Byla 3K-3-53/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys J. K., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalių ginčas kilo dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės už neturtinę žalą, padarytą asmens gyvybės atėmimu.

52006 m. liepos 2 d. ieškovės S. R. duktė R. R., važiuodama atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ priklausančiu autobusu, vairuojamu trečiojo asmens J. K., iškrito pro atidarytas autobuso duris ant gatvės grindinio, sunkiai susižalojo ir nuo traumų mirė. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu trečiasis asmuo J. K. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad R. R. elgėsi labai neatsargiai: vydamasi savo šuniuką, neprašiusi sustabdyti autobuso, žengė pro važiuojančio autobuso duris, nors vairuotojas bandė ją sustabdyti.

6Nurodžiusi, kad duktė nuolat ja rūpinosi, moraliai ir materialiai rėmė, dėl dukters netekties ji patyrė dvasinį skausmą, nepatogumų, remdamasi CK 6.250 straipsniu, 6.254 straipsnio 2 dalimi, 6.270 straipsniu, ieškovė S. R. prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, 59 675 Lt neturtinės žalos ir 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 60 000 Lt, tačiau iš atsakovo reikalaujamą sumą sumažino 1725 Lt (500 eurų), kuriuos ketina gauti iš trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudiko.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodęs, kad baudžiamojoje byloje, kurioje trečiasis asmuo J. K. buvo išteisintas dėl eismo įvykio, nustatyta, jog ieškovės duktė pati iššoko pro atidarytas autobuso duris, teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojo kaltės, tačiau tarp vairuotojo veiksmų ir R. R. mirties nėra priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 15 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės apeliacinį skundą – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, remdamasi Kelių transporto kodekso 19, 20 straipsniais, padarė išvadą, kad mirusiąją su atsakove siejo vežimo sutartis, t. y. mirusioji buvo ne eismo įvykio dalyvė, o vežimo sutarties vartotoja. Atsakovui (vežėjui) tai buvo verslas, todėl jis privalėjo užtikrinti tinkamą ir saugų keleivių vežimą. Nustačiusi, kad autobuse neveikė ventiliacija, nebuvo atidaromų langų, todėl vairuotojas trečiasis asmuo J. K., keleiviams prašant, atidarė priekines autobuso duris, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog atsakovas neužtikrino tinkamo ir saugaus keleivių vežimo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl vežėjas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, turi atlyginti žalą (Kelių transporto kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalys, 43 straipsnis, CK 6. 270 straipsnis). Nustačiusi, kad R. R., autobuse vydamasi šuniuką, iškrito pro atidarytas priekines autobuso duris, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad susidariusiai situacijai atsirasti didelės įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios neatsargumas. Nurodžiusi, kad ieškovę ir jos dukterį siejo glaudūs ryšiai, tačiau ieškovės prašomas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios neatsargumą, yra per didelis, bei atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, ginamos vertybės specifiką, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis atitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m vasario 17 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl prejudicinio fakto, nustatyto nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasatorius nurodo, kad deliktinė atsakomybė gali būti taikoma tik tada, kai yra visos keturios deliktinės atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis bei kaltė. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad tarp trečiojo asmens J. K. veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių – R. R. žūties – nebuvo priežastinio ryšio, ir ši išvada yra prejudicinis faktas, nereikalaujantis naujo įrodinėjimo ar paneigimo. Nesant vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, tokios atsakomybės nekyla. Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų, neatsižvelgė į CPK 182 straipsnio 2 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

132. Dėl keleivių vežimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. R. buvo ne eismo įvykio dalyvė, o vežimo sutarties vartotoja, yra teisiškai nereikšminga, nes šios sąvokos viena kitai neprieštarauja, o tam tikrais atvejais sutampa, be to, šios aplinkybės būtų svarbios, jei ginčas būtų kilęs dėl netinkamo vežimo sutarties įvykdymo. Kelių transporto kodekse nustatyta, kad vežėjo atsakomybė kyla tik tada, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės, nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šiuo atveju yra įrodymų, kad žala atsirado dėl R. R. kaltės ir didelio neatsargumo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nustatyta, kad dėl R. R. žūties kalta ji pati, nes nesilaikė Kelių eismo taisyklių 51, 53 ir 95 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Kelių transporto kodekso nuostatas, atsižvelgė tik į šio kodekso 19 ir 20 straipsnius, tačiau netaikė 42 ir 43 straipsnių, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą, žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimą, nepagrįstai netaikė Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 11, 12, 95 punktų.

143. Dėl visapusiško bylos aplinkybių ir įrodymų ištyrimo. Kasatorius nurodo, kad ieškovė tiek savo ieškinio reikalavimą, tiek apeliacinį skundą grindė ne netinkamu vežimo sutarties vykdymu, o Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu, taigi kasatorius negalėjo pateikti pagrįstų atsikirtimų dėl aplinkybių, susijusių su vežimo sutarties vykdymu, šios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismų nebuvo tiriamos. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, pagal kurią teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, bei peržengė CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apeliacinio proceso ribas.

154. Dėl netinkamo atsakovo ir asmens, privalančio atlyginti žalą, neįtraukimo į bylą atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių ir neįtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovu draudimo kompanijos, kuri buvo apdraudusi kasatoriaus civilinę atsakomybę, taip pažeisdamas CPK 260 straipsnį, kuriame nustatyta, jog teismas ištiria visas aplinkybes, bei CK 6.987 straipsnį, 6.254 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalį, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Sprendime padarydamas išvadą, kad neturtinė žala priteistina tik iš atsakovės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) bei neturtinės žalos atlyginimą asmens žuvimo atveju (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė S. R. prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl asmens, privalančio atlyginti žalą, neįtraukimo į bylą atsakovu. Kasatoriaus argumentai dėl nepagrįsto trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ neįtraukimo atsakovu šioje byloje nepagrįsti, nes, remdamasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio l dalimi, ieškovė tikisi geranoriško 500 eurų, prilygstančių 1726,40 Lt, žalos atlyginimo iš šio trečiojo asmens.

182. Dėl keleivių vežimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir bylos aplinkybių ištyrimo. Ieškovė nurodo, kad baudžiamojoje byloje nustatyta faktinė autobuso salono būklė (ventiliacijos, atvirų langų nebuvimas), važiavimas atviromis durimis, vairuotojo paklusimas ne Kelių eismo taisyklėms bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 5 punktui ir 8 straipsnio 3 dalies 3 punktui, o keleivių, prašiusių važiuoti atviromis durimis, valiai, lėmė saugaus keleivės R. R. pervežimo nustatytu autobuso maršrutu neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, sprendime remdamasis Kelių transporto kodekso 19 ir 20 straipsniais, nepažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalies, nes ginti viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus yra Konstitucijos ginamų vertybių įgyvendinimas.

193. Dėl prejudicinio fakto. Ieškovė nurodo, kad kasatorius, kaip autobuso valdytojas, civilinės teisės prasme yra kaltas dėl keleivių vežimo maršrutiniu autobusu atdaromis durimis, nes autobusas karščių metui nebuvo paruoštas. Autobuso valdytojo pareiga – kuo labiau sumažinti padidinto pavojaus šaltinio pavojingą poveikį supančiai aplinkai, ypač vežamiems keleiviams, tačiau kasatorius nesiėmė reikiamų mokymo, drausminių ir kontrolės priemonių jo samdomo vairuotojo atžvilgiu laikytis imperatyviųjų reikalavimų saugiai vežti keleivius. Dėl šių aplinkybių išteisinamojo nuosprendžio dalis dėl priežastinio ryšio tarp atvirų durų ir keleivės žūties neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Ieškovė pažymi, kad baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas trečiojo asmens J. K., o ne kasatoriaus atsakomybės klausimas.

20Tretieji asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde nurodyti procesinės ir materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kurie sudaro kasacijos pagrindą. Teisėjų kolegija nekonstatuoja viešojo intereso kaip pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl kasacinio nagrinėjimo dalykas šio ginčo atveju yra kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai.

24Dėl civilinės atsakomybės draudiko procesinės padėties

25Kasatorius nurodė, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ turi būti įtrauktas atsakovu nagrinėjamoje byloje, nes šiai draudimo bendrovei pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį tenka pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės draudiko procesinės padėties, svarbu atsižvelgti į draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės nukentėjusiajam pobūdį bei nukentėjusiojo materialinę teisę gauti visišką žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „A. transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Taigi, žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovo, kaip nukentėjusiojo, materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, suponuoja ieškovo teisę nustatyti subjektų, turinčių prievolę atlyginti jo patirtą žalą, procesinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad dėl dalies neturtinės žalos (1725 Lt – dydžio, nustatyto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (2004 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. IX-2041 redakcija), kreipėsi tiesiogiai į draudiką, ir, atsižvelgdama į ribotą draudiko prievolę, šia suma mažino ieškinį kasatoriui, o draudiką byloje nurodė trečiuoju asmeniu, taigi, ieškovė pareiškė reikalavimą kasatoriui dėl jos patirtos neturtinės žalos dalies, kurios nepadengtų draudimo išmoka, atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai dėl įstatyme įtvirtinto dydžio žalos atlyginimo kreipiamasi į draudiką neteismine tvarka, ieškovas, prašydamas priteisti likusią jo patirtos žalos dalį iš žalą padariusio asmens, neprivalo nurodyti draudiko atsakovu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių tinkamos šalies pakeitimą tinkama, taip pat pažymi, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga: pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas gali pakeisti pradines bylos šalis vienos iš šalių motyvuotu prašymu, tačiau negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo (CPK 45 straipsnio 3 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai ginamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., Nr. 3K-3-100/2007).

26Dėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, prejudicinės galios civilinėje byloje ir įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų

27Kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog tarp trečiojo asmens J. K. veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių – R. R. žūties – nebuvo priežastinio ryšio, ir ši išvada yra prejudicinis faktas, nereikalaujantis įrodinėjimo ar paneigimo nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, prejudicialumas nustatytas CPK 182 straipsnio 3 punkte, kuriame įtvirtinta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Taigi teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008). Išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo ir nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino prejudiciniu faktu išteisinamajame nuosprendyje padarytos išvados, jog nėra vienos iš atsakomybes sąlygų, konkrečiai – priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir nukentėjusiosios žūties.

28Baudžiamojoje byloje buvo vertinami tik trečiojo asmens J. K. veiksmai baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti kasatoriaus, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmai civilinės teisės kontekste, t. y. nespręstas kasatoriaus civilinės atsakomybės klausimas. Civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės be kaltės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis) taikymo klausimas, o baudžiamosios atsakomybės atveju kaltė visada yra būtina atsakomybės sąlyga. Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Atsižvelgiant į tai, tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė išteisinamojo teismo nuosprendžio išvadomis, paneigiančiomis trečiojo asmens J. K. baudžiamąją atsakomybę, ir civilinio proceso tvarka nustatinėjo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

29Bylą nagrinėję teismai nustatinėjo kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, remdamiesi tik pridėtoje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kitų įrodymų nagrinėjamoje byloje nepateikta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog žuvusioji R. R. iškrito pro važiuojančio autobuso duris, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kuriuose užfiksuota, kad R. R. iššoko pro atviras važiuojančio autobuso duris paskui pro jas iššokusį jos šuniuką, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ir, spręsdama dėl kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl žuvusiosios R. R. veiksmų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

