Byla 1A-68-628-2013

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Algimanto Valantino, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Ražanskui, nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 300 str. 1, 3 d., 24 str. 4 d., 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 metams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams; - pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., subendrintos jas apimant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., jas iš dalies sudedant, ir R. S. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4R. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

5Iš R. S. civilinės ieškovės UAB „( - )“ naudai priteista 550000 Lt turtinei žalai atlyginti.

6Iš R. S. valstybės naudai priteista 527,60 Lt proceso išlaidoms (liudytojos M. S. kelionei į teismą) apmokėti.

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8R. S. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudodamas, padarė didelės žalos ir apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2009 m. rugsėjo mėnesį bute, esančiame ( - ), Vilniuje, ketindamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pagamino netikrus UAB „( - )“, kurios veiklą jis faktiškai kontroliavo, dokumentus: pozityvius jos balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30, – bei paruošė fiktyvų UAB „( - )“ verslo pristatymą. Šiuos suklastotus dokumentus ir fiktyvų UAB „( - )“ verslo pristatymą R. S. 2009 m. rugsėjį pateikė UAB „( - )“, esančios ( - ), Vilniuje, direktoriui V. M., prašydamas suteikti UAB „( - )“ 2000000 Lt dydžio paskolą, apgaulingai žadėdamas mokėti už paskolą 20% metinių palūkanų ir užtikrinant paskolos grąžinimą įkeisti nekilnojamąjį turtą. V. M., suklaidintas pastarojo pažadais ir pateikta melaginga informacija apie UAB „( - )“ ūkinę komercinę veiklą bei jos rodiklius, sutiko suteikti prašomą paskolą už 20 % dydžio metines palūkanas, ir 2009-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 3802 pervedė į UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą 200000 Lt, o 2009-11-26 mokėjimo nurodymu Nr. 3910 – dar 350000 Lt.

9R. S. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „( - )“ apskaitos tvarkymą: veikdamas grupe su UAB „( - )“ direktore A. P., jis nuo 2009-10-07 iki 2009-12-03 faktiškai nušalino pastarąją nuo minėtos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko nepaisant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d., 13 str. 1 d., 16 str. bei 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. nuostatų UAB „( - )“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

10UAB „( - )“ apskaitos registruose nebuvo užregistruota 2009-07-22 PVM sąskaita faktūra ( - ) dėl 50 000 Lt vertės įsipareigojimų notarei R. V.;

11UAB „( - )“ apskaitos registruose nebuvo užregistruotas 2009-10-07 paprastasis neprotestuotinas vekselis dėl 550 000 Lt vertės įsipareigojimų UAB „( - )“;

12į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtraukti mokėjimo nurodymai pervesti iš UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Bankas SNORAS“, į UAB „( - )“ atsiskaitomąsias sąskaitas pagal išankstines sąskaitas faktūras ( - ) ir ( - ) 183 340 Lt: 2009-10-08 mokėjimo pavedimas pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „DnB NORD bankas“, 45 500 Lt; 2009-10-09 mokėjimo pavedimas pervesti į tą pačią atsiskaitomąją sąskaitą 45 270 Lt; 2009-11-27 mokėjimo pavedimas pervesti į tą pačią atsiskaitomąją sąskaitą 47 290 Lt; 2009-11-27 mokėjimo pavedimas pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, 45 280 Lt, bei UAB „( - )“ įsipareigojimai UAB „( - )“ atsiskaityti turtu už šias sumokėtas lėšas;

13į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtrauktas ir apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 182 220 Lt gavimas iš UAB „( - )“;

14į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtraukti mokėjimo nurodymai pervesti iš UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Bankas SNORAS“, į UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „SEB bankas“, 124 282,50 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras ( - ), ( - ) ir ( - ): 2009-10-12 mokėjimo pavedimas pervesti 5 860 Lt; 2009-10-16 mokėjimo pavedimas pervesti 1 512,50 Lt; 2009-11-27 mokėjimo pavedimas pervesti 3 210 Lt; 2009-12-02 mokėjimo pavedimas pervesti 13 700 Lt; 2009-12-03 mokėjimo pavedimas pervesti 100 000 Lt, bei UAB „( - )“ įsipareigojimų UAB „( - )“ atsiskaityti turtu dėl šių išmokėtų lėšų;

15į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtrauktas ir apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 45 000 Lt gavimas iš UAB „( - )“;

16UAB „( - )“ registruose nebuvo užregistruota 2009-11-27 PVM sąskaita-faktūra ( - ) dėl 1 400 Lt UAB „( - )“ kreditorinio įsipareigojimo ( - ) bei šios bendrijos 138 600 Lt debitorinis įsipareigojimas UAB „( - )“, šios sumos grąžinimas į UAB „( - )“ kasą pagal 2009-11-30 kasos pajamų orderį ( - );

17į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtrauktas 2009-11-30 kasos pajamų orderis ( - ) dėl 138 600 Lt gavimo kasoje;

18į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtraukti 138 600 Lt išmokėjimas iš šios įmonės kasos pačiam kaltinamajam, ūkinės operacijos, susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu dėl kaltinamojo debitorinio įsipareigojimo UAB „( - )“, pastarosios operacijos liko nepagrįstos apskaitos dokumentais;

19į UAB „( - )“ nebuvo vedami apskaitos registrai, kuriuose būtų įrašyti bendrovės turtas, debitoriniai įsipareigojimai UAB „( - )“ (pinigai kasoje, banke, gautinos sumos, gautinas PVM, pirkėjai ir kt.) bei kreditoriniai įsipareigojimai (skolos valstybės ir socialinio draudimo biudžetams, darbuotojui, tiekėjams ir kt.).

20Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas grupėje su A. P., 2009-11-23, 2009-12-23, 2010-01-15 ir 2010-01-21 minėtame anksčiau bute suklastojo tikrus dokumentus, t.y. jos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijas, įrašydamas į jas tikrovės neatitinkančius duomenis, ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) Vilniaus skyriui:

21kompiuterinės technikos pagalba į 2009-11-23 UAB „( - )“ PVM deklaraciją už 2009 m. spalio mėn. jis įrašė žinomai neteisingus duomenis, kurie buvo nepagrįsti apskaitos dokumentais:

22deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „200 Lt“,

2322 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „90 Lt“,

2426 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „42 Lt“,

2530 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „90 Lt“,

2631 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „48 Lt“, nors visose minėtose lentelėse turėjo būti įrašyta „0 Lt“.

27Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną Vilniuje pateikė pasirašyti A. P.. Pastarajai pasirašius šią deklaraciją, kaltinamasis 2009-11-25 ją panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas ją VAVMI Vilniaus skyriui.

28Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. S. 2009-12-23 minėtame anksčiau bute kompiuterinės technikos pagalba į 2009-12-23 UAB „( - )“ PVM deklaraciją už 2009 m. lapkričio mėn. įrašė žinomai neteisingus duomenis, kurie buvo nepagrįsti apskaitos dokumentais:

29deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „2 655 Lt“,

3022 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „607 Lt“,

3126 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „558 Lt“,

3230 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „607 Lt“,

3331 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „49 Lt“, nors visose šiose eilutėse turėjo būti įrašyta „0 Lt“.

34Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną Vilniuje pateikė pasirašyti A. P.. Pastarajai pasirašius šią deklaraciją, kaltinamasis 2009-12-24 ją panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas ją VAVMI Vilniaus skyriui.

35Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. S. 2010-01-15 kompiuterinės technikos pagalba į 2010-01-15 UAB „( - )“ PVM deklaraciją už 2009 m. gruodžio mėn. įrašė žinomai neteisingus duomenis, kurie buvo nepagrįsti apskaitos dokumentais:

36deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „2 100 Lt“,

3722 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „448 Lt“,

3826 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „441 Lt“,

3930 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „448 Lt“,

4031 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „7 Lt“, nors visose šiose eilutėse turėjo būti įrašyta „0 Lt“.

41Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną pateikė pasirašyti A. P.. Pastarajai pasirašius šią deklaraciją, kaltinamasis 2010-01-21 ją panaudojo, elektroniniu būdu pateikdamas ją VAVMI Vilniaus skyriui.

42R. S. išteisintas dėl apgaulingo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, o būtent, kad jis grupėje su UAB „( - )“ direktoriumi R. R. nuo 2009-10-08 iki 2009-11-27 pažeidžiant BAĮ 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1, 4 d., 16 str. 1 d. nuostatas, apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. S. išteisintas dėl veiksmų, kad:

432009-10-08 mokėjimo pavedimu Nr. 10080749 pagal sąskaitą faktūrą ( - ) į UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DnB NORD bankas, pervedė 45 500 Lt;

442009-10-09 mokėjimo pavedimu Nr. 10090855 pagal tą pačią sąskaitą faktūrą į tą pačią UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 45 270 Lt;

452009-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 11270757 pagal tą pačią sąskaitą faktūrą į tą pačią UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 47 290 Lt;

462009-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 11271131 pagal sąskaitą faktūrą ( - ) į UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, pervedė 45 280 Lt;

47Kad šių finansinių operacijų neįregistravo UAB „( - )“ apskaitos registruose.

48Taip pat R. S. išteisintas dėl to, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia neįregistravo UAB „( - )“ apskaitos registruose ūkinių operacijų dėl šių 183 340 Lt gavimo bei įsipareigojimo UAB „( - )“ ir tuo pažeidė BAĮ 4 str., 16 str. 1 d. nuostatas;

49Kad tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su R. R. iš UAB „( - )“ atsiskaitomųjų sąskaitų per keturis kartus išgrynino 182 220 Lt:

502009-10-08 iš UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB DnB NORD bankas, klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Gedimino pr. 49A, Vilniuje, R. R. išgrynino 45 220 Lt;

512009-10-09 iš tos pačios UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos tame pačiame klientų aptarnavimo skyriuje R. R. išgrynino 45 000 Lt;

522009-11-27 iš tos pačios UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos tame pačiame klientų aptarnavimo skyriuje R. R. išgrynino 47 000 Lt;

532009-11-27 iš UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame Barboros Radvilaitės g. 1/2, Vilniuje, R. R. išgrynino 45 000 Lt. Visus išgrynintus pinigus R. R. be jokių buhalterinės apskaitos dokumentų perdavė R. S..

54Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti: 1) jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 182 str. į Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d.; 2) paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir 3) sumažinti ieškinį, priteisiant UAB ( - )“ 450 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

55Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal formuojamą teismų praktiką, sukčiavimo dalykas yra paskolų piniginės lėšos, siekiant jas įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kaltininko veika gaunant banko ar kitos kredito įstaigos paskolą, nesant kaltininko tyčios paskolos gavimo metu ją neatlygintinai užvaldyti, o turint tikslą ją panaudoti verslui ar kitam panašiam tikslui, nesudaro sukčiavimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 8 18 punkto 18 papunktis). Taigi, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas, siekdamas apgaule gauti paskolą, turi tikslą paskolos negrąžinti. Konstatuodamas, kad R. S. turėjo išankstinį tikslą paskolos būdu gautas lėšas pasisavinti, jos negrąžinti, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis, R. S., naudojo apgaulę siekdamas gauti paskolą pradėti viešbučių verslą ir būtent iš šios veiklos jis ketino grąžinti paskolą, t.y. jis neturėjo jokio išankstinio tikslo paskolos negrąžinti. Teigia, kad paskola nebuvo sugrąžinta dėl nepasisekusios ūkinės veiklos ir Lietuvoje prasidėjusios ekonomikos krizės.

