Byla 3K-3-469/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė A. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės po 3414,76 Lt turtinės žalos ir po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimu panaikino Kauno miesto valdybos 2000 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 646 rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo nuspręsta patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis – 807 kv. m ir 40 kv. m servituto kelias į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 02-01-5867 dėl 807 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo A. Š. ir 42 kv. m servituto kelio nustatymo per (duomenys neskelbtini) esantį sklypą iki sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2000 m. rugpjūčio 7 d. sutartį Nr. P19/2000-0939 dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise, sudarytą Kauno apskrities viršininko ir A. Š.; pritaikė abišalę restituciją: panaikino 807 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją A. Š. vardu, įpareigojo A. Š. grąžinti šį sklypą valstybei, įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti A. Š. 119,69 Lt; priteisė iš A. Š. 850,49 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė pažymėjo, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, jog Kauno apskrities viršininkas, parduodamas A. Š. trečiojo asmens naudojamą kelią į savo namų valdą, pažeidė įstatymus. Ieškovės teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (Kauno miesto savivaldybė patvirtino neteisėtą detalųjį planą ir teismo sprendimu toks Kauno miesto valdybos detaliojo plano patvirtinimas panaikintas) Kauno apskrities viršininko administracijos neteisėto servituto nustatymo ir neteisėto žemės sklypo pardavimo ji patyrė 6828,10 Lt turtinę žalą, kurią sudaro Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimu iš jos priteistos 850,49 Lt bylinėjimosi išlaidos, 466,67 Lt vykdymo išlaidos, 4100 Lt išlaidos už advokato pagalbą teisme, 450 Lt detaliojo plano parengimo išlaidos, 120 Lt sklypo matavimo išlaidos, 270,94 Lt už žemės pirkimo sutarties įregistravimą VĮ Registrų centre, 570 Lt būsimos išlaidos už naujo detaliojo plano rengimą bei sklypo matavimą. Ieškovė teigė, kad ji patyrė ir 10 000 Lt neturtinę žalą, kuri turi būti priteista iš atsakovų lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad dėl ilgo teismo proceso ir priimtų sprendimų ji patyrė dvasinių išgyvenimų, galutinai pašlijo sveikata, dėl neigiamo jos asmens įvertinimo teismo procese patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų išnyko bendravimo galimybės su kaimynais, be to, ji negali laisvai disponuoti savo nuosavybe (namu) be žemės, nes po restitucijos taikymo jos namų valda (žemės sklypas) vėl priklauso valstybei. Ieškovės teigimu, dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ji patyrė nepatogumų, pablogėjo jos reputacija, nes aplinkiniai savo pažeistas teises pirmiausia siejo su jos veiksmais.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004, nustatė, kad, rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, buvo pažeisti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai, buvo pažeistos M. K. ir S. G. teisės, detalusis planas buvo patvirtintas pažeidžiant planavimo procesą ir procedūras, dėl to buvo priimti neteisėti valstybės institucijų teisės aktai dėl servituto nustatymo, žemės sklypo pardavimo. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje civilinėje byloje teismai nepripažino A. Š. sąžininga įgijėja, nes ji žinojo, kad reiškia pretenzijas į žemės sklypą, kuriuo niekuomet nesinaudojo, pati sutiko, kad tą žemės sklypo dalį įsigytų M. K., jos rengtuose dokumentuose yra suklastotas M. K. parašas, S. G. nebuvo tinkamai išaiškinta apie servitutą ir ši, sutikdama su servituto nustatymu, esmingai suklydo. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek ir Kauno miesto valdybos bei Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai buvo neteisėti, susiję vieni su kitais ir šių veiksmų visuma lėmė neteisėtų aktų priėmimą: Kauno miesto valdyba ir Kauno apskrities viršininko administracija nesielgė taip, kaip pagal įstatymą turėjo elgtis, neatliko veiksmų, nustatytų įstatymuose, dėl to jų priimti sprendimai ir buvo panaikinti, o ieškovė pažeidė reikalavimą elgtis sąžiningai, piktnaudžiavo jai suteikta teise. Teismas nustatė aplinkybes, kurios galėtų būti priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, jeigu jie būtų įrodyti. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos kaltė reiškėsi neveikimu, o ieškovės kaltė – tyčia, nes nustatytas parašo klastojimas, nesąžiningas ieškovės siekimas įgyti nuosavybėn žemės sklypą, kuris jai niekada nepriklausė, bei neteisėtai nustatyto servituto sąskaita pasididinti savo žemės sklypo plotą, netinkamai išaiškinant S. G. apie servitutą. Teismas sprendė, kad žala nepriteistina, nes abi šalys veikė neteisėtai ir yra vienodai kaltos. Teismas taip pat pažymėjo, kad išlaidų advokato pagalbai ieškovė galėjo išvengti, ankstesnėje byloje ieškovės turėtų išlaidų klausimas išspręstas toje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o būsimos išlaidos yra neįrodytos. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat į ieškovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad neturtinė žala nepriteistina.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 8 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad ieškovė pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį (1997 m. birželio 26 d. redakcija) ir 16 straipsnio 2 punktą (1995 m. gruodžio 12 d. redakcija) buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano organizatorė. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimu nustatyta, kad ieškovė iki plano parengimo nebuvo sklypo dalies, plane pažymėtos raide „C“, teisėta naudotoja, o detaliajame plane numatytas servituto kelias buvo Valkininkų gatvės užsukimas į kitą sklypą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004, konstatavo, kad A. Š. nėra sąžininga įgijėja, nes pati žinojo, jog pretenduoja į žemės sklypą, kuriuo niekuomet nesinaudojo. Kolegija pažymėjo, kad nurodytoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kurių iš naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kolegija nurodė, kad detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintos Detaliųjų planų taisyklės, kurių 59 punkte nustatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą, privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo, tvirtinimo bei įregistravimo tvarkos. Kolegija pripažino, kad Kauno miesto savivaldybė neteisėtai patvirtino detalųjį planą, tačiau, kolegijos vertinimu, šis veiksmas yra ieškovės, kaip planavimo organizatorės, neteisėtų veiksmų, siekiant be teisėto pagrindo įsigyti dalį žemės sklypo, pasekmė. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, kolegija sprendė, kad yra CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytos sąlygos netaikyti civilinės atsakomybės ir kad atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovei jos turėtų ir būsimų išlaidų, susijusių su žemės sklypo privatizavimu, taip pat neturtinės žalos. Kolegija konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004, o ieškovė, prašydama priteisti šias išlaidas iš atsakovų, iš esmės prašo pakeisti teismo sprendimą, priimtą kitoje byloje. Kolegijos vertinimu, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 CK 6.249 straipsnio prasme negali būti laikomos žala; ta aplinkybė, jog ieškovė detaliojo plano rengimo metu veikė per atstovą, taip pat nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, nes atstovaujamojo vardu atlikti veiksmai, kuriuos atliko atstovas, yra privalomi atstovaujamajam.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybės, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių atsiradusius teisinius santykius ir neteisingai aiškino bei taikė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis, nepagrįstai padarydamas išvadą, jog yra sąlygos netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, nors, kasatorės teigimu, visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250, 6.271 straipsniai) byloje yra nustatytos ir nėra pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės. Anot kasatorės, nurodydami, kad nukentėjusiojo veiksmai yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės atsakovams, teismai klaidingai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės neteisėtas detaliojo plano patvirtinimas buvo tik ieškovės, kaip detaliojo plano organizatorės, neteisėtų veiksmų pasekmė, t. y. teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį ir neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės neteisėto akto priėmimo. Be to, teismas visiškai neatskleidė, dėl kokių priežasčių netaikytina civilinė atsakomybė Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, ir kiek tai siejama su ieškovės veiksmais. Kasatorės teigimu, teismas nenurodė įrodymų ir nepateikė teisinių argumentų, kuriais grindžia savo išvadas, taip pažeidė proceso teisės normas (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 2.1 ir 10 punktus.

112. Atsakovų pareiga atlyginti žalą kyla iš deliktinės atsakomybės, todėl teismai turėjo vadovautis, bet nesivadovavo CK 6.263, 6.271, 6.273 straipsniais, galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu. Kasatorė pažymi, kad pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006). Kasatorė nurodo, kad šioje byloje valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas buvo nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 teismams panaikinus atsakovų neteisėtai priimtus aktus, todėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas ir kaltė preziumuojami. Kasatorės teigimu, pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovams atsirado, jiems neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, t. y. tinkamos kontrolės (neteisėtas neveikimas), taip pat atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, t. y. priėmus neteisėtus aktus (neteisėtas veikimas), taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai administravimo srityje.

123. Kasatorės nuomone, teismai neteisingai aiškindami CK 6.253 straipsnio 5 dalį, nedetalizavo, koks kasatorės elgesys jai padarė žalos. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.248 straipsnį ir klaidingai konstatavo, kad ieškovės kaltė reiškėsi tyčia, o atsakovų veiksmai – neveikimu. Be to, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos taisyklės, kad kaltė civilinėje atsakomybėje reiškiasi tyčia ar neatsargumu, o šis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą (CK 6.248 straipsnis). Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005). Kasaciniame skunde pažymima, kad byloje nenustatyta, jog kasatorė siekė padaryti sau žalos, todėl jos veiksmų negalima kvalifikuoti kaip tyčinių, o kasatorės kaltė suklastojus parašą žemės sklypo ribų nustatymo akte neįrodyta. Dėl tinkamo servituto esmės neišaiškinimo S. G. kasatorės veiksmų taip pat negalima laikyti tyčiniais, nes S. G. planą pasirašė ir tik vėliau teisme paaiškėjo, kad ji esmingai klydo. Kasatorė nurodo, kad šioje byloje ji prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų priimant neteisėtus aktus, kurių panaikinimo pasekmes kasatorė sieja su patirtomis bylinėjimosi ir faktinėmis restitucijos vykdymo pasekmėmis, todėl šioje byloje yra kitas įrodinėjimo dalykas ir kasatorės veiksmai turi būti įvertinti tik tiek, kiek tai turėjo įtakos atsakovams priimant neteisėtus aktus. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai, pažeisdami įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182, 185 straipsniai), neanalizavo atsakovų veiksmų neteisėtumo aspektu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai veikė neteisėtai ir todėl yra vienodai kalti, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad yra tik kasatorės kaltė dėl atsakovų priimtų neteisėtų aktų. Kasatorės nuomone, abu teismai nenustatė neteisėtų jos ir atsakovo veiksmų ir kaltės santykio, masto pasekmių atžvilgiu.

134. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimo taisykles, neįvertino civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 nustatytų svarbių aplinkybių, kad: 1) ieškovė, prieš įgydama detaliojo planavimo organizatorės statusą, 1999 m. lapkričio 15 d. į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi su pareiškimu padidinti miesto žemės sklypo, esančio kitoje Valkininkų g. pusėje, sąskaita; 2) Kauno miesto savivaldybėje buvo žinoma, kad į ginčo žemės sklypą pretenduoja M. K.; 3) Kauno miesto savivaldybė kasatorės prašymo neatmetė ir neišaiškino jai, kad toks prašymas yra neteisėtas ir negali būti tenkintinas, priešingai, kasatorės pareiškimas buvo nagrinėjamas, jai buvo leista parengti detalųjį planą, kuris vėliau buvo patvirtintas. Kasatorės teigimu, teismai nepadarė teisinio tokių Kauno miesto savivaldybės veiksmų įvertinimo, nesivadovavo tuo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. redakcija) 2 straipsnio 2 dalimi. Kasatorės nuomone, įstatymo nedraudžiama piliečiams rašyti valstybės institucijoms įvairius prašymus, tačiau šių institucijų pareiga – teisingai išnagrinėti ir priimti teisingą sprendimą. Anot kasatorės, teismai ignoravo tą aplinkybę, kad kasatorę ir atsakovus siejo valdžios ir pavaldumo santykiai, kasatorė neturėjo jokių įgalinimų viešojo administravimo srityje. Kasaciniame skunde pažymima, kad kasatorės ir atsakovų skirtingas teisinis statusas, todėl atsakomybės laipsnis turėjo būti nustatomas pagal turimą teisinį statusą.

145. Teismai neįvertino ir kitos labai svarbios aplinkybės, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1053/2004 visose proceso stadijose Kauno miesto savivaldybė ir Kauno apskrities viršininko administracija laikėsi kategoriškos pozicijos, jog kasatorė turėjo teisę į jai parduotą ginčo sklypą, kad detalusis planas parengtas teisėtai, o procedūriniai plano derinimo pažeidimai yra neesminiai, taip pat kad servituto nustatymo tvarka nebuvo pažeista. Dėl to, kasatorės nuomone, jos veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip neteisėti, prisidėję prie nuostolių padidinimo, tai negali būti vertinama kaip rizikos už neteisėtus veiksmus prisiėmimas, o turi būti vertinama kaip pasitikėjimas valstybės ir savivaldybės institucijomis bei teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo principų įgyvendinimas. Kasatorės teigimu, teismai, darydami priešingas išvadas, pažeidė įrodinėjimo taisykles (CPK 177, 180, 182, 185 straipsniai), nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 14 punktu.

156. Kasatorės nuomone, teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.249, 6.247 straipsnius, todėl padarė neteisingą išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004, negali būti laikomos žala CK 6.249 straipsnio prasme. Kasatorė pažymi, kad ji neprašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, o prašo atlyginti jai tą dalį žalos, kurios atsiradimą kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų, priimant neteisėtus aktus; ji nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnio 3 dalį, atsisakydami priteisti būsimas išlaidas.

167. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp jos, kaip detaliojo plano organizatorės, padarytų detaliojo planavimo proceso ir procedūrų pažeidimų ir Kauno miesto savivaldybės neteisėto veiksmo – detaliojo plano patvirtinimo, nepagrįstai laikydamas detaliojo plano patvirtinimą kasatorės neteisėtų veiksmų pasekme. Darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1, 5, 8 dalių, pagal kurias detalieji planai tvirtinti savivaldybės tarybai teikiami nustatyta tvarka suderinti, viešai apsvarstyti, patikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijos, o savivaldybės taryba netvirtina detaliojo plano, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Kasatorės tvirtinimu, detalusis planas buvo patvirtintas ne dėl jos neteisėtų veiksmų, o dėl atsakovų tinkamo įstatymų nevykdymo, t. y. dėl netinkamos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros.

178. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ji neturi teisės priimti sprendimų viešojo administravimo srityje. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, kad valstybės tarnybos ir valdininko statusas savaime suponuoja valdininko pareigą laikytis įstatymų.

189. Kasatorės nuomone, teismai neteisingai aiškino ir nepagrįstai netaikė CK 6.271 straipsnio, nes valstybė ir savivaldybė atsako be kaltės.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsakovo nuomone, kasatorė nepagrįstai neigia teismui suteikiamą nuožiūros teisę vertinant, ar nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas yra pakankamas pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis. Nustačius, kad yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis, nelieka pagrindo taikyti CK 6.263, 6.271, 6.273 straipsnių, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio. Atsakovas teigia, kad kasatorė netinkamai aiškina CK 6.247 straipsnį, ignoruoja CPK 182 straipsnio 2 punktą. Atsiliepime nurodoma, kad, įvertinus teismų nustatytą aplinkybę, jog pati kasatorė elgėsi nesąžiningai ir suprato, kad atlieka neteisėtus veiksmus, tampa nereikšmingi kasatorės motyvai, jog savivaldybė neišaiškino kasatorei, kad jos prašymas neteisėtas ir negali būti tenkinamas, bei kad savivaldybė pažeidė viešąjį administravimą ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsakovo nuomone, teismai teisingai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, o kasatorė savo rizika sutiko su atsakovų pozicija civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004, suprasdama, kad teismų sprendimai gali ir nesutapti su atsakovų pozicija. Atsakovas teigia, kad kasatorė, bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 laikydama žala, netinkamai taiko CK 6.247, 6.249 straipsnių nuostatas. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde, teigiant apie teismų nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nenurodoma nė viena konkreti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, taip pat kaip buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

23Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimu patenkino ieškovės M. K. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. G. ieškinius ir, be kita ko, panaikino Kauno miesto valdybos 2000 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 646 rezoliucinės dalies 3 punktą, kuriuo nuspręsta patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis – 807 kv. m ir 40 kv. m servituto kelias į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. 02-01-5867 dėl 807 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo A. Š. ir 42 kv. m servituto kelio nustatymo per (duomenys neskelbtini) esantį sklypą iki sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia 2000 m. rugpjūčio 7 d. sutartį Nr. P19/2000-0939 dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo privačios nuosavybės teise, sudarytą Kauno apskrities viršininko ir A. Š.; pritaikė abišalę restituciją: panaikino 807 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją A. Š. vardu, įpareigojo A. Š. grąžinti šį sklypą valstybei, įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją grąžinti A. Š. 119,69 Lt; priteisė iš A. Š. 850,49 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad, rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, buvo pažeisti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai, taip pat M. K. ir S. G. teisės, detalusis planas buvo patvirtintas pažeidžiant planavimo procesą ir procedūras, dėl to buvo priimti neteisėti valstybės institucijų teisės aktai dėl servituto nustatymo, žemės sklypo pardavimo. Teismai nepripažino A. Š. sąžininga įgijėja, nes ji žinojo, kad reiškia pretenzijas į žemės sklypą, kuriuo niekuomet nesinaudojo, pati sutiko, kad tą žemės sklypo dalį įsigytų M. K., jos rengtuose dokumentuose yra suklastotas M. K. parašas, S. G. nebuvo tinkamai išaiškinta apie servitutą ir ji, sutikdama su servituto nustatymu, esmingai suklydo.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartį motyvavo tuo, kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas, žemės sklypo pardavimas nepažeidė ieškovės M. K. teisių ir ji neturi subjektyvios reikalavimo teisės ginčijamiems teisės aktams panaikinti. Pardavus atsakovei A. Š. trečiojo asmens S. G. neatlygintinai naudojamą kelią į jos sklypą ir nustačius 40 kv. m kelio servitutą, buvo pažeista S. G. teisė neatlygintinai naudotis keliu. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą žemė, užimta bendroms gyventojų ir kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų ir t. t.), neprivatizuojama. Kelias nuo Valkininkų gatvės į S. G. žemės sklypą negalėjo būti paskirtas ir parduotas atsakovei A. Š.. Kauno apskrities viršininkas, parduodamas atsakovei A. Š. S. G. naudojamą kelią į savo namų valdą, pažeidė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą ir Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Byloje nėra duomenų, kokio ploto keliu iki ginčijamo sandorio sudarymo naudojosi S. G., dėl to visa ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia.

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė atsakomybei už turtinę žalą atsirasti reikšmingas aplinkybes – abiejų šalių neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė A. Š. savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, todėl civilinė atsakomybė atsakovams netaikytina.

26V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Šioje byloje keliami valdžios institucijų atsakomybės už turtinę ir neturtinę žalą taikymo klausimai.

28CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

29Atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas būtinąsias valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą. Nors CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė be kaltės, tačiau pirmosios instancijos teismas byloje nustatė Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės kaltę, o reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės atmetė motyvuodamas ne civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimu, o tuo, kad abi šalys veikė neteisėtai ir yra vienodai kaltos. Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys įgalina konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, tačiau, kita vertus, sprendė, jog yra CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytos sąlygos netaikyti civilinės atsakomybės, nes ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo.

30Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis, 6.271 straipsnį, taip pat konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra valstybės ir savivaldybės civilinės atsakomybės už turtinę žalą būtinosios sąlygos (CK 6.271, 6.247, 6.249 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai neatkreipė reikiamo dėmesio į minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutarties motyvus, kurie koreguoja civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 priimtus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir atskleidžia atitinkamas priežastis tų teisinių pasekmių, su kurių atsiradimu nagrinėjamoje byloje ieškovė A. Š. sieja atsakovų civilinę atsakomybę. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje yra konstatuota, kad „ginčo žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas, žemės sklypo pardavimas nepažeidė ieškovės M. K. teisių ir ji neturi subjektyvios reikalavimo teisės ginčijamiems teisės aktams panaikinti. Pardavus atsakovei A. Š. trečiojo asmens S. G. neatlygintinai naudojamą įvažiavimą į jos sklypą ir nustačius 40 kv. m kelio servitutą, buvo pažeista S. G. teisė neatlygintinai naudotis įvažiavimu. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą žemė, užimta bendroms gyventojų ir kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų ir t. t.), neprivatizuojama. Įvažiavimas nuo Valkininkų gatvės į S. G. žemės sklypą negalėjo būti paskirtas ir parduotas atsakovei A. Š. Kauno apskrities viršininkas, parduodamas atsakovei A. Š. S. G. naudojamą įvažiavimą į savo namų valdą, pažeidė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą ir Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Byloje nėra duomenų, kokio ploto įvažiavimu iki ginčijamo sandorio sudarymo naudojosi S. G., dėl to visa ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia“. Atsižvelgus į minėtos kasacinės nutarties motyvus, dėl kurių kasacinis teismas toje byloje ginčytus aktus vertino kaip neteisėtus, nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, ieškovei yra padaryta žala (turėtos išlaidos), tarp kurios ir Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės veiksmų yra priežastinis ryšys. Taip pat atsižvelgus į minėtos kasacinės nutarties motyvus, nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentus, kuriais apeliacinės instancijos teismas argumentavo savo išvadą dėl egzistavimo CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytų sąlygų netaikyti civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis ir nesant tam teisėto pagrindo nusprendė, jog atsakovams civilinė atsakomybė netaikytina.

31Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl 6828,10 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimu iš jos priteistos 850,49 Lt bylinėjimosi išlaidos, 466,67 Lt vykdymo išlaidos, 4100 Lt išlaidos už advokato pagalbą teisme, 450 Lt detaliojo plano parengimo išlaidos, 120 Lt sklypo matavimo išlaidos, 270,94 Lt už žemės pirkimo sutarties įregistravimą VĮ Registrų centre, 570 Lt būsimos išlaidos už naujo detaliojo plano rengimą bei sklypo matavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos turėtos 6258,10 Lt išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei yra padaryta 6258,10 Lt žala. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 11 d. sprendimu iš A. Š. priteistos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kaip jai padaryta žala ir tai jokiu būdu nereiškia minėto teismo sprendimo pakeitimo. Ieškovės prašomos priteisti būsimos išlaidos dėl naujo detaliojo plano rengimo bei sklypo matavimo (570 Lt) neatitinka CK 6.249 straipsnio nuostatų, nėra būtinos, negali būti laikomos Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės veiksmų rezultatu, todėl tai nevertintina kaip ieškovei padaryta turtinė žala.

32Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis apie ieškovės nesąžiningumą ir kaltę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atsiradusių teisinių pasekmių atžvilgiu reiškėsi kaip neatsargumas, taip pat atsižvelgdama į ieškovės ir Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės kaltės dydį, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimą sumažinti, nes pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei šalių kaltės dydį, sprendžia, kad dėl atsiradusios turtinės žalos yra 60 proc. ieškovės kaltės ir 40 proc. Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės kaltės. Dėl to reikalavimas atlyginti turtinę žalą tenkintinas 2503,24 Lt dydžiu, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 1251,62 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai (CK 6.271 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

33Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas, tačiau nagrinėjamos bylos duomenys neįgalina to konstatuoti. Šios bylos atsakovai negalėjo nulemti ir nenulėmė teismo proceso Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 trukmės bei joje priimtų teismų procesinių sprendimų esmės, juolab kad minėtoje byloje A. Š. ir Kauno apskrities viršininko administracijos bei Kauno miesto savivaldybės teisinės pozicijos sutapo. Šioje byloje nėra įrodymų, kad kasatorė nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sveikatos pašlijimą, pažeminimą ir kt. – patyrė būtent dėl Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, o ne dėl savo kaltų veiksmų ir nesąžiningumo, kurie yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004. Kasatorė kasaciniame skunde nepagrįstai remiasi Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, nes Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė, atlikdami veiksmus, iš kurių kasatorė kildina jai padarytą žalą, nevykdė viešojo administravimo, o dalyvavo civiliniuose santykiuose. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė teisėtai.

34Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos bylos baigčiai ir nėra teisiškai reikšmingi.

35Remiantis išdėstytais argumentais apskųstų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, paliktinos nepakeistos, o likusios dalys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis, CK 6.253, 6.271, 6.282 straipsniai).

36Pakeičiant apskųstus teismų procesinius sprendimus, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 4 dalis). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškovė byloje reiškė reikalavimus dėl 16 828,10 Lt, jos reikalavimai yra tenkinami dėl 2503,24 Lt (14,88 proc.), o likusi reikalavimų dalis – atmetama. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra sumokėjusi 1514,84 Lt žyminio mokesčio (b. l. 88, 134, 158) ir yra turėjusi 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 90, 137, 171), t. y. iš viso yra turėjusi 4514,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, be to, byloje yra turėta 7,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1). Visos šios bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 88 straipsniai, 93 straipsnio 2 dalis, 96, 98 straipsniai) taip: iš atsakovų ieškovės naudai turi būti priteisiama po 335,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybės naudai – 6,17 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš Kauno miesto savivaldybės valstybės naudai – 0,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, o likusi šių išlaidų dalis, t. y. 0,54 Lt, tenka valstybei. Bylinėjimosi išlaidos, kurios turi būti priteisiamos valstybės naudai iš atsakovės, įskaitytinos į bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteisiamos ieškovės naudai iš valstybės, ir taip paskirsčius bylinėjimosi išlaidas jos priteistinos šitaip: ieškovės naudai priteistina 329,73 Lt iš Lietuvos valstybės ir 335,90 Lt iš Kauno miesto savivaldybės, valstybės naudai – 0,54 Lt iš Kauno miesto savivaldybės.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

38Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 8 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškovės A. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistas.

39Likusią sprendimo ir nutarties dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

40Ieškovės A. Š. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovės A. Š. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 188764867) po 1251,62 Lt (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną Lt ir 62 ct) turtinės žalos atlyginimo. Likusią šio ieškovės reikalavimo dalį atmesti.

41Priteisti ieškovės A. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 329,73 Lt (tris šimtus dvidešimt devynis Lt 73 ct) bylinėjimosi išlaidų iš Lietuvos valstybės ir 335,90 Lt (tris šimtus trisdešimt penkis Lt 90 ct) bylinėjimosi išlaidų iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 188764867).

42Priteisti valstybės naudai 0,54 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 188764867).

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė A. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovė A. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles,... 11. 2. Atsakovų pareiga atlyginti žalą kyla iš deliktinės atsakomybės, todėl... 12. 3. Kasatorės nuomone, teismai neteisingai aiškindami CK 6.253 straipsnio 5... 13. 4. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimo taisykles, neįvertino... 14. 5. Teismai neįvertino ir kitos labai svarbios aplinkybės, kad nagrinėjant... 15. 6. Kasatorės nuomone, teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 6.249, 6.247... 16. 7. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė... 17. 8. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ji neturi teisės priimti... 18. 9. Kasatorės nuomone, teismai neteisingai aiškino ir nepagrįstai netaikė CK... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą Kauno apskrities viršininko administracija... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 23. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1053/2004 2004 m.... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė atsakomybei už... 26. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Šioje byloje keliami valdžios institucijų atsakomybės už turtinę ir... 28. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 29. Atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų... 30. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad... 31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl 6828,10 Lt turtinės... 32. Sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, teisėjų kolegija,... 33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis... 34. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 35. Remiantis išdėstytais argumentais apskųstų procesinių sprendimų dalys,... 36. Pakeičiant apskųstus teismų procesinius sprendimus, atitinkamai pakeistinas... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo ir Kauno... 39. Likusią sprendimo ir nutarties dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą.... 40. Ieškovės A. Š. reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš... 41. Priteisti ieškovės A. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 329,73 Lt (tris... 42. Priteisti valstybės naudai 0,54 Lt bylinėjimosi išlaidų iš Kauno miesto... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...