30Dėl civilines atsakomybes sąlygų

31Apeliacinės instancijos teismas taikė klasikinę griežtąją atsakomybę, t. y. padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, kai šis atsako be kaltės. Tokiu atveju būtinos nustatyti civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis. Kasatorius neginčija neteisėtų veiksmų – keleivių vežimo atidarytomis autobuso durimis – fakto, taip pat R. R. žūties fakto ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos, bet prašo konstatuoti, kad jo neteisėti veiksmai nebuvo ieškovės dukters žūties priežastis. Kasacinio skundo argumentais dėl neva prejudicinių faktų, nustatytų baudžiamojoje byloje, kasatorius ginčija vieną iš būtinųjų griežtosios atsakomybės taikymo sąlygų – priežastinio ryšio tarp kasatoriaus vairuotojo neteisėto veiksmo (važiavimo atidarytomis autobuso durimis) ir pasekmės (keleivės sunkaus susižalojimo nukritus ant grindinio, bei galutines pasekmės – mirties nuo šių sužalojimų) buvimą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002, konstatuota, kad steigimo sutarties be vieno iš steigėjų tinkamo parašo patvirtinimas nepakankamai susijęs su žala, kilusia iš nusikalstamos įsteigtos įmonės veiklos, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008, konstatuota, jog darbdavio neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas užtikrinant saugias darbo sąlygas sudarė palankias sąlygas trečiojo asmens nusikaltimui padaryti, dėl to tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (darbuotojo mirties) yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti).

33Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Jau minėta, kad civilinė atsakomybė skiriasi nuo baudžiamosios, kaip ir jos taikymo sąlygos. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. ir kt. v. VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikos“, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

34Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus – keleivė nebūtų galėjusi iššokti iš judančio autobuso, jei šio durys nebūtų atidarytos. Teisėjų kolegija analizuoja, ar šis ryšis yra teisiškai reikšmingas, t. y. ar jis gali būti pripažįstamas deliktinės atsakomybės pagrindu. Autobuso vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, kurių imperatyvųjį pobūdį lemia siekis užtikrinti saugų keleivių vežimą visos kelionės metu. Saugumas garantuojamas tiksliai ir apdairiai naudojant privalomas technines priemones. Keleivių vežimas autobusu, kuris ir taip yra padidinto pavojaus šaltinis, atidarytomis durimis negali būti vertinamas kitaip, kaip privalomų priemonių saugumui užtikrinti nepaisymas, dėl kurio rizika sukelti neigiamas pasekmes tokioms svarbioms įstatymų saugomoms vertybėms, kaip keleivių sveikata ir gyvybė, labai padidėja. Tokia rizika negali būti pateisinama, net jei atrodytų, kad tuo momentu tenkinami keleivių poreikiai (nagrinėjamos bylos atveju – keleivių poreikis išvėdinti autobuso saloną, kuriame buvo karšta, tvanku ir dulkėta). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad privalomų saugumo priemonių judant transporto priemonei nepaisymas buvo viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas įvykis, sukėlęs R. R. mirtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeistų eismo saugumo reikalavimų apsauginį tikslą ir pažeistos vertybės – žmogaus gyvybės – pobūdį, konstatuoja teisinio priežastinio ryšio buvimą tarp kasatoriaus, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neteisėtų veiksmų ir R. R. žūties. Konstatavus priežastinio ryšio buvimą, yra pagrindas taikyti kasatoriui deliktinę atsakomybę.

35Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio

36Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pačios R. R. elgesys neatitiko atsakingo ir protingo žmogaus elgesio standarto ir tapo tiesiogine įvykio priežastimi. Byloje nustatyta, kad R. R. nesilaikė gyvūnų priežiūros viešose vietose ir vežimo keleivinio transporto priemonėmis taisyklių; jos amžius (31 metai) ir gyvenimiška patirtis buvo pakankami, kad ji galėtų įvertinti situaciją, žinodama, jog transporto priemonė juda atidarytomis durimis, ir priimti adekvačius situacijai sprendimus, kai jos neprižiūrimas šuniukas išbėgo pro atidarytas autobuso duris. Nukentėjusiosios kalti veiksmai, buvę tiesiogine jos žūties priežastimi, vertintini kaip jos neatsargumas, į kurį atsižvelgiama, nustatant ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į kasatoriaus neteisėtų veiksmų pobūdį (didesnio pavojaus šaltinio keliamos rizikos didinimą), R. R. veiksmai negali būti pripažįstami dideliu neatsargumu kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę šalinančia aplinkybe.

37Apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti 59 675 Lt neturtinę žalą sumažino iki 30 000 Lt. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su R. R. veiksmais, ir tai turėjo įtakos nustatant priteistos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, nors ieškovę ir jos žuvusią dukterį siejo glaudūs asmeniniai ryšiai ir ieškovės išgyvenimai dėl netekties yra dideli, tačiau tiesioginė ieškovės dukters žūties priežastis buvo jos neatsargūs veiksmai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), priteistinos žalos dydį sumažina iki 10 000 Lt.

38Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš kasatoriaus priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad dėl Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimo ieškovė atskirai neteismine tvarka kreipėsi į trečiąjį asmenį akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Kasatorius sumokėjo 900 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą ir patyrė 968 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą (patenkinta kasacinio skundo dalis yra 66,7 proc., o atmesta – 33,3 proc.), kasatoriui iš ieškovės priteistina 1246 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme proporcingai patenkintai kasacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 24 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 77,13 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Kasacinis skundas iš dalies patenkintas, todėl valstybei iš kasatoriaus priteistina 25,68 Lt nurodytų išlaidų proporcingai atmestai kasacinio skundo daliai, o iš ieškovės – 51,45 Lt proporcingai patenkintai kasacinio skundo daliai (CK 96 straipsnio 2 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti: priteisti ieškovei S. R. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ (kodas 140033557) 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

44Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ (kodas 140033557) 1246 (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, iš S. R. (duomenys neskelbtini)

46Priteisti iš S. R. (duomenys neskelbtini) 51,45 Lt (penkiasdešimt vieną litą 45 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

47Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ (kodas 140033557) 25,68 Lt (dvidešimt penkis litus 68 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalių ginčas kilo dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės... 5. 2006 m. liepos 2 d. ieškovės S. R. duktė R. R., važiuodama atsakovui... 6. Nurodžiusi, kad duktė nuolat ja rūpinosi, moraliai ir materialiai rėmė,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos autobusų... 12. 1. Dėl prejudicinio fakto, nustatyto nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.... 13. 2. Dėl keleivių vežimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.... 14. 3. Dėl visapusiško bylos aplinkybių ir įrodymų ištyrimo. Kasatorius... 15. 4. Dėl netinkamo atsakovo ir asmens, privalančio atlyginti žalą,... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė S. R. prašo kasacinį skundą... 17. 1. Dėl asmens, privalančio atlyginti žalą, neįtraukimo į bylą atsakovu.... 18. 2. Dėl keleivių vežimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir bylos... 19. 3. Dėl prejudicinio fakto. Ieškovė nurodo, kad kasatorius, kaip autobuso... 20. Tretieji asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.... 21. Teisėjų kolegija... 22. III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas,... 24. Dėl civilinės atsakomybės draudiko procesinės padėties... 25. Kasatorius nurodė, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos... 26. Dėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog tarp... 28. Baudžiamojoje byloje buvo vertinami tik trečiojo asmens J. K. veiksmai... 29. Bylą nagrinėję teismai nustatinėjo kasatoriaus civilinės atsakomybės... 30. Dėl civilines atsakomybes sąlygų... 31. Apeliacinės instancijos teismas taikė klasikinę griežtąją atsakomybę, t.... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės... 33. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad... 34. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšis yra akivaizdus –... 35. Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio... 36. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pačios R. R. elgesys neatitiko atsakingo ir... 37. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašomą priteisti 59 675 Lt... 38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš kasatoriaus priteistinos... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Kasatorius sumokėjo 900 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą... 41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 24 d. pažymą apie... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 44. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 45. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ (kodas... 46. Priteisti iš S. R. (duomenys neskelbtini) 51,45 Lt (penkiasdešimt vieną... 47. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...