Byla 2-17541-294/2017
Dėl sutarties vykdymo, tretieji asmenys AB energijos skirstymo operatorius, G. P., MB Rimuošės dvaras

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Justinai Stuckai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „Electrum Lietuva“ dėl sutarties vykdymo, tretieji asmenys AB energijos skirstymo operatorius, G. P., MB Rimuošės dvaras

Nustatė

2Ieškovas prašo nustatyti konkrečias būtinąsias elektros energijos tiekimo nutraukimo ir apribojimo sąlygas bei atvejus ir jų panaudojimo tvarką, kurioms esant atsakovas UAB „Elektrum Lietuva“ gali nutraukti ir kokiomis gali apriboti elektros energijos tiekimą konkrečiai K. P. atžvilgiu; taip pat nustatyti ieškovui K. P. protingą vienerių kalendorinių metų, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą, per kurį turi būti sumokėta 26131,03 Lt įsiskolinimo UAB „Elektrum Lietuva“ suma, mokant įsiskolinimo sumą kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 2177,59 Lt arba 631,18 EUR.

3Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad sutartys dėl elektros energijos tiekimo buvo sudarytos su atsakovu kaip su ūkininku, nes elektra buvo reikalinga komerciniam subjektui – kaimo turizmo sodybai ir SPA kompleksui. Ieškovas vilkino atsiskaitymus ir teismui nurodo ženkliai mažesnę skolos sumą. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis vartotojų teisių apsaugą nustatančiomis teisės normomis. Be to, pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles atsakovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti tiekiamą elektros energiją. Pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

4Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-26 įsiteisėjusiu sprendimu už akių dalyje dėl atsakovo priešieškinio iš ieškovo skola priteista pilna apimtimi.

5Ieškinys atmestinas.

6Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2014-07-07 Ieškovas su Atsakovu sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5678200000. Ši Sutartis pakeitė iki tol elektros energijos tiekimo laikotarpiais 2012-04-01 - 2012-09-30, 2012-10-01 - 2013-06-30 bei 2013-07-01 - 2014-12-31 galiojusią 2012-03-07 Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1014470722. Naujoje sudarytoje elektros energijos pirkimo pardavimo sutartyje numatytas elektros energijos tiekimo laikotarpis - nuo 2015-01-01 iki 2017-09-09. Šalys susitarė, kad UAB „Elektrum Lietuva", parduoda ir ūkininkas K. P. perka elektros energiją pilnam Kliento objektų, aprūpinimui elektros energija, taip pat įsipareigoja už tai susimokėti. Sutartimis Atsakovas įsipareigojo parduoti, o Ieškovas pirkti neribotus aktyviosios elektros energijos kiekius už elektros energijos kainą, nurodytą Sutarčių I dalyje, taip pat mokėti PVM ir kompensuoti akcizo mokestį (jei jis taikomas) už elektros energijos pirkimą.

7CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

8CK 6.193 straipsnyje yra išdėstytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad sutartys visais atvejais turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nustatant tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau taikant šią įstatymo normą būtina turėti omenyje, kad aiškinti t. y. daryti aiškų, suprantamą būtina tik tai, kas yra neaišku, reikalauja išaiškinimo. Kitaip tariant sutarties aiškinimas reikalingas tuomet, kai esant neaiškiam sutarties tekstui gali kilti ginčas dėl sutarties turinio ar jos sąlygų. Tačiau sutarties aiškinimo instrumento negalima naudoti kiekvienu atveju, ypač tuomet, kai kyla ginčas dėl sutarties, kurios tekstas yra išdėstytas suprantamai, vykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs: tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatymine nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). Teismų praktikoje aiškiai suformuluota taisyklė, jog sutartys turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

9Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Pagal CK 6.233 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o joms nepavykus susitarti, – teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje.

10Šiuo atveju ieškovas teismo prašo nustatyti konkrečias būtinąsias elektros energijos tiekimo nutraukimo ir apribojimo sąlygas bei atvejus, kuriems esant elektros energijos tiekimas gali būti nutrauktas ieškovo atžvilgiu.

11Pagamintą elektros energiją pareiškėjas naudoja savo ūkiniams poreikiams ir komerciniam objektui aprūpinti. Be to, pareiškėjas, kaip laisvasis vartotojas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją, perka reikalingą elektros energiją iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas apibrėžia vartotojo (įstatymo 2 straipsnio 48 dalis) ir elektros energijos gamintojo (įstatymo 2 straipsnio 48 dalis) sąvokas. Pagal įstatymą, vartotoju laikomas asmuo, kuris tenkina dvi kumuliatyvias sąlygas: 1) asmens įrenginiai turi būti prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir 2) asmuo turi pirkti elektros energiją vartojimo tikslams. Jeigu netenkinama bent viena iš šių sąlygų, asmuo nelaikomas vartotoju pagal įstatymą. Tai reiškia, kad pareiškėjas yra vartotojas tuo atveju, kai iš elektros energijos tiekėjų perka elektros energiją vartojimo tikslams. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad klientas sudaro sutartį kaip ūkio subjektas (ūkininkas), o ne kaip fizinis asmuo. Todėl teismas sutinka su atsakovo nurodymais, kad ieškovo atžvilgiu negali būti taikomos vartotojų teisėms ginti skirtos teisės normos. Dėl šios priežasties tiek ieškovas, tiek atsakovas laikyti lygiavertėmis šalimis, vienodai turėjusiomis galimybę derėtis ir tartis dėl sulygtų sutarties sąlygų.

12CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

13Kaip žinia, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.

14Pažymėtina, kad CPK proceso šalims sudaro pakankamas sąlygas įgyvendinti rungtyniškumo principą bei atsakovams apginti savo teises aktyviai dalyvaujant tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikiant įrodymus, paaiškinimus, pasitelkiant liudytojus, atstovus ir kt. Įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovai teismui nepateikė rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių jų užimtą poziciją, kad elektros energija nebuvo naudojamasi, o skaitikliai fiksavo neva nesamus duomenis (CPK 12, 177, 178, 197 straipsniai).

15Dėl sutarties nutraukimo šalys sutarė pasirašytos sutarties 6.5 punktu. Be to, šalys patvirtino, kad jos laikosi Elektros energijos įstatymo, Energetikos įstatymo, Elektros energijos teikimo ir naudojimų taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatų (sutarties 7.1 punktas). Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl sutarties nuostatų papildymo (nustatymo) yra netenkintini, nes šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, o teismas turi teisę įrodymais pagrįstais šalies reikalavimais tik spręsti dėl sutarties nuostatų teisėtumo.

16Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Ieškovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

17Be to, kaip jau aukščiau teismo sprendime konstatuota, ieškovas neturėjo jokios teisės vienašališkai atsisakyti (vilkinti) mokėti už patiektą elektros energiją. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo išdėstyti ieškovo siūlomomis sąlygomis ir tvarka esančią skolą.

18Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

19Kaip teismo aukščiau nurodyta, teisės aktai išsamiai įtvirtina sąlygas ir nuostatas, kurioms esant galima tiekiamos elektros energijos nutraukimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo imperatyvių teisės normų perkelti į šalių sudarytą sutartį. Priešingai, šalių sutartyje yra daroma aiški nuoroda tiek į įstatymus, tiek į poįstatyminius teisės aktus. Be to, kiekvienam protingam ir sąžiningam asmeniui turi būti akivaizdu, kad už teikiamas paslaugas reikia laiku ir tinkamai atsiskaityti, kitaip kita šalis turės teisę ginti, jos manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus.

20Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

21Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

22Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis ir kitos išlaidos).

23Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, pastarosios ieškovo ieškinį atmetus nėra priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93, 98 str.). Pažymėtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio pateikimo jau buvo priteistos atsakovui, teismui priėmus sprendimą už akių.

24Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

25Ieškovo K. P. ieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas prašo nustatyti konkrečias būtinąsias elektros energijos tiekimo... 3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė,... 4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko iš esmės... 5. Ieškinys atmestinas. ... 6. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2014-07-07 Ieškovas su Atsakovu... 7. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 8. CK 6.193 straipsnyje yra išdėstytos sutarčių aiškinimo taisyklės.... 9. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir... 10. Šiuo atveju ieškovas teismo prašo nustatyti konkrečias būtinąsias... 11. Pagamintą elektros energiją pareiškėjas naudoja savo ūkiniams poreikiams... 12. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos... 13. Kaip žinia, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 14. Pažymėtina, kad CPK proceso šalims sudaro pakankamas sąlygas įgyvendinti... 15. Dėl sutarties nutraukimo šalys sutarė pasirašytos sutarties 6.5 punktu. Be... 16. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose... 17. Be to, kaip jau aukščiau teismo sprendime konstatuota, ieškovas neturėjo... 18. Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo... 19. Kaip teismo aukščiau nurodyta, teisės aktai išsamiai įtvirtina sąlygas ir... 20. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 22. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos... 23. Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė... 24. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 25. Ieškovo K. P. ieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...