Byla 2-962-636/2011

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei, dalyvaujant ieškovams V. A. ir K. A., jų atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, dalyvaujant atsakovui E. B. ir jo bei atsakovės B. P. atstovei advokatei Ritai Lankutienei, dalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono savivaldybės atstovui M. N., dalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus atstovei V. V., nedalyvaujant atsakovei B. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. A. ir K. A. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams B. P. ir E. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui, Mažeikių rajono savivaldybei, Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo,

Nustatė

32011-03-25 ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl periodinės kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo iš atsakovės B. P.. 2011-06-17 teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovai V. A. ir K. A. prašė priteisti iš atsakovės B. P. 12100 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją atlyginti nuostoliams, atsiradusiems iki 2011-03-01 dėl jiems priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto, taip pat prašė priteisti iš atsakovo E. B. 3600 Lt per metus ar 300 Lt per mėnesį dydžio kompensaciją atlyginti nuostoliams, atsiradusiems nuo 2011-03-01 dėl jiems priklausančiame žemės sklype nustatyto servituto. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypą įsigijo 1999-12-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, žemės sklype stovi šiuo metu E. B. priklausantis pastatas – linų džiovykla, iki tol priklausęs B. P., šio statinio naudojimui 0,1203 ha žemės sklypo plote yra nustatytas servitutas, dėl to yra suvaržyta teisė savo nuožiūra naudoti 0,1203 ha ploto žemės sklypo dalį, jos negalima nei išnuomoti, nei naudoti savo reikmėm, atsakovai geruoju nesutiko kompensuoti nuostolių, pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis, todėl nesvarbu, kad jį nustatant nebuvo išspręstas jo atlygintinumo klausimas, atsakovai privalo atlyginti dėl servituto atsiradusius nuostolius, kurie turėtų būti adekvatūs servitutinės sklypo dalies nuomos vertei.

4Atsakovai B. P. ir E. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad atsakovė B. P. linų džiovyklą įsigijo 1994 metais, ieškovams 1999 metais prieš įsigyjant žemės sklypą buvo žinoma apie jame stovintį pastatą, todėl vis tiek pirkdami žemės sklypą ieškovai prisiėmė visą riziką, kad negalės naudotis visu žemės sklypu, nesuprantama kaip ieškovai nuostolius gali sieti su galima žemės sklypo nuomos kaina, be to, ieškovai iš viso jokių nuotolių nepatiria, nes žemės nei dirba, nei nuomoja, atsakovas E. B. sutiktų atlyginti nebent ieškovų mokamą žemės mokestį už tą žemės sklypo plotą, kuriam nustatytas servitutas.

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1998-12-18 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu K. G. ir K. B. buvo grąžinta 6 ha žemės sklypas, jau šiame sprendime yra nurodytas servitutas 0,19 ha plotui, ieškovė 6 ha žemės sklypą nusipirko 1999-12-15, 2000-01-06 išduotame pažymėjime nurodyta, kad 0,19 ha servitutas nustatytas K. B. ir E. B., ieškovės prašymu 2006-08-01 Telšių apskrities viršininko įsakymu 6 ha žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis, po padalinimo servitutas pateko į 3,7733 ha ploto žemės sklypą, tuo pačiu buvo patikslintas servituto plotas – jis sumažintas iki 0,1203 ha, 1998-12-18 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendime nenustatyta, kad servitutas būtų atlygintinis, ieškovų nurodyta servitutinio ploto žemės sklypo nuomos kaina yra neprotingai didelė, nes yra didesnė net už tokio ploto žemės sklypo pardavimo kainą.

6Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nustatant servitutą nebuvo nustatytas servituto atlygintinumo pobūdis, todėl manytina, kad servitutas yra neatlygintinis, todėl nepakeitus servituto turinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negalimas.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi, mokestinės nepriemokos nustatyta nėra.

8Teismo posėdžio metu ieškovas K. A. prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad įsigyjant žemės sklypą, jam jau buvo nustatytas servitutas, apie tai, kad sklype stovi kitam asmeniui priklausantis pastatas ir kad jo naudojimui yra nustatytas servitutas žinojo, bet manė, kad savininkas sutiks atlyginti atsirasiančius nuostolius, iš pradžių prašė B. P., kad ši sudarytų žemės nuomos sutartį, nes tame sklype stovėjo jai priklausantis pastatas, nuostolius sieja su nuomos netekimu.

9Teismo posėdžio metu ieškovė V. A. prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad įsigyjant žemės sklypą, matė stovintį pastatą, išsiaiškino, kad jis priklauso B. P., įsigyjant žemės sklypą jiems perėjo visos pareigos, susijusios su servitutu, iš pradžių prašė simboliškai 500 Lt per metus, taip pat siūlė nuomotis žemės sklypą arba atpirkti pastatą, pastatas yra didelis, kaip angaras, nesiūlė parduoti servitutinio sklypo, servitutinis 12 arų sklypas neša nuostolius, žemės ūkio veikla neužsiima, vertinant nuostolius skaičiavo netektos nuomos kainą.

10Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Vilius Jonaitis prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad sklypo dalimi, ant kurios stovi linų džiovykla ir kuriai yra nustatytas servitutas, ieškovai negali nei patys naudotis, nei leisti naudotis kitiems asmenims, iš principo servitutas yra atlygintinis, jei jo atlygintinumo klausimas nebuvo išspręstas jį nustatant, tai dėl atlygintinumo galima nuspręsti paskui nagrinėjant klausimus dėl servituto vykdymo, ieškovų nuostoliai yra nuomos kaina, kurios ieškovai netenka negalėdami servitutinės sklypo dalies nuomoti, kitaip nuostolių apskaičiuoti praktiškai neįmanoma, nuomos kaina yra nustatyta turto vertintojo, todėl ji yra protinga, be to, atsakovai nepateikė savo atliktų vertinimų, kurie ieškovų nustatytą kainą paneigtų, atsakovui buvo siūloma tartis taikiai, bet jis atsisakė.

11Teismo posėdžio metu atsakovas E. B. paaiškino, kad jis pastato savininku tapo nuo 2011 metų, servitutinis plotas iš pradžių buvo 19 arų, o dabar yra sumažėjęs iki 12 arų, žemė aplink pastatą yra nedirbama, sutiktų su reikalavimu, jeigu nuostoliai būtų skaičiuojami už tiek, kiek ieškovai turi mokėti žemės mokestį už servitutinį sklypą, bet ne tada, kai skaičiuojama nuoma kaip už kokį gamybinį pastatą, pastato parduoti nesutiktų, nes nori naudotis pats.

12Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė Rita Lankutienė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovai, pirkdami sklypą, žinojo apie sklype stovintį kitam asmeniui priklausantį pastatą, apie tai, kad sklypui yra nustatytas servitutas, todėl prisiėmė visą riziką ir visas pasekmes, nuomos kaina nelaikytina nuostoliais, be to, nėra jokios preliminarios sutarties, kuri patvirtintų ieškovų ketinimą išnuomoti sklypą, taip pat nepagrįstai paskaičiuota ir nuomos kaina, nepagrįstai ieškovų žemės sklypo nuomos kaina padidinta vien todėl, kad ten stovi atsakovui priklausantis pastatas.

13Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus atstovė V. V. prašė ginčą išspręsti teismo nuožiūra.

14Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono savivaldybės atstovas M. N. prašė ginčą išspręsti teismo nuožiūra ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

15Teismo posėdžio metu apklausta turto vertintoja V. V. parodė, kad ji atliko žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, nuomos kainos vertinimą, už skirtingus metus vertės skiriasi, nes tai susiję su ekonomine situacija, vertinant buvo imami kiek įmanoma artimesni pagal savo plotą žemės sklypai, atsižvelgta buvo tik į žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemės sklypus, vertinimas buvo daromas remiantis duomenų baze, kurioje registruojami sudaryti nuomos sandoriai, vertinant įtakos turėjo tai, kad žemės sklypas yra užstatytas, rinkoje tokia situacija, kad žemė užstatyta komerciniu ar gamybiniu pastatu yra vertingesnė nei paprasta žemės ūkio paskirties žemė.

16Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo.

18Iš šalių ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1998 m. gruodžio 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu nuspręsta K. G. atkurti nuosavybės teises į 3 ha žemės, tuo pačiu sprendimu nustatyta, kad šio žemės sklypo 0,19 ha daliai yra nustatytas servitutas (b.l. 138), 1999 m. vasario 1 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu K. G. ir K. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžintas vienas 6 ha ploto žemės sklypas, nustatant jame servitutą (b.l. 179), iš 1999 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto pažymėjimo matyti, kad yra registruoti du servitutai: 0,03 ha žemės sklypo plotui nustatytas servitutas leisti naudotis privažiavimu prie gamybinių pastatų ir 0,16 ha žemės sklypo plotui leisti naudotis po pastatais esančiu žemės sklypu (b.l. 176-177), ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise visą 6 ha žemės sklypą įsigijo 1999 m. gruodžio 15 d. sutartimi, kurios 4 punkte nustatyta, kad pirkėja perima buvusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus bei kitus įsipareigojimus (b.l. 183), 2006 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu iš 6 ha žemės sklypo buvo suformuoti du atskiri 3,7733 ha ir 1,6962 ha ploto žemės sklypai, servitutas paliktas galioti 3,7733 ha ploto žemės sklypui, tuo pačiu patikslintas ir žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, plotas – 0,1203 ha (b.l. 147), šis servitutas nustatytas tam, kad būtų galima naudotis ieškovų sklype esančiu pastatu – linų džiovykla, kuris iki 2011-03-01 priklausė atsakovei B. P., o nuo 2011-03-01 – atsakovui E. B. (b.l. 45-46). Taigi, jau ieškovams įgyjant žemės sklypą, jam buvo nustatytas servitutas, apie kurio buvimą ieškovai negalėjo nežinoti, nes jis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ieškovams priklausančiame žemės sklype iki 2006-08-01 servitutas buvo nustatytas 0,19 ha žemės sklypo daliai, o nuo 2006-08-01 – 0,1203 ha žemės sklypo daliai, servituto turėtoju iki 2011-03-01 buvo atsakovė B. P., o nuo 2011-03-01 – atsakovas E. B..

19CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymas neabejotinai suvaržo daikto savininko nuosavybės teisę. Teismų praktika yra formuojama taip, jog servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, t.y. tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai, išskyrus atvejus kai šalys susitaria kitaip. Nesprendus klausimo dėl servituto atlygintinumo nustatant servitutą, tarnaujančio daikto savininkui nėra atimama teisė kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo ar kompensacijos priteisimo vėliau, kilus ginčams dėl servituto įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009). Šiuo atveju ginčo šalys nėra susitarusios, kad servitutas būtų neatlygintinis, todėl konstatuotina, kad servitutas yra atlygintinis ir ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.

20CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, taip pat įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi, tarnaujančio daikto savininkas gali rinktis du alternatyvius savo teisių ir interesų pažeidimo gynimo būdus – reikalauti nuostolių atlyginimo arba prašyti kompensacijos. Skirtumas tarp šių reikalavimų yra tas, kad reikalaudamas priteisti nuostolių atlyginimą tarnaujančio daikto savininkas turi įrodyti nuostolių faktą ir jų ryšį su servituto nustatymu, tuo tarpu reikalaujant priteisti vienkartinę ar periodinę kompensaciją, jų nereikia įrodinėti kaip konkrečių nuostolių, kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į galimus nuostolius, kuriuos tiksliai apskaičiuoti sunku, bet ir į kitas nustatytas aplinkybes.

21Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės B. P. priteisti vienkartinę kompensaciją nuostolių atlyginimui, o iš atsakovo E. B. – periodinę kompensaciją nuostolių atlyginimui.

22Savo reikalavimą ieškovai grindžia negaunama 0,1203 ha ploto žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, nuomos kaina, kuri yra įvertinta turto vertintojo. Kitaip tariant, ieškovai reikalaujamos priteisti kompensacijos dydį grindžia vien tik negaunama žemės sklypo dalies nuomos kaina, kurią įvardija savo nuostoliais, neatsižvelgdami į kitas aplinkybes. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovai nuostolių fakto neįrodė, nes teismui nepateikė jokios sutarties dėl galimos žemės sklypo nuomos, iš kurios būtų galima spręsti, jog ieškovai tikrai turėjo ar turi sudarę susitarimą dėl žemės sklypo nuomos. Taip pat teismas pripažįsta, kad ieškovai netinkamai įrodinėja savo tariamai patiriamų nuostolių dydį, nes, kaip bylos nagrinėjimo metu, nustatyta, vertinama buvo tik tos sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas ir ant kurios stovi ieškovams nepriklausantys pastatai, o ne viso sklypo, nuomos kaina, teismo nuomone, tik įvertinus viso žemės sklypo kainą, būtų galima nustatyti, kokią pinigų sumą ieškovai galimai prarastų negalėdami išnuomoti 0,1203 ha ploto žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas. Be kita ko, įvertintina ir į tai, kad teismo posėdyje apklausta turto vertintoja V. V. nurodė, kad didesnių sklypų nuomos kainos yra mažesnės už mažesnių, kas nulemia atliktų žemės sklypo nuomos kainų vertinimo netikslumą. Be to, ieškovų įrodinėjamą nuostolių faktą iškreipia tai, kad turto vertintojai vertinant nuomos kainą, kaip patvirtino apklausta turto vertintoja, įtakos turėjo ir tai, kad sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas, yra užstatyta, neaišku, ar nuomojant likusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris yra neužstatytas, nuomos kainai tai turėtų įtakos. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų pateiktos žemės sklypo dalies nuomos kainų vertinimo ataskaitos teismo vertintinos kritiškai, jomis remiantis teismas negali nustatyti konkretaus galimai patiriamų nuostolių dydžio.

23Nors ieškovai ir neįrodė, kad dėl servituto nustatymo galimai patiria nuostolių ir tinkamai neįrodė jų dydžio, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką nustatyta, kad reikalaujant priteisti vienkartinę ar periodinę kompensaciją už servituto nustatymą, kompensacijų dydžio nereikia įrodinėti kaip konkrečių, patiriamų dėl servituto nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009). Be to, paprastai, reikalaujant priteisti kompensaciją, nuostoliai yra sunkiai įrodomi, negalima jų tiksliai apskaičiuoti, ką teismo posėdžio metu nurodė ir ieškovų atstovas. Todėl ieškovams net neįrodžius konkrečių nuostolių, teismas turi nuspręsti dėl kompensacijų dydžio. Sprendžiant dėl vienkartinių ir periodinių kompensacijų dydžio teismas turi įvertinti tokias aplinkybes kaip: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje yra reglamentuojamas nuostolių apskaičiavimas, tačiau kompensacijos dydį nustato teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, o ne nurodytas teisės aktas.

24Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad servituto nustatymas neabejotinai suvaržo tarnaujančio daikto savininkų teises, bet ieškovai įsigydami žemės sklypą žinojo, kad jame stovi jiems nepriklausantis pastatas, kurio naudojimuisi užtikrinti žemės sklypui yra nustatytas servitutas, į tai, kad ieškovai dėl servituto negali naudotis nedidele žemės sklypo dalimi, nes servitutas nustatytas ir linų džiovykla užstatyta tik 0,1203 ha žemės sklypo dalis, kai tuo tarpu visas žemės sklypo plotas yra 3,7733 ha, taip pat į tai, kad ieškovai žemės sklype nevykdo jokios ūkinės veiklos, ką jie patvirtino teismo posėdžio metu, t.y. nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį, bei į tai, kad ieškovai neįrodė, kad nustatytas servitutas trukdo žemės sklypą išnuomoti kitiems asmenims, kurie jame vykdytų ūkinę veiklą, į tai, jog ieškovė V. A. 2011-06-01 parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog sudarytų taikos sutartį, jei už praėjusį laikotarpį būtų sumokėta po 500 Lt per metus, o atsakovas E. B. siūlė 200 Lt per metus, nusprendžia, kad nustatytinas 350,00 Lt per metus periodinės kompensacijos dydis, kuris atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

25Priteisiant vienkartinę kompensaciją iš atsakovės B. P. už 2008, 2009 ir 2010 metus, atsižvelgtina į tai, jog atsakovė ieškovams 2009 metais jau yra sumokėjusi 200,00 Lt, ką patvirtina ir patys ieškovai, todėl ieškovams iš atsakovės už 3 metus priteistina 850,00 Lt, o iš atsakovo E. B. nuo 2011 m. kovo 1 d. priteistina 350,00 Lt dydžio periodinė kompensacija per metus.

26Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovai nurodo, kad jų bylinėjimosi išlaidas sudaro 450,00 Lt sumokėtų IĮ „Turto ir verslo spektras“ už žemės nuomos vertės įvertinimą, 484,00 Lt išlaidų advokato Gintaro Griciaus pagalbai apmokėti už pirminio ieškinio surašymą ir 2600,00 Lt išlaidų advokato Viliaus Jonaičio pagalbai apmokėti už susipažinimą su byla, teisines konsultacijas, patikslinto ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai negalėjo apginti savo teisių ir interesų kitaip kaip kreipdamiesi į teismą, todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatų pagalbai apmokėti yra pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovų po lygiai, kas sudaro po 1542,00 Lt. Kadangi buvo pripažinta, kad ieškovų atliktas žemės sklypo nuomos kainos vertinimas yra netinkamas ir juo remtis byloje negalima, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovų nepriteistina 450,00 Lt sumokėtų už žemės sklypo nuomos kainos vertinimą. Ieškovams iš atsakovų, atsižvelgiant į reikalavimo kiekvienam atsakovui patenkinimo proporciją, priteistinas sumokėtas žyminis mokestis, iš atsakovės B. P. priteisiant 25,50 Lt žyminio mokesčio (850,00 Lt x 3 %), o iš atsakovo E. B. priteisiant 31,50 Lt žyminio mokesčio ((350,00 Lt x 3) x 3 %). Todėl iš atsakovės B. P. ieškovams iš viso priteistina 1567,50 Lt, o iš atsakovo E. B. – 1573,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

28Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

29Priteisti ieškovams V. A., a.k. ( - ) ir K. A., a.k. ( - ) gyvenantiems ( - ), iš atsakovės B. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ):

30- 850,00 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) vienkartinės kompensacijos;

31- 1567,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti ieškovams V. A., a.k. ( - ) ir K. A., a.k. ( - ) gyvenantiems ( - ), iš atsakovo E. B., a.k. ( - ) gyv. ( - ):

33- 350,00 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) dydžio periodinę kompensaciją per metus, mokėtiną nuo 2011-03-01, kompensaciją už einamuosius metus sumokant iki einamųjų metų paskutinio mėnesio paskutinės dienos;

34- 1573,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų 3. 2011-03-25 ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovai B. P. ir E. B. atsiliepimu... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės... 6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mažeikių... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas K. A. prašė ieškinį... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė V. A. prašė ieškinį... 10. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Vilius Jonaitis prašė... 11. Teismo posėdžio metu atsakovas E. B. paaiškino, kad jis... 12. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė Rita Lankutienė prašė ieškinį... 13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 15. Teismo posėdžio metu apklausta turto vertintoja V. V.... 16. Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl servituto nustatymo atsiradusių... 18. Iš šalių ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų ir paaiškinimų... 19. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 20. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 21. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės B.... 22. Savo reikalavimą ieškovai grindžia negaunama 0,1203 ha ploto žemės sklypo... 23. Nors ieškovai ir neįrodė, kad dėl servituto nustatymo galimai patiria... 24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad servituto nustatymas neabejotinai suvaržo... 25. Priteisiant vienkartinę kompensaciją iš atsakovės B.... 26. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, ieškovui bylinėjimosi išlaidos... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str.,... 28. Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Priteisti ieškovams V. A., a.k. ( - )... 30. - 850,00 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) vienkartinės... 31. - 1567,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt septynis litus... 32. Priteisti ieškovams V. A., a.k. ( - )... 33. - 350,00 Lt (trijų šimtų penkiasdešimties litų 00 ct) dydžio periodinę... 34. - 1573,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris litus 50... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...