Byla 2-33239-430/2013
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

3dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atstovui K. G.,

4atsakovo UAB „SALRO“ atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „SALRO“ dėl nuostolių priteisimo

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo 634,06 Lt netiesioginių nuostolių, 20,42 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų bei 29,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad 2012-03-05 atsakovas su ieškovu sudarė draudimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą, o atsakovas - mokėti ieškovui draudimo įmokas. Atsakovas sumokėjo pirmąją 695,00 Lt draudimo įmoką, bet mokėti vėlesnes draudimo įmokas vengė. 2013-02-16 ieškovas vienašališkai draudimo sutartį nutraukė. Ieškovo netiesioginiai nuostoliai dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal draudimo sutartį yra 634,06 Lt. Ieškovas atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 20,42 Lt.

72013-06-05 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo UAB „SALRO“ priteista 634,06 Lt netiesioginių nuostolių, 20,42 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (654,48 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, naudai (b.l. 19-20).

82013-08-07 gauti atsakovo prieštaravimai. Nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas. 2012-03-05 atsakovas su ieškovu sudarė draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas atsakovui priklausantis automobilis RENAULT TRAFIC, v.n. ( - ). Atsakovas sumokėjo pirmąją draudimo įmoką – viso 695,00 Lt, o kitą įmoką, sumoje 695,00 Lt, turėjo įmokėti 2012-09-05. 2012-06-02 apie 20:15 val. prie Maišiagalos gyvenvietės Vilniaus rajone įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo ir buvo sugadintas atsakovui priklausantis ir įvykio dienai ieškovo bendrovėje apdraustas automobilis RENAULT TRAFIC, v.n. ( - ), kitas įvykyje dalyvavęs automobilis MAZDA 6, v.n. ( - ). Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir nepraleisdamas įstatymuose numatytų terminų atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl draudimo išmokos. Ieškovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, jog kilo abejonių ar automobilių apgadinimų pobūdis atsirado nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo žiniomis yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02903-12, kuris nėra pabaigtas, iki šios dienos minėtoje byloje atsakovo atstovas nėra apklaustas, todėl nėra žinomas procesinis statusas ir atsakovas nėra informuojamas apie bylos eigą, taip pat nėra išmokama draudimo išmoka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1004 straipsnio 3 dalimi, atsakovas neprieštarauja, jog likusi draudimo įmoka, kuri buvo sutarta ir turėjo būti įmokėta 2012-09-05, būtų išskaičiuota iš draudimo išmokos, kuri bus išmokėta atsakovui dėl 2012-06-02 įvykusio draudiminio įvykio. Teismo prašo preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (b.l. 31-32).

9Teisme gautas ieškovo atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame nurodyta, kad su atsakovo pateiktais prieštaravimais nesutinka. Atsakovas dėl nurodyto eismo įvykio į ieškovą kreipėsi 2012-06-04 tikslu, kad būtų atlyginta žala dėl neva 2012-06-02 įvykusio eismo įvykio. Ieškovui atlikus minėto eismo įvykio aplinkybių tyrimą kilo abejonių, kad pagal draudimo sutartį apdrausto automobilio sugadinimai techniniu požiūriu yra nesuderinami su atsakovo nurodomomis aplinkybėmis. 2012-06-21 iš Dr. V.Mitunevičiaus įmonės „IMPULSANA“ gauta specialisto išvada, kuri patvirtino, kad remiantis deklaruoto eismo įvykio aplinkybėmis, eismo įvykio dalyvavusių automobilių, tarp jų ir automobilio RENAULT TRAFIC sugadinimai, tokioje apimtyje kaip tai užfiksuota eismo įvykio deklaracijoje, tarpusavyje yra nesuderinami, o techniniu požiūriu sugadinimai remiantis deklaruotomis įvykio aplinkybėmis yra neįtikėtini. Atsakovo deklaruotas eismo įvykis ieškovo yra laikomas nedraudžiamuoju. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto prokurorą, kad dėl minėto įvykio būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas ir dar nėra baigtas. Kadangi įvykis ieškovo yra laikomas nedraudžiamuoju, todėl CK 1004 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisės norma negali būti taikoma. Tačiau, net ir tuo atveju, jeigu įvykis būtų laikomas draudžiamuoju, atsakovas negalėtų savavališkai nuspręsti, kad ieškovas visais atvejais privalo iš draudimo išmokos išskaičiuoti atsakovo nesumokėtas draudimo įmokas taip atleidžiant atsakovą nuo draudimo įmokų mokėjimo. Ieškovas nei dabar, nei ateityje neketina atsakovo nesumokėtas draudimo įmokas išskaityti iš šios tariamos arba net kokios kitos neišmokėtos draudimo išmokos pagal draudimo sutartį. Teismo prašo atsakovo prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus ir priimti galutinį sprendimą preliminarų teismo sprendimą paliekant nepakeistą (b.l. 39-42).

10Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir atsiliepimą į prieštaravimus juose išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė draudiminiai santykiai. Atsakovui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, t.y. nesumokėjus eilinės įmokas, sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2013-02-16. Atsakovas pirmą įmoką sumokėjo laiku, o antrosios nemokėjo ir tai yra netiesioginiai nuostoliai. Atsakovas su prievole sumokėti įmoką iš esmės sutinka, bet ginčija būdą, kaip turi būti sumokėta. Atsakovas iki 2012-06-02 įvykio visas draudimo įmokas buvo sumokėjęs. Pažymėjo kad išmokos įskaitymas yra draudiko teisė, bet ne pareiga. Nesumokėta įmoka vertinama kaip netiesioginiai nuostoliai. Ieškinys tenkintinas.

11Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo juose išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad draudimo įmoka nesumokėta ir atsakovas tai pripažįsta. Atsakovas tikisi, kad įvykį pripažinus draudžiamuoju, įmokas bus įskaityta į žalos išmokos sumą. Nurodė, kad iki įvykio įmokos buvo sumokėtos. Pažymėjo, jog CK 6.1004 straipsnio 3 dalimi atsakovas nesiremia, o faktinis bylos pagrindas – ikiteisminio tyrimo baigtis.

12Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-03-05 atsakovas su ieškovu sudarė draudimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą, o atsakovas - mokėti ieškovui draudimo įmokas (b.l. 4). 2013-02-16 ieškovas vienašališkai draudimo sutartį nutraukė (b.l. 1, 5). Pagal minėtą sutartį ieškovo uždirbta draudimo įmoka už sutarties galiojimo laikotarpį yra 1329,06 Lt (b.l. 6), atsakovas ieškovui sumokėjo tik 695,00 Lt (b.l. 1, 5). Atsakovas nustatytu laiku pilnai nesumokėjo ieškovui įmokas pagal minėtą sutartį, todėl skolos suma yra 634,06 Lt.

14Nors atsakovo atstovas, teismo posėdžio metu, atsisakydamas juridinio pagrindo CK 6.1004 straipsnio 3 dalies, kuri buvo nurodyta prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, kito įstatyminio pagrindo nenurodė, tačiau pagal atstovo paaiškinimus gali spręsti, jog atsakovas siekia įskaitymo. Atsakovas pripažindamas, jog yra nesumokėjęs prašomos priteisti draudimo įmokos, laiko, jog turi būti padarytas įskaitymas, ieškovui atlyginant žalą, įvykus draudiminiam įvykiui.

15Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios. Įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Įskaitymo faktą, kaip prievolės pasibaigimo pagrindą, privalo įrodyti atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiškinimo) praktiką, yra nurodęs, kad įskaitymui, kaip prievolės pabaigos pagrindui, taikyti įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 522/2010; 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Įskaitymo teisei neturi reikšmės ir prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. šalių prievolės gali atsirasti tiek iš sutarčių, tiek iš deliktų, kas byloje nagrinėjamu atveju galėtų būti, jeigu būtų visos kitos įskaitymo sąlygos. Šiuo atveju įskaitymo institutas negali būti taikomas, kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas yra atsakovo skolininkas (CPK 178 str.). Priešingai, ieškovas atsisako atlyginti žalą, laikydamas, jog nebuvo draudiminio įvykio. Taigi, nėra galiojančio ir vykdytino reikalavimo. Toks reikalavimas galėtų atsirasti teismui išnagrinėjus ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo ir patenkinus atsakovo ieškinį, tačiau tai jokiu būdu nėra susiję su ikiteisminio tyrimo, kuris pradėtas pagal ieškovo pareiškimą, eiga. Kadangi nėra sąlygų visumos, kurios būtų pagrindas konstatuoti prievolės pasibaigimą įskaitymu, teismas atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo laiko teisiškai nepagrįstais.

16Kadangi draudėjas už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumas (draudimo įmokas) (CK 6.1004 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis), atsakovas prašomos priteisti draudimo įmokos yra nesumokėjęs (tą aplinkybę teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino), laikytina, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.

17Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovo prieštaravimai dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo yra nepagrįsti, pagrindo keisti ar panaikinti preliminarų sprendimą nenustatyta, todėl preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas)

18CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Šioje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų patyręs papildomas išlaidas be tų, kurios buvo priteistos 2013-06-05 preliminariu sprendimu.

19Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 12,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

20Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 262 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 370 straipsniu teismas,

Nutarė

21preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovo UAB „SALRO“, j.a.k. 302716204, valstybės naudai 12,54 Lt (dvylika Lt 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

23Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS... 4. atsakovo UAB „SALRO“ atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam... 6. ieškovas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso... 7. 2013-06-05 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo UAB... 8. 2013-08-07 gauti atsakovo prieštaravimai. Nurodė, kad atsakovas su ieškiniu... 9. Teisme gautas ieškovo atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame nurodyta, kad... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir atsiliepimą į... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė prieštaravimus dėl... 12. Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.... 13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-03-05 atsakovas... 14. Nors atsakovo atstovas, teismo posėdžio metu, atsisakydamas juridinio... 15. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies... 16. Kadangi draudėjas už draudiminę apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo... 17. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad... 18. CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas... 19. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 12,54 Lt išlaidų,... 20. Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 262 straipsnio... 21. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.... 22. Priteisti iš atsakovo UAB „SALRO“, j.a.k. 302716204, valstybės naudai... 23. Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...