56Teismas netinkamai įvertino liudytojos UAB „( - )“ direktorės S. S.-M. parodymus, kuri teisme patvirtino, kad jis, R. S., jau nuo 2008 m. dėjo pastangas viešbučių verslui pradėti - kreipėsi dėl pastatų komplekso, esančio Pilies g. 34, 36, Vilniuje įsigijimo, su R. S. buvo ilgai derinamos sutarties nuostatos, 2009 m. liepą su UAB „( - )“ buvo pasirašyta preliminari minėtų statinių pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat šį liudytoja patvirtino, kad 2009-10-07, kai į UAB „( - )“ sąskaitą V. M. pervedė dalį paskolos, UAB „( - )“ pervedė UAB „( - )“ 50 000 Lt, be to, 2010 m. UAB „( - )“ vienašališkai nutraukė sutartį su UAB „( - )“. Liudytojos parodymus apie tikruosius R. S. ketinimus taip pat patvirtina teisininko M. B. parodymai, kur jis nurodė, kad R. S. derino su teisininkais pirkimo-pardavimo sąlygas, stengėsi susitarti dėl mažesnės objekto kainos. Nuteistojo teigimu, jam būtų visai neaktualu išsiderėti jam palankesnes pirkimo-pardavimo sąlygas, esant išankstiniam ketinimui paskolos negrąžinti. Be to, R. S. siekį pradėti verslą patvirtina su UAB „( - )“ sudaryta ir notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis bei iš karto po dalies paskolos gavimo įmokėta pradinė įmoka UAB „( - )“ už paskolos suteikimą (50 000 Lt) bei už sandorio patvirtinimą notarei R. V. R. S. sumokėta suma. Pasak apelianto, jei būtų taip kaip tvirtina teismas, susitikimo su puikiai teisės aktus išmanančiais teisininkais, notare jis būtų vengęs. Be to, nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties, sutikęs ją tvirtinti notariškai, atsisakęs mokėti 50000 Lt avansą ir įmoka notarei. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą faktą, jog prie notarės R. V. patvirtintos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dar buvo pasirašyti trys papildomi UAB „( - )“ advokatų parengti ir teisės aktų reikalavimų neatitinkantys, nuteistajam nenaudingi susitarimai, apsunkinę pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą. Šį faktą teisme paliudijo ir notarė R. V., apklausta 2012 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu. Minėti susitarimai, S. S.-M. ir notarės R. V. parodymai byloja apie tai, kad nuteistasis ne vengė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bet siekė, kad jo prisiimami sutartiniai įsipareigojimai nesukeltų papildomų problemų jam bei UAB „( - )“. Pažymi, kad liudytojai A. A. ir A. E. teisme patvirtino, jog sandėris su UAB „( - )“ nutrūko ne R. S. iniciatyva, pastarasis dėjo pastangas įsigyti pastatus, esančius Mindaugo g. 14, Vilniuje. 2010-02-12 Vilniaus 3-iame notarų biure buvo pasirašyta minėtų pastatų pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašant šią sutartį, UAB „( - )“ jau turėjo 2009-08-05 paskolos sutartį su Britanijos įmone „( - )“ dėl 4.200 000 eurų paskolos ir paskolos laiduotojo sutartį. Šios sutartys sudarė galimybę nuteistajam ir UAB „( - )“ pilnai įvykdyti įsipareigojimus. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis, kilus ginčui tarp ( - ) ir Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus dėl žemės sklypo, kurį užima pirkimo-pardavimo sutarties objektu buvę pastatai, vėlgi ne nuteistojo, bet kitos šalies iniciatyva buvo nutraukta. Tokiu būdu, nepaisant nuteistojo pastangų, jam vėl nepavyko įgyti teisės į pastatus, ir pradėti viešbučių verslo. Tai, kad sutartis buvo nutraukta ne nuteistojo iniciatyva patvirtina ir faktas, jog nutrūkus minėtai pirkimo-pardavimo sutarčiai, buvo notariškai patvirtintas Susitarimas, pagal kurį ( - ) UAB „( - )“ sumokėjo 17 000 Lt kompensaciją už įmonės patirtus nuostolius ir patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi ir jų neturės ateityje. Šis susitarimas taip pat įrodo, jog Lietuvos jėzuitų provincija neabejojo nuteistojo ketinimais, tai yra nuteistojo elgesys įrodė jo ketinimų rimtumą.

57Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis melavo, teigdamas, kad jis disponuoja 8000 0000 Lt. Jau buvo minėjęs, kad UAB „( - )“ buvo sudariusi paskolos sutartį su Didžiosios Britanijos įmone. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo pateiktas paskolos su Didžiosios Britanijos įmone „( - )“ ir paskolos laiduotojo sutartis, teismas paskolos sutartį kaip įrodymą atmetė jam kilusios abejonės pagrindu, jog sutartyje esantis parašas visiškai nepanašus į UAB „( - )“ atstovės A. P. parašą, o labiau primena nuteistojo autografą. Tas faktas, jog minėtą sutartį pasirašė nuteistasis, nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva, nesant UAB „( - )“ ar sutartį pasirašiusios Didžiosios Britanijos ieškiniams ar bent jau sutartis pasirašiusių Didžiosios Britanijos atstovų liudijimams, laikyti šią sutartį niekine. Tol, kol ši sutartis nenuginčyta, laikyti ja niekine ir atmesti kaip įrodymą byloje nėra teisinio pagrindo.

58Liudytojai D. J. bei R. K. teisme patvirtino, kad nuteistasis su jais derėjosi dėl pastatų, esančių Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, Vilniuje, priklausančių V. K., pirkimo, buvo derinamos šių pastatų pirkimo-pardavime sutarties sąlygos. Nuteistasis siekė išpildyti susitarimą su UAB „( - )“ ir įkeisti jai pastatus. Kadangi šie pastatai buvo įkeisti kitam asmeniui, nuteistasis dėjo pastangas, kad šis įkeitimas būtu panaikintas ir jis galėtų sėkmingai įsigyti pastatus. Pastatų įkeitimo problema buvo išspręsta ir nuteistasis buvo pasirengęs sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo paruošta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje buvo numatyta visas lėšas pervesti į notaro depozitinę sąskaitą. Ši sutartis nebuvo sudaryta ne dėl nuteistojo kaltės, kas pripažįstama ir skundžiamame teismo nuosprendyje, nurodant, kad laikinas sulaikymas atėmė nuteistajam ir galimybę atvykti į sutarties su V. K. pasirašymą. Tačiau visas minimas faktines aplinkybes teismas vėlgi ignoravo, nurodydamas vienintelį motyvą: „visose derybose dėl nekilnojamojo turto pirkimo panaudojant UAB „( - )“ kreditines lėšas kaltinamasis veikė ne savo, bet UAB „( - )“ ir „( - )“ vardu, nors pats jokių pareigų šiose bendrovėse nėjo. Šis teismo motyvas visiškai nepaneigia to fakto, jog nuteistasis (nesvarbu kieno vardu jis veikė) siekė pradėti viešbučių verslą, kuriam ir buvo skirta paskola. Kaip jau minėta akivaizdu, jog nuteistasis bijojo, kad jo klientai, sužinoję apie jo teistumą, nutrauks su juo derybas.

59Tai, kad jis aktyviai ėmėsi viešbučių verslo patvirtina ir liudytojo L. T. parodymai. L. T. teismui nurodė, kad nuteistasis priėmė jį dirbti UAB „( - )“ direktoriaus pareigoms. Pagal nuteistojo nurodymus, jis ieškojo prekybai tinkamų objektų, pateikė nuteistajam ataskaitas apie 7-8 objektus. Tačiau į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Be to, ignoravo liudytojos M. S. nurodytą aplinkybę, kad ji tam tikrą laiką dirbo UAB „( - )“ ir ieškojo nekilnojamojo turto objektų, tačiau dirbusi namie, į ofisą nėjusi. M. S. teiginių apie jos darbą UAB „( - )“ pagrįstumą patvirtina ir teismo nuosprendžio 11 lape minima LR VRM Centrinėje duomenų bazės pateikta informacija apie M. S. darbą minėtoje įmonėje.

60Be to, nuteistasis dėjo pastangas, kad paskola galėtų būti grąžinta ir iš kitų šaltinių. Byloje nėra paneigtas nuteistojo ir kanadiečių įmonės, kuri koncesijos pagrindais turėjo teisę disponuoti 3 000 000 kubinių metrų medienos, bendradarbiavimo faktas. Nuteistasis bendradarbiavo su šia įmone ir pagrįstai tikėjosi iš medienos realizavimo užsidirbti bei atsiskaityti su paskolą išdavusia UAB „( - )“. Skundžiamame nuosprendyje (4 lapas) kaip faktas nurodomas nuteistojo ir kanadiečių bendradarbiavimas, tačiau nuteistojo teiginiai apie jo siekį grąžinti paskolą iš realizuotos kanadiečių įmonės koncesijos pagrindais valdomos medienos, atmetami vienu pagrindu, kad UAB „( - )“ ir/ar „( - )“, anot teismo realiai nevaldė medienos. Tačiau tam, kad nuteistasis būtų galėjęs užsidirbti iš medienos pardavimo, nėra būtina ją faktiškai valdyti. Nuteistasis niekada ir netvirtino šią medieną faktiškai valdęs. Mediena koncesijos pagrindais priklausė kanadiečių įmonei. Nuteistasis ketino užsidirbti iš tarpininkavimo parduodant šią ne jo valdomoms įmonėms priklausančią medieną. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai neatsižvelgė į minėtą nuteistojo ir kanadiečių įmonės bendradarbiavimo susitarimą ir nepagrįstai atmetė šį faktą, kaip vieną iš įrodymų, liudijančių, kad gautą paskolą nuteistasis ketino panaudoti verslui ir iš verslo ją grąžinti.

61Taigi, bylos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad jis, R. S., tik imitavo ketinimus nusipirkti didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Apelianto nuomone, šioje dalyje teismo išvados nemotyvuotos, nepaneigtos nuteistojo pastangos įsigyti nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu pradėti savo verslą, kam ir buvo suteikta UAB „( - )“ paskola. Pažymi, kad su kreditoriumi UAB „( - )“ nuteistasis neatsiskaitė laiku tik dėl byloje esančių aplinkybių, tai yra, nuteistasis tris mėnesius buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Per tą laiką, esant krizei, žlugo verslas. Šiuo metu su UAB „( - )“ direktoriumi V. M. yra suderintas mokėjimo eiliškumas už suteiktą paskolą. Kad šis procesas vyksta, patvirtina byloje esantys dokumentai (UAB „( - )“ 2012 m. vasario 2 d. pranešimas). Ši aplinkybė įrodo, jog nuteistasis siekia ir nori grąžinti paskolą. Juo labiau, ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia teismo išvadą dėl nuteistojo tiesioginės tyčios negrąžinti paskolą buvimo jau paskolos gavimo metu.

62Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog užmegzdamas verslo santykius, jis siekė nuslėpti tikruosius vardą ir pavardę. Pažymi, kad ne kartą teismui aiškino, jog jis su UAB „( - )“ bendravo prisistatęs savo, o ne kito asmens vardu. Priešingai nei nurodo teismas, liudytojas J. M., kuris 4-5 mėnesius slaptai klausėsi R. S. telefoninių pokalbių, negalėjo patvirtinti pats girdėjęs, kaip nuteistais prisistato kito asmens pavarde. Liudytojas teismui parodė, kad girdėjo pokalbį tarp A. E. ir V. M., per kurį A. E. teigė, jog ponas Rimas prisistatinėjo „vienur vienu vardu, kitur Norvilu (J. M. parodymai 2012-02-21 vykusiame teismo posėdyje). Tačiau apelianto įsitikinimu, byloje esant įrodymams apie konfliktinius/priešiškus A. E. ir jo, R. S., santykius, A. E. parodymai neturėtų būti vertinami kaip kaltinimą patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju, teismas turėjo vadovautis asmens, vykdžiusio valstybės jam patikėtas funkcijas ir pusę metų klaususio nuteistojo pokalbių, kuris negalėjo patvirtinti A. E. teiginių dėl nuteistojo prisistatymo svetima pavarde, parodymais. Nors liudytoja S. S.-M. nurodė, kad ji bendravo su asmeniu, vardu Rimantas ar Rimas (faktiškai tokios pozicijos laikėsi ir liudytojai A. A., G. M.), R. S. nuomone, tai neįrodo jo ketinimo veikti slaptai. Pasak apelianto, jis nuo pat pradžių neneigė, kad prisistatė Rimu, tačiau yra visiškai normalu ir Lietuvoje įprasta, kad asmuo, vardu Ringaudas, vartoja šio vardo sutrumpinimą. Be to, visiškai suprantama, kad nuteistasis, bendraudamas prisistatė tik vardu ir neminėjo savo pavardės, bijodamas, jog jo verslo partneriai, sužinoję apie jo, R. S., ankstesnį teistumą, neatsisakytų sudaryti su juo verslo sandėrį. Tai yra suprantamas motyvas, ypatingai žinant Lietuvos visuomenės požiūrį į teistumą turėjusius asmenis. Be to, UAB „( - )“ paskolą suteikė UAB „( - )“, todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis veikė šios įmonės vardu nepaneigia nuteistojo verslo ketinimų rimtumo ir neturi jokios įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui. Juo labiau, kad nuteistasis niekada neneigė veikęs UAB „( - )“ vardu.

63Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje (13 lape) nurodo, kad sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos dalyko vertė - 550 000 Lt. Bylos duomenimis įrodyta ir netgi skundžiamame teismo nuosprendyje (8 lapas) pripažinta, kad 100 000 Lt panaudota paskolos tikslais, o ne pasisavinti (užvaldyti) R. S.. Pažymi, kad iš paskolos gautų lėšų - 50 000 Lt – 2009-10-07 nuteistasis sumokėjo UAB „( - )“ kaip avansą nekilnojamajam turtui įsigyti, o kitus 50 000 Lt - notarei už pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą. Šie pinigai nuteistajam nebuvo grąžinti iki šiol. Taigi, šie pinigai buvo panaudoti paskolos tikslais, jų nuteistasis niekada nebuvo užvaldęs. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šioje dalyje nuteistojo nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala UAB „( - )“.

64Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

65Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

66Nuteistas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl UAB „( - )“ 550000 Lt pasisavinimo sukčiavimo būdu, motyvuodamas tuo, kad jis šios nusikalstamos veikos neįvykdė. Tačiau apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

67Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad apeliantas R. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymu visuma.

68Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, jog R. S. įvykdė šią nusikalstamą veiką. Jo kaltė pilnai įrodyta iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojų E. M., L. T., V. G., R. V., A. E., E. J., A. G., A. P., J. M., M. S., M. B., D. J., S. S.-M., M. R., A. A., G. M., D. C., R. R., V. M. parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

69Nors nuteistasis neigia turėjęs išankstinį tikslą negrąžinti pasiskolintus pinigus, teigdamas, kad iš UAB „( - )“ gautą paskolą ketino panaudoti viešbučių verslui vystyti ir būtent iš šios veiklos grąžinti kreditą, o finansiniams įsipareigojimams įvykdyti sutrukdė nepasisekusi ūkinė veikla, tačiau byloje ištirtų įrodymų visuma paneigia šiuos nuteistojo argumentus.

70R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pateikė klaidinančius duomenis UAB „( - )“ direktoriui V. M., kurie turėjo įtakos sprendimo dėl kredito suteikimo priėmimui. Tačiau padarė ne sukčiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., bet kreditinį sukčiavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d. Aiškindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismui jis parodė, kad 2009 m. iš UAB „( - )“ nusprendė įsigyti du pastatus, esančius Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, kuriuose ketino vystyti viešbučių verslą. Reikiamos pinigų sumos jis neturėjo, todėl buvo priverstas ieškoti pinigų skolon. Šiuo tikslu buvo sudaryta kreditinė sutartis dėl 4 200 000 eurų paskolos su Didžiosios Britanijos kompanija „( - )“. Likusios sumos jis pradėjo ieškoti Lietuvoje ir per tarpininką M. R. susipažino su UAB „( - )“ direktoriumi V. M., kuriam prisistatė UAB „( - )“ darbuotoju. Pasidalino su V. M. planais UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vardu nusipirkti 2 pastatus Pilies gatvėje. Būtent šiuos pastatus jis ketino įkeisti UAB „( - )“ užtikrinant kredito grąžinimą šiai įmonei. Paprašytas V. M. pateikti verslo vystymo viziją, jis paruošė vadinamą verslo planą. Jame nurodė tikrus duomenis apie bendradarbiavimą su kanadiečių įmone, kuri koncesijos pagrindais gavo teisę disponuoti 3 000 000 m3 medienos. Tikėdamasis užsidirbti iš šios medienos realizavimo, ketino atsiskaityti ir su UAB „( - )“. Verslo plane nurodė tikėtiną pelną, kitus duomenis. Prasidėjus krizei verslas su kanadiečiais realizuotas nebuvo, ir todėl verslo plane nurodyti rezultatai nebuvo pasiekti. Nepaisant to jis, R. S., įtraukė į UAB „( - )“ pelno ataskaitą, balansą tikėtiną pelną, kitus realios tikrovės neatitinkančius rodmenis ir kartu su verslo planu pateikė šiuos dokumentus V. M.. Gavus iš UAB “( - )” paskolą, jis, R. S., sumokėjo pradinę 50000 Lt įmoką UAB “( - )” ir 50000 Lt notarei R. V. už notaro paslaugas rengiant pirkimo-pardavimo sutartį. Pirktinų pastatų, esančių Vilniuje, Pilies gatvėje, jis UAB „( - )“ neįkeitė ir sandorio neužbaigė todėl, kad UAB „( - )“ pati sužlugdė pastatų pardavimo procesą, dėl ko šis sandoris taip ir liko nesudarytas. Jis buvo priverstas ieškoti kitų nekilnojamojo turto objektų. Surado ( - ) parduodamą pastatą Mindaugo g. 14, Vilniuje. Šį klausimą derino per A. E., kuris iš pradžių jam prisistatė kaip šio pastato savininkas. Derybų metu buvo susitarta dėl atsiskaitymo ir pastato įkeitimo. Tačiau norint įkeistį pastatą, turėjo būti išspręstas klausimas dėl nuosavybės į žemę teisių, nes ( - ) priklausantis pastatas buvo pastatytas ant panaudos sutartimi naudojamo žemės sklypo. Tarp ( - ) ir Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyriaus buvo kilęs ginčas dėl žemės sklypo, kurį užima parduodami pastatai, kas ir neleido šių pastatų įkeisti. Tai savaime atėmė galimybę gauti iš UAB „( - )“ visą kredito sumą. Po šios sutarties nutraukimo R. S. kreipėsi į nekilnojamojo turto agentą D. J. su pasiūlymu parduoti pastatus, esančius Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, Vilniuje, priklausančius V. K.. Tačiau sutartis dėl šių pastatų pardavimo taip ir nebuvo pasirašyta, nes jis buvo laikinai sulaikytas pareiškiant jam įtarimą sukčiavimu (t. 17 b.l. 120-127).

71Liudytojas M. R. teisme parodė, kad su R. S. susipažino, patalpinęs skelbimą laikraštyje apie tai, jog jis, M. R., tarpininkauja norintiems gauti paskolą. R. S. prisistatė jam UAB „( - )“ atstovu Rimu, paaiškino, kad paskola reikalinga įmonės apyvartai padidinti. Jis, M. R., kaip UAB „( - )“ direktorius, sudarė su UAB „( - )“ finansinio tarpininkavimo sutartį (t. 2, b.l. 11-12), kurią pasirašė pastarosios direktore prisistačiusi moteris. Po to jis, M. R., supažindino R. S. su UAB „( - )“ direktoriumi V. M. (t. 17, b.l. 133). Tokie jo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 1-3).

72Liudytojas V. M. teisme parodė, kad su R. S. susipažino 2009 m. rugpjūčio mėn., kai šis kreipėsi, prašydamas paskolinti UAB „( - )“ 2000000 Lt. Pastarasis aiškino, kad UAB „( - )“ metinė apyvarta siekia 18000000 Lt, veiklą vykdo apie 5 metus, verčiasi medienos pirkimu ir pardavimu. Jis, V. M., sutiko paskolinti prašomą sumą už 20% metinių palūkanų su sąlyga, kad paskolos grąžinimas UAB „( - )“ būtų užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. R. S. su iškeltomis sąlygomis sutiko, pasakė, kad ruošiasi pirkti didelės vertės viešbučių kompleksą Pilies g., Vilniuje, ir pateikė šių objektų kadastrinę dokumentaciją. R. S. buvo paprašyta pateikti UAB „( - )“ finansinės veiklos aprašymą. R. S. pateikė UAB „( - )“ pelno ataskaitą, balansą, vadinamą verslo planą. Susipažinus su R. S. pateiktais UAB “( - )” finansiniais dokumentais, kartu su juo buvo nuvykta į Pilies gatvę, kur buvo apžiūrėti planuojami pirkti viešbučio pastatai. Vėliau jie nuvyko pas notarę paskolos sutarčiai sudaryti, tačiau tuomet paaiškėjo, kad pastatai, kuriuos UAB „( - )“ ketino pirkti, pastarajai nepriklauso ir UAB „( - )“ jų įkeisti negalės. Kad atsiskaityti su UAB “( - )”, R. S. jo paprašė paskolinti 200000 Lt. R. S. paskolos grąžinimą pasiūlė užtikrinti paprastu neprotestuotinu vekseliu. Šis vekselis buvo pasirašytas UAB „( - )“ direktorės A. P.. Po to UAB „( - )“ pervedė į UAB „( - )“ sąskaitą 200000 Lt, o po mėnesio – dar 350000 Lt, dėl ko A. P. vėl pasirašė vekselį jau kaip laiduotoja. Kadangi po vekselių pasirašymo ir pinigų išmokėjimo R. S. nevykdė savo įsipareigojimus mokėti palūkanas, vengė įforminti turto įkeitimą, suprato, kad yra apgaudinėjamas (t. 17, b.l. 127-128).

73Liudytoja A. P. teisme parodė, kad su R. S. yra pažįstama nuo 2003 m., pasitikėdama ne kartą skolino jam pinigus, tačiau pastarasis jų negrąžino. 2009 m. R. S. prašymu sutiko tapti UAB “( - )” direktore. Ji nesidomėjo įmonės veikla, tik pasirašinėjo jai R. S. pateiktus dokumentus. Atlyginimo jai nemokėjo. Visus dokumentus tvarkė R. S.. Jai žinoma apie tai, kad R. S. buvo suradęs kreditorių V. M., kuris žadėjo jam paskolinti 2000000 Lt, kuriuos R. S. ketino sumokėti UAB “( - )”. 2009 m. spalio mėn. R. S. jai pateikė pasirašyti paprastą neprotestuotiną vekselį, pagal kurį UAB „( - )“ įsipareigojo grąžinti UAB „( - )“ 200000 Lt. Po to pasirašė dar vieną vekselį 350000 Lt sumai, kuriame R. S. prašymu nurodė save kaip laiduotoją. Pasirašydama vekselį kaip laiduotoja, ji faktiškai buvo suklaidinta, nes nežinojo, kad iš vekselio kylančius įsipareigojimus prisiima ne įmonė, bet ji kaip fizinis asmuo (t. 17, b.l. 128-130).

74Liudytoja S. S.-M. teisme parodė, kad yra UAB „( - )“ direktorė ir bendravo su R. S., tačiau jis buvo prisistatęs vienu iš UAB „( - )“ akcininkų R. N.. R. S. į UAB „( - )“ kreipėsi 2008 m., išreiškęs pageidavimą pirkti pastatų kompleksą, esantį Pilies g. 34, 36, Vilniuje. Sąlygų derinimas vyko apie pora metų, nes pirkėjas tai dingdavo, tai vėl atsirasdavo. Ilgai buvo derinami pagrindiniai sutarties punktai, kurie vis netiko pirkėjui. Pirkėjas pageidavo dar ir įkeisti perkamus statinius, dar nesumokėjęs už juos. 2009 m. liepos mėn. su UAB „( - )“, kurią atstovavo direktorė A. P. buvo pasirašyta preliminari minėtų statinių pirkimo – pardavimo sutartis. Pradedant rengti pagrindinės sutarties projektą, R. N. vis netiko sąlygos. Jis aiškino, kad pinigus, reikalingus UAB „( - )“ parduodamų statinių pirkimui, UAB „( - )“ gaus kreditu, todėl statinius reikės įkeisti UAB „( - )“ kreditoriams. UAB „( - )“ sutiko net su tokiomis sąlygomis su ta išimtimi, kad kreditu UAB „( - )“ gautinos lėšos būtų pervestos į UAB „( - )“ sąskaitą, o hipoteka kreditoriaus vardu būtų įregistruota tik po pinigų pervedimo. 2009-10-07 UAB „( - )“ pervedė UAB „( - )“ 50000 Lt, tačiau toliau R. N. delsė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kol 2010 m. UAB „( - )“, taip ir negavusi sutartimi sulygtos sumos, vienašališkai nutraukė sutartį su UAB „( - )“ (t. 17, b.l. 131-132). Tokie liudytojos parodymai atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 116-118).

75Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra ( - ) darbuotojas ir buvo jos atstovas vedant derybas su R. S. dėl pastato Mindaugo g. 14, Vilniuje, pardavimo. R. S. prisistatė jam R. G. vardu ir pavarde, atstovaujančiu UAB “( - )”. Nurodydamas, kad disponuoja 8000000 Lt suma, R. S. teigė kad likusią sumą teks gauti kreditu įkeičiant perkamą pastatą. 2010-02-12 Vilniaus 3-iame notarų biure buvo pasirašyta minėtų pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje pirkėju dalyvavo UAB „( - )“, atstovaujama A. P.. R. S. pažadėjo per 3 dienas pervesti į ( - ) sąskaitą 8000000 Lt atsiskaitant už perkamus pastatus. Nei šiuo terminu, nei vėliau pinigai pagal sutartį pervesti nebuvo. Vėliau kilo sunkumų su perkamų pastatų įkeitimu. Galu gale ( - ) pastatų pirkimo pardavimo sutartį su UAB „( - )“ nutraukė. Tai sąlygojo ne tik R. S. neatsiskaitymas per sulygtą terminą, bet ir nuogirdos apie tai, kad R. S. derasi dėl jiems priklausančio pastato Mindaugo g. 14 įkeitimo kitiems asmenims. Liudytojui kilo įtarimų, kad yra apgaudinėjamas (t. 17, b.l. 134-135).

76Liudytojas A. E. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. A., papildomai nurodydamas, kad siekdamas jį ir A. A. suklaidinti, R. S. jiems parodė faksimilinį dokumentą, neva patvirtinantį padarytą pavedimą dėl 8000000 Lt pervedimo į ( - ) sąskaitą, tačiau jokie pinigai nebuvo gauti, R. S. tai aiškino darytu pavedimu iš užsienio ir su tuo susijusiomis problemomis. Faksą R. S. tik parodė (t. 17, b.l 145-148).

77Liudytojas D. J. teisme parodė, kad R. S. kreipėsi į jį su prašymu pateikti informaciją dėl pastatų senamiestyje ir centre pardavimo. R. S. jam prisistatė UAB „( - )“ atstovu, kuri, pasak R. S., ir turėjo tapti pirkėja. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad 2010 m. balandžio mėn. jis iš savo kolegos brokerio sužinojo, jog vyrukas vardu Rimas, atstovaujantis UAB „( - )“, ieško didelės vertės nekilnojamojo turto objektų. Kaip tik tuo metu UAB „( - )“ direktorius R. K. norėjo parduoti dukrai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, Vilniuje. Jis susisiekė su UAB „( - )“, išsiųsdamas pasiūlymą įsigyti šį nekilniojamąjį turtą. Netrukus po to jam paskambino R. S., pristatęs vardu Rimas, teiravosi ar šis nekilnojamas turtas nėra įkeistas ar areštuotas. Liudytojas R. S. nurodė, kad šis turtas įkeistas Swedbank. Į tai R. S. atsakė, kad UAB „( - )“ įsigyti šį turtą taip pat reikalingas kreditorius, turtą jis nori įkeisti. Visi trys, t.y. liudytojas, R. S. ir R. K., susitiko Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1 patalpose 2010 m. gegužės mėn., buvo aptartos galimybės UAB „( - )“ kreditoriui įkeisti parduodamą turtą. Po šio susitikimo R. S. ir patalpų savininkas R. K. bendravo tarpusavyje. Liudytojas žinojo, kad 2010 m. birželio mėn. pastarieji susitarė, jog R. K. UAB „( - )“ kreditoriui įkeis kitą, teisiškai neapsunkintą turtą, o kuomet UAB „( - )“ atsiskaitys su V. K. ir UAB „( - )“, bus nuimta hipoteka nuo pastato, esančio Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, ir UAB „( - )“ kreditoriui bus įkeistas būtent šis turtas. Pas R. K. surastą notarą 2010 m. birželio mėn. viduryje turėjo būti pasirašyta preliminari pastato, esančio Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1, pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau sandoris taip ir neįvyko, UAB „( - )“ atstovui neatvykus pas notarą (t. 4, b.l. 6-9).

78Analogiškus parodymus dėl derybų įsigyti negyvenamąsias patalpas Pylimo g. 38/Ligoninės g. 1 davė ir liudytoju apklaustas R. K. (t. 17, b.l. 165-166). Jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 13-16).

79Liudytojas M. B. teisme parodė, kad 2008-10-15 jis R. S., atstovaujamam UAB „( - )“, pardavė jam, t. y. liudytojui, priklausantį UAB „( - )“ akcijų paketą ir daugiau nieko bendra su šia įmone neturėjo. R. S. jam prisistatė kaip R. N. (t. 17, b.l. 137).

80Liudytojas V. G. teisme parodė, kad 2005 m. jis už 10 000 Lt pardavė R. S. įmonę „( - )“, kuri vykdė mažmeninę prekybą maisto produktais (t. 17, b.l. 149).

81Liudytojas S. Ž. teisme parodė, kad 2006 m. susipažinęs su R. S., pastarojo pasiūlymu tapo įmonės „( - )“ direktoriumi. Vėliau ši įmonė gavo naują pavadinimą - „( - )“. Jis jokių finansinių dokumentų nepasirašinėjo, nes įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos. Jos antspaudą turėjo R. S.. Jis, liudytojas, nėra matęs jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nežino, ar dirbo įmonėje kiti darbuotojai. Jis nėra gavęs jokio piniginio atlygio už darbą įmonėje (t. 17, b.l. 150).

82Liudytojas L. T. teisme parodė, kad 2010 m. R. S. jį įdarbino iš pradžių UAB „( - )“ direktoriumi, po to UAB „( - )“ direktoriumi. UAB „( - )“ jis dirbo apie 3 mėnesius, pagal R. S. nurodymą tyrė nekilnojamojo turto rinką, ieškojo prekybai tinkamų objektų, pateikė R. S. ataskaitas apie 7-8 objektus, tačiau pastarajam jos netiko ir jis, liudytojas, buvo atleistas iš darbo. Mano, kad jo surastus objektus turėjo pirkti UAB „( - )“. Jis buvo įmonės direktorius, tačiau neturėjo jokių dokumentų, jam nebuvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Jam R. S. išmokėjo tik 700 Lt, daugiau nemokėjo, todėl jis kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo (t. 17, b.l. 150).

83Liudytojas E. J. teisme paaiškino, kad 2010 m. R. S. jį įdarbino UAB „( - )“ skyriaus vadovu, vieną ar kelis kartus pasirašė kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas. Jokių antspaudų ar dokumentų R. S. jam neperdavė, laikė pas save. Įmonėje daugiau nebuvo dirbančių asmenų. M. S. UAB „( - )“ jis nematė. R. S. jį susirado pagal skelbimą, pavedė jam paruošti darbui naują UAB „( - )“ būstinę, buvusią Vilniuje, Gedimino pr. Šioje būstinėje jis kurį laiką dirbo su L. T., kuris ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pareigas. Kai jis, E. J., įrengė patalpas, R. S. jį atleido iš darbo. Dirbo apie 3 savaites. R. S. jam prisistatė Remigijaus ar Rimo vardu (t. 17, b.l. 138-139). Teisme buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad jam R. S. prisistatė Remigijaus vardu, į UAB „( - )“ jis buvo įdarbintas direktoriaus pareigoms, R. S. jam paaiškino, kad direktoriaus pareigas jis eis laikinai, kol iš užsienio grįš įmonės direktorius M. B.. Per visą darbo laikotrapį jis nematė jokių kitų darbuotojų, tame tarpe ir M. B., nors prieš priimant į darbą R. S. jį informavo, kad turės vadovauti UAB „( - )“ dirbantiems asmenims (t. 5, b.l 8-11).

84Liudytojas R. R. teisme parodė, kad norėdamas pradėti krovinių gabenimo verslą, 2009 m. liepą, bendraudamas Interneto svetainėje, susipažino, o netrukus ir susitiko su R. S., kuris pasiūlė jam įsigyti įmonę, kad galėtų įgyvendinti savo ketinimus. UAB „( - )“ akcijas pardavinėjo UAB „( - )“, o kaip šio sandorio tarpininkas figūravo R. S.. Jis tvarkė visus su tuo susijusisu dokumentus. Už 4500 Lt jis, R. R., nusipirko UAB „( - )“ akcijas, pasirašęs R. S. paruoštą vienintelio akcininko sprendimą, tapo šios įmonės direktorius. R. S. nurodymu jis 2009 m. rugsėjo mėn. UAB „( - )“ vardu AB „DnB NORD bankas“ Utenos skyriuje atidarė banko sąskaitą. R. S. jam paaiškino, kad norint vystyti krovinių gabenimo verslą, reikia gauti paskolą, kad UAB „( - )“ banko sąskaitoje vyktų piniginių lėšų judėjimas. Todėl R. S. perves į „( - )“ sąskaitą tam tikras sumas, kurias jis, R. R., turės išgryninti ir nedelsiant grąžinti jam, R. S.. Jis, R. R., patikėjo R. S. ir su tokiu pasiūlymu sutiko. Netrukus R. S. iš UAB „( - )“ banko sąskaitos į UAB „( - )“ sąskaitą, kaip ir siūlė, pervedė apie 45000 Lt, kuriuos jis, R. R., kartu su R. S. nuėjęs į banko skyrių, išgrynino ir grąžino R. S.. Kitą dieną jis, liudytojas, analogiškai išgrynino UAB „( - )“ pervestus 45000 Lt, 2009 m. lapkričio mėn. – dar 47000 Lt. Visus išgrynintus pinigus, kaip ir buvo sutarta, atidavė R. S.. Po to kaltinamojo nurodymu jis atidarė sąskaitą kitame banke‚ AB „Swedbank“. Į naują sąskaitą kaltinamasis iš „( - )“ sąskaitos pervedė dar 45000 Lt, kuriuos jis, R. R., taip pat išgrynino ir tą pačią dieną grąžino R. S.. UAB „( - )“ niekada nebuvo turėjusi sąskaitose faktūrose nurodytų transporto priemonių ir niekada nebuvo jų pardavusi UAB „( - )“. Šias fiktyvias sąskaitas faktūras jis pasirašė R. S. prašymu (t. 17, b.l. 168-169).

85Liudytojas D. C. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2008 m. ieškodamas galimybės investuoti, jis susipažino su R. S., pastarasis jam prisitatė Rimo vardu, UAB „( - )“ akcininku, pasiūlė tapti jo kredoriumi ir paskolinti 150000 Lt vykdomam projektui - „( - )“ Klaipėdoje statomam gyvenamųjų namų kvartalui - užbaigti. R. S. pateikė visą reikalingą dokumentaciją, todėl patikėjo vykdomo projekto realumu. R. S. jam nurodė, kad paskolos grąžinimui jis galėtų įkeisti nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje. Kuomet jie susitarė dėl paskolos sutarties sudarymo, jam buvo pasakyta, kad paskolos grąžinimui UAB „( - )“ įkeičia nuosavybes teises į priklausantį žemės sklypą Klaipėdos rajone. Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad UAB „( - )‘ atstovauja direktorius G. M.. Pasirašius sutartį liudytojas R. S. nurodė, kad pinigus perduos tik tada, kai jo vardu bus įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas. Vėliau R. S. jam pateikė neva įkeitimą patvirtinančius dokumentus, dėl ko jis perdavė pastarajam 150000 Lt. Netrukus išaiškėjo, kad R. S. jį apgavo, neįkeitęs žadėto žemės sklypo ir negrąžinęs pasiskolintų pinigų. Sužinojo, kad UAB „( - )“ jokio nekilnojamojo turto neturi ir žemės sklypas negalėjo būti įkeistas. Dėl to R. S. buvo nuteistas (t. 17, b.l. 136-3; t. 4, b.l. 40-42).

86Liudytoja R. V. teisme parodė, kad R. S. matė tik vieną kartą, kai tvirtino tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ pirkimo-pardavimo sutartį. Į ją kreipėsi UAB „( - )“, nurodydami, kad nori parduoti jiems priklausantį pastatą Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje. UAB „( - )“ atstovavo R. S., nors šios įmonės direktorės pareigas ėjo A. P.. Jai UAB „( - )“ atstovaujančio asmens R. S. veiksmai sukėlė įtarimų, nes dėl pastato pirkimo buvo deramasi labai ilgai, vis netikdavo sutarties sąlygos (t. 17, b.l. 145). Liudytoja patvirino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymas, kur ji nurodė, kad pastatai Pilies g. buvo parduodami už 12291500 Lt. Rengiant nekilnojamojo turto pardavimo sutarties projektus iš UAB „( - )“ atstovų sužinojo, kad UAB „( - )“ pageidauja nesumokėjusi pinigų pirminiu įkeitimu įkeisti UAB „( - )“ parduodamus pastatus kažkokiems kreditoriams. Ji parengė 6 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties projektus, o pasirašytas UAB „( - )“ ir UAB „( - )” atstovų buvo tik septintas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties projektas. 2009-07-22 į Vilniaus 26-ąjį notarų biurą sudaryti pastatų, esančių Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, pirkimo pardavimo sutarties atvyko UAB „( - )” įgaliotas asmuo S. S. – M., o iš UAB „( - )“ pusės pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties atvyko minėtas apie 50 metų vyras su direktorės pareigas ėjusia A. P.. Būtent šią dieną ir buvo sudaryta nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „( - )“ už iš UAB „( - )” perkamus pastatus, esančius Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, per tris darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos privalo sumokėti 10328991 Lt. Šioje sutartyje buvo nurodyta sąlyga, kad UAB „( - )“ tik po to, kai bus sumokėta minėta 10328991 Lt suma, pareikštiniu lakštu įkeis šį nekilnojamąjį turtą UAB „( - )“ kreditoriui. Likusią 1962508 Lt sumą, UAB „( - )“ turėtų išmokėti UAB „( - )“ iki 2010-07-22. Už suteiktas notarines paslaugas UAB „( - )“ vardu ji išrašė 2009-07-22 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ), nurodant, kad UAB „( - )“ privalo sumokėti 50000 Lt. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje pasirašė UAB „( - )“ direktorė A. P., patvirtindama, kad sąskaitą gavo. UAB „( - )” už notarines paslaugas atsiskaitė ne iškart, o tik po trijų mėnesių, tai yra 2009-10-07 bankiniu pavedimu pervedė 50000 Lt. UAB „( - )“ nevykdė 2009-07-22 pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, tai yra per tris darbo dienas UAB „( - )“ nesumokėjo 10328991 Lt. Dėl to UAB „( - )“ kreipėsi su prašymu, kad UAB „( - )“ ji persiųstų pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą. Ji UAB „( - )” tokį pranešimą išsiuntė 2009-08-24. Tačiau UAB „( - )” įkalbėjo UAB „( - )“ atstovus nenutraukti sutarties vykdymo, o pareikštiniu lakštu, nenurodant konkretaus kreditoriaus, įkeisti minėtą nekilnojamąjį turtą, kad turtas yra įkeičiamas už UAB „( - )“ prievoles, kurios sudaro 12 241 500 Lt. Ji suprato, kad UAB „( - )“ sumokėjo kažkokią tai pinigų sumą už parduodamą turtą UAB „( - )“, todėl pardavėjas sutiko pareikštiniu lakštu įkeisti parduodamą turtą. Pareikštinį lakštą UAB „( - )” vardu parengė ji 2009-11-13, kuris buvo išsiųstas į centrinę hipotekos įstaigą UAB „( - )“ parduodamų pastatų, esančių Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, nuosavybės teisių suvaržymui. Šiuo atveju hipotekos turėtojas liko UAB „( - )”, kadangi jame nebuvo nurodytas kreditorius, kurio naudai yra įkeičiamas turtas, tad UAB „( - )“ galėjo hipoteką išregistruoti. UAB „( - )” taip ir neatsiskaitė su UAB „( - )“ už minėtus pastatus, esančius Pilies g. 34 ir 36, Vilniuje, tad UAB „( - )“ prašymu ji parengė 2010-02-04 pareiškimą UAB „( - )“, kuriame nurodė, kad UAB „( - )“ ketina vienašališkai nutraukti 2009-07-22 pastatų pirkimo - pardavimo sutartį dėl to, kad bendrovė nevykdo prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti su UAB „( - )“. Kadangi UAB „( - )” taip ir neatsiskaitė su UAB „( - )“, ji 2009-02-22 UAB „( - )“ išsiuntė pareiškimą apie vienašalį sutarties nutraukimą bei UAB „( - )“ išdavė liudijimą apie 2009-07-22 pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą su UAB „( - )“ (t. 2, b. l. 151-154).

87Liudytoja M. S. teisme parodė, kad 2009 m. ji dirbo UAB „( - )”, Klaipėdos regione parinkdama nekilnojamojo turto objektus, tinkamus pardavimui. Šį darbą dirbo namudiniu būdu. 1500-2000 Lt per mėnesį atlyginimas jai buvo mokamas pavedimais į banko sąskaitą. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad prie atlyginimo kas mėnesį turi būti mokamas priedas, todėl nurodyti tikslų darbo užmokesčio dydį negalinti. 2009 m. pabaigoje ji, norėdama pirkti automobilį, iš UAB „( - )“ gavo 45000 Lt dydžio trumpalaikę paskolą, kurią grąžino kitų metų sausį, nes pirkti mašiną apsigalvojo ir pasiskolintų pinigų nepanaudojo (t. 17, b. l. 160-162). Teisminio nagrinėjimo metu šios liudytojos parodymai buvo pagarsinti, ji nurodė, kad ji su R. S. yra pažįstama apie 13 metų, kartu su juo turi sūnų L. S., gim. 1998-05-21. Su R. S. susituokusi nėra ir gyvena atskirai. Ji gyvena Klaipėdoje, o R. S. gyvena Gedimino pr. 33-16B, Vilniuje. Kuo užsiima R. S., ji nežino, gali pasakyti tik tai, kad iš jo gauna šiek tiek pinigų sūnaus L. S. išlaikymui. 2009 m. liepos mėnesį ji buvo atleista iš darbo UAB „( - )“, kurioje dirbo administratorės pareigose, tad R. S. ją įdarbino UAB „( - )“. UAB „( - )“ ji realiai nieko nedirbo, R. S. ją įdarbino tik tam, kad nenutrūktų socialinio draudimo stažas. Ji nežino kokias pareigas R. S. ėjo UAB „( - )“, tačiau būtent jis 2009 m. liepos mėnesį jai pateikė pasirašyti UAB „( - )“ darbo sutartį. Ši sutartis buvo be UAB „( - )“ direktoriaus parašo. Ji net nepamena, ar pilnu etatu buvo įdarbinta į šią įmonę. Apie UAB „( - )“ veiklą ji nieko nežino, nepažįsta jokių šios įmonės darbuotojų, nežino, kur yra įmonės ofisas. R. S. į jos atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose nuo 2009 m. perversdavo įvairias pinigų sumas. Vienos pinigų sumos buvo įskaitomos nurodant, kad R. S. įneša ar perveda pinigus savo sūnaus išlaikymui, o kitos pinigų sumos buvo pervedamos mokėjimo pavedimuose, nurodant, kad jai yra mokamas darbo užmokestis UAB „( - )“. Iš tiesų ji šioje įmonėje niekuomet nedirbo, o šiuos pavedimus organizuodavo R. S., kuomet ji paprašydavo pinigų Luko išlaikymui. R. S. jai pasakydavo, kad netrukus iš UAB „( - )“ bus pervestos atitinkamos pinigų sumos ir netrukus į jos asmeninę sąskaitą UAB „( - )“ pervesdavo atitinkamą pinigų sumą, tačiau mokėjimo pavedimuose buvo nurodoma, kad šie pinigai yra jos darbo užmokestis UAB „( - )“ (t. 5, b.l. 29).

