Byla e2A-887-480/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4431-399/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. B., trečiasis asmuo I. N., dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 8810,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 13 d. I. N. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame ( - ), kilo gaisras. Ieškovė, kompensuodama ūkinio pastato ir turto sugadinimo padarytą žalą, draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjai I. N. 8810,24 Eur dydžio draudimo išmoką (579,24 Eur už sugadintą turtą ir 8231 Eur už gaisro metu nukentėjusį ūkinį pastatą). Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis yra padegimas. Specialistų išvada patvirtina, kad padegimas arba tyčinis arba padegta dėl neatsargumo. Atsakovas pripažino savo kaltę, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nukentėjusiajai buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Draudėjai priklausantis ūkinis pastatas užsidegė nuo A. B. numestos nuorūkos, todėl atsakovas privalo atlyginti gaisro padarytą žalą.
  2. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Ieškovė nenurodė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos dydis taip pat neįrodytas, nuo nuorūkos gaisras negalėjo kilti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant atsakovo kaltės. Jis nesukėlė gaisro nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Policijoje atsakovą pirmą kartą apklausė nedalyvaujant advokatui ir tais parodymais nėra pagrindo vadovautis, kadangi jie niekiniai. Gaisras kilo pačioje tolimiausioje vietoje nuo atsakovo gyvenamojo namo. Draudimo bendrovė pati paskubėjo išmokėti draudimo išmoką, nesant nustatytai gaisro priežasčiai ir kaltam asmeniui, tačiau dėl to negali atsirasti atsakomybė atsakovui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas, konstatavo, kad byloje nėra surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, kuri būtų lėmusi gaisro kilimą bei žalos atsiradimą. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (kaltės), žalos dydžio ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Įvertinęs liudytojų (tame tarpe ir specialisto) parodymus, bei atsižvelgęs į tai, kad pirminėje apklausoje atsakovas įtariamuoju buvo apklaustas be advokato, nors ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenys, jog jam yra protinis atsilikimas ir kitos ligos, įtarimas pareikštas pačiam atsakovui pirminėje apklausoje nurodžius, kad „jo manymu“ galėjo kilti gaisras nuo numestos nuorūkos, teismas sprendė, kad byloje nėra surinkta pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad gaisras galėjo kilti nuo numestos nuorūkos. Teismas nurodė, kad gaisras kilo šaltuoju metų laiku, ūkinio pastato šiaurės vakarinėje pusėje, pačioje tolimiausioje vietoje nuo atsakovo gyvenamojo namo, neabejotinų duomenų patvirtinančių, kad gaisras galėjo kilti nuo numestos nuorūkos, byloje nėra pateikta. Teismo nuomone, nors ir pasitvirtinus versijai, kad buvo numesta nuorūka, daryti neginčijamą išvadą, kad būtent ši numesta nuorūka sukėlė gaisrą, negalima. Teismas konstatavo, kad jis nėra įsitikinęs, jog galimai toks atsakovo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti, atsiradusi žala pernelyg yra nutolusi nuo atsakovo galimai padarytų veiksmų (numestos nuorūkos), galimai numesta nuorūka žiemos laikotarpiu negalėjo sukelti tokio gaisro, kai ugnis „plykstelėjo“. Aplinkybės, kad gaisrą sukėlė atsakovas kitu būdu ieškovė neįrodinėjo. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime atsakovo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės prasme, nustačius, kad dėl galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės nukentėjusioji turi teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, taigi baudžiamąja prasme atsakovo kaltė nėra įrodyta. Nukentėjusioji I. N. privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, o ieškovė, prieš išmokėdama draudimo išmoką, nereikalavo, kad nukentėjusioji kreiptųsi dėl atsakovo kaltės nustatymo. Ieškovė prieš išmokėdama draudimo išmoką turėjo įvertinti ar žala atsirado dėl atsakovo kaltės (priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. B. 8810,24 Eur žalos atlyginimą, 198 Eur žyminį mokestį ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų. Daugiau įrodymų ieškovė negalėjo pateikti. Sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą turėjo būti atsižvelgta į tai, ar yra galimybė surinkti papildomus įrodymus, o ne atmesti ieškinį dėl to, kad ieškovė daugiau įrodymų nepateikė.
    2. Teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad I. N. nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka ir baudžiamojoje byloje A. B. kaltė nebuvo įrodyta. I. N. padarytą žalą atlygino AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusioji neturėjo turtinio suinteresuotumo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti ar žalos atlyginimo klausimus spręsti civilinėje, ar baudžiamojoje byloje.
    3. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad žala galėjo būti padaryta tik dėl numestos nuorūkos, o įrodinėjo, jog žala galėjo būti padaryta tyčia arba dėl neatsargumo. Šioje civilinėje byloje svarbu įrodyti, kas padarė žalą, o ne kokiais veiksmais - tyčiniais ar neatsargiais buvo padaryta žala. Neturint galimybės objektyviais įrodymais nustatyti ar gaisrą sukėlęs asmuo tai padarė tyčia, ar dėl neatsargumo, šioje civilinėje byloje nėra esminė aplinkybė, ar numetus nuorūką galėjo kilti gaisras.
    4. Teismas suabejojo, ar žala galėjo būti padaryta neatsargiais veiksmais - tuo atveju buvo galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad gaisras buvo sukeltas tyčia. Tačiau tyčios versija ištirta nebuvo. Numesta nuorūka galėjo sukelti gaisrą, jei ji buvo numesta į tvartą, ar į degų skystį. Gaisro vietoje rasta apdegusi kurui skirta metalinė talpa, kurios anksčiau toje vietoje nebuvo. L. B. civilinės bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, kad prie jos namų yra kuro talpos, iš kurių pilamas kuras į žemės ūkio techniką, kuras iš tų talpų pradeda bėgti paspaudus mygtuką ir atsakovas gali įsipilti kurą. I. N. davė parodymus, kad atsakovas anksčiau buvo pagautas, kai buvo uždegtas N. priklausantis pagalbinis pastatas.
    5. Aplinkybė, kad atsakovas davė pirminius parodymus be advokato nėra tinkamas motyvas teismui spręsti, jog žalą galėjo padaryti ne atsakovas. Byloje pateikti įrodymai pavirtina, kad prieš kilusį gaisrą gaisro vietoje buvo atsakovas, kitų asmenų nebuvo. Po gaisro įvykio vietoje atsakovas nurodė policijos pareigūnams, kokiu keliu jis ėjo link kaimynams priklausančio ūkinio pastato, šios aplinkybės užfiksuotos ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiose foto lentelėse. Byloje nenustatyta, kad dėl atsakovo psichikos būklės galėjo būti pateikti neteisingi pirminiai parodymai.
    6. Teismas negali visiškai atmesti ieškinio net jeigu žalos dydis nebūtų įrodytas. Tokiu atveju žalos dydį, vadovaujantis savo įsitikinimu, gali nustatyti teismas. Už sugadintą namų turtą išmokėta 579,24 Eur išmoka, už sudegusį ūkinį pastatą - 8231 Eur išmoka. Atsakovas neginčijo žalos dydžio ir neprašė patikslinti, kaip apskaičiuota žala. Dėl to specialių žinių šioje srityje turintis asmuo teismui neteikė papildomų paaiškinimų dėl žalos dydžio.
  2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321ir 322 straipsniai).
  3. Byloje nustatyta, kad ieškinys yra pareikštas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu. Ieškovė (apeliantė) AB „Lietuvos draudimas“, pripažinusi 2014 m. gruodžio 13 d. kilusį gaisrą draudžiamuoju įvykiu, atlygino trečiajam asmeniui gaisro metu padarytą žalą. Manydama, kad dėl žalos atsakingas atsakovas A. B., nes ikiteisminio tyrimo Nr. 64-1-01898-14 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūroje metu nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis padegimas, pareiškė jam reikalavimą dėl 8 810,24 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, kuri būtų lėmusi gaisro kilimą bei žalos atsiradimą, todėl ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų (kaltės), žalos dydžio ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.
  4. Narinėjamoje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ yra draudikas, kuris draudėjui (trečiajam asmeniui I. N.) išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusi turtą (579,24 Eur už sudegusį turtą ir 8 231,00 Eur už gaisro metu nukentėjusį ūkinį pastatą, viso 8 810,24 Eur).
  5. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimą iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį.
  6. Nagrinėjamu atveju gaisras kilo 2014 m. gruodžio 13 d., apie 19.30 val. trečiajam asmeniui I. N. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame ( - ). Žala draudėjui buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei žala, jas privalo įrodyti ieškovas, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl žalos atsiradimo (CK 6.2466.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai. Nors be tiesioginio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, tačiau šis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  7. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).
  8. Apeliantės argumentai, jog sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą turėjo būti atsižvelgta į tai, ar yra galimybė surinkti papildomus įrodymus, o ne atmesti ieškinį dėl to, kad ieškovė daugiau įrodymų nepateikė, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti. Pastebėtina, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir įrodymų nerenka, ginčui išspręsti pateiktų įrodymų užteko (CPK 179 straipsnis), apeliantė nereiškė prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo ar išreikalavimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 1 dalis), o ir apeliaciniame skunde nenurodė, kokie papildomi įrodymai turėjo būti surinkti byloje bei, remdamasi CPK 314 straipsnio nuostata, tokių įrodymų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
  9. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2006), todėl teismas civilinėje byloje turi iš naujo vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų, greta kitų.
  10. Apeliantė teigia, jog byloje ji neįrodinėjo, kad žala galėjo būti padaryta tik dėl numestos nuorūkos, o įrodinėjo, kad žala galėjo būti padaryta tyčia arba dėl neatsargumo. Tačiau bylos medžiaga ir skundžiamo sprendimo turinys paneigia šį apeliantės teiginį. Jau minėta (šios nutarties 9 p.), apeliantė ieškinį grindė ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad gaisro kilimo priežastis padegimas; draudėjai I. N. priklausantis ūkinis pastatas užsidegė nuo A. B. numestos nuorūkos. Skundžiamo sprendimo turinys taip pat rodo, kad ieškovė atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus dėl gaisro kilimo įrodinėjo remdamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje kitos padegimo versijos nenurodytos.
  11. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė iš dalies pagrįstai teigia, jog šioje byloje nėra svarbu įrodyti kokias veiksmais – tyčiniais ar neatsargias buvo padaryta žala (ši aplinkybė svarbi sprendžiant žalos dydžio sumažinimą, CK 6.282 straipsnio 3 dalis), tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti kitas būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Visiškai pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. N. nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka ir baudžiamojoje byloje A. B. kaltė nebuvo įrodyta. Nors teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantės argumentams, kad nukentėjęs asmuo turi pasirinkti, ar žalos atlyginimo klausimus spręsti civilinėje ar baudžiamojoje byloje, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.), o ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (šios nutarties 14 p.). Vertindamas bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, kurį būtų lėmusi gaisro kilimą bei žalos atsiradimą. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
  12. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad neturint galimybės objektyviais įrodymais nustatyti, ar gaisrą sukėlęs asmuo tai padarė tyčia ar dėl neatsargumo, šioje civilinėje byloje nėra esminė aplinkybė, ar numetus nuorūką galėjo kilti gaisras, kai pati ieškinį grindė aplinkybe, kad gaisro kilimo priežastis padegimas nuo numestos nuorūkos. 2014 m. gruodžio 14 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 160/64 kaip labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis nurodytas tyčinis padegimas. 2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje liudytoju apklausus aktą surašiusį Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPP skyriaus vyriausiąjį specialistą A. G., šis neįvardijo, kuo pagrindžia išvadą, kurią nurodė minėtame akte bei tos pačios dienos tarnybiniame pranešime, jog gaisras kilo dėl tyčinio padegimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog A. G. išvada sutampa su nukentėjusios I. N. įrašu akte, ir teisingai, kaip labiausiai tikėtiną vertino situaciją, kad ši išvada buvo padaryta iš I. N. žodžių. Tačiau trečiasis asmuo I. N. teismo posėdžio metu išreiškė abejonę dėl numestos nuorūkos ir gaisro kilimo, kaip ir A. G. nurodė, kad nuorūka yra mažai tikėtina gaisro priežastis (išklausytas 2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas).
  13. Įvertinęs byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pirminėje apklausoje atsakovas įtariamuoju buvo apklaustas be advokato, nors ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenys, jog jam yra protinis atsilikimas ir kitos ligos, o vietomis jo aiškinimas nebūdingas asmeniui turinčiam tokių sveikatos problemų, t. y. 2016 m. gruodžio 30 d. apklausos protokole nurodyta, jog A. B. aiškino, kad jis numetė nuorūką ir matė, kaip užsidegė šienas, bet ir nurodė, jog „suprato, kad tokias aplinkybes turėjo numatyti, nuorūką užgesinti, o jos nenumesti, taip pat turėjo imtis priemonių gaisrui užgesinti“, kai 2015 m. birželio 2 – 19 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte konstatuota, kad tiriamojo A. B. vyrauja skurdi kalba, konkretus mąstymas, primityvi gynyba; įtarimas pareikštas pačiam atsakovui pirminėje apklausoje nurodžius, jog „jo manymu“ galėjo kilti gaisras nuo numestos nuorūkos, o apklausiamas su gynėju ikiteisminio tyrimo metu papildomoje apklausoje 2015 m. vasario 19 d. šios versijos su nuorūka nepatvirtino bei nurodė, jog išsigandęs policijos pareigūnų prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką; kad gaisras kilo šaltuoju metu laiku, t. y. gruodžio mėnesį, ūkio pastato šiaurės vakarinėje pusėje, pačioje tolimiausiojo vietoje nuo atsakovo gyvenamojo namo, bei iš esmės pagrįstai sprendė, jog neabejotinų duomenų, kad gaisras galėjo kilti nuo numestos nuorūkos, byloje nėra pateikta, o galimai numesta nuorūka žiemos laikotarpiu negalėjo sukelti tokio gaisro, t. y. atsiradusi žala pernelyg nutolusi nuo atsakovo galimai padarytų veiksmų (numestos nuorūkos). Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingas išvadas, teisėjų kolegija nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima pripažinti, kad atsakovas yra atsakingas apeliantei pagal pareikštą ieškinį, nes ieškovė (apeliantė) neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl kilusio gaisro, o gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio.
  14. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (kaltės) ir priežastinio ryšio, kaip CK 6.246 ir 6.247 straipsniuose įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su padarytos žalos konkretaus dydžio nustatymu (CK 6.249 straipsnis).
  15. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  16. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai