Byla I-199-142/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui S. S.,

4atsakovo atstovams Kastyčiui Lubiui ir Aldonai Majienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Simtaksa ir ko“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Simtaksa ir ko“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Respublikinei taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinei sąjungai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas UAB „Simtaksa ir ko“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 135 013,61 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

9Skunde paaiškino (b. l. 3-6, t. I), kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. A51-5544-(1.9.-EUD-2) „Dėl licencijos ir licencijų kortelių sustabdymo“ UAB „Simtaksa ir ko“ licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi Nr. 000303 buvo sustabdyta 3 mėnesių laikotarpiui, bendrovė įpareigota licenciją ir licencijų korteles grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Tai buvo padaryta 2006 m. gegužės 10 d., 2006 m. gegužės 12 d. ir 2006 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. A51-5544-(1.9.-EUD-2) ir grąžino klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2007 m. kovo 6 d. jį peržiūrėjus apeliacine tvarka. UAB „Simtaksa ir ko“ nurodė, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėto akto patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

10Licencijos galiojimo sustabdymas lėmė visišką bendrovės ūkinės veiklos sustabdymą. Dėl atsakovo priimto sprendimo be darbo liko visi pareiškėjo darbuotojai (vairuotojai, buhalterė, direktorius), užtikrinantys ne tik savo, bet ir šeimos narių, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų, pragyvenimą. Atsakovas yra valstybės valdžios institucija. Jo atsakomybė kyla iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Dėl žalos atsiradimo UAB „Simtaksa ir ko“ paaiškino, kad 2006 metų sausio-balandžio mėnesiais gavo 19 883,22 Lt pajamų, t. y. vidutiniškai per mėnesį uždirbo po 4 970,81 Lt. Jos licencija buvo sustabdyta 3 mėnesiams. Per šį laikotarpį negautos pajamos sudaro 14 912,43 Lt. Licencija įmonei grąžinta 2008 m. rugpjūčio 19 d. Per 27 mėnesius (nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki šiol) pareiškėjo negautos pajamos siekia 135 013,61 Lt, o įmonės vadovo S. S. – 17 726,32 Lt.

11Dėl neturtinės žalos pareiškėjas nurodė, kad visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos žinios apie licencijos sustabdymą pakenkė jo geram vardui, teigiamam juridinio asmens vertinimui. Rėmėsi CK 6.250 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-816/2002. Nors licencija buvo sustabdyta trijų mėnesių laikui, bet teisminis procesas užtruko beveik metus – iki 2007 m. kovo 6 d. Galutinis atsakovo atsakymas, užbaigiantis ginčo procedūrą, buvo gautas tik 2007 m. birželio 14 d. Visą šį laiką bendrovė negalėjo vykdyti veiklos, nes nebuvo išspręstas licencijos sustabdymo klausimas. Formaliai darbuotojai ilgiau nei metus buvo neapmokamose atostogose, o realiai dauguma jų įsidarbino kitose įmonėse. Remiantis informacija, paskelbta leidinyje „Informaciniai pranešimai“, įrašus apie pareiškėjo rizikingumą savo duomenų bazėje padarė internetinio įmonių katalogo „Visa Lietuva“ rengėjai. Be to, po licencijos sustabdymo UAB „Simtaksa ir ko“, kaip turinti blogą reputaciją, „nuskambėjo“ kitose žiniasklaidos priemonėse: interneto dienraštyje „Bernardinai.lt“ 2006 m. balandžio 14 d. straipsnyje „Vilniaus valdžia užsimojo prieš taksi įmones, kuriose dirba kvalifikacijos atestatų neturintys vairuotojai“ bei dienraščio „Lietuvos rytas“ priedo „Sostinė“ 2006 m. balandžio 14 d. straipsnyje „Miesto valdininkai pakėlė ranką prieš taksistus“. Dėl paskleistų žinių apie licencijos sustabdymą pareiškėjas neteko klientų, todėl patyrė finansinių nuostolių, apie bendrovę, jos savininkus ir darbuotojus buvo sudarytas neigiamas įvaizdis. Pažymėjo, jog tuo atveju, kai žinios paskleistos apie juridinį asmenį per visuomenės informavimo priemones, įstatymas nereikalauja nustatyti fakto, jog žinios žemina juridinio asmens gerą vardą. Neigiamas požiūris visuomenėje ir verslo aplinkoje apie UAB „Simtaksa ir ko“ turėjo tiesioginę įtaką kitos bendrovės – UAB „Simtaksa“, kurios direktoriumi yra pareiškėjo bendrovės savininkas S. S., geram vardui. Šias bendroves vienija pagrindinis pavadinimo žodis, todėl mažai tikėtina, kad protingas ir apdairus žmogus, turėdamas neigiamos informacijos apie vieną iš bendrovių, kreipsis paslaugos į kitą. Tokiu būdu neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė žalą ne tik pareiškėjui, bet ir trečiajam asmeniui UAB „Simtaksa“.

12Pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 23 d. posėdyje, teisminių ginčų metu, pareiškėjo atstovas priteistinų sumų dydį mažino perpus – prašė priteisti 77 000 Lt turtinės ir 250 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 6-8, t. III).

13Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsiliepimuose į skundą (b. l. 143-148, t. I; b. l. 47-49, t. II) paaiškino, kad pareiškėjo skaičiavimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Pareiškėjas prašo priteisti ne tiesioginius nuostolius, bet negautas pajamas. Remiantis CK 6.249 straipsniu, pareiškėjas turi įrodyti nuostolių atsiradimą, t. y. privalo pagrįsti, kad negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. Turi būti skaičiuojamas negautas pelnas. Tai reiškia, kad skaičiuojant būtina atmesti išlaidas, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. UAB „Simtaksa ir ko“ neįrodė žalos fakto, pasireiškusio negautomis pajamomis. Atsakovas pažymėjo, kad beveik visos transporto priemonės buvo perkeltos dirbti į kitą įmonę – UAB „Simtaksa“, kurios vadovas yra tas pats asmuo. Todėl skunde nurodytos žalos (negautų pajamų) dėl licencijos sustabdymo trijų mėnesių laikotarpiui pareiškėjas nepatyrė. Licencijos sustabdymo terminas buvo naikinamasis. Dėl licencijos Nr. 000303 grąžinimo bendrovė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesikreipė iki 2008 m. rugpjūčio 19 d., nepateikė prašymų licencijos kortelių išdavimui. Todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo už 27 mėnesius, be pagrindo remiasi teismo procesais, kurie truko iki 2007 m. kovo 6 d. Jau nuo 2006 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas turėjo teisę susigrąžinti licenciją. Dėl licencijos Nr. 000303 galiojimo sustabdymo atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo vairuotojas T. B. (T. B.) laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. kovo 24 d. teikė taksi paslaugas neturėdamas nustatytos formos atestavimo liudijimo. Nors 2006 m. kovo 24 d. jis gavo atestavimo liudijimą, tačiau apie tai savivaldybės administracija nebuvo informuota. 2006 m. gegužės 10 d. lydraščiu grąžindama licenciją, UAB „Simtaksa ir ko“ nepateikė įrodymų, kad T. B. turi nurodytą vairuotojo atestavimo liudijimą, todėl pagrindas stabdyti licenciją išnyko. Pareiškėjas, atsakovo manymu, susiklosčiusiomis aplinkybėmis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Tai ir lėmė žalos atsiradimą. Rėmėsi CK 6.282 straipsniu, LVAT 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R(84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principu, kuris nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis, asmuo prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti. Dėl neturtinės žalos atsakovas pažymėjo, kad savaime vien neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį privalo įrodyti pareiškėjas, turi būti nustatyti ne tik neteisėti valdžios institucijų veiksmai, bet ir jų kaltė. Pareiškėjas nenurodė kokią konkrečią neturtinę žalą pats (bet ne darbuotojai) patyrė. Atsakovas neigė, jog yra atsakingas už visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją. Taip pat niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl negatyvaus visuomenės požiūrio į UAB „Simtaksa“. Ši bendrovė dėl žalos atlyginimo nesikreipė.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Respublikinė taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinė sąjunga atsiliepime palaikė pareiškėjo skundą (b. l. 161-162, t. I). Paaiškino, kad keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugų teikimas yra specifinė paslaugų sritis. Šias paslaugas galima teikti tik turint įstatymų nustatyta tvarka išduotą keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi licenciją bei licencijų korteles. Pareiškėjo įmonėje taksi paslaugas vairuotojai teikia nuosavais automobiliais, su jais yra sudaromos nuomos sutartys (5 metams). Licencijos sustabdymo laikotarpiu taksi paslaugas teikiančios įmonės veikla visiškai sustabdoma, įmonė negauna jokių pajamų. Sustabdžius licenciją, darbuotojai buvo priversti keisti taksi paslaugų įmonę, kadangi pareiškėjas negavo pajamų darbo užmokesčiui mokėti. Be to, taksi vairuotojai privalėjo gauti naują automobilio techninį pasą, atlikti skaitliukų patikrą, pakeisti automobilio bei taksi plafono apipavidalinimą, sudaryti naujas nuomos sutartis. Neteisingos informacijos apie pareiškėją paviešinimas turėjo įtakos įmonės geram vardui, teikiamų paslaugų vertinimui tarp klientų, kuo įmonei buvo padaryta ir neturtinė žala.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – iš Vilniaus miesto savivaldybės UAB „Simtaksa ir ko“ naudai priteisė 367,93 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 148-155, t. III).

18Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 6.246, 6.248, 6.249, 6.250, 6.253 ir 6.271 straipsniu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. A51-5544-(1.9.-EUD-2) kaip neteisėtą ir nepagrįstą, todėl nėra jokio pagrindo kvestionuoti fakto, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė neteisėtą administracinį aktą. Nepaisant to, kiek laiko truko teisminis ginčas dėl atsakovo priimto sprendimo teisėtumo, pats administracinis aktas nustatė, kad licencija vežti keleivius pareiškėjui sustabdoma 3 mėnesių laikotarpiui. 2006 m. gegužės 19 d. leidinyje „Informaciniai pranešimai“ Nr. 37 buvo paskelbta, kad įmonei licencija sustabdyta nuo 2006 m. gegužės 10 d. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. Taigi pareiškėjui buvo žinomas konkretus licencijos sustabdymo periodas. Tačiau nei praėjus trims mėnesiams, nei po to, kai sužinojo, kad vairuotojas T. B. turėjo atestavimo liudijimą, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl licencijos galiojimo atnaujinimo. Licencijos galiojimo sustabdymo atveju nėra numatyta jokia nauja licencijos išdavimo tvarka, kas reiškia, kad pareiškėjas turėjo galimybę 2006 m. rugpjūčio 10 d. reikalauti grąžinti jam sustabdytą licenciją ar paprasčiausiai atsiimti licenciją ir galėjo tęsti savo licencijuojamą veiklą, tačiau to nepadarė. Pagal Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 (2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 994 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 40 punktą, licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai pašalinamos priežastys ir pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas jų galiojimas. Licencijos ar licencijos kortelės galiojimo sustabdymo laikotarpį nustato jas išdavusios institucijos. Terminas skaičiuojamas nuo licencijos ar licencijos kortelės grąžinimo dienos. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad savivaldybės administracija galėjo atnaujinti licencijos galiojimą susipažinusi su įrodymais, jog vairuotojas T. B. gavo atestavimo liudijimą 2006 m. vasario 24 d. Nors pareiškėjas 2006 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į savivaldybės administraciją (administracinė byla Nr. I-3087-20/2006, l. 55), tačiau šiuo raštu klaidino atsakovą nurodydamas, kad T. B. bandė laikyti egzaminus, turėjo tai patvirtinantį dokumentą, todėl jam buvo leista dirbti. Tuo metu vairuotojas T. B. jau turėjo atestavimo liudijimą ir apie tai pranešti privalėjo pats pareiškėjas (Atestavimo liudijimas Nr. T-06/1496, administracinė byla Nr. I-3087-20/2006, l. 38). Pats pareiškėjas šį atestavimo liudijimą teismui pateikė 2006 m. balandžio 25 d. Kaip matyti iš Atestavimo liudijimo turinio, jį išdavė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o ne koks nors savivaldybės administracijos padalinys, todėl nepateikus šio dokumento, administracija negalėjo žinoti apie jo egzistavimą. Teismas padarė išvadą, kad už pasekmes, atsiradusias po 2006 m. rugpjūčio 10 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti atsakinga. Licencijos grąžinimo realus terminas nusikėlė ne dėl savivaldybės administracijos kaltės. Juo labiau, žalos atsiradimo periodo negalima sieti su teisminiu ginčo nagrinėjimu, o taip pat su tuo, kad tik pasibaigus teisminiams ginčams ir tai ne iš karto, pareiškėjas ėmėsi priemonių susigrąžinti licenciją. Taip pat negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris susijęs su pareiškėjo atstovo (direktoriaus) prarastu atlyginimu už šį laikotarpį, kadangi nagrinėjama byla yra dėl juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimus taip pat negali būti atsižvelgiama į kitos bendrovės – UAB „Simtaksa“ veiklą, patirtus nuostolius, ar kitas aplinkybes. Ši bendrovė yra juridinis asmuo, kuris gali ginti savo teises savarankiškai.

19Turtinės žalos nustatymui teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi paskyrė finansinę-ekonominę ekspertizę (t. III, b. l. 34-41). Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2010 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2567(09) (t. III, b. l. 127-133). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismo nuomone, tai reiškia, kad šiuo atveju negalima priteisti eksperto nurodyto negautų pajamų dydžio, neįvertinus to fakto, kad bet kuriuo atveju norint uždirbti tas pajamas, pareiškėjas turėtų ir sąnaudų, kokias turėdavo ankstesniais periodais, kai gaudavo tokias pajamas, ir kurie buvo eksperto atliktų skaičiavimų pagrindas. Taigi padaryta turtinė žala gali būti įvertinama tik apskaičiavus tai, kokį pelną pareiškėjas gautų už trijų mėnesių laikotarpį, jeigu jo licencijos galiojimas nebūtų sustabdytas. Nuo šio pelno dar turėtų būti mokami mokesčiai, tačiau ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio reikalavimais šio mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, todėl trijų mėnesių laikotarpiu mokesčiai negali būti apskaičiuoti. Todėl padarė išvadą, kad licencijos galiojimo sustabdymu 2006 metais trims mėnesiams realiai pareiškėjui buvo padaryta 367,93 Lt turtinė žala. Kadangi šiuo atveju yra visos materialinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai (savivaldybės administracijos kaip institucijos), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, o savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės laipsnio klausimas nėra reikšmingas, nes yra konstatuota, kad savivaldybės administracija pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtą aktą, nustatyto dydžio turtinė žala pareiškėjui priteistina iš savivaldybės biudžeto (CK 6.271 str. 1 d.).

20Teismas pripažino, kad paskelbimas leidinyje „Informaciniai pranešimai“ apie tai, kad UAB „Simtaksa ir ko“ trims mėnesiams sustabdyta licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, turėjo pabloginti bendrovės dalykinę reputaciją. Tačiau pareiškėjas neįrodė, kad būtent dėl to neteko klientų. Taip pat nepateikta įrodymų, kad dėl viešo paskelbimo atsirado neigiamas požiūris į pareiškėją jo verslo aplinkoje. Taigi pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis negali būti priteisiamas. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi teismas atsižvelgė į tai, kad jokios informacijos viešo paskelbimo neigiamos pasekmės nėra nustatytos, savivaldybės administracijos kaltė yra tik dalinė, kadangi pats pareiškėjas nesiėmė priemonių sumažinti turtinės žalos dydį, t. y. laiku pranešti, kad nėra priežasties stabdyti licencijos galiojimą, todėl neturtinę žalą įvertino 1 000 Lt suma.

21III.

22Pareiškėjas UAB „Simtaksa ir ko“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23Apeliacinį skundą (b. l. 166-170, t. III) grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir savo skundą pirmosios instancijos teismui bei papildomai nurodo šiuos motyvus:

241.

252006 m. balandžio 5 d. rašte Nr. A51-5544-(1.9.-EUD-2) nebuvo išaiškinta, kad UAB „Simtaksa ir ko“ turi teisę šį sprendimą skųsti arba gali negrąžinti atsakovui licencijos kortelių. Pareiškėjas 2006 m. balandžio 11 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriui reikalavimą atšaukti licencijos sustabdymą, nes T. B. išlaikė kvalifikacijos egzaminą. Taigi jau po šešių dienų atsakovas žinojo, kad išnyko pagrindas licencijai sustabdyti.

262.

27Licencijos sustabdymas turi būti vertinamas kaip administracinė nuobauda. Teismas, spręsdamas, kad galimas turtinės žalos atlyginimo klausimas apima tik tris mėnesius, nepasisakė dėl skirtos nuobaudos įsigaliojimo ir viešojo administravimo subjekto nustatytų procedūrų. Bet kokia nuobauda turi būti pagrįsta ir racionali. Bendrovei ginant savo pažeistas teises teisme, licencija nebuvo grąžinta, o nuobauda – sustabdyta.

283.

29Nei Taisyklės, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 1-656 „Dėl licencijuojamos kelių transporto vežėjų veiklos reglamentavimo Vilniaus mieste“ nėra numatyta išskirtinė skundo dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo pateikimo tvarka.

304.

31Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyrius 2007 m. birželio 14 d. raštu Nr. A51-11145 (1.9-EUD-2) formaliai pranešė, kad licencijos sustabdymo laikotarpis yra nuo 2006 m. gegužės 10 d. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d.

325.

33Atsakovo neteisėti veiksmai paralyžavo pareiškėjo veiklą. Jo negautos pajamos sietinos su ūkinės veiklos rezultatu ta apimtimi, kokia nurodyta ekspertizės akte.

346.

35Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 39 straipsnis. Nepagrįstas licencijos sustabdymas, vieša informacija apie teisės pažeidimus, darbuotojų perėjimas į kitas konkuruojančias bendroves, be jokios abejonės kompromitavo pareiškėją kaip ūkio subjektą, turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai.

36Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

37Apeliacinis skundas (b. l. 157-162, t. III) grindžiamas šiais argumentais:

381.

39Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.).

402.

41Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2007, 3K-3-1037/2001, 3K-3-184/2001 ir 3K-3-600/2002. Paaiškina, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas, o negautos pajamos – žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės realizavimui, papildomas rezultatas. UAB „Simtaksa ir ko“ prašė teismą priteisti ne tiesioginius nuostolius, bet negautas pajamas. Pareiškėjas turi įrodyti nuostolių atsiradimą, t. y. negautų pajamų realumą. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, todėl jas apskaičiuojant turi būti atmetamos išlaidos (mokesčiai ir pan.). Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė žalos fakto, pasireiškusio negautomis pajamomis, nepateikė jį patvirtinančių buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, todėl teismas nepagrįstai priteisė 367,93 Lt turtinės žalos atlyginimą.

423.

43Grąžinus licencijos korteles, pareiškėjo transporto priemonėms buvo išduotos naujos licencijos kortelės ir automobiliai perkelti dirbti į UAB „Simtaksa“. Taigi licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu UAB „Simtaksa ir ko“ nepatyrė žalos, į bylą nepateikė jos paskaičiavimų. Netiesioginių nuostolių atsiradimą lėmė ne atsakovo veiksmai, bet netinkamas UAB „Simtaksa ir ko“ elgesys.

444.

45Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nustatyti ne tik neteisėti valdžios institucijų veiksmai, bet ir kaltė (Viešojo administravimo įstatymo 42 str., CK 6.250 str. 2 d.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių UAB „Simtaksa ir ko“ dalykinės reputacijos pablogėjimą.

465.

47Licencija buvo sustabdyta tik trims mėnesiams, o pareiškėjas ją susigrąžino po dvejų metų. Tai liudija, jog bendrovė visą šį laiką neketino vykdyti ūkinės veiklos.

486.

49Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvai, kokiais kriterijais remiantis sprendžiama, kad buvo padaryta neturtinė žala, ir kiek ji įvertinama. Vilniaus apygardos administracinis teismas šių reikalavimų nepaisė.

50Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti (b. l. 176-180, t. III).

51Atsakovas paaiškina, kad licencijos grąžinimo laikas nusikėlė ne dėl jo kaltės. 2006 m. balandžio 5 d. raštu Nr. A51-5544-(1.9.-EUD-2) buvo nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus (2006 m. rugpjūčio 10 d.), nustojo galioti sprendimas sustabdyti licenciją. Tarp pareiškėjo nurodomos turtinės žalos ir šio sprendimo nėra priežastinio ryšio. Be to, neteisėtų veiksmų atlikimas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Neturtinę žalą (visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas) ir jos dydį turi įrodyti pareiškėjas. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad dėl informacijos viešo paskelbimo atsirado neigiamas požiūris į UAB „Simtaksa ir ko“ jos verslo aplinkoje. Teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (1 000 Lt) yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

55Byloje sprendžiama dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią UAB „Simtaksa ir ko“ sieja su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. A51-5544-(1.9.-EUD-2) (toliau – ir Sprendimas) trims mėnesiams sustabdyti jai išduotą licenciją vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi Nr. 000303.

56Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas esant visumai viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtiems veiksmams, žalos pareiškėjui padarymo faktui ir priežastiniam ryšiui tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios atsakomybės sąlygų, turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį valstybei ar savivaldybei nekyla. Remiantis CK 6.271 straipsnio 3 dalimi, valstybės (savivaldybės) valdžios institucijų aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

57Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3087-20/2006 konstatavo, kad Sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų, visapusišką ir pilnutinį visų aplinkybių įvertinimą, todėl Sprendimą panaikino ir grąžino klausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 6 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą nepakeistą. Taigi savivaldybės vykdomosios institucijos aktas, iš kurio kildinama žala, yra nuginčytas ABTĮ nustatyta tvarka.

58Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl neteisėto administracinio akto priėmimo pareiškėjo teisė vykdyti licencijuojamą veiklą buvo suspenduota trims mėnesiams, todėl būtent šiuo laikotarpiu jis patyrė neigiamas pasekmes. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad licencija pareiškėjui grąžinta 2008 m. rugpjūčio 19 d., kadangi pati UAB „Simtaksa ir ko“ delsė dėl to išreikšti savo valią. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik UAB „Simtaksa ir ko“, veikti kitų fizinių ar/ir juridinių asmenų vardu ji nėra įgaliota. Todėl skundo argumentai, susiję su UAB „Simtaksa ir ko“ darbuotojų bei UAB „Simtaksa“ interesų pažeidimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

59Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011, pateiktu išaiškinimu, negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Tai – pinigų suma, kuri lieka įmonei kaip uždarbis, t. y. kaip dėl įmonės ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė. Todėl nagrinėdamas reikalavimą priteisti negautas pajamas, teismas turi įvertinti įrodymus, kuriais šalis įrodinėja gautas pajamas dirbant įprastinėmis sąlygomis, tų pajamų struktūrą – kaip dėl ekonominės veiklos sukurtą pridėtinę vertę, kuri nustatoma iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Negautos pajamos apskaičiuojamos vidutinę sukuriamą pridėtinę vertę laikotarpiu, kai buvo dirbta įprastinėmis sąlygomis, padauginus iš dienų, kai veikla buvo sutrikdyta dėl kitos sutarties šalies neteistų veiksmų (neveikimo), skaičiaus. Taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, kad nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas) negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1 str. 1 d.). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka.

60Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatydamas laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės 10 d. iki 2006 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Simtaksa ir ko“ prarastų pajamų dydį, taikė tinkamą metodą, t. y. iš eksperto apskaičiuotų tikėtinų šio laikotarpio pareiškėjo įplaukų (12 247,92 Lt) atėmė išvengtas sąnaudas (11 879,99 Lt) (b. l. 127-133, t. III). Gautas 367,93 Lt skirtumas teisingai kvalifikuotas kaip pareiškėjo patirta turtinė žala, atsiradusi dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtu sprendimu sąlygotos prastovos, todėl šią sumą atsakovas įpareigotinas kompensuoti.

61Skunde pirmosios instancijos teismui UAB „Simtaksa ir ko“ taip pat paaiškino, kad viešas Sprendimo paskelbimas leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ jai sukėlė neigiamus neturtinio pobūdžio padarinius, t. y. sumenkino jos dalykinę reputaciją ir prestižą keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi rinkoje.

62Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui sukeltas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę bei kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

63Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo paaiškinimus. Vien tik UAB „Simtaksa ir ko“ atstovo teiginių apie bendrovei padarytą skriaudą nepakanka, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo keistina.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

65Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simtaksa ir ko“ apeliacinį skundą atmesti.

66Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

67Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Simtaksa ir ko“ naudai priteistas 1 000 litų neturtinės žalos atlyginimas, panaikinti ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

68Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

69Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui S. S.,... 4. atsakovo atstovams Kastyčiui Lubiui ir Aldonai Majienei,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas UAB „Simtaksa ir ko“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į... 9. Skunde paaiškino (b. l. 3-6, t. I), kad Vilniaus miesto savivaldybės... 10. Licencijos galiojimo sustabdymas lėmė visišką bendrovės ūkinės veiklos... 11. Dėl neturtinės žalos pareiškėjas nurodė, kad visuomenės informavimo... 12. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 23 d. posėdyje, teisminių... 13. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybės... 14. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 143-148, t. I; b. l. 47-49, t. II) paaiškino,... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Respublikinė taksi ir mažųjų autobusų... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 18. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 6.246, 6.248,... 19. Turtinės žalos nustatymui teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi paskyrė... 20. Teismas pripažino, kad paskelbimas leidinyje „Informaciniai pranešimai“... 21. III.... 22. Pareiškėjas UAB „Simtaksa ir ko“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 23. Apeliacinį skundą (b. l. 166-170, t. III) grindžia iš esmės tais pačiais... 24. 1.... 25. 2006 m. balandžio 5 d. rašte Nr. A51-5544-(1.9.-EUD-2) nebuvo išaiškinta,... 26. 2.... 27. Licencijos sustabdymas turi būti vertinamas kaip administracinė nuobauda.... 28. 3.... 29. Nei Taisyklės, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 19 d.... 30. 4.... 31. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, Vilniaus miesto savivaldybės... 32. 5.... 33. Atsakovo neteisėti veiksmai paralyžavo pareiškėjo veiklą. Jo negautos... 34. 6.... 35. Neturtinės žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais... 36. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto... 37. Apeliacinis skundas (b. l. 157-162, t. III) grindžiamas šiais argumentais:... 38. 1.... 39. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino įrodymus,... 40. 2.... 41. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr.... 42. 3.... 43. Grąžinus licencijos korteles, pareiškėjo transporto priemonėms buvo... 44. 4.... 45. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nustatyti... 46. 5.... 47. Licencija buvo sustabdyta tik trims mėnesiams, o pareiškėjas ją... 48. 6.... 49. Kiekvienu atveju teismo sprendime turi būti pateikti motyvai, kokiais... 50. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti... 51. Atsakovas paaiškina, kad licencijos grąžinimo laikas nusikėlė ne dėl jo... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 55. Byloje sprendžiama dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę... 56. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas esant visumai... 57. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendime... 58. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad dėl neteisėto... 59. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto... 60. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja,... 61. Skunde pirmosios instancijos teismui UAB „Simtaksa ir ko“ taip pat... 62. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui... 63. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jokių... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 65. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simtaksa ir ko“ apeliacinį... 66. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto... 67. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą... 68. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d.... 69. Nutartis neskundžiama....