88Liudytoja A. G. teisme parodė, kad 2009 m. ji, ieškodama finansininkės darbo, susipažino su R. S.. Jis parodė UAB „( - )“ kasos dokumentus, banko išrašus ir gautas PVM sąskaitas faktūras, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos korteles, balansą bei pelno nuostolio ataskaitą už 2008 metus. Peržvelgusi šiuos dokumentus ji suprato, kad UAB „( - )“ veikia nuostolingai ir neturi jokio ilgalaikio turto. R. S. prašymais ji buvo paruošusi 2008 m. UAB „( - )“ pajamų deklaraciją, apskaičiavo įmonės socialinio draudimo biudžetui mokėtinus mokesčius, tikėdamasi, kad bus įdarbinta UAB „( - )“ 2009 m. birželio mėn. elektroniniu paštu gavusi iš R. S. UAB „( - )“ PVM deklaraciją, jos netikrino ir pateikė ją mokesčių inspekcijai. Supratusi, kad R. S. jos neįdarbins, daugiau jokių darbų UAB „( - )“ vardu nedirbo (t. 17, 133-134).

89Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklausta liudytoja R. D. parodė, kad yra notarė. R. S. neprisimena. K. buvo jos klientas, bet tiksliai negali pasakyti, kokius veiksmus ir kada atliko. Klientų yra daug. Ar ji ruošėsi tvirtinti, ar tvirtino kažką, negali pasakyti, neprisimena. Jos biure teisininkai aptaria su klientais sąlygas, ruošia dokumentus, o notaras tikrina. S. S. dirbo teisininke jos biure, o šiuo metu ji yra motinystės atostogose. Jeigu ji pasirašė, tai reiškia, kad ji ruošė dokumentus. Kai ruošiamasi sandoriui ir šalys derina sąlygas, šalims išsiunčiamas reikalaujamų dokumentų sąrašas arba ką reikia pateikti. Jai parodytas raštas yra teisininkės Simonos siųstas raštas klientui, kokius dokumentus reikia parengti. Kaip supranta, buvo ruoštasi įkeitimui ir pardavimui bei nurodytas sąrašas kokių reikės dokumentų. Neatsimena, ar šis sandoris buvo patvirtintas. Kai sužinojo, jog yra kviečiama į teismą, ieškojo, tačiau nerado biuro archyvo apyrašuose R. S. sandorių. Negali pasakyti, kiek ir kokių dokumentų buvo pristatyta dėl sandorio.

90Tokiu būdu, kolegija, vertindama minėtų asmenų parodymus, daro išvadą, jog jie patvirtina nuteistojo R. S. kaltę dėl sukčiavimo UAB „( - )“ atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes bei patvirtinančius R. S. kaltę. Liudytojos A. P. parodymai patvirtina, kad UAB „( - )“, kurios vardu buvo paimtas kreditas, buvo valdoma per statytinį asmenį – A. P., nors faktiškai jai vadovavo R. S.. Tiek iš liudytojų L. T., tiek iš liudytojų E. J. ir S. Ž. parodymų matyti, jog realiai UAB „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ vadovavo R. S., teisiškai jokių pareigų šiose įmonėse neidamas, o A. P., L. T., E. J. ir S. Ž. šių įmonių vadovais buvo paskirti tik dėl akių. Be to, minėtų įmonių finansinių dokumentų analizė rodo, kad jokios veiklos įmonės nevykdė, jokių pajamų iš teisėtos veiklos negavo, jokio turto neturėjo. Iš UAB „( - )“ gautas kreditas nebuvo apskaitytas UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu nedidinant pastarosios įmonės turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus išieškojimą: dalis 2009-10-07 iš UAB „( - )“ gauto kredito - 90770 Lt buvo panaudota ne UAB „( - )“ veiklai vystyti ir gauti pajamas, bet iš karto, t.y. 2009-10-08 ir 2009-10-09 buvo pervesta į realiai jokios veiklos neatliekančios UAB „( - )“ bankinę sąskaitą, iš kurios, kaip seka iš R. R. parodymų, vėliau pinigai buvo išgryninti ir grąžinti R. S., tačiau pinigų grąžinimas nebuvo apskaitytas UAB „( - )” buhalterinėje apskaitoje. Likusi dalis iš UAB „( - )“ gauto kredito buvo panaudota taip pat ne UAB „( - )“ veiklai vystyti ir gauti pajamas, bet pervestos į realiai jokios veiklos neatliekančios ir R. S. valdomos UAB „( - )“ bankinę sąskaitą, iš kurios vėliau pinigai M. S. buvo išgryninti ir grąžinti R. S.. Pinigų grąžinimas vėlgi nebuvo apskaitytas UAB „( - )” buhalterinėje apskaitoje. Taip pat dalis pinigų buvo pervesta į realiai jokios veiklos neatliekančios ir R. S. valdomos UAB „( - )“ bankinę sąskaitą, iš kurios vėliau pinigai buvo išgryninti ir grąžinti R. S.. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo R. S., liudytojos M. S. teisme duoti parodymai dėl jos darbo pobūdžio UAB „( - )“ ir į šios įmonės sąskaitą pervestų lėšų judėjimo negali būti vertinami kaip patikimi, nes ikiteismio tyrimo metu ši liudytoja pati patvirtino, kad UAB „( - )“ ji faktiškai nedirbo, pinigai buvo pervesti jai ne kaip darbo užmokestis, o jųdviejų su R. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui, taip pat dalis pinigų buvo išgryninti ir atiduoti R. S., pagal pastarojo nurodymą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi tokiais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

91Sprendžiant iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ketinimų grąžinti kreditą R. S. neturėjo nuo pat pradžių. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. S. valdoma UAB „( - )“ jokių galimybių grąžinti R. S. paimtą kreditą neturėjo. Nors R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog turėjo realią galimybę užsidirbti iš tarpininkavimo parduodant ne jo valdomoms įmonėms priklausančią medieną, tokia jo versija atsirado tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Iki tol jis tvirtino, kad pats ketino vystyti verslą, susijusį su medienos pirkimu-pardavimu, kurį iš dalies finansuotų užsienio šalių fiziniai ar juridiniai asmenys, apie tai konkrečiai yra teismui nurodęs ir liudytoju apklaustas V. M., kuriam R. S. žadėjo pagal antrą vekselį gautą pinigų sumą panaudoti atsiskaitymams su medienos tiekėjais. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad iš UAB „( - )“ gautos 550000 Lt paskolos dalis - 350 000 Lt buvo panaudota ne atsiskaitymams su medienos tiekėjais, bet R. S. asmeninėms reikmėms. Pažymėtina ir tai, kad R. S. veiksmai, derantis dėl turto, esančio Mindaugo g. 14, Vilniuje, pirkimo-pardavimo, taip pat buvo paremti apgaule. Liudytojas A. E. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams nurodė, kad R. S. dėl kreditavimo suteikimo jį bandė įtikinti pasakojant istorijas apie medieną Kanadoje bei metalą Rygoje, apie tariamai iš užsienio jam pervestus pinigus bei rodant tai neva patvirtinančius dokumentus, o liudytoja R. V. yra nurodžiusi, kad R. S. jai aiškino apie neva UAB „( - )“ akcininkų gautą palikimą. Gi byloje nėra jokių tokius R. S. teiginius patvirtinančių objektyvių rašytinių įrodymų, o tai leidžia daryti išvadai, jog R. S. tokią informaciją paskleidė siekiant sudaryti mokumo įspūdį kreditoriams ir galimiems nekilnojamojo turto pardavėjams. Aplinkybė, kad R. S. jokio medienos verslo, leidusio jam ar UAB „( - )“ gauti pajamas ir UAB „( - )“ grąžinti paskolą, nevystė, duoda pagrindo teigti, kad R. S. neturėdamas realios galimybės ir tai suvokdamas, neketino kreditoriui grąžinti gautą paskolą.

92Versiją, kad R. S. skolinosi viešbučių verslui plėsti, paneigia liudytojų R. K., A. E., M. B., D. J., S. S.-M., D. C., M. R. bei E. J. parodymai, iš kurių matyti, kad bendraudamas su potencialiais nekilnojamojo turto pardavėjais, derėdamasis dėl turto pirkimo-pardavimo bei įkeitimo, R. S. jiems prisistatinėdavo svetimais - R. G., R. N. vardais. Apylinkės teismas pagrįstai R. S. paaiškinimus, neva R. N. yra kažkada dirbęs jo vadovaujamoje įmonėje, atmetė, motyvuodomas tuo, kad R. S. negalėjo paaiškinti nei kurioje iš jo kontroliuojami įmonių yra dirbęs R. N., nei kaip pastarąjį rasti, atkreipiant dėmesį į tai, kad apie jokius sunkumus naudotis savo vardu sukurta elektroninio pašto dėžute, o ne siųsti elektroninius laiškus iš R. N. vardu atidarytos pašto dėžutės bendraujant su paminėtais asmenimis, apeliantas nenurodė.

93Teisėjų kolegija nelaiko įtikinamais apelianto skundo argumentų dėl R. S. ankstesnio teistumo ir jo neigiamos įtakos verslo pasaulyje, t. y., kad būtent dėl šios priežasties R. S. buvo priverstas prisistatinėti svetimu vardu, taip pat versijos dėl savo paties vardo trumpinio naudojimo – vietoj Ringaudas, vadintis Rimu. Tai, kad R. S., skolindamasis ar derėdamasis dėl pastatų pirkimo, siekė išvengti bet kokios pretenzijos į jo asmens nukreipimą rodo ir tai, jog siekdamas gauti kreditą, jis pagamino vekselius, nukreipdamas tokį išieškojimą ne į save, bet realiai į jokio turto ir pajamų neturinčią UAB „( - )“ bei pastarosios statytinę vadovę A. P., tokiu būdu apsunkinant kredito grąžinimą arba padarant jo išieškojimą visiškai neįmanomą. Taigi, R. S., suvokdamas, kad praradęs pinigus, V. M. gali imtis priemonių susigrąžinti suteiktą kreditą iš jo (R. S.), pagamino vekselius, pagal kuriuos reikalavimo teisė buvo nukreipta ne į jį (R. S.), pinigus realiai valdantį asmenį, bet į realiai su šia veikla nesusijusius ir iš šios veiklos naudos negavusius asmenis – UAB „( - )“ ir jos fiktyvią direktorę A. P.. Todėl apelianto teiginiai neva sutikdamas pasirašyti papildomus susitarimus su UAB „( - )“, jis siekė apsaugoti UAB „( - )“ nuo žalingų finansinių įsipareigojimų, atmetami kaip deklaratyvūs. Kaip jau buvo minėta, visi R. S. atlikti veiksmai leidžia spręsti apie tai, kad sandoris su UAB „( - )“ R. S. buvo reikalingas ne vystyti viešbučių veiklą, bet įkeitus jai priklausančius pastatus UAB „( - )“, gauti likusią paskolos dalį iš UAB „( - )“.

94Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad R. S. ketinimų vystyti viešbučių verslą realumą patvirtina tokie jo veiksmai kaip preliminarios sutarties su UAB „( - )“ dėl pastato pardavimo sudarymas, UAB „( - )“ avanso įmokėjimas, derybos pas notarą dėl sutarties kainos sumažinimo, sumokėta įmoka notarui už preliminariosios sutarties sudarymą ir patvirtinimą ar pan. Liudytoja apklausta UAB „( - )“ direktorė S. S.-M. patvirtino, kad sutarties nutraukimas buvo siejamas su R. S. nemokumu, nevykdant jam preliminarioje sutartyje nustatytų sąlygų. Be to, ši liudytoja parodė, kad derybos su R. S. vyko kelis metus, pagrindinis jo reikalavimas buvo nekilnojamo turto įkeitimas UAB „( - )“ kreditoriams, UAB „( - )“ visiškai nesumokėjus už minėtą turtą. Tačiau pasirašius preliminariąją sutartį, R. S. delsė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl negavusi likusios už nekilnojamąjį turtą suderėtos sumos, UAB „( - )“ vienašališkai nutraukė sutartį. Analogiškas sutarties nutraukimo sąlygas, priešingai nei nurodo apeliantas, aiškina ir preliminariąją sutartį rengusi notarė R. V., kuriai UAB „( - )“ atstovaujančio asmens veiksmai (pozicija dėl UAB „( - )“ turto įkeitimo UAB „( - )“ kreditoriams, delsimas sudaryti pagrindinę sutartį) taip pat sukėlė įtarimų.

95Taigi, nuteistojo R. S. apgaulė, nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog UAB „( - )“ neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei galimybių įsigyti UAB „( - )“ priklausančius pastatus, pradėjo derybas su UAB „( - )“ dėl jų įsigijimo, nurodydamas, kad įmonė yra finansiškai moki, ir suderėdamas jam palankias sąlygas dėl šių pastatų įkeitimo UAB „( - )“ kreditoriams, vėliau pateikdamas UAB „( - )“ direktoriui V. M. tikrovės neatitinkančius UAB „( - )“ finansinius dokumentus ir verslo pristatymą, taip įtikino suteikti UAB „( - )“ paskolą, kurios nebuvo ketinama sugrąžinti. Pats nuteistasis neginčija, kad UAB „( - )“ direktoriui V. M. pateiktame balanse bei pelno ir nuostolių atsakaitoje buvo nurodyti klaidingi, tikrovės neatitinkantys įmonės veiklos rodikliai. Nustatyta, kad UAB „( - )“, formaliai sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius, realių galimybių įvykdyti sandorių sąlygas, nedisponuodama reikiamomis tam lėšomis, neturėjo, nors pagal susitarimą su V. M., kaip parodė pastarasis, turėjo mokėti 20% metinių palūkanų. Nuo 550000 Lt, perduotų R. S., per mėnesį tai sudaro 9166,67 Lt (nuo R. S. suderėtos paskolos sumos - 2 000 000 Lt, palūkanos sudaro 33333,33 Lt). Taigi, inicijuodamas sandorių su UAB „( - )“, „( - )“, ( - ) sudarymą, R. S. UAB „( - )“ naudojo kaip priedangą, pats neprisiimdamas jokių sutartinių įsipareigojimų. Tai, kad V. M. reikalavimu buvo paruošti du 200000 Lt ir 350000 Lt vertės vekseliai, juos pasirašyti R. S. pakvietė A. P., kuri tokių savo veiksmų pasekmių nesuvokė, rodo, kad R. S., inicijuodamas minėtus sandorius, dalyvaudamas jų sudaryme, tačiau, likdamas šešėlyje, siekė išvengti savo galimos teisinės atsakomybės už galimą sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

96Kaip jau minėta, ir rašytiniai bylos įrodymai taip pat patvirtina apelianto kaltę.

97Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „( - )“ 2003-05-28 įregistruota Vilniaus m. savivaldybėje, kodas – ( - ), registracijos adresas – ( - ), Vilnius, direktorė – A. P., duomenų apie akcininkus nėra (t. 8, b.l. 10-12, t. 3, b.l. 91); UAB „( - )“ 2001-10-11 įregistruota Kelmės raj. savivaldybėje (t. 9, b.l. 53, 170), kodas – ( - ), registracijos adresas – ( - ), jos vienintelis akcininkas ir direktorius – R. R., duomenų apie akcininkus nėra (t. 9, b.l. 176, 179); UAB „( - )“: 2006-09-19 įregistruota Vilniaus m. savivaldybėje, jos kodas ( - ), registracijos adresas – ( - ), Vilnius, direktorius – M. B. (t. 10, b.l. 1-3); UAB „( - )“ 1993-10-18 įregistruota Molėtų rajono savivaldybėje, jos kodas ( - ), registracijos adresas – ( - ), direktorius – S. Ž., vienintelis akcininkas – L. D. (t. 10, b.l. 117-121).

982009-10-06 UAB „( - )“ vardu surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio 201100 Lt sumai kopija, kurioje A. P. laidavimas dar neužfiksuotas (t. 1, b.l. 131), ir du 2009-10-07 UAB „( - )“ vardu surašyto ir A. P. kaip laiduotojos pasirašyto paprasto neprotestuotino vekselio 55000 Lt sumai originalūs egzemplioriai (t. 1, b.l. 138, 139).

99Iš AB „SEB bankas“ pateiktos ataskaitos apie UAB „( - )“ piniginių lėšų banko sąskaitoje judėjimą matyti, kad 550000 Lt iš UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „SEB bankas“, į UAB „( - )“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Bankas SNORAS“ buvo pervesti dviem dalimis: 2009-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 3802 (200000 Lt) ir 2009-11-26 mokėjimo nurodymu Nr. 3910 (350000 Lt) (t. 7, b.l., 92, 107).

100R. S. UAB “( - )” 2009-07-30 pateikta UAB „( - )“ balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 kopija, 2009-07-30 UAB „( - )“ pelno (nuostolių) ataskaitos už tą patį ataskaitinį laikotarpį kopija (t. 1, b.l. 160, 161), 2010-06-16 – vadinamas trumpas verslo pristatymas arba verslo planas (t. 1, b.l. 130, 133-137).

101Kaip matyti iš 2010-07-01 šių balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos apžiūroje dalyvavusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Utenos skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž. išvados, šiuose aktuose įrašyti duomenys apie UAB „( - )“ įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį nepagrįsti apskaitos dokumentais ir yra iškraipyti: padidinti pelno mokesčio, bendrojo pelno rodikliai, ilgalaikio turto, viso turto, nuosavas pelnas ir įsipareigojimai ir t.t. (t. 1, b.l. 169-177).

102Svarbu pažymėti, kad R. S. pateikta informacija V. M., leido jam susidaryti palankią nuomonę apie UAB „( - )“ turtinę ir finansinę padėtį, jos pozityvias verslo perspektyvas ir, atitinkamai, susiformuoti nuomonei apie tai, kad UAB „( - )“ turi realias galimybes grąžinti prašomą paskolą.

103AB „SEB bankas“ pateikta ataskaita apie piniginių UAB „( - )“ atsiskaitomojoje sąskaitoje lėšų judėjimą (t. 10, b.l. 130-135) taip pat patvirtina, kad R. S. nuo 2010-01-29 iki 2010-03-02 grynais pinigais iš šios sąskaitos išėmė 57 800 Lt (t. 10, b.l. 131-132), t.y. praktiškai visus šiai įmonei iš UAB „( - )“ sąskaitos pervestus pinigus (58 200 Lt).

104Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nevykdydama jokios veiklos UAB „( - )“, o taip pat ir jai faktiškai vadovaujantis R. S., neturėjo nei ketinimų, nei realių galimybių vystyti nekilnojamo turto veiklą, nes apgaule pasiskolintus iš UAB „( - )“ pinigus R. S. praktiškai tuoj pat po jų gavimo naudojo ne viešbučių verslui vystyti, bet savo ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, neturėdamas realios galimybės ir neketindamas pasiskolintas lėšas grąžinti.

105Kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo argumentai, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., kaip kreditinis sukčiavimas. Ši teisės norma numato baudžiamąją atsakomybę už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantinio rašto, kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad R. S. apgaulė pasireiškė tuo, jog jis, pateikdamas UAB „( - )“ direktoriui tikrovės neatitinkančius dokumentus, taip įtikino jį suteikti UAB „( - )“ paskolą, neturėdamas ketinimų ją grąžinti, t.y. apgaulė buvo nukreipta į piniginių lėšų užvaldymą, jų negrąžinant kreditoriui, tyčiai susiformavus dar iki paskolos gavimo. Tuo tarpu kreditiniame sukčiavime kaltininkas turėtų apsiriboti tik ketinimais gauti kreditą. 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo ar iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 18 punkte nurodoma, kad jeigu paskolos gavėjas bankui ar kitai įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius faktus ar juos nutylėjo, nors privalėjo pranešti ir imdamas paskolą jau turėjo tikslą jos negrąžinti, paskolos gavėjo veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas.

106Įvertinant išdėstytą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai neištyrė visų aplinkybių ar netinkamai vertino nustatytąsias, ar vadovavosi prielaidomis. Teismo nuosprendis aiškus, konkretus, byloje surinkti duomenys ištirti, pripažinti įrodymais ir įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

107Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nuteistojo teigimu, UAB „( - )“ atlygintos žalos dydis turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į tai, jog iš pastarosios gautos 550000 Lt sumos dalis - 100 000 Lt panaudota paskolos tikslais. Tačiau kolegija pažymi, kad šiuo atveju, civilinio ieškinio išsprendimui lemiamą reikšmę turi tai, kokią realiai žalą patyrė nukentėjusioji pusė, t. y. UAB „( - )“. UAB „( - )“ direktorius V. M., suklaidintas R. S. pateikta melaginga informacija pervedė per du kartus į UAB „( - )“ sąskaitą 550 000 Lt. Taigi dėl neteisėtų R. S. veiksmų, UAB „( - )“ patyrė 550000 Lt dydžio žalą, ši pinigų suma negrąžinta ir turi būti priteista iš kaltininko pilnai.

108Skiriant nuteistajam R. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

109Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Už nesunkų nusikaltimą – dokumentų klastojimą, Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Už apysunkį nusikaltimą – apgaulingą įmonių apskaitos tvarkymą, Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Už sunkų nusikaltimą – sukčiavimą, Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.

110Nustatydamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, 1 metų laisvės atėmimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. numatytų nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmių skyrimo motyvus. Teismas, nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, apysunkių ir sunkių), jų padarymo aplinkybes (nusikaltimų daryme panaudotos realios veiklos nevykančios įmonės, tikslu apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, klastojami dokumentai), kaltės formą (tyčią), taip pat į nuteistojo asmenybę, kad R. S. teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ansktesniais nuosprendžiais nuteistas už sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, dokumentų klastojimą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad sistemingai darydamas nusikaltimus, R. S. nenori keisti savo gyvenimo būdo, atsisakyti kriminalinių polinkių ir pasitaisyti, o tai reiškia, kad jis yra socialiai pavojingas. Todėl teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes bei tai, kad pirmesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (baudos) neužtikrino Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų tikslų, nesulaikė jo nuo naujų (ir analogiško pobūdžio) veikų padarymo, jam paskirtų baudų jis iki šiol nepradėjo mokėti (t. 17, b.l. 113), pagrįstai paskyrė R. S., kaip recidyvistui, laisvės atėmimo bausmę ir Lietuvos Respublikos BK 56 str. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

111Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir tai, kad nėra R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 61 str. įtvirtintų nuostatų, nuteistajam R. S. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žemesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytus nusikaltimus nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

112Nuteistajam R. S. paskirtas bausmes, tiek už jo padarytas veikas, tiek apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintą bausmę, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

113Apeliacinės instancijos kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pareikštas nuteistojo ir jo gynėjo prašymas skirti nuteistajam R. S. ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. Sprendžiant šį prašymą buvo išreikalauta nuteistojo medicininė ambulatorinė kortelė, jos duomenys pateikti specialistams. Kaip konstatuota specialisto išvadoje Nr. ( - ) R. S. asmens sveikatos istorijoje nustatytos diagnozės nėra psichikos sutrikimai: nustatytas cefalginis (galvos skausmo) sindromas yra tik simptominis sutrikimas, kuris šiuo atveju gydytojo neurologo siejamas su neurologiniu sutrikimu; R. S. 1984 m. nustatytas asmenybės sutrikimas (isterinė psichopatija) neturi įtakos jo protinei (pažintinei) veiklai ir galimybei dalyvauti teismo procese. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 14, b.l.109), 2010 12 08 specialisto išvadoje Nr. ( - ), taip pat konstatuota, kad psichiatrinės ekspertizės R. S. skirti nereikia.

114Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio nėra pagrindo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

115Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

116nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., ši subendrinta bausmė... 4. R. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo... 5. Iš R. S. civilinės ieškovės UAB „( - )“ naudai priteista 550000 Lt... 6. Iš R. S. valstybės naudai priteista 527,60 Lt proceso išlaidoms (liudytojos... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 8. R. S. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, kuriuos... 9. R. S. nuteistas už tai, kad organizavo apgaulingą UAB „( - )“ apskaitos... 10. UAB „( - )“ apskaitos registruose nebuvo užregistruota 2009-07-22 PVM... 11. UAB „( - )“ apskaitos registruose nebuvo užregistruotas 2009-10-07... 12. į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtraukti mokėjimo nurodymai pervesti iš... 13. į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtrauktas ir apskaitos dokumentais nebuvo... 14. į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtraukti mokėjimo nurodymai pervesti iš... 15. į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtrauktas ir apskaitos dokumentais nebuvo... 16. UAB „( - )“ registruose nebuvo užregistruota 2009-11-27 PVM... 17. į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtrauktas 2009-11-30 kasos pajamų orderis... 18. į UAB „( - )“ apskaitą nebuvo įtraukti 138 600 Lt išmokėjimas iš... 19. į UAB „( - )“ nebuvo vedami apskaitos registrai, kuriuose būtų įrašyti... 20. Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas grupėje su A. P., 2009-11-23,... 21. kompiuterinės technikos pagalba į 2009-11-23 UAB „( - )“ PVM deklaraciją... 22. deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „200 Lt“,... 23. 22 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „90 Lt“,... 24. 26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „42 Lt“,... 25. 30 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „90 Lt“,... 26. 31 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „48 Lt“, nors... 27. Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną... 28. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. S. 2009-12-23 minėtame anksčiau bute... 29. deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „2 655 Lt“,... 30. 22 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „607... 31. 26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „558 Lt“,... 32. 30 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „607 Lt“,... 33. 31 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „49 Lt“, nors... 34. Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną... 35. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. S. 2010-01-15 kompiuterinės technikos... 36. deklaracijos 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) įrašė „2 100 Lt“,... 37. 22 eilutėje (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) įrašė „448... 38. 26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) įrašė „441 Lt“,... 39. 30 eilutėje (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įrašė „448 Lt“,... 40. 31 eilutėje (grąžintinas iš biudžeto PVM) įrašė „7 Lt“, nors... 41. Šią suklastotą deklaraciją kaltinamasis išspausdino ir tą pačią dieną... 42. R. S. išteisintas dėl apgaulingo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos... 43. 2009-10-08 mokėjimo pavedimu Nr. 10080749 pagal sąskaitą faktūrą ( - )... 44. 2009-10-09 mokėjimo pavedimu Nr. 10090855 pagal tą pačią sąskaitą... 45. 2009-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 11270757 pagal tą pačią sąskaitą... 46. 2009-11-27 mokėjimo pavedimu Nr. 11271131 pagal sąskaitą faktūrą ( - )... 47. Kad šių finansinių operacijų neįregistravo UAB „( - )“ apskaitos... 48. Taip pat R. S. išteisintas dėl to, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia... 49. Kad tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su R. R. iš UAB „( - )“... 50. 2009-10-08 iš UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios... 51. 2009-10-09 iš tos pačios UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos tame... 52. 2009-11-27 iš tos pačios UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos tame... 53. 2009-11-27 iš UAB „( - )“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios... 54. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 55. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal... 56. Teismas netinkamai įvertino liudytojos UAB „( - )“ direktorės S. S.-M.... 57. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis melavo, teigdamas, kad... 58. Liudytojai D. J. bei R. K. teisme patvirtino, kad nuteistasis su jais derėjosi... 59. Tai, kad jis aktyviai ėmėsi viešbučių verslo patvirtina ir liudytojo L. T.... 60. Be to, nuteistasis dėjo pastangas, kad paskola galėtų būti grąžinta ir... 61. Taigi, bylos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad jis, R. S., tik imitavo... 62. Nuteistasis pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie... 63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 64. Teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį... 65. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.... 66. Nuteistas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas... 67. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacine tvarka baudžiamąją bylą,... 68. Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, jog R. S.... 69. Nors nuteistasis neigia turėjęs išankstinį tikslą negrąžinti... 70. R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pateikė klaidinančius... 71. Liudytojas M. R. teisme parodė, kad su R. S. susipažino, patalpinęs... 72. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad su R. S. susipažino 2009 m. rugpjūčio... 73. Liudytoja A. P. teisme parodė, kad su R. S. yra pažįstama nuo 2003 m.,... 74. Liudytoja S. S.-M. teisme parodė, kad yra UAB „( - )“ direktorė ir... 75. Liudytojas A. A. teisme parodė, kad yra ( - ) darbuotojas ir buvo jos atstovas... 76. Liudytojas A. E. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. A.,... 77. Liudytojas D. J. teisme parodė, kad R. S. kreipėsi į jį su prašymu... 78. Analogiškus parodymus dėl derybų įsigyti negyvenamąsias patalpas Pylimo g.... 79. Liudytojas M. B. teisme parodė, kad 2008-10-15 jis R. S., atstovaujamam UAB... 80. Liudytojas V. G. teisme parodė, kad 2005 m. jis už 10 000 Lt pardavė R. S.... 81. Liudytojas S. Ž. teisme parodė, kad 2006 m. susipažinęs su R. S., pastarojo... 82. Liudytojas L. T. teisme parodė, kad 2010 m. R. S. jį įdarbino iš pradžių... 83. Liudytojas E. J. teisme paaiškino, kad 2010 m. R. S. jį įdarbino UAB „( -... 84. Liudytojas R. R. teisme parodė, kad norėdamas pradėti krovinių gabenimo... 85. Liudytojas D. C. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus,... 86. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad R. S. matė tik vieną kartą, kai tvirtino... 87. Liudytoja M. S. teisme parodė, kad 2009 m. ji dirbo UAB „( - )”,... 88. Liudytoja A. G. teisme parodė, kad 2009 m. ji, ieškodama finansininkės... 89. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklausta liudytoja... 90. Tokiu būdu, kolegija, vertindama minėtų asmenų parodymus, daro išvadą,... 91. Sprendžiant iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, pirmosios instancijos... 92. Versiją, kad R. S. skolinosi viešbučių verslui plėsti, paneigia liudytojų... 93. Teisėjų kolegija nelaiko įtikinamais apelianto skundo argumentų dėl R. S.... 94. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad R. S.... 95. Taigi, nuteistojo R. S. apgaulė, nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad... 96. Kaip jau minėta, ir rašytiniai bylos įrodymai taip pat patvirtina apelianto... 97. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „( - )“ 2003-05-28... 98. 2009-10-06 UAB „( - )“ vardu surašyto paprastojo neprotestuotino vekselio... 99. Iš AB „SEB bankas“ pateiktos ataskaitos apie UAB „( - )“ piniginių... 100. R. S. UAB “( - )” 2009-07-30 pateikta UAB „( - )“ balanso už... 101. Kaip matyti iš 2010-07-01 šių balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos... 102. Svarbu pažymėti, kad R. S. pateikta informacija V. M., leido jam susidaryti... 103. AB „SEB bankas“ pateikta ataskaita apie piniginių UAB „( - )“... 104. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nevykdydama jokios veiklos UAB „( -... 105. Kaip nepagrįsti atmetami nuteistojo argumentai, kad jo veiksmai turi būti... 106. Įvertinant išdėstytą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios... 107. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas... 108. Skiriant nuteistajam R. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė... 109. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu... 110. Nustatydamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę už Lietuvos Respublikos BK 182... 111. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik... 112. Nuteistajam R. S. paskirtas bausmes, tiek už jo padarytas veikas, tiek... 113. Apeliacinės instancijos kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą... 114. Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto... 115. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 116. nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti....