Byla 2-235/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tex-Color“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1429-41/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažoji statyba“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Tex-Color“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Mažoji statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Tex-Color“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 292 312,55 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu pareiškimu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį 292 312,55 Lt vertės turtą. Nurodė, kad atsakovas neatsakė į ieškovo raginimą sumokėti ginčo sumą geruoju, neaiški atsakovo turtinė padėtis.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovo UAB ,,Tex-Color“ 292 312 Lt vertės turtą. Nutartyje teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo nuomone, jog atsakovo prievolių įvykdymas ieškovui nėra užtikrintas bei atsižvelgė į didelę ieškinio sumą ir pripažino, jog reikalavimui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 145 str.).

5Atsakovas UAB ,,Tex-Color“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

61. Teismas pažeidė CPK 144 straipsnio pirmąją dalį. Ieškovas nepagrindė argumentų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu, tokių argumentų nepagrindė ir teismas. Teiginys, jog atsakovo turtinė padėtis nėra aiški, negali būti pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai nereiškia, kad atsakovo turtinė padėtis bloga. Priešingai, prie atskirojo skundo pridedami įrodymai (2007 m. balansas, ilgalaikio neįkeisto turto sąrašas) patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis gera ir stabili. Todėl laikytina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi prielaidomis.

72. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą bei suteikia ieškovui perdėtą pranašumą. Teismui nenurodžius, koks turtas turi būti areštuojamas, antstolė areštavo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, dėl ko atsakovas neteko galimybės jomis disponuoti. Pinigų areštas trukdo normaliai atsakovo komercinei ūkinei veiklai, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

83. Areštavus sąskaitose esančius pinigus, bus padaryta žala atsakovui, todėl teismas turėjo pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Atsakovo paskaičiavimais, bylos nagrinėjimui užsitęsus du metus, jis patirs 383 105 Lt nuostolių. Dėl to ieškovas įpareigotinas sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą ne mažiau kaip 380 000 Lt arba pateikti banko garantiją šiai sumai.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Mažoji statyba“ prašo netenkinti UAB ,,Tex-Color“ atskirojo skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

12Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos teismuose yra suformuota teismų praktika, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 2-127/2005; Nr. 2-105/2006 ir kt.). Iš ieškinio matyti, kad atsakovams pareikštas 292 312,55 Lt reikalavimas (b. l. 6-11), t. y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

13Atsakovas yra juridinis asmuo vykdantis komercinę ūkinę veiklą. Šios veiklos bent minimaliam vykdymui, atsakovas privalo atsiskaityti su darbuotojais su darbuotojais, valstybės ar VSDFV biudžetais. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja jo teises ir teisėtus interesus labiau, nei būtina tikslui pasiekti, t. y. areštavus sąskaitose esančius pinigus, nepagrįstai apsunkinama juridinio asmens veikla. Šie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovo atžvilgiu, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir/arba nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą (CPK 17, 146 str. str.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo atsakovo turtą, o atsakovas pažymi, kad antstolis areštavo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrikdo juridinio asmens veiklą, todėl iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, pažeidžia teisingumo principą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina ir nustatytina, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuotinas atsakovo nekilnojamasis turtas, jo nesant arba esant nepakankamai – papildomai areštuojant kilnojamąjį turtą, jo nesant arba esant nepakankamai – areštuojant atsakovo pinigus, suteikiant atsakovui teisę atlikti atsiskaitymus su darbuotojais ir atlikti privalomuosius mokėjimus į VSDFV ir valstybės biudžetus (CPK 145 str. 2 d., 4 d., 6 d., CPK 148 str. 4 d., 338 str.).

14Ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, kad tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str., 302 str., 320 str., 338 str.). Atsakovas, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kartu pateikdamas galimų nuostolių apskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.).

15Atkreiptinas dėmesys, jog, ir nepareiškęs prašymo pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių, kuriuos jam padarytų ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartį pakeisti ir dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) išdėstyti taip:

18Areštuoti atsakovo UAB „Tex-Color“ (įm. k. 210687210, esančios Ukmergės g. 363, Vilniuje) nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų – 292 312,55 Lt ribose, jo nesant pakankamai – papildomai areštuoti kilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai - papildomai areštuoti atsakovo pinigus, suteikiant teisę atsakovui atlikti atsiskaitymus su darbuotojais bei atlikti privalomuosius mokėjimus į VSDFV ir valstybės biudžetus.

19Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai