Byla 2A-515-440/2015
Dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovės kaltei

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjusi ieškovės L. V. ir atsakovo D. V. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24-671/2015, pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. V., trečiajam asmeniui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokinio turto padalijimo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei L. V., trečiajam asmeniui J. P. dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovės kaltei,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama atsakovui sutikus, leisti atsiimti ieškinio reikalavimus dalyje dėl automobilių „Ford Mondeo“, 2004 m., VIN ( - ), 7000,00 Lt vertės, ir „Opel Zafira“, 1999 m., ( - ), 5000,00 Lt vertės, padalijimo ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą; atsakovui nesutikus dėl ieškinio reikalavimų dalies atsiėmimo, prašė priimti jos atsisakymą nuo šios ieškinio dalies ir bylą šioje dalyje nutraukti; santuoką, 1990-12-29 sudarytą tarp D. V. ir L. V. (P.), įregistruotą Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką ieškovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – P.; ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į: 1) 1/2 dalį 600 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), ir priteisti asmeninės nuosavybės teise 11,06 Lt įmokėtų vienkartinių įmokų; 2) 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį priklausinių - garažo, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 90000,00 Lt vertės; 3) 2,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 9707,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 4) 1/2 dalį 16,3200 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 35515 Lt vertės, 1/2 dalies vertė 17758,00 Lt; 5) 0,0901 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20900,00 Lt vertės, viso priteisti nekilnojamojo turto už 138376,00 Lt; ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą ir priteisti automobilį „VW Golf“ 1994 m, VIN ( - ), 1000 Lt vertės, ir lengvojo automobilio priekabą „Skif 500“, 1990 m., VIN ( - ), 500,00 Lt vertės, viso priteisti kilnojamojo turto už 1500,00 Lt; už ieškovei tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį ir lengvuosius automobilius iš atsakovo priteisti 19186,00 Lt piniginę kompensaciją; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1/2 dalį iškirstos medienos vertės - 30326,96 Lt - piniginę kompensaciją už iškirstą statųjį mišką 2,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ); 4000,00 Lt piniginę kompensaciją už 2007-02-23 atsakovo įgytą už 133000 SEK (Švedijos kronų) savivartę mašiną „Volvo FL7“, 1986 m., laikomą aikštelėje, esančioje ( - ); 1/2 dalį – 1000,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovo įneštą 850 rub. pajų ir 1/2 dalį t.y. 80,00 Lt, 2014 m. liepos 3 d. sumokėtų administracinių mokesčių už 2009-2014 metus ir už elektros kabelį; 1/2 dalį 31068,98 Lt išmokos, kurią 2010-06-23 gavo už valstybės išpirktus vertybinius popierius - 15534,49 Lt; 1/2 dalį 17781,92 Lt išmokos, kurią 2009-04-27 gavo už valstybės išpirktus vertybinius popierius - 8890,96 Lt kompensaciją už minėtas obligacijas 1/2 dalį – 250,00 Lt piniginė kompensacija už atsakovo D. V. parduotą poilsinę (vasarnamį); 1/2 dalį atsakovo paimtų nuimtų pinigų iš banko SEB, AB, sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-03, kurie nebuvo panaudoti šeimos reikmėms - 19294,22 Lt; 747,85 Lt skolą už sumokėtus mokesčius; atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teise į: 1) 1/2 dalį 600 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), ir priteisti asmeninės nuosavybės teise 11,06 Lt įmokėtų vienkartinių įmokų; 2) 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį priklausinių - garažo, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 90000,00 Lt vertės; 3) 5,4300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 14474,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 4) 12,1500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 25744,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 5) 9,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 26832,00 Lt vidutinės rinkos vertės, viso priteisti nekilnojamojo turto už 157050,00 Lt; atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į automobilį „Audi 80“, 1988 m, VIN ( - ), 1000,00 Lt vertės; į 2000,00 Lt pajų už garažą, esantį ( - ), bokso Nr. ( - ); priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Pažymėjo, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2009 metų. Teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės - jo neištikimybės, agresijos ir pykčio priepuolių. Pabrėžė, kad atsakovas šalims priklausančiame miškų ūkio paskirties sklype 2014 m. balandžio pabaigoje iškirto statųjį mišką. Nepriklausomo medienos matuotojas nustatė, kad atsakovas minėtame sklype iškirto 366,51 m3 nedienos, kurios vertė sudarė 60653,91 Lt. Atsižvelgiant šį tai, kad atsakovas be ieškovės žinios iškirto mišką, už medieną gautų piniginių lėšų ieškovei nedavė, ieškovė prašė teismo dalijant santuokoje įgytą turtą į turto balansą įtraukti minėtą piniginę sumą ir ją padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis (3 t. 1-10 b.l.).

4Atsakovas D. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir atsakovui priteisti asmeninėn nuosavybėn: 1) 2.5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 9707,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 2) 1/2 dalį 16.3200 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 35515,00 Lt vertės, 1/2 dalies vertė 17758,00 Lt;3) 0,0901 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20900,00 Lt vertės, 5) 5.4300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 14474,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 6) 12.1500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 25744,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 7) 9.6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 26832,00 Lt vidutinės rinkos vertės, viso priteisti nekilnojamojo turto už 115414 Lt; priteisti atsakovui automobilį Volvo FL7, 6000,00 Lt vertės; garažo, esančio ( - ), pajus 2000,00 Lt vertės, viso turto už 123414,00 Lt; ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise 22,12 Lt įmokėtų vienkartinių įmokų už 600 kv. m namų valdos žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais - garažu, unikalus Nr. ( - ), sandėliu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), 200000,00 Lt vertės; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą ir priteisti automobilį „VW Golf“, 1994 m., VIN ( - ), 2000,00 Lt vertės, ir lengvojo automobilio priekabą „Skif 500“, 1990 m., VIN ( - ), 1000,00 Lt vertės, viso priteisti kilnojamojo turto už 3000,00 Lt; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 5100,00 Lt piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus; 39793,00 Lt. piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą; 20408,58 Lt piniginę kompensaciją už ieškovės pasisavintas pingines lėšas; pripažinti automobilius „Ford Mondeo“ ir „Opel Zafira“ asmenine jo nuosavybe. Pažymėjo, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė jam buvo neištikima, pradėjo susitikinėti su kitu vyru, paliko namus, nebuvo lojali atsakovo atžvilgiu. Sutiko, kad šalys nuo 2009-10-15 pradėjo gyventi skyrium ir nuo tos dienos lėšas ir turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad vertybiniai popieriai, už kuriuos ieškovė prašo kompensacijos, buvo įsigytos už skolintas lėšas pagal paskolos sutartį. Skolintos lėšos grąžintos 2010-07-01, todėl atsakovas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos vertino kaip nepagrįstą. Dėl 2008 m. pabaigoje išimtų piniginių lėšų pažymėjo, kad lėšos buvo būtinos grąžinti iš R. P. pasiskolintą 35000,00 Lt sumą, už kurią buvo įsigytas automobilis VOLVO FL7. Dėl iškirsto miško pažymėjo, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti, kadangi atsakovas už iškirstą medieną iš UAB „Robidoga“ gavo 8296,20 Lt. Kompensaciją už pasisavintus daiktus prašė priteisti tuo pagrindu, kad atsakovui nebūnant namie ieškovė išsinešė 6 vnt. sunkvežimių akumuliatorių, 1200,00 Lt vertės, asmeninę valtį, 1000,00 Lt vertės, bilijardo stalą, 2000,00 Lt vertės, sekciją – barą, 5000,00 Lt vertės. Taip pat nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-12-09 iki 2009-03-17 iš banko sąskaitos išgrynino 40817,16 Lt, kurių nepanaudojo šeimos poreikiams, todėl prašė iš ieškovės už šias lėšas priteisti 20408,58 Lt kompensaciją (3 t. 55-61 b.l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Telšių rajono apylinkės teismas 2015-01-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl automobilių „Ford Mondeo”, 2004 m., VIN ( - ), 7000,00 Lt vertės, ir „Opel Zafira”, 1999 m., VIN ( - ), 5000,00 Lt vertės, padalijimo, ir civilinę byla šioje dalyje nutraukė; santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką, paliko iki santuokos sudarymo turėtas pavardes P., V.; padalino santuokoje įgytą turtą sekančiai: 1) pripažino asmenine nuosavybe ir ieškovei L. V. (P.) priteisė: teisę į 1/2 dalį 600 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ); priteisė asmeninės nuosavybės teise 11,06 Lt įmokėtų vienkartinių įmokų; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį priklausinių - garažo, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 95000,00 Lt vertės; 2,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 9707,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį 16,3200 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 35515 Lt vertės, 1/2 dalies vertė 17758,00 Lt; 0,0901 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20900,00 Lt vertės; automobilį „VW Golf“ 1994 m, VIN ( - ), 1500,00 Lt vertės; viso priteisė turto už 41959,00 Eur (144876,06 Lt); 2) pripažino asmenine nuosavybe ir atsakovui D. V. priteisė teisę į 1/2 dalį 600 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ); priteisė asmeninės nuosavybės teise 11,06 Lt įmokėtų vienkartinių įmokų; 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį priklausinių - garažo, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 95000,00 Lt vertės; 5,4300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 14474,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 12,1500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 25744,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 9,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 26832,00 Lt vidutinės rinkos vertės; atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 2000,00 Lt pajų už garažą, esantį ( - ); taip pat priteisti lengvojo automobilio priekabą „Skif 500“, 1990 m., VIN ( - ), 750,00 Lt vertės, savivartę mašiną „Volvo FL7", 1986 m., laikomą aikštelėje, esančioje ( - ), 7000,00 Lt vertės; viso priteisė turto už 49759,92 Eur (171811,06 litus); pripažino automobilius „Ford Mondeo“, 2004 m., VIN ( - ), ir „Opel Zafira“, 1999 m., VIN ( - ), asmenine atsakovo nuosavybe; iš atsakovo D. V. ieškovės L. V. (P.), naudai priteisti piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą - 3900,46 Eur (13467,50 Lt), 72,41 Eur (250 Lt) už parduotą poilsinę pašiūrę (vasarnamį), 1201,37 Eur (4148,10 Lt) už parduotą mišką, 234,83 Eur (810,83 Lt) už sumokėtus mokesčius; įpareigojo atsakovą priteistas pinigines kompensacijas (iš viso 5409,07 eurus) sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1109,29 Eur (3830,16 Lt) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės 900,00 Eur (3110,00 Lt) iš atsakovo 1086,00 Eur (3750,00 Lt) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pripažino, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, neparodė pakankamos pagarbos, nerėmė vienas kito moraliai tuo metu, kai kitai šaliai to labiausiai reikėjo, neįsigilino į vienas kito lūkesčius, nesuprato ko kiekvienam iš jų reikia, dėl ko ėmė tolti vienas nuo kito ir jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ėmė bendrauti su kita moterimi, tačiau kiek artimai ir intymiai - teismas duomenų neturėjo. Teismas sprendė, kad atsakovo elgesys buvo išdava jau iki to pašlijusių santuokinių ryšių bei įvertinęs visumą nustatytų įrodymų padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dalindamas santuokoje įgytą turtą teismas pažymėjo, kad dėl žemės sklypų kiekio ir verčių tarp šalių ginčo nebuvo, šalys skirtingai įvertino gyvenamąjį namą su priklausiniais, priekabą „( - ) Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė daiktų vertę nustatinėjo remdamasi skelbimais, o atsakovas nesutikdamas su nurodyta verte, kitų įrodymų neteikė, teismas vertino, kad išvedus šalių nurodytų verčių vidurkį, gyvenamojo namo su priklausiniais vertė sudarė 190000,00 Lt. Teismas eliminavo iš dalintino turto automobilį Audi 80, v.n BPR 445, kadangi jis buvo išregistruotas baigus jo eksploatavimą. Teismas nenustatė kur yra priekaba „( - ) nes nei viena iš šalių nepripažino, kad ją turi. Atsakovas teigė, kad ją be jo žinios paėmė dukra, tačiau dėl priekabos dingimo niekur nesikreipė, ji yra registruota atsakovo vardu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas priskyrė minėtą transporto priemonę prie dalintinų daiktų. Teismas išvedęs šalių nurodytų verčių vidurkį priekabą įvertino 750,00 Lt; automobilį „VW Golf“ 1500,00 Lt suma; automobilį „Volvo FL7“ – 7000,00 Lt suma. Teismas sprendė, kad automobilių „Opel Zafira“ ir „Ford Mondeo“ yra nedalintini, kadangi jie įgyti jau šalims gyvenant atskirai – 2012 metais. Dėl ieškovės reikalavimo dalinti 17781,92 Lt išmoką, kurią 2009-04-27. atsakovas gavo už valstybės išpirktus vertybinius popierius ir 19294,22 Lt atsakovo turėtas pinigines lėšas, nuimtas iš banko SEB AB sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-03, kurie nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, teismas pažymėjo, kad nors ieškovė tvirtino, kad sutuoktinių ryšiai nutrūko nuo 2008-12-26, tačiau bylos duomenimis iki pat 2009 metų spalio mėnesio ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad prašomos dalinti piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesams. Teismas remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, jog minėtos lėšos tarp šalių nedalintinos. Teismas įvertinęs tai, kad šalys realiai kartu gyveno iki 2009 metų spalio mėnesio, tai, kad nagrinėjamoje byloje pagal pateiktus duomenis nebuvo galimybės realiai nustatyti kur abi šalys panaudojo savo sąskaitose turėtus ir išimtus grynuosius pinigus, abi šalys teikė sutartis, kuriomis įrodinėjo, kad dalis pinigų priklausė ne jiems, todėl atsakovo reikalavimą pripažinti santuokoje įgytu turtu ir dalinti ieškovės sąskaitoje buvusius ir laikotarpiu nuo 2008-12-09 iki 2009-03-17 išgrynintus 40 817,16 Lt, taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisi iš atsakovės 5100,00 Lt piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė paėmė atsakovo asmeninius daiktus. Dalindamas santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones teismas pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, eliminuojančios galimybę padalyti namų valdą natūra, kadangi nei viena iš šalių gyvenamajame name realiai negyvena ir neketina gyventi. Atsakovui priteisus didesnę turto dalį, teismas apskaičiavo piniginę kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Atsižvelgiant į tai, jog kiekviena šalis turėjo gauti turto už 158343,56 Lt, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė piniginę kompensaciją 13 467,50 Lt (171811,06 Lt - 158 343,56 Lt = 13 467, 50 Lt), t.y. 3900, 46 Eur. Dėl piniginės kompensacijos už parduotą turtą teismas pažymėjo, kad atsakovas pripažino aplinkybę, jog santuokos metu įgytą poilsinę pašiūrę (vasarnamį) pardavė už 500,00 Lt, todėl iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 1/2 dalį šios sumos, t.y. 250,00 Lt. Dėl piniginės kompensacijos už iškirsta mišką teismas sprendė, kad nors ieškovė rėmėsi nepriklausomo medienos matuotojo A. T. atliktu iškirsto miško apvalios medienos vertės skaičiavimu, kurio metu matuotojas paskaičiavo, kad miške iškirta 366,51 m3 medienos, tačiau liudytojai P. Z., A. G., K. V. paaiškino, kad buvo iškirsta ne daugiau 200 m 3 medienos. A. T. matavimus atliko 2014-08-04, o Valstybinė miško tarnyba patikrinimą atliko 2014-05-20, todėl teismas neatmetė galimybės, kad miškas galėjo būti iškirstas dar kartą nenustatytų asmenų. Kadangi iš byloje esančių oficialių įrodymų buvo matyti, kad už medieną atsakovui UAB „Robidoga“ sumokėjo 8296,20 Lt, todėl teismas ieškovei priteisė 4148,10 Lt kompensaciją už iškirstą mišką. Iš ieškovės pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė viena mokėjo mokesčius, skolas, patyrė eksploatavimo išlaidų, kuriuos turėjo mokėti ir atsakovas kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkis, todėl 1/2 dalį ieškovės už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2014 metų iš viso sumokėtos 1621,67 Lt sumos, t.y. 810,32 Lt, priteisė iš atsakovo. Kadangi iš viso iš atsakovo buvo priteista 5409,07 Eur kompensacijų, teismas nustatė 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kompensacijoms sumokėti. Bylinėjimosi išlaidas teismas tarp šalių paskirstė proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei L. V. 22,12 Lt įmokėtų vienkartinių įmokų už 600 kv. m namų valdos žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais - garažu, unikalus Nr. ( - ), sandėliu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), už 190000,00 Lt; pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į kilnojamąjį turtą ir priteisti automobilį „VW Golf“, 1994 m., VIN ( - ), 2000,00 Lt vertės, ir lengvojo automobilio priekabą „Skif 500“, 1990 m,, VIN ( - ), 1000,00 Lt vertės; viso priteisti turto už 193000,00 Lt (55896,00 Eur.); priteisti atsakovui D. V. 2.5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 9707,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 1/2 dalį 16.3200 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 35 515 Lt vertės, 1/2 dalies vertė 17758,00 Lt; 0,0901 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20900,00 Lt vertės; 5.4300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 14474,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 12.1500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 25744,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 9.6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 26832,00 Lt vidutinės rinkos vertės; viso priteisti nekilnojamojo turto už 115414,00 Lt (33426,00 Eur.); automobilį Volvo FL7, 7000,00 Lt vertės, ( - ) esančio garažo pajus 2000,00 Lt vertės; viso turto už 124414 Lt (36032,00 Eur); panaikinti visas pirmosios instancijos priteistas pinigines kompensacijas ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei atsižvelgiant į priteisiamo turto skirtingas vertes bei priteisiant atsakovo naudai 617,00 Lt žyminio mokesčio; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Apeliantas nesutinka su gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais - garažu, unikalus Nr. ( - ), sandėliu, unikalus Nr. ( - ), esančius 600 kv. m žemės sklype prie namų valdos, padalinimo būdu. Mano, kad jis yra neracionalus, kadangi teisme ieškovė pripažino, kad kartu šalims prižiūrėti šios namų valdos nepavyksta dėl tarpusavio nesuderinamo elgesio ir esamo priešiškumo, dėl šios aplinkybės turtas nuolatos praranda savo prekinę vertę. Apelianto nuomone juo naudotis turint šalims po 1/2 dalį nebus galimybių, kartu susitarti ir realizuoti šio turto šalims jau anksčiau nepavyko.

102. Nors pirmosios instancijos teismas deklaravo kad priteisė turtą natūra, tačiau priteisė iš apelianto ieškovei daugiau kaip 5000,00 Eur piniginių kompensacijų. Apeliantas jokių santaupų šiuo metu neturi, yra onkologinis ligonis, sumokėti kompensacijų galimybių nėra. Tokiu būdu, kompensacijų išmokėjimas bus nukreiptas į apeliantui priteistą turtą. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir parinkti kitą turto padalijimo būdą, kad nebūtų mokamos piniginės kompensacijos. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad vadovaujasi LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, kad turtas padalijamas natūra, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad padalijant turtą pagal atsakovo reikalavimus, gaunasi, kad turtas taip pat padalijamas tarp šalių, paskirstant šalims skirtingus daiktus, tokiu būdu išsaugant daiktų visumas, nenustatant dalinės nuosavybės teisių į bet kurį daiktą. Pagal atsakovo nurodytą padalijimo būdą neberiktų atsakovui mokėti piniginę kompensaciją ieškovei už iškirstą mišką, nes šis pablogintas turtas atitektų atsakovui, bei nebereiktų mokėti 72,41 Eur piniginės kompensacijos už parduotą poilsinę. Atsižvelgiant į esantį didelį skirtumą tarp priteisto turto, atsakovas nereikalautų piniginės kompensacijos iš ieškovės. Šios aplinkybės nebuvo teismo įvertintos.

113. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas bei nustatė atsakovo mokėtino žyminio mokesčio dydį. Teismo sprendime nėra nustatyta, kiek procentų atsakovo reikalavimų yra patenkinta, kas užkerta galimybes tinkamai apskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Teismas suklydo nurodydamas priteistiną dalį nesumokėto žyminio mokesčio valstybei – 3750,00 Lt, nes atsakovas buvo atleistas nuo 3247,00 Lt, o dabar turi sumokėti didesnę sumą, nei buvau atleistas. Patikslinto priešieškinio piniginių reikalavimų suma buvo 188715,00 Lt, teismo sprendimu priteista turto atsakovo naudai 171811,06 Lt, kas sudaro 91 procentą nuo pareikštų reikalavimų, todėl atsakovo naudai turėjo būti priteista 617,00 Lt žyminio mokesčio.

12Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas teisingai padalijo santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą - 1995 m. rugpjūčio 30 d. iš V. D. įsigytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais - garažu, unikalus Nr. ( - ), sandėliu, unikalus Nr. ( - ), esančius 600 kv. m žemės sklype prie namų valdos, už kurią buvęs savininkas buvo įmokėjęs 22,12 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip įgydamas teisę įsigyti 600 kv. m namų valdos žemės sklypą. Jau sudarant pirkimo-pardavimo sutartį šalys pastatus įsigijo bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis, kurios yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre kaip bendroji dalinė nuosavybė. Apelianto teiginiai, kad paminėtą turtą nebus galimybės parduoti yra neteisingi, nes ne tik jis, bet ir ieškovė buvo suradusi pirkėjus, tačiau dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, jo noro gauti didesnę dalį pinigų už parduodamą turtą, (nuslepiant nuo ieškovės tikrąją sandorio kainą), turtas nebuvo parduotas. Ieškovės surastiems pirkėjams nepavyko parduoti dėl to, kad apeliantas nesugebėjo su jais susitikti, ne kartą žadėjo atvykti, bet vis nerasdavo laiko. Teismui pripažinus kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teisę į minėtą namų valdą, buvę sutuoktiniai galės pardavinėti šį turtą ir dalimis.

142. Apelianto reikalavimas priteisti ieškovei visą namų valdą ir seną automobilį „VW Golf“, 1994 m., VIN ( - ), 1500,00 Lt vertės, dar kartą patvirtina jo nesąžiningumą siekiant pasidalinti turtą. Patenkinus jo prašymą priteisti ieškovei vienai namų valdą bei seną automobilį, būtų ypatingai šiurkščiai pažeistos ieškovės, kaip turto bendrasavininkės nuosavybės teisės. Apelianto teiginys, kad priteisus jam pagal priešieškinį turto už 123000 Lt, o ieškovei už 193000,00 Lt, jis nereikalautų jokios kompensacijos iš ieškovės už jam tenkančią mažesnę turto dalį neatitiktų santuokinio turto padalijimo imperatyvių reikalavimų. Pripažinus abiejų kaltę dėl santuokos iširimo, dalijant pagal apelianto norą santuokoje įgytą turtą, būtų pažeista LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Be to apeliantas nepagrįstai nurodo, kad neturi galimybės sumokėti ieškovei priteistų kompensacijų. Ieškovės žiniomis paskutiniaisiais metais apelianto sveikata yra žymiai pagerėjusi, jis net nebeturi neįgalumo grupės, kuri dėl pagerėjusios sveikatos būklės buvo panaikinta, yra darbingas, pastoviai dirba, jam priteista daug turto. Padalijus santuokoje įgytą turtą pagal D. V. pasiūlytą variantą, jam būtų sudarytos sąlygos neprisiimti ir nejausti jokios atsakomybės už savavališkai, be ieškovės žinios parduotą santuokos metu įgytą turtą (vasarnamį, iškirstą statų mišką ir pan.), kurių vertė faktiškai buvo žymiai didesnė, nei nurodyta iš atsakovo gautuose dokumentuose.

153. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas paliktinas spręsti teismui, nes tai yra būtent teismo prerogatyva, paskaičiuoti tenkantį mokėti žyminį mokestį proporcingai priteisto turto vertei.

16Apeliaciniu skundu ieškovė L. V. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą- santuoką, sudarytą 1990-12-29 tarp atsakovo D. V. ir ieškovės L. V. (P.), ir įregistruotą Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), nutraukti dėl atsakovo D. V. kaltės; pripažinti, kad gyvenimas skyriumi prasidėjo 2008-12-26, iš atsakovo D. V. ieškovės naudai priteisti 1/2 dalį atsakovo nuimtų pinigų iš banko AB SEB, sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-03, kurie nebuvo panaudoti šeimos reikmėms - 5587,99 Eur (19294,22 Lt); panaikinti įpareigojimą ieškovei priteistas pinigines kompensacijas - 5409,07 Eur, sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo ir dėl jos kaltės. Kaip buvo nurodyta ieškinyje, atsakovas ne kartą buvo neištikimas, tačiau ieškovė ne kartą jam atleido, nes tikėjosi išsaugoti šeimą. Sužinojusi apie jo artimus santykius su V. D., su kuria ir dabar atsakovas gyvena, jau 2008 m. rudenį ieškovė nusprendė nutraukti bendrą gyvenimą su atsakovu. Apie šalių gyvenimą skyriumi oficialiai buvo pareikšta per 2008 m. Kalėdas - 2008 m. gruodžio 26 d., kai prie bendro stalo namuose susirinko visa šeima, atsakovo brolis su žmona, jo mama. Nuo tada šalys pradėjo gyventi skyrium, bendro ūkio nebevedė, atsakovas išsikėlė gyventi į pirmą aukštą, ieškovė su dukra gyveno antrajame aukšte. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, smurto, 2009-10-15 ieškovė išsikėlė iš abiems priklausančio gyvenamojo namo, nes bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kodėl atsakovas, kuris liko gyventi name, juo nesirūpino, kodėl išsikėlė iš jo, palikdamas likimo valiai. Iš byloje esančios atsakovą charakterizuojančios medžiagos matyti, kad būtent dėl jo kaltės iširo santuoka, nes sutuoktinis buvo neištikimas, agresyvus, buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, darė administracinius teisės pažeidimus, paskutinius keletą metų nesirūpino šeimos gerove, todėl santuoka iširo būtent dėl jo kaltės.

192. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad jai nepriklauso dalis atsakovo išimtų lėšų laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-03. Kaip buvo nurodyta bylos eigoje, šalių gyvenimas skyrium prasidėjo ne 2009-10-15, o 2008-12-26, todėl šios lėšas pripažintinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir 1/2 dalis atsakovo nuimtų piniginių lėšų - 5409,07 Eur (19294,22 Lt), priteistinos ieškovei.

203. Sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovą priteistas pinigines kompensacijas sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra nemotyvuota. Atsakovas tokio prašymo nereiškė. Atidėti atsakovui priteistų kompensacijų mokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui po sprendimo įsiteisėjimo nėra jokio pagrindo, nes atsakovas dirba, kad jis būtų neįgalus, jokių įrodymų nepateikė. Be to, atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto, tame tarpe miškų, kuriuos kerta, dėl ko turi galimybę gauti papildomų pajamų, (jas gaudavo ir iki šiol) ir todėl gali sumokėti priteistas kompensacijas, neatidedant jų mokėjimo. Ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios, be to, ji dar turi padėti neseniai aukštąjį mokslą baigusiai dukrai, kuria tėvas visiškai nesirūpina.

21Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

231. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad šalys pradėjo nesutarti dar gerokai anksčiau iki ieškovė išsikraustė iš šeimos būsto. Teismas padarė tinkamą išvadą, kad atsakovo elgesys buvo išdava jau iki to pašlijusių santuokinių ryšių. Nors ieškovė kaltina atsakovą nusikalstamos veikos padarymu, tuo taip pat preziumuodama jo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau pati savo paaiškinimuose patvirtino, kad ne dėl to jų santuoka iširo, nes po nuosprendžio priėmimo jie kartu gyveno ir nutraukti santuoką ji dar neketino.

242. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą, nurodydama, kad jai priklauso dalis atsakovo išimtų lėšų laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-31. Pati ieškovė byloje nurodė, kad šalių gyvenimas skyrium prasidėjo 2009-10-15. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė gyvenimo skyrium pradžią ir taikė šiai datai pasekmes turtinėms teisėms. Nors ieškovė teisme pakeitė nuomonę dėl šios datos ir pradėjo tvirtinti, kad šalių ryšiai nutrūko nuo 2008 metų gruodžio 26 d., tačiau kaip matyti iki pat 2009 metų spalio mėnesio ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad prašomos dalinti piniginės lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesams.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliaciniai skundai netenkinti.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

29Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas su ieškovės argumentais nesutinka, laiko, jog teismas priėmė pagrįstą sprendimą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas parinko netinkamą šalių santuokoje įgyto turto padalinimo būdą, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su atsakovo argumentais nesutinka, teigia, kad teismo parinktas turto padalinimo būdas atitinka abiejų šalių interesus, yra pagrįstas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti apeliacinio teismo nuožiūra. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės ir atsakovo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

30Pažymėtina, kad LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas LR CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios LR CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).

31Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, rašytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis).

32Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas teigė, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (3 t. 1-2, 56 b.l.). Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo atsakovo netinkamu elgesiu - teigė, jog atsakovas buvo neištikimas, palikęs šeimą išėjo gyventi su kita moterimi, vartojo alkoholį, smurtavo ieškovės atžvilgiu (3 t. 2 b.l.). Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko, santuokos iširimo priežastimis nurodė ieškovės neištikimybę, nelojalumą, savo kaip sutuoktinės pareigų nevykdymą. Pažymėjo, kad šalių santuokinis gyvenimas pradėjo irti, kai ieškovė pradėjo susitikinėti su kitu vyru, su kuriuo susitikinėja ir dabar (3 t. 56 b.l.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvendami santuokoje pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, neparodė pakankamos pagarbos, nerėmė vienas kito moraliai tuo metu, kai kitai šaliai to labiausiai reikėjo, neįsigilino į vienas kito lūkesčius, nesuprato ko kiekvienam iš jų reikia, dėl ko ėmė tolti vienas nuo kito ir jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas pripažino, kad liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ėmė bendrauti su kita moterimi, tačiau kiek artimai ir intymiai pagal byloje pateiktus duomenis teismas nustatyti neturėjo galimybės. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pati ieškovė savo paaiškinimuose patvirtino, kad ne dėl to jų santuoka iširo, nes po nuosprendžio priėmimo jie kartu gyveno ir nutraukti santuoką ji dar neketino. Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi teismo posėdžių metu pateikti šalių ir liudytojų paaiškinimai, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nei viena iš šalių nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šiuo konkrečiu atveju ginčo šalių santuokos iširimą lėmė tai, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, nesugebėjo išspręsti šeimoje kylančių konfliktų, problemų, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Pažymėtina, kad išskyrus liudytojų parodymus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo jos atžvilgiu naudotą smurtą, faktą nuo kada atsakovas pradėjo bendrauti (gyventi) su kita moterimi. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis savo sutuoktinę taip pat kaltina neištikimybe, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta. Taip pat įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog santuoka iširo dėl to, kad atsakovas buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, konkrečiu atveju neįrodo tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2008-03-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-721/2008 atsakovas buvo nuteistas pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys ir po nuosprendžio priėmimo gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo atliktos nusikalstamos veikos. Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

33Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus apie abiejų sutuoktinių galimą neištikimybę vienas kito atžvilgiu, sprendžia, kad šioje byloje faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų šalių elgesys vienas kito atžvilgiu ir nepagarba šeimai, pagarbos nebuvimas, o tai pagal LR CK 3.61 straipsnio 2 dalį yra pagrindas pripažinti, kad abiejų šalių kalti veiksmai nulėmė santuokinių ryšių nutrūkimą. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl iširusios santuokos, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Be to paminėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad tuos pačius įrodymus apeliantė vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, arba, kad ieškovės nuomone būtent jos teikiami parodymai yra teisingi, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ar netinkamai vertino pateiktus įrodymus.

34Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė reikalavimą, prašydama pripažinti, kad šalių gyvenimas skyrium prasidėjo 2008-12-26. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vadovaujantis LR CPK 312 straipsniu apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pasisakyta, konkrečiu atveju įvertina ir pasisako dėl šio apeliantės pareikšto reikalavimo. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su atsakovu gyventi skyrium pradėjo nuo 2009-10-15 (1 t. 2 b.l.; 3 t. 2 b.l.). Ieškovė nurodydama faktines ieškinio aplinkybes, pažymėjo, kad 2009-03-13 tarp šalių įvyko konfliktas, tačiau po šio įvykio šalys susitaikė, kurį laiką gyveno kartu (1 t. 1 b.l.). Atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2009-10-15, po to kai ieškovė išėjo gyventi atskirai (2 t. 2 b.l.; 3 t. 56 b.l.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pripažino, kad šalys iki pat 2009 m. spalio mėnesio gyveno kartu, nors ieškovė ir tvirtino, kad jų ryšiai nutrūko nuo 2008-12-26. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė pakeitė pirmosios instancijos teisme nurodytas faktines aplinkybes ir teigė, kad nuo 2008-12-26 šalys jokio bendro ūkio nebevedė, jokių santykių nepalaikė (3 t. 113 b.l.). Teisėjų kolegija įvertinusi išdėstytą, byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į ieškovės pateiktus vienus kitiems prieštaraujančius paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalių gyvenimas kartu nutrūko nuo 2009-10-15, kai ieškovė išsikėlė gyventi atskirai, o ieškovės nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus, neįrodytus, pareikštus siekiant pakeisti teismo priimtą sprendimą sau palankia linkme (LR CPK 178 straipsnis).

35Dėl ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti 1/2 atsakovo nuimtų pinigų iš banko AB SEB sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-03, kurie nebuvo panaudoti šeimos reikmėms – 5587,99 Eur, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovas buvo pareiškęs reikalavimą iš ieškovės priteisti 20408,58 Lt kompensaciją už ieškovės laikotarpiu nuo 2008-12-09 iki 2009-03-17 iš banko sąskaitos išgrynintas pinigines lėšas 40817,16 Lt sumoje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad šalys realiai kartu gyveno iki 2009 metų spalio mėnesio, bei į tai, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų realiai nustatyti kur abi šalys panaudojo savo sąskaitose turėtus ir išimtus grynuosius pinigus, abi šalys teikė sutartis, kuriomis įrodinėjo, kad dalis pinigų priklausė ne jiems, šiuos šalių reikalavimus atmetė kaip neįrodytus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodytų piniginių lėšų atsakovo sąskaitoje 2009 metų spalio mėnesį nebebuvo, jų nėra ir šiuo metu. Tuo pagrindu teismas sprendė, kad minėtos lėšos nedalintinos. Teisėjų kolegija įvertinus byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei papildomai pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 178 straipsniu šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, kad šalių gyvenimas skyrium prasidėjo nuo 2009-10-15, bei ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas iš banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-03 išimtas pinigines lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, 2009-10-15 minėtų lėšų nesant atsakovo sąskaitoje, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo spręsti, kad minėtos lėšos dalintinos šioje santuokos nutraukimo byloje.

36Iš atsakovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių su santuokos metu įgyto turto padalinimu, matyti, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas sutuoktinių turtą padalino neteisingai, kadangi teismas nepagrįstai šalims po 1/2 padalindamas santuokoje įgytą gyvenamąjį namą bei nepriteisdamas atsakovui jo nurodytų žemės sklypų, priteisė iš atsakovo kompensaciją ieškovei. Atsakovo teigimu toks turto padalinimo būdas yra neracionalus, nes konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turtą galėjo padalinti taip, kad atsakovui nereikėtų mokėti kompensacijos ieškovei. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo nustatytu turto padalijimo būdu sutinka, teigia, kad teismas pagrįstai padalino sutuoktinių ir taip jau lygiomis dalimis, t.y. po 1/2, bendrojoje dalinėje nuosavybėje įsigytą turtą – gyvenamąjį namą. Ieškovė taip pat laikosi pozicijos, kad teismo nustatytas turto padalinimo būdas atitinka abiejų šalių interesus, lygiateisiškumo principą, kadangi šalims tenka panašios vertės turtas. Ieškovės nuomone turtą dalinant pagal atsakovo siūlomą būdą, jam tektų paklausesni ir likvidesni, didesnes pajamas ateityje galintys atnešti objektai, kas konkrečiu atveju nebūtų sąžininga ieškovės atžvilgiu.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (LR CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta LR CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (LR CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal LR CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (LR CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus LR CK nustatytas išimtis (LR CK 3.118 straipsnio 4 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

38Vadovaujantis LR CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 2 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į LR CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis LR CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (LR CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (LR CPK 375 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Remdamasi nurodytomis įstatymo nuostatomis bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei įvertinusi tai, kad konkrečiu atveju yra atmestas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 1/2 atsakovo nuimtų pinigų iš banko AB SEB sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-12-21 iki 2009-03-03, 5587,99 Eur sumoje kaip nepagrįstas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santuokoje įgytą ir santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą sudaro: įmokėtos vienkartinės įmokos už 600 kv. m namų valdos žemės sklypą, esantį ( - ); gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais - garažu, unikalus Nr. ( - ), sandėliu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), 190000,00 Lt bendros vertės; žemės sklypai: 2,5000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 9707,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 16,3200 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 35515,00 Lt vertės; 0,0901 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 20900,00 Lt vertės; 5,4300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 14474,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 12,1500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 25744,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 9,6000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 26832,00 Lt vidutinės rinkos vertės; 2000,00 Lt vertės pajus už garažą, esantį ( - ); automobilis „VW Golf“ 1994 m, 1500 Lt vertės, lengvojo automobilio priekabą „Skif 500“, 1990 m., 750 Lt vertės. savivartė mašina „Volvo FL7“, 1986 m., 7000,00 Lt vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (LR CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Vadovaujantis LR CK 3.118 straipsniu, teismas sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (LR CK 3.119 straipsnis), privalo nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Kaip minėta, LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato LR CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais pagrindais gali būti nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ir kitos svarbios aplinkybės. Taikant LR CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

39Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovas byloje nustatytų tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto verčių neginčijo, todėl teisėjų kolegija plačiau tuo klausimu nepasisako ir spręsdama dėl santuokoje įgyto turto vertės remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei vertina, kad viso sutuoktinių santuokoje įgyto ir dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė sudaro 91718,93 Eur (316687,12 Lt). Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo turinį teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamo turto padalinimo būdo parinkimo, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl turto padalinimo, apeliacinį skundą motyvuoja iš esmės vienintele aplinkybe, kad turtas tarp šalių turėjo būti padalintas taip, kad jam netektų mokėti kompensacijos ieškovei. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnis), įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010). Konkrečiu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismui dalinant šalių santuokoje įgytą turtą turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalys nepateikė jokių įrodymų, kad turtas negali būti padalintas natūra dėl nepilnamečių vaikų interesų (bylos duomenimis šalys nepilnamečių vaikų neturi), pačių šalių interesų apsaugos ar kitų objektyvių priežasčių. Atsakovo argumentas, kad gyvenamąjį namą padalinus per pusę, jis neturės galimybės įgyvendinti, savo kaip bendrasavininko teisių, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad bylos duomenimis nei viena iš šalių gyvenamajame name, adresu ( - ), negyvena, Nekilnojamojo turto registro duomenimis turtas sutuoktiniams priklauso bendrąja dalinės nuosavybės teise (1 t. 13-14 b.l.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas minėtą nekilnojamąjį turtą šalims padalinęs po lygiai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus, spręsdamas dėl nenukrypimo nuo lygių dalių principo tinkamai įvertino ir atsižvelgė į kiekvieno sutuoktinio interesus.

40Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimo likusi dalis dėl turto padalijimo natūra yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl turto padalinimo būdo vien tuo pagrindu, kad jam už didesnės vertės tenkanti turtą reikia sumokėti atsakovei kompensaciją, kuri pirmosios instancijos teismo apskaičiuota įvertinus ne tik atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (3900,46 Eur), bet kompensacijas už atsakovo parduotą šalims bendrąja jungtine nuosavybes teise priklausiusį turtą (poilsinę pašiūrę, mišką), sumokėtus mokesčius, nepateikusi jokių pagrįstų argumentų dėl jo interesų ir teisių pažeidimo, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padalino šalių turtą sprendime nurodytu būdu bei priteisė ieškovei kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju turtas turi būti dalinimas atsakovo nurodytu būdu, kadangi jis dėl sunkios finansinės padėties neturės galimybės sumokėti ieškovei teismo priteistos kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovui tenkančią turto dalį, konkrečiu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ir gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, nenustačius pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad teismo parinktas turto padalijimo būdas pažeidžia jo teisėtus interesu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas turto padalijimo būdas yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms, konkrečiai situacijai ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį pakeisti.

41Dėl ieškovės nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdėstė atsakovui teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija atsižvelgusi į įstatymu suteiktą teisę teismui savo iniciatyva spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymą ne atidėjo, o išdėstė pakankamai trumpam 6 mėnesių laikotarpiui, į byloje pateiktus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas, finansinę padėtį (2 t. 14 b.l.), į aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje šalims padalinto turto realizavimas gali užsitęsti dėl objektyvių priežasčių, į tai, kad santuokos nutraukimo bylose teismas yra aktyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas abiejų bylos šalių interesų, sąžiningumo ir teisingumo principų išdėstė atsakovui teismo sprendimo įvykdymą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

42Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas iš atsakovo priteistiną dalį nesumokėto žyminio mokesčio valstybei – 3750,00 Lt, nes atsakovas buvo atleistas nuo 3247,00 Lt, o dabar turi sumokėti didesnę sumą, nei buvau atleistas. Nurodo, kad patikslinto priešieškinio piniginių reikalavimų suma buvo 188715,00 Lt ir, kadangi teismo sprendimu jam priteista turto už 171811,06 Lt, kas sudaro 91 procentą nuo pareikštų reikalavimų, todėl atsakovo naudai turėjo būti priteista 617,00 Lt žyminio mokesčio.

43Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už pateiktus reikalavimus sumokėjo 1000,00 Lt žyminio mokesčio (2 t. 13 b.l.). Atsakovui 2014-09-29 ir 2014-12-17 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimis už priešieškinį ir patikslintą priešieškinį buvo atidėtas 3247,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas (2 t. 16 b.l., 3 t. 64 b.l.). Iš patikslinto priešieškinio matyti, kad atsakovas pareiškė tris reikalavimus - santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe automobilius „Ford Mondeo“ ir „Opel Zafira“. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš dalies tenkino atsakovo priešieškinį, t.y. pripažino automobilius „Ford Mondeo“ ir „Opel Zafira“ atsakovo asmenine nuosavybe (33,33 proc.), prašymą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės tenkino iš dalies ir pripažino, kad santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės (16,66 proc.), prašymą padalinti santuokoje įgytą turtą bei atsakovo naudai priteisti kompensaciją taip pat tenkino iš dalies (iš 14 reikalavimų teismas tenkino 6 – 14,14 proc.). Įvertinus išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo tenkinti 64 procentai atsakovo pareikštų reikalavimų (33,33+16,66+14,14). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įmokėjo 1000,00 Lt žyminio mokesčio, tenkinus 64 proc. priešieškinio reikalavimų valstybei iš atsakovo turėjo būti priteista 153,19 Eur (528,92 Lt) nesumokėto žyminio mokesčio. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisdamas 1086,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio suklydo, todėl teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 153,19 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais bei įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, bei tai, kad apeliacinio teismo galimybes perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo apskaičiuotą žyminį mokestį riboja apeliacinio skundo ribos ir principas non reformatio in peius, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista.

44Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija pažymi, konkrečiu atveju įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai iš esmės netenkintini, vadovaudamasi proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra neatlyginamos ir paliktinos šalims (LR CPK 93 straipsnio 4 dalis).

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

47Apeliacinius skundus atmesti.

48Patikslinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio iš atsakovo D. V. priteisimo valstybės naudai ir ja išdėstyti taip:

49„Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas ( - ) 153,19 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 19 ct) nesumokėto žyminio mokesčio (įmokos kodas 5630) į valstybės pajamas“.

50Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

51Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu,... 4. Atsakovas D. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pareiškė priešieškinį,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Telšių rajono apylinkės teismas 2015-01-16 sprendimu ieškinį ir... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 9. 1. Apeliantas nesutinka su gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su... 10. 2. Nors pirmosios instancijos teismas deklaravo kad priteisė turtą natūra,... 11. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas... 12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė L. V. prašo apeliacinį... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas teisingai padalijo santuokos metu įsigytą... 14. 2. Apelianto reikalavimas priteisti ieškovei visą namų valdą ir seną... 15. 3. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas paliktinas spręsti teismui,... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė L. V. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 18. 1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo ir dėl jos... 19. 2. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad jai nepriklauso dalis atsakovo... 20. 3. Sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovą priteistas pinigines... 21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės... 22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad šalys pradėjo nesutarti dar... 24. 2. Ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą, nurodydama, kad jai priklauso... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliaciniai skundai netenkinti.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo... 29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Pažymėtina, kad LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas –... 32. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas teigė, kad santuoka iširo... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, liudytojų... 34. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė reikalavimą, prašydama... 35. Dėl ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti 1/2 atsakovo nuimtų pinigų... 36. Iš atsakovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių su santuokos metu įgyto... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro... 38. Vadovaujantis LR CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 2 dalimi, turtas,... 39. Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovas byloje nustatytų tiek... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimo likusi... 41. Dėl ieškovės nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas... 42. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis... 43. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už pateiktus... 44. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 47. Apeliacinius skundus atmesti.... 48. Patikslinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo... 49. „Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas ( - ) 153,19 Eur (vieną šimtą... 50. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 51. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....