Byla 2K-277-696/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam V. K., gynėjui advokatui Gintarui Žičkui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Žičkaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžių.

2Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. pripažintas kaltu pagal BK 209 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. K. išteisintas pagal BK 209 straipsnį ir 183 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

5Pakeista Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis: V. K. už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą panaikinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei paskirta 25 MGL dydžio (941,50 Eur) bauda ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatytas baudos sumokėjimo terminas – du mėnesiai nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

6Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio dalis, kuria V. K. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

7Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti G. N. ir A. N., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Žičkaus, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

91. V. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „A.“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą: jis, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, numatančias, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 2008 m. spalio – 2009 m. vasario mėn. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje trimis PVM sąskaitomis faktūromis: 2008 m. spalio 14 d. Nr. AŪ 0025 įformino 49,060 t rapsų už 64 369,86 Lt bei 2009 m. vasario 21 d. Nr. AŪ 0044 – 68,753 t rapsų už 76 088,95 Lt (iš viso 117,813 t rapsų) pardavimo Čekijos bendrovei H. ir UAB „Ž.“, ir 2008 m. spalio 17 d. Nr. AŪ 0026 įformino 24 t CAN (kalcio amonio salietros) už 13 010,15 Lt pardavimo bendrovei H., iš viso už 153 468,96 Lt (44 447,68 Eur), ūkines operacijas, nors nurodytų rapsų ir trąšų įsigijimo ūkinės operacijos į UAB „A.“ 2008–2009 metų buhalterinę apskaitą nebuvo įrašytos ir pagrįstos įsigijimo apskaitos dokumentais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ 2008 ir 2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

102. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Žičkus kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.

112.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai V. K. nuteisė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį iš esmės pažeisdami BK 2 straipsnio 6 dalies, 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktų, 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

122.2. Kasatoriai teigia, kad apeliaciniame skunde buvo argumentuojama, jog nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai teismas antrą kartą asmenį baudžia už tą pačią veiką, tik šiuo atveju ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad: V. K. nuteistas už tai, jog trimis sąskaitomis faktūromis (Nr. AŪ 0025, AŪ 0044 ir AŪ 0026) įformino 117,813 t rapsų ir 24 t kalcio amonio salietros pardavimą, nors rapsų ir trąšų įsigijimo ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą bei pagrįstos apskaitos dokumentais; šios sąskaitos nebuvo įtrauktos į kaltinimą, dėl kurio Šiaulių apygardos prokuratūra 2010 m. gruodžio 29 d. priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-084-10 pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukimo, t. y. V. K. nebuvo inkriminuojamas trąšų ir rapsų pardavimas pagal nurodytas sąskaitas faktūras, nors šios prekės įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos. Kasatoriai nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir atkreipia dėmesį, kad nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei kito ikiteisminio tyrimo (Nr. 40-9-084-10) metu V. K. trąšų ir rapsų pardavimas pagal jokias sąskaitas faktūras, kaip nusikalstama veika, nebuvo inkriminuotas. Baudžiamasis procesas V. K. abiem atvejais buvo vykdomas dėl žemės ūkio veiklai skirtų žaliavų įsigijimo neapskaitymo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje ir šio įsigijimo nepagrindimo buhalteriniais apskaitos dokumentais. Antra, 2010 m. gruodžio 29 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-084-10 nutraukimo nustatyta, kad V. K. prisipažįsta, jog jis, kaip direktorius, buvo atsakingas už tinkamą sandorių (amonio salietros įsigijimo) įforminimą ir buhalterinės apskaitos priežiūrą bei vykdymą, tačiau to neatliko. Ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 V. K. buvo inkriminuota, kad jis turėjo bendrą netiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, nepaisant to, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą buvo įtraukta net 16 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų. Pasak kasatorių, nepagrįstai nagrinėjamoje byloje dėl pardavimo PVM sąskaitų faktūrų Nr. AŪ 0025, AŪ 0026, AŪ 0044 baudžiamasis procesas pradėtas kaip dėl atskiros nusikalstamos veikos, pagal kitą BK straipsnį ir nurodant kitą kaltės formą (dėl neatsargumo). V. K. turėjo bendrą netiesioginę tyčią (vieną bendrą sumanymą) apgaulingai tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą dėl žemės ūkio veiklai skirtų žaliavų įsigijimo. Darytina išvada, kad V. K., UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitydamas kalcio amonio salietros ir rapsų įsigijimo, nepagrįsdamas šių prekių įsigijimo buhalteriniais apskaitos dokumentais, padarė pavienę nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad sąskaitomis faktūromis Nr. AŪ 0025, AŪ 0026, AŪ 0044 parduotos prekės buvo įsigytos kitu metu nei prekės, kurios parduotos pagal ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 nurodytas sąskaitas faktūras. Abejonės, kad visos neapskaitytos prekės galėjo būti įsigytos ir neapskaitytos tuo pačiu metu turint tą patį sumanymą, turi būti aiškinamos kasatoriaus naudai. Nei kaltinamajame akte, nei pareiškime apie įtarimą nusikalstama veika (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ar 223 straipsnio 1 dalį) net neišskirta į atskirus epizodus. Dėl to, pasak kasatorių, skundžiami teismų sprendimai laikytini baudžiančiais V. K. už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Tai lėmė netinkamą BK bendrosios dalies normos (BK 2 straipsnio 6 dalis) taikymą ir esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą. Be to, kasatorių manymu, V. K. veika kvalifikuota ne pagal tą BK specialiosios dalies straipsnį, pagal kurį turėjo būti kvalifikuota (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį). Šie BK ir BPK pažeidimai lėmė neteisėtų nuosprendžių priėmimą, todėl skundžiamų nuosprendžių dalis dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo turi būti panaikinta ir baudžiamasis procesas nutrauktas.

132.3. Kasatoriai nurodo ir tai, kad teismai skundžiamus nuosprendžius grindė prielaidomis. Nors teismai nustatė, kad V. K. atliko veiką nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nenurodė tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, 2012 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/69 konstatuota, kad negalima nustatyti, kokiu laikotarpiu gauta 1056 t amonio salietros, 117,813 t rapsų ir 24 t kalcio amonio salietros. Atsižvelgiant į tai, kad tiek rapsai, tiek kalcio amonio salietra buvo pradėti pardavinėti 2008 m. spalį–lapkritį, galima daryti prielaidą, kad tai jau buvo nupirkta prieš šiuos pardavimus. UAB „A.“ PVM mokėtoja buvo įregistruota dar 2007 m. spalio 12 d., taigi jau šią dieną įmonės apyvarta buvo sąlygiškai nemaža. Teismai nepašalino prielaidų, kad 1056 t amonio salietros, 117,813 t rapsų ir 24 t kalcio amonio salietros buvo įsigyta, neapskaityta UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, nepatvirtinant to buhalteriniais apskaitos dokumentais dar 2008 m. spalio–lapkričio mėn.

142.4. Kasatoriai taip pat teigia, kad nėra pagrįsta veikos trukmė (nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.), nenurodyta, kada būtent ji buvo baigta. Šiuo atveju galėjo būti, kad kasatorius 1056 t amonio salietros, 117,813 t rapsų ir 24 t CAN (kalcio amonio salietros) įsigijo iki 2008 m. spalio–lapkričio mėn. ir būtent tada šios ūkinės operacijos neapskaitė UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Pagal tuo metu galiojusią Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį pareiga apskaityti juridinio asmens ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje turėjo būti įvykdyta nedelsiant arba esant pirmai galimybei. Tokios pareigos neįvykdymas iš esmės sutampa su prekių įsigijimu ir būtent tada, galimai 2008 m. spalį–lapkritį, kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Taigi logiška, kad V. K. inkriminuota nusikalstama veika galėjo būti baigta 2008 m. spalį–lapkritį ar dar anksčiau, t. y. prieš parduodant įsigytas prekes.

152.5. Be to, pasak kasatorių, teismai nesiaiškino V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtumo momento, nors tai šiuo atveju buvo itin reikšminga. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už neatsargius nusikaltimus negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo penkeri metai. Pasak kasatorių, inkriminuota veika baigta 2008 m. spalį–lapkritį, nes būtent tada buvo pradėti pardavinėti rapsai, amonio salietra ir kalcio amonio salietra. Prekės įsigytos ir neapskaitytos UAB „A.“ buvo dar prieš jų pardavimą, todėl 2013 m. gruodžio 27 d. apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį nebegalėjo būti priimtas, nes 2013 m. lapkričio 30 d. suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

162.6. Kasatoriai taip pat teigia, kad V. K. UAB „A.“ vadovu nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. buvo tik formaliai, faktiškai bendrovei vadovavo A. N. (tai nustatyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu). Iš išsamių V. K. ir liudytojų (pvz., V. K.) parodymų matyti, kad būtent A. N. disponavo bendrovės buhalteriniais apskaitos dokumentais, o kasatorius priėjimo prie jų, net raktų nuo bendrovės patalpų neturėjo. Pagal teismų praktiką baudžiamojon atsakomybėn trauktinas faktinis, o ne statytinis (tik dėl akių esantis) juridinio asmens vadovas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-628-2013). Kasatorių manymu, baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo turėtų būti traukiamas A. N..

172.7. Kita vertus, byloje nustatyta, kad UAB „A.“ apskaitą 2007 m. lapkričio 12 d. – 2008 m. spalio 31 d. tvarkė pagal darbo sutartį dirbusi S. B., kuri ir yra atsakinga už prekių įsigijimo ūkinių operacijų neįtraukimą į apskaitą, ir tik ji gali būti atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį subjektas. Po to, kai nuo 2008 m. spalio 31 d. S. B. nebedirbo bendrovėje, nėra duomenų, kad kasatorius tvarkė UAB „A.“ apskaitą. Taigi kasatorius nėra tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas, o priešinga teismų išvada padaryta iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kasatoriui baudžiamoji byla dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo turėtų būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

183. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Žičkaus kasacinis skundas tenkintinas.

19Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 6 dalies taikymo

204. BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Savo ruožtu BK 222 straipsnio 1 dalis (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios. Jos nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai ar aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus buvo nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1731 straipsnį (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis). Baudžiamajai atsakomybei už nurodytų veikų padarymą kilti būtini BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

215. BK 222 ir 223 straipsniuose nurodyti nusikaltimai paprastai turi tęstinį pobūdį, nes buhalterinės apskaitos pažeidimai nustatomi už tam tikrą laikotarpį, paprastai kalendorinius metus, rečiau už pusmetį, ketvirtį ar mėnesį. Įstatymas taip pat reikalauja padarinių: negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokia išvada galima tik ištyrus buhalterinę apskaitą už tam tikrą laikotarpį. Tačiau tai nereiškia, kad nusikalstamos veikos buvo daromos visą šį laikotarpį. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimų padarymo laiką, nes nuo to priklauso nusikaltimo pabaigos momentas. Aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos nusikaltimų baigimo momentas yra paskutinės veikos padarymo momentas (BK 3 straipsnio 1 dalis), o ne specialisto išvados surašymo momentas ir ne išvadoje nurodytas laikotarpis, dėl kurio negalima nustatyti įmonės rodiklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216/2010). Be to, tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, jog padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

226. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „A.“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą.

237. Kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 V. K. buvo įtariamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl 2008 m. kovo mėn. – 2009 m. sausio mėn. padarytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-084-10 buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu ir V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 40-9-084-10 BPK 212 straipsnio 6 punkto, BK 40 straipsnio pagrindais, įtariamąjį V. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir perduodant laiduotojo A. R. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato dvejiems metams; V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 71 straipsnyje, – 10 MGL dydžio (1300 Lt) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos sumokėjimo terminą – šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taigi abiem procesiniais sprendimais V. K. buvo kaltinamas buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimu, padarytu už iš esmės sutampantį laikotarpį. Tuo pagrindu kasatoriai teigia, kad nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai teismas antrą kartą baudžia asmenį už tą pačią veiką, tik šiuo atveju ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

248. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas už tai, kad į UAB „A.“ 2008–2009 metų buhalterinę apskaitą nebuvo įrašytos ir pagrįstos įsigijimo apskaitos dokumentais trys rapsų ir kalcio amonio salietros įsigijimo operacijos, kurios į įmonės buhalterinę apskaitą įtrauktos 2008 m. spalio 14 d., 2008 m. spalio 17 d. ir 2009 m. vasario 21 d. kaip rapsų ir kalcio amonio salietros (CAN) pardavimo Čekijos bendrovei H. ir UAB „Ž.“ operacijos. Ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinant tuo, kad: 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje 16 PVM sąskaitų faktūrų įformino 1056 t trąšų už 955 287,88 Lt pardavimo ūkininkams ir bendrovėms ūkines operacijas, nors šių trąšų įsigijimo ūkinės operacijos UAB „A.“ 2008 m. lapkričio–gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje nebuvo įrašytos ir apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstos. Laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. jis nurodė buhalterei kompiuteriu atspausdinti 12 kasos išlaidų orderių apie grynųjų pinigų išmokėjimą direktoriui V. K. ir taip įformino realiai neįvykusias operacijas, nes realiai pinigai buvo perduoti A. N.. Be to, 2009 m. sausio mėn. V. K. atspausdino 2009 m. sausio 5 d. kasos pajamų orderį apie grynųjų pinigų įnešimą į kasą ir 2009 m. sausio 15 d. kasos išlaidų orderį apie grynųjų pinigų išmokėjimą A. N., nors realiai jokių pinigų tuo laiku neįnešė į kasą ir A. N. neišmokėjo, nes pinigus jau anksčiau 2008 m. per nenustatytą kiekį kartų buvo perdavęs A. N., taip įrašė realiai neįvykusias operacijas.

259. Taigi V. K. padarytos veikos, dėl kurių jis buvo kaltinamas ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10, ir veikos, dėl kurių jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, padarytos panašiu laiku, t. y. 2008 m. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas ir už tai, kad 2009 m. vasario mėn. rapsų pardavimo operacijai nebuvo įsigijimo dokumentų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytas nė vienos iš kaltinime inkriminuotų rapsų ir trąšų pirkimo operacijų laikas. Kasatoriai teigia, kad visos kaltinamajam inkriminuotos pirkimo operacijos įvyko 2008 m. ir anksčiau negu jų pardavimo operacijos. Kadangi teismai nenustatė tikslaus trąšų ir rapsų pirkimo operacijų laiko, o visos abejonės, jeigu nėra galimybės jų paneigti, aiškinamos kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija neatmeta, kad šios pirkimo operacijos galėjo įvykti, kaip teigia kasatoriai, 2008 m. V. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 buvo kaltinamas dėl 2009 m. sausio mėn. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų (realiai neįvykusių buhalterinės apskaitos operacijų – pinigų įnešimo į kasą ir išmokėjimo A. N. – įtraukimo į apskaitą), tačiau ir šios operacijos įvyko realiai, tik ne 2009 m., o, kaip buvo nustatyta, 2008 m.

2610. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu konstatuota, kad dėl V. K. veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ 2008 ir 2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 konstatuota, kad dėl V. K. padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2008 metais ir 2009 metų sausio mėnesį. Taigi darytina išvada, kad ne tik veikos buvo daromos tuo pačiu laikotarpiu, bet ir padariniai abiejuose procesiniuose dokumentuose užfiksuoti už tą patį laikotarpį. Nors teismo nuosprendžiu nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ 2008 ir 2009 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 nustatyta, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2008 metais ir 2009 metų sausio mėnesį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejuose procesiniuose sprendimuose kaltinimas apsiriboja veikomis, padarytomis 2008 metais ir galimai 2009 m. sausio mėnesį. Taigi spręstina, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, padarytus tuo pačiu laikotarpiu kaip ir pažeidimai, dėl kurių prokuroro 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu V. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, ir išvada dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros taip pat padaryta iš esmės už tą patį laikotarpį. Kadangi tiek BK 222 straipsnyje, tiek ir BK 223 straipsnyje numatytos veikos turi tęstinį pobūdį, veikos, dėl kurių jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, ir veikos, dėl kurių prokuroro 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra tęstinės, padarytos tuo pačiu laikotarpiu, padariniai nustatyti už daugiausia sutampantį laikotarpį (2008–2009 m.), darytina išvada, kad visos šios veikos laikytinos vienu tęstiniu nusikaltimu.

2711. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu nenustatytas kitas nusikaltimas, o tik praplėstos kaltinimo ribos, kurios buvo nustatytos ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį, dėl kurio V. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, tiek prokuroro nutarimu nustatytos veikos padarytos 2008 m. Nors priimant sprendimus remtasi skirtingomis specialistų išvadomis (teismas rėmėsi 2012 m. liepos 25 d. specialisto išvada, apeliacinės instancijos teismas – taip pat 2016 m. birželio 22 d. ekspertizės aktu, o prokuroras – 2009 m. liepos 10 d. ir 2010 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadomis), jose padaryta iš esmės ta pati išvada dėl negalimumo nustatyti UAB „A.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2008 m. bei iš dalies 2009 m. sausio mėn. ar per visus 2009 m. Pažymėtina ir tai, kad dalis veikų, įvardytų kaip apgaulinga apskaita ir dėl kurių jis nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, buvo padaryta iki veikų, dėl kurių jis pripažintas padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarymo, o dalis veikų, būtent rapsų pirkimas, galimai buvo padarytas po veikų, dėl kurių jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarymo. Tokia įvykių seka neleidžia buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl kurių V. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, laikyti atskiru nusikaltimu.

2812. Nors Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o prokuroro 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei teismai, nei prokuroras neskyrė dėmesio kaltės formai nustatyti abiejose bylose, todėl neaišku, kodėl veikų kvalifikacija skiriasi, nors veikos yra iš esmės analogiškos ir padarytos panašiu būdu ir laiku. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas visus buhalterinės apskaitos pažeidimus, kurie konstatuoti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu ir prokuroro 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimu, laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu.

2913. Kartu pažymėtina, kad kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina galimybės tokioje situacijoje sujungti kelis teismo sprendimus ar naikinti prokuroro nutarimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (patvirtintą teismo nutartimi), be to, turint omenyje, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra asmens išteisinimas, nes sprendime konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas, o baudžiamoji atsakomybė tik pakeičiama kitos rūšies poveikio priemonėmis, spręstina, kad V. K. 2008 m. ir galimai 2009 m. sausio mėn. padaryti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai buvo teisėsaugos institucijų įvertinti ir V. K. už tuo laikotarpiu padarytas veikas buvo taikytos BK numatytos sankcijos (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-696/2017). Todėl, vadovaudamasi pirmiau išdėstytais motyvais ir remdamasi BK 2 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija nutaria, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalys dėl V. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra naikintinos.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

31Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir bylą dėl šios dalies nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

32Kitas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis palikti galioti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Pakeista Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio... 6. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio... 7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti G. N. ir A. N.,... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 9. 1. V. K. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB... 10. 2. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Žičkus kasaciniu... 11. 2.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai V. K. nuteisė pagal BK 223 straipsnio 1... 12. 2.2. Kasatoriai teigia, kad apeliaciniame skunde buvo argumentuojama, jog... 13. 2.3. Kasatoriai nurodo ir tai, kad teismai skundžiamus nuosprendžius grindė... 14. 2.4. Kasatoriai taip pat teigia, kad nėra pagrįsta veikos trukmė (nuo 2008... 15. 2.5. Be to, pasak kasatorių, teismai nesiaiškino V. K. inkriminuotos... 16. 2.6. Kasatoriai taip pat teigia, kad V. K. UAB „A.“ vadovu nuo 2007 m.... 17. 2.7. Kita vertus, byloje nustatyta, kad UAB „A.“ apskaitą 2007 m.... 18. 3. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Žičkaus kasacinis skundas... 19. Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 6 dalies taikymo... 20. 4. BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) 1 dalis nustato... 21. 5. BK 222 ir 223 straipsniuose nurodyti nusikaltimai paprastai turi tęstinį... 22. 6. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K.... 23. 7. Kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 40-9-084-10 V. K. buvo įtariamas pagal BK... 24. 8. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K. buvo... 25. 9. Taigi V. K. padarytos veikos, dėl kurių jis buvo kaltinamas ikiteisminiame... 26. 10. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu... 27. 11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m.... 28. 12. Nors Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu V. K.... 29. 13. Kartu pažymėtina, kad kadangi Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir... 32. Kitas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir...