Byla 2-1619/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-6186-623/2009 pagal ieškovo UAB „Luidas“ vadovo A. U. pareiškimą atsakovui UAB „Luidas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3UAB „Luidas“ vadovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Luidas“, restruktūrizavimo administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu paskirti UAB „Valeksa“. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimus iš UAB ,,Luidas“ vykdymo procese iki priimto procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; leisti atsakovui iš savo turimų lėšų atsiskaityti su subrangovais ir tiekėjais; leisti atsakovui iš savo turimų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus bei fondus, taip pat mokėti su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas darbuotojams; leisti atsakovui restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu parduoti nurodytą turtą. Nurodė, kad UAB ,,Luidas“ yra viena seniausių ir didžiausią patirtį Lietuvoje turinti statybos bendrovė, kuri įkurta 1994 m. Dabartinė situacija bei planuojamų gauti pajamų neapibrėžtumas sudaro pagrindą ieškovui abejoti dėl bendrovės galimybių artimiausiu metu visiškai įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Sumažėjusios įplaukos per 2009 m. sausio – gegužės mėnesius, tolesnės įplaukų prognozės 2009 metams, įvertinus statybos rangos užsakymų sumažėjimą, statomų ir jau pastatytų bei parduodamų butų kainų kritimą, pardavimų lėtėjimo tendencijas, bankų teikiamo finansavimo pabrangimą ir sugriežtinimą, verčia ieškovą nerimauti dėl galimybių artimiausioje perspektyvoje atkurti įmonės mokumą. Teigė, kad bendrovė atitinka visus Įmonių restruktūrizavimo įstatymo keliamus materialinio bei procesinio pobūdžio reikalavimus.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Luidas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Nurodė, kad UAB „Luidas“ 2009 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis turėjo turto už 78 940 034 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 23 902 326 Lt. Pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Luidas“ kreditorių sąrašą įmonės skolinga kreditoriams 13 515 646,86 Lt, iš jų 7 260 953,17 Lt pradelsti mokėti daugiau kaip tris mėnesius. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir UAB „Luidas“ vykdomų projektų matyti, kad įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Duomenų apie bankroto bylos iškėlimą įmonei ar pradėtą bankroto procesą ne teismo tvarka teismas neturėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. įvykęs pirmasis UAB „Luidas“ pagrindinių kreditorių susirinkimas pritarė įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Luidas“ ir siūlyti teismui tvirtinti administratoriaus UAB „Valeksa“ kandidatūrą, UAB „Luidas“ vienintelis akcininkas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2009/10 pritarė įmonės restruktūrizavimui, nusprendė, kad UAB „Luidas“ turi laikinų sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, yra ĮRĮ 3 ir 4 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti, todėl, siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, UAB „Luidas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą.

5Atskiruoju skundu UAB „Laugina“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškėjas nesilaikė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio reikalavimų, tai yra pareiškime yra klaidingai nurodyti duomenys apie atsakovo skolą UAB „Laugina“, nes skola sudaro ne 2 086 462 Lt, o 3 669 342,23 Lt. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad bendra skola kreditoriams sudaro 13 515 646,86 Lt, todėl UAB „Laugina“ skola sudaro daugiau kaip ¼ viso kreditorinio įsiskolinimo, todėl pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį UAB „Laugina“ yra pagrindinis UAB „Luidas“ kreditorius, bet nebuvo pakviestas į pirmąjį kreditorių susirinkimą ir su juo nebuvo derinami restruktūrizavimo plano metmenys, apie šias procedūras nebuvo informuotas. Teismui pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo jiems keliamų reikalavimų, jie negalėjo būti teismo priimti, nes nebuvo suderinti su apeliantu kaip pagrindiniu kreditoriumi.

72. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėjo nustatyti, ar susidarę finansiniai sunkumai yra laikini. Laikini finansiniai sunkumai yra tie, kurie tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau jie negali trukti keletą metų kaip yra UAB „Luidas“ atveju, nes šios bendrovės finansiniai sunkumai tęsiasi nuo 2006 metų, todėl nėra esminės sąlygos, dėl kurios restruktūrizavimo byla galėtų būti iškelta. Be to, įmonė neturi pajėgumų vykdyti tolesnę veiklą, neturi tam įrengimų, darbams pagal sutatis vykdyti pasamdo kitas bendroves.

83. Skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta UAB „Laugina“, o teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą jos skolininkui, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Be to, ši nutartis neteisėtai yra priimta rašytinio proceso tvarka.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Luidas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį pailkti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „Laugina“ nėra pagrindinis kreditorius ir neturėjo dalyvauti pirmajame kreditorių susirinkime, nes RUAB „Luidas“ bendra kreditorių reikalavimų suma sudaro 61,66 mln. Lt, o jo reikalavimas 2009 m. gegužės 31 d. sudarė 3,38 proc. nuo šios sumos, o 2009 m. rugsėjo 29 d. 6,15 procento. Tai, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyta mažesnė kreditorių reikalavimų suma įvyko per klaidą nepateikus teismui kreditorių sąrašo vieno lapo, kuriame buvo skolos SEB bankui ir SEB lizingui. Nepagrįstas yra taip pat argumentas, kad RUAB „Luidas“ nevykdo veiklos. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė teismui sudarytų sutarčių nuorašus. Be to, nepagrįstas apelianto argumentas dėl jo neįtraukimo trečiuoju asmeniu į restruktūrizavimo bylą, nes CPK nenumato, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai būtų laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis, nes jie ĮRĮ numatytas teises įgyja tik teismui patvirtinus kreditiorių sąrašą ir kreditorių reikalavimų sumas. Pati UAB „Laugina“ pateikė kreditoriaus reikalavimą ir tuo pripažino restruktūrizavimo bylos pagrįstumą ir teisėtumą.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Luidas“ generalinis direktorius A. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su atsakovo RUAB „Luidas“ atsiliepime išdėstytais argumentais ir juos palaiko.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Luidas“ restruktūrizavimo bylą.

13Teisėjų kolegija, spręsdama, ar ginčijama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pastebi, kad restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas, jų sumokėjimo terminus ir tvarką tam, kad būtų išvengta įmonės bankroto, atkurta normali įmonės ūkinė komercinė veikla. Šio proceso tikslas – sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turinčioms įmonėms tęsti įmonės veiklą, sudaryti geresnes sąlygas išsaugoti darbo vietas, geriau apsaugoti tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus.

14Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).

15ĮRĮ nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui (ĮRĮ 3 str. 1 p., 4 str. 1 ir 3 d.). Jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Įmonės vadovas, gavęs dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 2 d.). Taigi tam, kad pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę būtų galiojantis, reikia, kad susirinkime dalyvautų ne mažiau kaip pusė visų balso teisę turinčių kreditorių balsų ir iš jų ne mažiau kaip pusė balsuotų už tokio nutarimo priėmimą. Pirmajam kreditorių susirinkimui nutarus pritarti įmonės restruktūrizavimui ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškimą teismui turi paduoti įmonės vadovas, o, jam nevykdant šio nutarimo, tokį pareiškimą teismui turi teisę pateikti ir patys kreditoriai (ĮRĮ 4 str. 1 ir 7 d., 5 str. 1 ir 4 d.).

16ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindai. Nustačius bent vieną pagrindą sudarančias aplinkybes, turi būti atsisakoma kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kiekvieną iš šių pagrindų sudaro skirtingo pobūdžio aplinkybės: vieną pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su įmonės kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimų patenkinimu iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, kitą pagrindą - tai, kad nėra ĮRĮ 3 straipsnyje nustatytų visų įmonės restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygų arba iš esmės pažeistos siūlymo kelti restruktūrizavimo bylą sąlygos, nepriimti atitinkami sprendimai, kurie yra būtini siekiant iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, o trečias pagrindas susijęs su įmonei iškelta bankroto byla. Teismas, nustatęs visas restruktūrizavimo bylai iškelti būtinas sąlygas ir nenustatęs nė vieno atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindo, turėtų tenkinti pareiškimą ir iškelti restruktūrizavimo bylą.

17Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad jis yra pagrindinis atsakovo kreditorius (ĮRĮ 2 str. 9 d.), tačiau jam nebuvo pranešta apie vykusį pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimą, jis jame nedalyvavo ir nepritarė atsakovo restruktūrizavimui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Luidas“ vienintelis akcininkas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu nutarė restruktūrizuoti UAB „Luidas“ (t. 1, b. l. 28). 2009 m. rugpjūčio 17 d. vyko pagrindinių atsakovo kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo pagrindinio kreditoriaus AB SEB banko atstovai. Šiame pagrindinių kreditorių susirinkime buvo nutarta jį laikyti pirmuoju, pritarta atsakovo restruktūrizavimui ir restruktūrizavimo plano metmenims (t. 1, b. l. 112-114). Apeliantas ginčija šio susirinkimo ir jame priimtų sprendimų teisėtumą tuo pagrindu, kad svarstant šiuos klausimus, jis, kaip pagrindinis kreditorius, taip pat turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti.

18Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį pagrindinis kreditorius yra kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad bendra UAB „Luidas“ kreditorių reikalavimų suma sudaro apie 60 mln. litų, o apelianto skola 2009 m. gegužės 31 d. sudarė 2 086 462,59 Lt, o 2009 m. rugsėjo 29 d. sudaro 3 669 342,23 Lt. Kolegija pastebi, kad iš pagrindinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad jau susirinkimo metu buvo nurodyta, kad atsakovo skolos kreditoriams sudaro 61 ml. litų, AB SEB banko skola sudaro 38,74 mln. litų (t. 1, b. l. 112-114). Ta aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė klaidą ir neteisingai nurodė bendrą kreditorių skolos dydį bei per mažą apelianto skolos dydį, nepaneigia to fakto, kad vienintelis atsakovo pagrindinis kreditorius yra AB SEB bankas, kurio reikalavimas viršija pusę visų reikalavimų sumos ir, kaip matyti iš į bylą pateiktų hipotekos lakštų, jo reikalavimai yra užtikrinti hipoteka. Apelianto 3 669 342,23 Lt reikalavimas neatitinka ĮRĮ 2 stripsnio 9 dalies reikalavimų ir apeliantas negali būti laikomas pagrindiniu kreditoriumi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantui neturėjo būti pranešta apie pagrindinių kreditorių susirinkimą, todėl negalima sutikti su jo argumentais, kad pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas ir restruktūrizavimo plano metmenys yra neteisėti.

19Apeliantas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ginčija ir tuo pagrindu, kad atsakovas nesugebės įveikti susidariusius sunkumus, kad šie sunkumai nėra laikini, kad įmonė realiai neturi pajėgumų tęsti veiklą. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė sudarytų sutarčių kopijas, iš kurių matyti, kad įmonė yra sudariusi sandorių iš kurių ateityje gali turėti pajamų. Be to, pažymėtina, kad dabartinėje planuojamo restruktūrizavimo stadijoje, tai yra tik iškėlus restruktūrizavimo bylą, tačiau dar nesant parengto įmonės restruktūrizavimo plano, kuriuo iš esmės konkretizuojamos priemonės įmonės pajėgumui atkurti bei laikiniems sunkumams pašalinti, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė nesugebės įveikti tuos sunkumus.

20Apelianto nuomone, nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra neteisėta ir dėl to, kad jis nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Kolegija pastebi, kad CPK 1 straipsnyje yra numatyta, jog darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ specialiai nereglamentuoja klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreditorius gali būti įtrauktas į restruktūrizavimo bylą pagal CPK nuostatas, jeigu jis pareiškia tokį prašymą arba jį trečiuoju asmeniu patraukia ieškovas. Tuo atveju, kai restruktūrizavimo byla yra iškelta, per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais (ĮRĮ 19 str. 1 d. 1 p.). Po to, kai teismas patvirtina kreditoriaus reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jis tampa trečiuoju asmeniu ir įgyja visas tretiesiems asmenims numatytas teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad ĮRĮ numato, kokia forma kreditoriai įstoja į restruktūrizavimo bylą ir tampa trečiaisiais asmenimis, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo išsprendimas, apeliantui nesant įtrauktam į restruktūrizavimo bylą, pažeidžia jo teises ir tai yra absoliutus nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą negaliojimo pagrindas. Kaip minėta, apeliantas savo teises galės realizuoti po to, kai bus patvirtintas jo reikalavimas restruktūrizavimo byloje.

21Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą išsprendė rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, imperatyviai nenumato, kad šis klausimas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantas savo teises turėjo galimybę ginti pateikdamas teismui atskirąjį skundą, ką jis ir padarė.

22Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rusėjo 16 d. nutartis, kuria UAB „Luidas“ iškelta restruktūrizavimo byla, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. UAB „Luidas“ vadovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Luidas“... 5. Atskiruoju skundu UAB „Laugina“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m.... 6. 1. Kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos... 7. 2. Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėjo... 8. 3. Skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliutaus... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Luidas“ prašo atskirąjį skundą... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Luidas“ generalinis direktorius A.... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 13. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar ginčijama nutartis yra teisėta ir... 14. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nustato sąlygas, kurioms esant gali... 15. ĮRĮ nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia... 16. ĮRĮ 7 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti trys atsisakymo iškelti įmonei... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį... 18. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalį pagrindinis... 19. Apeliantas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ginčija ir tuo... 20. Apelianto nuomone, nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra... 21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą....