Byla 2-105/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1086-3/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos rūta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos statyba“ dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Parex lizingas“ dėl lizingo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Nidos rūta“ kreipėsi į teismą prašydamas 2001 m. spalio 9 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2001/1 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją pinigais išieškant iš atsakovo UAB „Palangos statyba“ pagal 2000 m. rugpjūčio 21 d. finansinio lizingo sutartį BUAB „Nidos rūta“ sumokėtą 4 316 040 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2001 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškinio suma yra didelė, todėl ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą uždraudžiant juo disponuoti.

4Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki teismo sprendimo įvykdymo, kuriuo bus išspręstas ieškinys dėl lizingo sutarties pripažinimo negaliojančia, areštuojant atsakovo UAB „Palangos statyba“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai ir atsakovo pinigines lėšas esančias sąskaitose, tačiau iš sąskaitose esančių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų mokesčių sumokėjimu valstybei ir socialinio draudimo biudžetui.

5Atsakovas UAB „Palangos statyba“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:

61. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui tik išimtinais atvejais, kai kyla reali grėsmė, jog pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu (CPK 148 str. 1 d.). Atsakovas yra statybinė įmonė vykdanti kelių gyvenamųjų daugiabučių namų statybą ir nėra atlikęs jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama perleisti ar paslėpti turtą. Teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui, tuo pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį ir pažeidė esmines atsakovo procesines teises, tame tarpe ir teisę reikalauti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad realia grėsme laikomi realūs veiksmai su atsakovo turtu, bei turi būti pateikti neginčijami įrodymai pagrindžiantys realią grėsmę pareiškėjo interesams (Teismų praktika, 2003 m., Nr. 19, p.251). Teismas nutartyje nenurodė, kuo remiantis daroma išvada, jog pareiškėjo interesams kyla reali grėsmė, tuo pažeidė įstatymo imperatyvias normas įpareigojančias teismas motyvuoti savo nutartį. Be to ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių jo interesų pažeidimą.

83. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog „ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė, todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, nes jų nesiėmus procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas“. Lingvistiniu požiūriu vertinant teismo nutarties motyvuojančiąją dalį akivaizdu, kad skundžiamojoje nutartyje iš viso nėra motyvų, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas galiu pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tuo teismas pažeidė ne tik CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punktą, bet ir pažeidė esminę atsakovo teisę į apeliaciją, nes neturėdamas teismo motyvų atsakovas negali pateikti atskirojo skundo motyvų.

9Tretysis asmuo UAB „Parex lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą patenkinti. Nurodė, kad sutinka su apelianto nurodytais motyvais. Be to nurodė, kad ieškinio suma yra 300 000 JAV dolerių, o tai net 5 kartus mažesnė suma, nei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma. Taip pat teismas nesiėmė iniciatyvos pareikalauti atsakovo nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.

10Ieškovas BUAB „Nidos rūta“ prašė palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog šiuo metu vykdo kelių statybos objektų statybą. Teismas skirdamas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai atsižvelgė į didelę ieškinio sumą ir į tai, kad ieškinys pareikštas ginant bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Be to atsakovas nurodo turintis daug turto, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neįtakos atsakovo veiklos.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

14Iš ieškinio matyti, kad atsakovui pareikštas 4 316 040 Lt reikalavimas (b.l. 1-2), t.y. reikalavimo suma yra didelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). O apelianto argumentai, kad teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, kad ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų dėl jo turtinių interesų pažeidimo, yra nepagrįsti.

15Apeliantas taip pat ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą motyvuodamas tuo, kad nebuvo pranešta atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą ir negalėjo atsakovas pateikti teismui atsikirtimų, bei pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.

16CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomu. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka. Remiantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantis byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.

17Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Pažymėtina, kad realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais atsakovui nustatomais ribojimais, todėl pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Pagal CPK 151 straipsnio 2 dalį informavimas sukelia tokias pasekmes: terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradėdamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, jei atsakovas buvo informuotas arba nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jei atsakovas nebuvo informuotas. Nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįtakojo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

18CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Įstatymas suteikia teismui teisę, bet ne pareigą reikalauti, kad ieškovas pateiktų galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl atsakovui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

19Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas BUAB „Nidos rūta“ kreipėsi į teismą prašydamas 2001 m.... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi nusprendė... 5. Atsakovas UAB „Palangos statyba“ pateikė atskirąjį skundą dėl... 6. 1. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui... 7. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad realia grėsme laikomi... 8. 3. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog „ginčijama teisė gali būti... 9. Tretysis asmuo UAB „Parex lizingas“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 10. Ieškovas BUAB „Nidos rūta“ prašė palikti skundžiamą teismo nutartį... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų... 14. Iš ieškinio matyti, kad atsakovui pareikštas 4 316 040 Lt reikalavimas (b.l.... 15. Apeliantas taip pat ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 16. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 17. Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą... 18. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias... 19. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti...