išduoti paveldėjimo liudijimo, nes seni įvykiai ir juridinius faktus reikia nusistatyti teisme. ( - ) mėnesį su vyru – pareiškėju R. B., susituokė ir tame name nuo to laiko ir gyvena. P. B. tėvavardis tikrai gali būti V..
  11. Liudytoja E. L. teismo posėdyje nurodė, jog yra pareiškėjo R. B. žmonos A. B. sesuo. Paaiškino, kad name, ( - ), Šiauliai, šiuo metu gyvena jos sesuo A. B. ir jos vyras R. B., o anksčiau gyveno jie ir dar Ričardo broliai R., A., motina P.. P. B. iki sesers vestuvių name gyveno kartu su visais trimis sūnumis.
  12. Liudytoja L. B. teismo posėdyje nurodė, jog yra pareiškėjo R. B. pusbrolio dukra. Paaiškino, kad vaikystėje ( - ), Šiauliai, lankydavosi ir ten gyvenusią S., t. y. P. B. (A.), bei jos tris vaikus atsimena. P. B. (A.) mirus likusieji gyvi sūnūs toliau pasiliko gyventi name.
  13. Pareiškėjas R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
  14. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą pateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

7Pareiškimas tenkintinas.

  1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. B. motina yra P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ) (b. l. 10, 18). P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), turėjo ir sūnų, t. y. pareiškėjo brolį R. B., gim. ( - ), mirusį ( - ) (b. l. 9, 13). Iš Kauno metropolijos Šiaulių vyskupijos Šiaulių Šv. J. parapijos klebono S. M. pažymos matyti, jog P. B., gim. ( - ), mirusi ( - ) (pažymoje nurodytas vardas – P.) ( - ) tuokėsi su A. S., gim. ( - ) (b. l. 30). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos matyti, jog Šiaulių miesto 1941-1947 metų civilinės būklės santuokos aktų įrašų knygose A. S. ir P. (P.) B. santuokos duomenų nerasta (b. l. 35). Pareiškėjo motinos pirmasis sutuoktinis A. S., J., gim. ( - ), mirė ( - ) (b. l. 12). Dar iki santuokos sudarymo P. B., gim. ( - ), mirusi ( - ), su A. S., J., gim. ( - ), mirusiu ( - ), buvo susilaukę bendro vaiko (pareiškėjo brolio) A. S., A., gim. ( - ) (b. l. 8), kuris mirė ( - ) (b. l. 17). Teismas atkreipia dėmesį, jog iš gimimo įrašo kopijos matyti, jog apie A. S., A., gim. ( - ), gimimą, įrašas yra padarytas tik ( - ), ir jame vaiko motina nurodyta P. S. (b. l. 8). P. B., gim. ( - ), mirusi ( - ), ( - ) sudarė antrą santuoką su J. A., gim. ( - ) m. (b. l. 7) ir po santuokos sudarymo P. B. pavardė buvo „A.“ (b. l. 7). J. A., J. mirė ( - ) (b. l. 16). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto Registro centrinio banko išrašo matyti, jog namas, esantis adresu ( - ), Šiauliai, pastatytas ( - ) m., o nuosavybė įregistruota nuo 1950-02-24 Darbo Žmonių Deputatų Tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 11 pagrindu, A. S., J. vardu (b. l. 33). Iš Šiaulių miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos 1950-01-24 išvados matyti, jog P. B. (jos pavardė šiame dokumente klaidingai nurodyta B., V.), komisijai buvo pateikusi aktą, surašytą 1934-07-25, dėl teisių valdyti pastatus ir teisių naudotis žemės sklypu, esančius adresu ( - ), Šiauliuose.
  2. Komisijos išvadoje nurodyta, kad iš jiems pateiktų dokumentų matyti, kad A. S., J. buvo nupirkęs iš viešų varžytinių namų valdą Šiauliuose ( - ) (dabar ( - ) g.), susidedantis iš 77 a žemės su trobesiais. S. mirė ( - ) ir kaip vienintelis įpėdinis liko vaikas A. (b. l. 29). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento strateginio planavimo ir finansų skyriaus pažymos matyti, jog pareiškėjas R. B. nėra skolingas Šiaulių miesto savivaldybei nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą už 2016 m. (b. l. 31). Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2017 m. spalio 25 d. pažymoje užfiksuota, kad šiame biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. S., gim. ( - ), mirusio ( - ), į A. S., gim. ( - ), mirusio ( - ), į P. A., gim. ( - ), mirusios ( - ), palikimą (b. l. 40). Iš Šiaulių miesto 2-ojo notaro biuro 2017 m. spalio 23 d. liudijimo matyti, jog šioje kontoroje nėra pradėtos paveldėjimo bylos : po A. S., J., gim. ( - ), mirusio ( - ); po A. S., A., gim. ( - ), mirusio ( - ), po P. A., gim. ( - ), mirusios ( - ), mirties nėra pradėtos ir dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 41). Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro 2017 m. spalio 20 d. rašte pažymėta, kad šiame biure pagal jo veiklos teritoriją paveldėjimo atveju, adresu : U. g., palikimai nėra tvarkomi (b. l. 42). Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro 2017 m. rugpjūčio 29 d. Nr. S-85 pažymoje nurodyta, kad šiame biure nėra užvesto bylos „Dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo į 1988 m. balandžio 5 d. mirusios P. A., gim. ( - ) m.“, palikimą (b. l. 43). Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro 2017 m. spalio 30 d. pažymoje užfiksuota, kad biure nėra užvestų paveldėjimo bylų į ( - ) mirusio A. S., gim. ( - ), į ( - ) mirusio A. S., gim. ( - ), į ( - ) mirusios P. A., gim. ( - ), turtą (b. l. 44). Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuras 2017 m. rugpjūčio 29 d. išdavė liudijimą, kuris pažymi, kad R. B. yra priėmęs palikimą po brolio R. B. mirties. Iki šio liudijimo išdavimo momento duomenų apie kitus palikimą priėmusius įpėdinius Šiaulių miesto 5-asis notarų biuras neturi (b. l. 45).
  3. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal CPK 12 straipsnį ir 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas : teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
  4. Pagal CPK 444 straipsnį ir 445 straipsnį teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės : 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
  5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą dėl keturių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo : giminystės santykių ir palikimo priėmimo, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai.
  6. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog P. B., V., gim. ( - ), mirusi ( - ), rašytiniuose dokumentuose įrašyta skirtingai, t. y. ji įvardinta kaip P. B., kuri ( - ) susituokė su A. S., gim. ( - ) (b. l. 30); Šiaulių miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos 1950-01-24 išvadoje įvardinta kaip P. B., V.(b. l. 29); A. S., A. motina – P. S. (b. l. 8); ji įvardinta kaip P. B., ( - ) susituokusi su J. A. ir po santuokos P. B. pavardė – „A.“ (b. l. 7).
  7. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į istorinį laikmetį, tuometinį išsilavinimo ir raštingumo lygį, vartotinas kalbas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pareiškėjo R. B. brolis A. S., A., gim. ( - ), miręs ( - ), yra P. B. (ne S., kaip nurodyta jo gimimo įraše) (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusios ( - ), sūnus, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas. Pažymėtina, kad nors teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra įvairių nurodytų šio asmens vardų ir pavardžių variantų, teismas vis tik sprendžia, jog dėl dokumentų perrašymo ir žmogiškų klaidų dokumentuose ir teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti vardai P., P. laikytini to paties vardo variantais, taip pat ir pavardės - B., B., S., A., laikytinos to paties asmens pavardėmis, nes vertinant įvykių seką (jog sūnaus A. S., A. susilaukė nesusituokusi, o jo gimimą įregistravo būdama ištekėjusi už S., o po pirmosios santuokos nėra duomenų, jog būtų pasiėmusi sutuoktinio pavardę, kitus savo sūnus susilaukė po pirmojo vyro mirties ir būdama antrą kartą neištekėjusi, o ištekėjusi antrą kartą ji pasiliko jau vyro pavardę) bei atsižvelgiant į asmens tėvavardį, matyti, jog tai tas pats asmuo – P. B. (po antros santuokos A.), tik skirtingais pavardės variantais (CPK 185 straipsnis).
  8. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/1999, kategorija 35 (Teismų praktika, 1999-06-30, Nr. 11) suformuluota taisyklė, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galioję teisės aktai. Šioje nutartyje nurodyta, kad privatinėje teisėje galioja principas, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios. Šio principo svarbą bei būtinumą griežtai jo laikytis ir jį nuosekliai taikyti akcentavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo momentu Lietuvoje galiojo RTFSR civilinis kodeksas. Pagal minėto Civilinio kodekso 416 straipsnį paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina P. B. (po santuokos A.) buvo ištekėjusi du kartus. P. B. (po santuokos A.) pirmasis vyras A. S., J., gim. ( - ) m., mirė ( - ), ir testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Sprendžiant jo palikimo priėmimo klausimą, taikytinas tuo metu Lietuvoje nuo 1940-12-02 iki 1965-01-01 galiojęs 1926 m. RTFSR civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 418 straipsnio 1 dalį, ratas asmenų šauktinų paveldėti abiem 416 straipsnyje nurodytais pagrindais, yra apribojamas tiesioginiais žemutiniais giminėmis (vaikais, vaikaičiais ir provaikaičiais), įvaikiais (ir jų žemutiniais giminėmis) ir mirusįjį pergyvenusiu jo sutuoktiniu, taip pat nedarbingais ir beturčiais asmenimis. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo motina su pirmu vyru dar iki santuokos sudarymo buvo susilaukusi bendro vaiko A. S., A., gim. ( - ), todėl mirus vyrui A. S., J., pagal įstatymą A. S., J., gim. ( - ) m., mirusio ( - ), turtą paveldėjo lygiomis dalimis po ½ pergyvenusi sutuoktinė – P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), bei judviejų bendras vaikas A. S., A., gim. ( - ), miręs ( - ), nes 419 straipsnyje pasakyta, jog pagal įstatymą paveldima visais atvejais, kada ir kiek tatai nepakeista testamentu. Pagal palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galiojusio civilinio kodekso 429 straipsnio 1 dalį „jeigu įpėdinis, esąs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo nepareikš atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu“. Tai reiškia, kad palikimas buvo priimamas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti, todėl šis faktas nustatytinas.
  9. Byloje nustačius, jog pareiškėjo brolis A. S., A., gim. ( - ), mirė ( - ), o pareiškėjo motina P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirė ( - ), todėl šioje dalyje pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), priėmė savo sūnaus A. S., A., gim. ( - ), mirusio ( - ), visą jo palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti bei, kad R. B., gim. ( - ), miręs ( - ), ir pareiškėjas R. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis po ½ dalį priėmė motinos P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusios ( - ), visą palikimą, faktiškai pradėję jos turtą valdyti, nagrinėtinas, remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
  10. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. 1964 m. CK 587 str. nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
  11. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas dėl A. S., A., gim. ( - ), mirties ( - ), bei pareiškėjo motinos P. B. (po santuokos A.) gim. ( - ), mirties ( - ), palikimų paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo motina P. B. (po santuokos A.) po sūnaus A. S., A. mirties iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, į notarų biurą pagal palikimo atsiradimo vietą nesikreipė ir laikė, kad visas brolio A. S., A. palikimas turėjo atitekti jai P. A., mirusiai ( - ), jokio ginčo dėl palikimo nebuvo. Analogiškai pareiškėjas nurodė, kad po motinos P. B. (po santuokos A.) mirties, tiek jo brolis R. B., tiek jis R. B., iš karto atsiradusį palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti kaip savo, nors pas notarą nesikreipė, nes galvojo, kad tai galima padaryti bet kada vėliau. Pareiškime nurodė, jog kiek jam yra žinoma kitų A. S., A., palikėjų nebuvo ir nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos, kurios teigė, kad kiek pamena, visi kartu name, esančiame ( - ), Šiauliai, gyveno, o mirus broliui ir motinai, likę broliai rūpinosi šeimos narių laidotuvėmis, su šeimomis liko gyventi name, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan. Kad pareiškėjo R. B. motina P. B. (po santuokos A.) po sūnaus A. S., A. mirties, taip pat pareiškėjas bei jo brolis R. B. po motinos P. B. (po santuokos A.) mirties likusiu turtu disponavo ir jį tvarkė kaip savo, patvirtina ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento strateginio planavimo ir finansų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. išduota pažyma, kurioje nurodyta, jog R. B. nėra skolingas Šiaulių miesto savivaldybei nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą už 2016 m. (b. l. 31). Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tokie po A. S., A. mirties bei P. B. (po santuokos A.) mirties likusio turto priėmimai, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
  12. Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Darytina išvada, kad pareiškėjo motina P. B. (po santuokos A.), mirusi ( - ), po sūnaus A. S., A. mirties ( - ); R. B., gim. ( - ), miręs ( - ), ir pareiškėjas R. B., gim. ( - ), po savo motinos P. B. (po santuokos A.), mirties ( - ), iš karto priėmė mirusiųjų palikimą, nes perėmė visus palikėjų turėtus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, gyvendami name, todėl palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjų mirties, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.
  13. Dėl išdėstyto, nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai, t. y. kad P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), priėmė savo sūnaus A. S., A., gim. ( - ), mirusio ( - ), visą jo palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti; bei, kad R. B., gim. ( - ), miręs ( - ), ir pareiškėjas R. B., a. k. ( - ) lygiomis dalimis po ½ dalį priėmė motinos P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusios ( - ), visą palikimą, faktiškai pradėję jos turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Nutarė

9Pareiškimą patenkinti.

10Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., A., gim. ( - ), miręs ( - ), yra P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusios ( - ), sūnus.

11Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), ir jos sūnus A. S., A., gim. ( - ), miręs ( - ), priėmė lygiomis dalimis po ½ dalį A. S., J., gim. ( - ), mirusio ( - ), visą palikimą, faktiškai pradėję jo turtą valdyti.

12Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusi ( - ), priėmė savo sūnaus A. S., A., gim. ( - ), mirusio ( - ), visą palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti.

13Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., gim. ( - ), miręs ( - ), ir R. B., gim. ( - ), a. k. ( - ) lygiomis dalimis po ½ dalį priėmė motinos P. B. (po santuokos A.), gim. ( - ), mirusios ( - ), visą palikimą, faktiškai pradėję jos turtą valdyti.

14Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai