Byla 2-2-857/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) atstovei advokato padėjėjai Akvilei Gargasaitei, atsakovei D. L., jos atstovui advokato padėjėjui Jonui Pavilioniui, trečiojo asmens Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas) atstovui advokatui Tadui Kelpšui, nedalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos evangelikų reformatų senjorato (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia) atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas 2013-01-18 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 14481 Eur (50000 Lt) už neteisėtai perleistą nekilnojamąjį turtą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodoma, kad reikalavimą atlyginti padarytą turtinę žalą ieškovas motyvuoja tuo, kad patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis ir susipažinus su gauta Pirkimo-pardavimo sutarties kopija, paaiškėjo, kad 2011-04-19 Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, atstovaujama prezidentės D. L., a. k. ( - ), neteisėtai, be aukščiausiojo bažnyčios organo sutikimo, perleido trečiajam asmeniui M. K., a. k. ( - ), (toliau - Pirkėjas) bažnytinį turtą - butą/patalpą - gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias adresu ( - ), o prieš pasirašant sutartį už parduodamą turtą gautus pinigus – 50 000 Lt – pasisavino, ir taip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae - sinodui padarė 50 000 Lt turtinę žalą. Nurodo, kad M. K. nuosavybėn turtą, už jį gauti pinigai nebuvo įnešti į juridinio asmens kasą ir tikėtina D. L. buvo pasisavinti arba iššvaistyti. Ieškovas nėra davęs sutikimo parduoti ginčo turtą, o ginčo sandorio sudarymas turėjo būti svarstomas Lietuvos evangelikų reformatų sinode, ir tik Sinodui priėmus atitinkamą sprendimą, ginčo sandoris galėjo būti sudarytas teisėtai. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovė nurodyta kaip vienas iš asmenų, veikiančių religinės bendruomenės (bendrijos) vardu, todėl traktuotina kaip vienas iš juridinio asmens vadovų, nors ir dėl aukščiau nurodytų priežasčių negalėjo veikti Kolegijos vardu ir sudaryti Pirkimo – pardavimo sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nustato, kad įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų pagrindu. Už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (Nr. 3K-7-444/2009).

4Atsakovė D. L. 2013-03-04 d. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nuorodoma, kad tradicinę religinę bendriją Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią atstovauja aukščiausia jos atstovybė Lietuvoje (religinis centras) Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija (kodas: ( - )), o tradicinę religinę bendriją Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodą atstovauja tas pats juridinis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas (kodas ( - )), (Teisingumo ministerijos 2011-01-05 raštas Nr. ( - )), kuris yra išsirinkęs vykdomąjį organą – Konsistoriją. Atsakovė nurodo, kad tokiu būdu abi bažnytinės struktūros yra atskiri juridiniai asmenys, savarankiškai besitvarkantys savo viduje ir nepriklausomi vienas nuo kito bei neturintys teisės reikšti ieškinių viena kitos vardu. Unitas Lithuaniae – sinodas kaip naujai įsteigta paralelinė struktūra niekada neturėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios turtą.

52013-04-04 d. dublike ieškovas nurodo, kad pagal kanonus aukščiausiasis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organas yra Sinodas, o valdantysis – Kolegija, todėl visas nekilnojamasis turtas, įregistruotas Kolegijos vardu, yra visos bendruomenės turtas, kurios aukščiausiasis valdymo organas – Sinodas. Nurodo, kad šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, neva Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae - sinodas niekada neturėjo teisių į nekilnojamąjį turtą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios turtą. Remiantis Civilinio kodekso 2.37 str. 2 d., religinių bendruomenių struktūriniai padaliniai yra juridiniai asmenys, kita vertus, tai neatleidžia valdymo organo nario nuo jo fiduciarinės pareigos veikti tik juridinio asmens interesais.

62017-06-06 d. atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti visa apimtimi. Trečiasis asmuo nurodo, kad nors 2011-04-19 d. į Senjorato sąskaitą buvo įneštos atitinkamai 14 400 Eur bei 350 Lt (101,37 Eur) dydžio piniginės lėšos, nėra jokių duomenų, kad šios piniginės lėšos galėjo būti gautos už aukščiau nurodytą parduotą nekilnojamąjį turtą, atkreipiant dėmesį į tai, jog nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė Konsistorijai, o ne Senjoratui (buvusiu pavadinimu Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, į kurios banko sąskaitą ir buvo įneštos minėtos piniginės lėšos). Be to 2011-04-19 Lietuvos evangelikų reformatų senjorato valdymo organų nariu buvo A. K., o D. L. buvo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos valdymo organų nare, kuri neturėjo jokių įgaliojimų Konsistorijos vardu gautas pinigines lėšas įnešti į Senjorato banko sąskaitą. Nurodo, kad byloje yra pateiktas 2012-12-19 specialisto išvados išrašas, iš kurio turinio matyti, kad: „<...> tyrimo metu negalima nustatyti, ar 50 000,00 Lt, gauti už parduotą nekilnojamąjį turtą, buvo įmokėti į kasą ir apskaityti Sinodo kolegijos buhalterinėje apskaitoje. <...> pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagal kurią buvo parduotas už 50 000 Lt Sinodo kolegijos priklausantis nekilnojamas turtas, data 2011-04-19. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti bažnyčios tiriamojo laikotarpio (2011-01-01 – 2012-01-01) buhalterinės apskaitos registrai, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokias, ar iš ko gautas pinigines lėšas – 14 400 Eur <...> A. K. 2011-04-19 įnešė į Bažnyčiai priklausančią sąskaitą Swedbanke. <...> Bažnyčiai priklausančioje sąskaitoje <...> apskaitytos piniginės lėšos – 14 400 Eur buvo konvertuotos <...>, iš kurių 49 500 Lt A. K. išėmė iš sąskaitos grynais pinigais <...> pinigai, iš viso 49 500 Lt, kurie buvo išimti iš sąskaitos banke, į Bažnyčios kasą įnešti nebuvo. <...>.“ Todėl nėra duomenų, kur ir kieno interesais A. K. panaudojo iš Senjorato banko sąskaitos išgrynintas pinigines lėšas. Bylą prašo nagrinėti Lietuvos evangelikų reformatų senjoratui bei jo atstovams nedalyvaujant.

7Ieškovo atstovė posėdyje nurodė, kad ieškovas Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija palaiko 2013 m. sausio 18 d. ieškinį atsakovei D. L. dėl 14 481 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas tuo metu atstovaujamas aukščiausiojo bažnyčios organo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios - Sinodo pateikė ieškinį kada nustatė, kad 2011 m. balandžio 19 d. Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos (ankstesnis pavadinimas Sinodo kolegija) vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis ( - ), parduotas M. K.. Iš sutarties turinio matyti, kad prieš pasirašant sutartį, atsakovė D. L., kaip tuometinė vadovė (Konsistorijos prezidentė) iš M. K. gavo 50 000 Lt, tačiau šių pinigų neįnešė į Konsistorijos banko sąskaitą ar kasą, ir tokiais savo veiksmais, galimai pasisavindama šiuos pinigus, ar iššvaistydama, padarė tiesioginę turtinę žalą ieškovui. Būtent už ieškovo vardu valdytą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus neperdavė ieškovui, taip pat nepateikė byloje jokių duomenų, kad tie pinigai galėjo būti panaudoti ieškovo, kaip juridinio asmens, naudai ir interesais. Taip pat pats pirkimo-pardavimo sandoris buvo neteisėtas, atsakovė neturėjo Sinodo sutikimo perleisti tokį turtą, tačiau šios aplinkybės yra papildomai pagrindžiančios ieškinio reikalavimą, kadangi civilinės atsakomybės taikymo sąlygos šioje byloje siejamos būtent su gautų pinigų neperdavimu ieškovui, ar nepanaudojimu ieškovo naudai. Ieškovas šioje byloje neginčija sandorio teisėtumo, kadangi Vilniaus apygardos teisme yra pradėta byla, kuri šiai dienai yra nebaigta. Abi bylos yra susijusios, kadangi jeigu Vilniaus apygardos teismas tenkins ieškinį ir minėtą sandorį pripažins negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikys restituciją, atitinkamai ieškovas pirkėjui M. K. privalės grąžinti minėtus 50 000 Lt, kurių pats neteko. Todėl ieškovo vertinimu, yra įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovės atžvilgiu, kadangi pinigų priėmimo faktas yra nustatytas, suma taip pat yra nustatyta. Atsakovė neginčija, kad tuos pinigus, kaip ankstesnė ieškovo valdymo organo narė, yra paėmusi, ir nors pastaroji teigia, kad pinigai galimai buvo įnešti į kasą ar banko sąskaitą, tačiau jokių duomenų apie tai byloje nėra. Nors atsakovė yra pateikusi dokumentus, kad yra įnešta į kito juridinio asmens, dabartinis pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas, banko sąskaitą galimai panaši suma, tačiau tai niekaip neįrodo, kad gauti būtent šie pinigai. Vilniaus apygardos prokuratūros 2 baudžiamojo persekiojimo skyriuje vykdomas ikiteisminis tyrimas, kurio metu specialistui buvo pavesta užduotis įvertinti dokumentus, susijusius su butais, tame tarpe ir su byloje minimu butu. Ieškovas gavęs prokuroro leidimą, byloje pateikė specialisto išvados išrašą, iš kurios turinio matyti, kad buvo įvertinti pateikti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai. Patys registrai tyrimui nebuvo pateikti, iš banko sąskaitų buvo nustatyta, kad pinigai nebuvo įnešti, taip pat buvo nustatyta, kad į kasą taip pat pinigai nebuvo įnešti, kas papildomai pagrindžia minėtas aplinkybes, jog atsakovė galimai minėtus pinigus pasisavino, kaip buvusi ieškovo valdymo organo narė, pasirašiusi buto pirkimo - pardavimo sutartį ir grynaisiais pinigais iš pirkėjo gavusi 50 000 Lt. Minėtoje išvadoje specialistas nurodė, kad atsakovė ikiteisminiame tyrime parodė, jog pinigai galimai buvo perduoti A. K., kuris pinigus įnešė į kito juridinio asmens banko sąskaitą, tačiau specialistas aiškiai išdėstė, kad nėra jokių įrodymų, jog tai būtent šie pinigai. Kadangi pinigai yra įnešti visai kitam juridiniam asmeniui ir minėtus pinigus įnešė ne atsakovė, o A. K.. Nors atsakovė teigia, kad tai yra neva atskiros evangelikų reformatų bažnyčios, tačiau ieškovas byloje yra pateikęs įsiteisėjusią 2017-04-12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kad Lietuvoje egzistuoja vieninga evangelikų reformatų bendrija ir jos aukščiausias organas yra Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia - Sinodas, kurį atatovauja šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas asmuo, vykdantysis organas yra Konsistorija, byloje esantis ieškovu. Taip yra trečias juridinis asmuo Senjoratas, kuris niekaip nebuvo susijęs su minėtu nekilnojamuoju turtu. Kadangi ieškovui buvo padaryta žala, o šiuo metu nei atsakovė, nei A. K. nėra ieškovo valdymo organo nariai, todėl ieškovas prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

8Atsakovė D. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, nes 2011 m., tada kai buvo vykdomas šitas pardavimas, ji vadovavosi Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios renkamo Sinodo sprendimais, ji buvo išrinkta prezidente Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinode Vilniuje 2009 m. birželio 20 d. ir yra iki šiol, buvo perrinkta 3 kartus. Jų kanoninėje teisėje nuo pat atsiskyrimo momento buvo laikoma, kad juridinis asmuo Unitas Lithuaniae yra atsiskyręs, kita religinė bendrija, tuo klausimu buvo atliktos įvairios teologinės ekspertizės. Jos gyvavo tuo metu kaip atskiros religinės bendrijos, neturėdamos tarpusavyje jokio subordinacinio ryšio. Tą patvirtina byloje pateikti kanonai. Ji, veikdama kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos prezidentė, vadovavosi Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sprendimais ir jos leidžiamais kanonais. Juose nurodyta, kad yra patvirtinta galimybė Sinodo kolegijai parduoti bažnyčios turtą, yra kanoninis sprendimas dėl konkrečiai šio buto pardavimo. Tuo metu kai veikė, vadovavosi Bažnyčios kanonų patvirtintu reglamentu. Reglamentas nusako, kad norint parduoti Bažnyčiai arba Sinodo kolegijai priklausantį turtą, tai turi būti patvirtinta ne mažiau kaip 2/3 Sinodo kolegijos narių parašų. Byloje yra pateikta tuometinė Sinodo kolegijos sudėtis, kurią sudarė 10 asmenų. Teismui yra pateiktas dokumentas su 7 narių parašais dėl sutikimo parduoti šį butą. Todėl pagal savo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios teisę, ji neprivalėjo gauti kitos bažnyčios sutikimo parduoti šį turtą. Pinigus (valiuta – eurai) ji asmeniškai gavo iš pirkėjo M. K. dalyvaujant pirkėjui, A. K. ir notarui, ir pinigai tą pačią dieną banke buvo įnešti į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios banko sąskaitą. Tai buvo padaryta dalyvaujant trims asmenims: jai, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios vyriausiajam vadovui A. K. ir Sinodo kolegijos buhalterei L. L.. Ikiteisminio tyrimo metu jie visi buvo apklausti. Kad čia būtent tie pinigai, kurie buvo gauti už butą, buvo įnešti būtent tą dieną, gali patvirtinti minėti du liudytojai. Todėl savo naudai ji nepaėmė minėtų pinigų, tie pinigai buvo panaudoti bažnyčios labui. O ji, kaip Sinodo kolegijos prezidentė, privalėjo vykdyti Sinodo kolegijos sprendimus. Sinodo kolegija per savo sąskaitą finansinių operacijų nevykdė, o vykdė per Bažnyčios sąskaitą, todėl pinigai buvo įnešti būtent į tą sąskaitą. Ji mano, kad dėl to, kad pinigai buvo įnešti ne į tą juridinį asmenį, ar apskaityti ne taip, kaip reikėtų, yra buhalterės klaida. Banke jie buvo visi trys, ant dokumento pasirašė A. K., t.y. jis įnešė pinigus į sąskaitą. Ji mano, kad buvo padaryta buhalterinė klaida, nes tarpusavyje pinigų perdavimo neįformino. Tuo laiku šitie du juridiniai asmenys (Lietuvos evangelikų reformatų Baržyčia ir Sinodo kolegija) kanonais save laikė vieninga struktūra, ir veiklą vykdė per Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sąskaitą. Didžioji dalis pinigų buvo panaudota Panevėžio evangelikų reformatų bažnyčios parapijos patalpoms nomuoti ir už nuomą mokėti, iš šitų pinigų taip pat buvo apmokamos kunigų kelionės išlaidos aptarnaujant parapijas, buvo nomuojamas autobusiukas vežimui į Sinodą bendruomenės nariams. Buvo perkami vargonėliai, visa pinigų suma buvo naudojama bendruomenės veiklai. Vilniaus apygardos teisme teologinė ekspertizė buvo atlikta tada, kai ji ir A. K. buvo išbraukti iš Juridinių asmenų registro ir nebeturėjo galimybės teisiškai atstovauti savo juridinius asmenis. Vilniaus apygardos teisme atliktą ekspertizę ji vertina vienareikšmiškai neigiamai dėl kelių priežasčių: kelia abejones ekspertai, nes vienas iš ekspertų buvo D. K., kuris yra Tikėjimo žodžio atstovas, nes dabar vyksta evangelikų reformatų tikėjimo naikinimas per susijungimą su Tikėjimo žodžiu, antras ekspertas buvo A. B., kuris iki ekspertizės turėjo kitą nuomonę. Be to, ekspertizė buvo vykdoma pagal dokumentus, kurie buvo byloje. Dokumentai buvo vertinami tendencingai, nebuvo vertinama tai, buvo nepatogu. Iš dokumentų matyti, kad 2002 m. Unitas Lithuaniae sinodo atsiskyrimas vyko be Sinodo kolegijos žinios. Todėl atsakovė nurodo, kad ieškovas buvo atsiskyręs nuo Bažnyčios, todėl jam minėtas turtas nepriklausė, todėl ieškinys yra nepagrįstas, su ieškiniu nesutinka.

9Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad palaiko ieškovo poziciją. Pažymėjo jog buvo atlikta teologinė kanoninės teisės ekspertizė. Nuo pat pradžių byloje dalyvavo ir A. K., su savo atstovais teikė savo poziciją, vėliau jam netekus įgaliojimų, byloje buvo trečiuoju asmeniu, kuris vėliau skundė patvirtintą taikos sutartį dėl ekspertizės išvadų. Ekspertizę atliko trys ekspertai, iš kurių vienas ( - ) užsienio teologinės teisės ekspertas. Bylos metu buvo pateiktas ilgas sąrašas ekspertų, ekspertus siūlė ir A. K., atstovaudamas šioje bylos ieškovą. Todėl abejoti teologinės ekspertizės išvadomis yra sudėtinga, be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas registracijos peripetijas, taip pat įvertino šią ekspertizę ir ja rėmėsi ir pateikė savo išvadas. Todėl, atstovo nuomone, LVAT sprendimas turi tiesioginį prejudicinį ryšį su šia byla dėl valdymo klausimų. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad D. L. oficialiai prezidente buvo tik nuo 2011 m. sausio 24 d. Pradžioje tik evangelikų reformatų viduje buvo tam tikras vidinis nesutarimas dėl valdymo organų. Tas nesutarimas išoriniu tapo tada, kai evangelikų reformatų bendruomenė sužinojo apie nekilnojamojo turto, esančio ( - ) ir kituose Lietuvos miestuose, išpardavimą ir vėliau tų pinigų pasisavinimą. Tretysis asmuo ikiteisminiame tyrime yra pripažintas civiliniu ieškovu, kur D. L. yra pareikšti įtarimai. Konsistorija taip pat ikiteisminiame tyrime yra pareiškusi reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje yra aiškus D. L. patvirtinimas, kad sandoris buvo sudarytas ir ji gavo pinigus, juos atidavė A. K., kuris, kaip aiškino, juos įnešė į kito juridinio asmens banko sąskaitą be jokio paaiškinimo ir teisinio pagrindo. D. L., kaip juridinio asmens vadovė, privalėjo elgtis ne tik pagal bažnyčios, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie reglamentuoja pinigų tvarkymą juridinio asmens viduje. Visi viešieji juridiniai asmenys neturi „amžinų“ vadovų, t.y. nėra siejami su konkrečiu asmeniu, yra renkami pagal kanoninės teisės numatytą tvarką. Ta tvarka yra demokratinė, yra renkama konkrečiam apibrėžtam laikotarpiui. Šiuo momentu valdymo klausimai yra aiškūs, pinigų pasiėmimo ir negrąžinimo konkrečiam juridiniam asmeniui taip pat yra aiškūs. Atsakovės byloje pareiktas dokumentas bylos išnagrinėjimui reikšmės neturi, kadangi jis yra 2014 m. vasario 1 d., o klausimai yra nagrinėjami 2011 m., nes sandoris įvyko 2011 m. balandžio mėn.

10Evangelikų reformatų bendruomenės valdymo struktūra yra detaliai aprašyta minėtos ekspertizės išvadoje. Lietuvos evangelikų reformatų aukščiausias bažnyčios organas yra visuotinis susirinkimas – sinodas, kurį sudaro demokratiniu būdu 1 metams nuo Joninių iki Joninių pagal nustatytą tvarką parapijose išrinkti atstovai. Atstovo duomenimis paskutinius 5-6 metus D. L. nėra renkama į Sinodą. Savo teises evangelikų reformatų bažnyčia, kaip religinė bendruomenė, realizuoja per juridinį asmenį – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią - Sinodą, t.y. šios bylos tretįjį asmenį. Taip pat, kaip ekspertizės akte yra konstatuota, evangelikų reformatų bendruomenė pagal vidinę tvarką yra laisva pati rinktis kam patikėti realizuoti savo teises, per kurį konkretų valdymo juridinį asmenį,šiuo atveju per Evangelikų reformatų sinodo kolegiją, kuri yra senas juridinis asmuo, įsteigtas 1995 m. Atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei ir po Civilinio kodekso reformos, tam tikrų teisinių neaiškumų buvo likę. Atsakovė teigia, kad ji atstovauja tam tikrą religinę bendruomenę. Lietuvoje yra numatyta religijos išpažinimo laisvė, bet kalbant apie pripažintą tradicinę religinę bendruomenę – evangelikus reformatus, šiuo atveju nėra jokios antros evangelikų reformatų bendruomenės, būtent tie juridiniai asmenys, kurie sprendžia bendruomenės civilinius teisinius klausimus ir kanoninės teisės klausimus, jie turi įgyti Sinodo įgaliojimus per sinodus, kurie vyksta kiekvienais metais Joninių šventės metu ( - ). Tie įgaliojimai metai iš metų buvo suteikiami. A. K., kiek trečiojo asmens atstovas yra susipažinęs su dokumentas, nėra įgyjęs aukštojo išsilavinimo, ar bent tokių dokumentų bažnyčia neturi, ir nėra niekur pripažintas kunigu, be paties savęs prisipažinimo. Jis yra atlikęs tam tikrą pakopą, t.y. pirminę stadiją keliui į kunigystę, yra buvęs diakonu. Iš vėlesnių dokumentų ar duomenų matyti, kad kunigystę jis yra susiteikęs iš esmės pats sau, savo patvirtintais išrašais iš dokumentų, kurie iš esmės neegzistuoja. Kalbant apie Evangelikų reformatų Bažnyčios (dabar vadinamos Senjoratu) kaip juridinio asmens, į kurią A. K. neva įnešė pinigus, steigimo aplinkybes, tai buvo A. K. asmeninis atsakas į vidinį bendruomenės valdymą. Tačiau tas Senjoratas buvo įsteigtas nežinant Evangelikų reformatų Sinodui. Kadangi Senjoratas buvo įsteigtas A. K. manipuliacijų dėka, todėl sprendžiant klausimą dėl to juridinio asmens likimo, susirinkęs Sinodas tik 2013 m. nusprendė dėl jo valdymo organų išrinkimo ir tolimesnio valdymo. Kadangi A. K. turėjo priėjimą prie sąskaitų, todėl visi pinigai, kurie pateko už parduotą turtą, dėl kurio vyksta ikiteisminis tyrimas (šioje byloje yra tik vienas smulkus epizodas), yra išgryninti ir iš esmės pasisavinti. Bažnyčia neturi duomenų tarp kurių asmenų (A. K., J. S. ir D. L.) yra pasisavinti pinigai, kalbant ne tik apie tuos konkrečius 50 000 Lt, bet plačiąja prasme. Todėl kokie yra konkretūs įtarimai, gali tik atsakovė patikslinti. Nes jis, kaip juridinio asmens atstovas, tų duomenų, kuo yra kaltinama atsakovė, neturi. Ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo, iššvaistymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo, jų įsitikinimu yra pradėtas, ne pagal A. K. pareiškimą, o pagal Evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodo pareiškimą, paaiškėjus skandalingiems faktams, kad per trumpą laiką iš esmės buvo parduotas visas Lietuvoje reformatams priklausantis nekilnojamasis turtas. 2011 m. bendruomenė buvo sukrėsta, kai buvo siekiama ( - ) reformatų bendruomenę iškeldinti iš ( - ) bažnyčios. Bažnyčios bendruomenė teisinius valdymo klausimus išsprendė, dabar liko žalos atlyginimo klausimai. Ekspertizės akte yra parašyta, jog nėra priežastinio ryšio tarp teigimo, kad tai yra tie patys pinigai, kurie buvo gauti ir įnešti kažkur kitur. Todėl trečiojo asmens atstovo nuomone, minėta suma yra „pritempiama“ prie šio sandorio, kadangi pinigai buvo gauti eurais, įnešti eurais ir litais ir juos konvertavus nesusidaro 50 000 Lt. O Senjorato tolimesniam valdymui po 2013 m. yra skirta aptarnauti Generalinio supertendo institucija. Tačiau tų pinigų nei Senjoratas, nei jo valdymo organo nariai, nei kiti nėra gavę. Jei būtų klausimas tik toks, kurioje sąskaitoje padėti pinigai, ir juos bendruomenė naudos tik išsprendusi valdymo klausimus, to ieškinio nebūtų. Be to, nėra jokių apskaitos dokumentų, kaip tie pinigai buvo panaudoti, ar jie pasiekė bažnyčios bendruomenę. Be to, nebuvo bendruomenės valios apskritai turtą parduoti. Byloje pateikiamos tik dokumentų kopijos, kopijų kopijos, išrašai, kurie yra padriki, ir tie asmenys, kurie yra padėję ten parašus, galimai jie nelabai suprato, dėl ko pasirašė. Jie yra įtraukti atsakovės ir A. K. į tam tikrą istoriją, dėl kurios dabar bandoma atsakomybę pasidalinti su kažkuo, bet tik neprisiimti atsakomybę už tai, ką esi padaręs.

11Evangelikų reformatų bendruomenės turtą Lietuvoje valdo Evangelikų reformatų Bažnyčia -Sinodas. Tretysis asmuo šioje byloje priima visus sprendimus. Sinodo kolegijos vardu nekilnojamasis turtas atsidūrė atkuriant evangelikų reformatų bendruomenės teises į turtą, buvo tam tikrų netikslumų, neaiškumų dėl registravimo klausimų, todėl dalis turto buvo užregistruota Sinodo kolegijos vardu (dabar Konsistorija). 2011 m. bendruomenė neteko viso savo turto. Po 5,5 metų bendruomenė pamažu atgauna visą turtą, bažnyčių pastatai palaipsniui grąžinami Evangelikų reformatų sinodui. Dėl netekto turto vyksta ikiteisminis tyrimas, paskutiniais duomenimis, tyrimui vadovaujantis prokuroras informavo, kad IT yra baigiamojoje stadijoje, formuluojami galutiniai kaltinimai, ir jie yra pareikšti 8 asmenims, tačiau jo požiūriu, IT neturi tiesioginės įtakos šios bylos nagrinėjimui.

12Iš Vilniaus apygardos teismo bylos konteksto matyti, kad kol iki 2011 m. sausio 24 d. jokiame juridinių asmenų registre nebuvo registruota jokio juridinio asmens, bažnyčia laikė, kad valdymo klausimai buvo jos vidiniai klausimai. Taip susiklostė, kad asmenys, kurie nebuvo išrinkti bendruomenės atstovais, buvo užregistruoti valdymo organo nariais. Ir po tam tikro laiko paaiškėjus šiam faktui, buvo kelias bažnyčios bendruomenei apginti savo teises ir iškelti bylą. Todėl tretysis asmuo laiko, kad A. K. ir atsakovė save neteisėtai pristatė bendruomenės atstovais. Dėl šios priežasties Juridinių asmenų registre atsakovė buvo įregistruota. Todėl tretiesiems asmenims galėjo susidaryti įspūdis, kad atsakovė veikia juridinio asmens vardu, pateikiant Juridinių asmenų registro išrašą. Tačiau šioje byloje nekeliamas teisėto ar neteisėto atstovavimo klausimas, o pinigų panaudojimo klausimas.

13Todėl yra pakankamas teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės konkrečią pinigų sumą, kurios ji neįnešė į ieškovo sąskaitą. Todėl mano, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, ieškinį, kaip tretysis asmuo, palaiko. Jeigu atsakovė vėliau reikš ieškinį ir ieškos tų pinigų, tai yra jau jos teisė minėtus pinigus prisiteisti regreso tvarka. Nes juridinio asmens įregistruotas valdymo organas turi konkrečią atsakomybę už šių pinigų panaudojimą.

14Liudytojas A. K. parodė, kad Sinodo kolegija priėmė sprendimą byloje minimą butą parduoti, kas ir buvo padaryta. Pinigai buvo sumokėti pas notarą ir nunešti į banką ir įnešti į banko sąskaitą, sumos tiksliai nepamena. Pasirašyti pirkimo - pardavimo sandorį buvo įpareigota prezidentė D. L., kuri ir pasirašė minėtą sutartį. Iš pirkėjo M. K. buvo gauti grynieji pinigai, galimai litais, tiksliai nepamena. Pinigai buvo įteikti arba buhalterei, arba prezidentei, jis dalyvavo pas notarą, bet praėjo 6 m. ir tiksliai negali prisiminti sandorio sudarymo detalių. Jis pats taip pat dalyvavo nunešant pinigus į banką ir pinigus įnešant Swedbanke į bažnyčios sąskaitą. Banke įnešant pinigus dalyvavo buhalterė, atsakovė ir pats liudytojas. Pinigai buvo įnešti į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sąskaitą, kiek pamena taip pat litais, tiksliai nepamena kas įnešė, ar buhalterė, ar atsakovė. Jis pats vadovavo minėtam juridiniam asmeniui, pinigai buvo naudojami vadovaujantis Kolegijos sprendimu, panaudoti bažnyčios darbui: nuomai už Panevėžio parapijos patalpas, pirkti vargonėliai, baldai, nomojamas autobusiukas, smulkiau nepamena, reikėtų žiūrėti į dokumentus. Šiuo metu minėto juridinio asmens nebėra. Įsteigtas Senjoratas yra naujadaras, anksčiau jo nebuvo. Prieš karą vadinosi Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, yra Konsistorija kaip bažnytinis teismas ir yra Sinodo kolegija, kuri praktiškai vadovauja visam bažnyčios darbui vadovaudamasi reglamentu. Kunigu jis yra nuo 1995 m. rugsėjo 5 d., 2003 m. galimai vasario ar balandžio mėn., tiksliai datos neprisimena, buvo ordinuotas senjoru arba superintendentu. Iš ieškovo pusės bažnyčios veikloje dalyvavo vienas asmuo R. M., kuris savo noru paliko bažnyčią, buvo ekskomunikuotas ir nebelaikomas kunigu. Bažnyčios atsiskyrimas yra aprašytas profesoriaus H. A. ekspertizės akte, jis buvo sąlygotas noro valdyti pinigus ir bažnyčią. Iš kalbų žino, kad keletas asmenų, kitus prirašė, susidarė 13, susirinko ( - ), ir oficialiai raštu pareiškė, kad atsiskiria nuo Sinodo kolegijos. Mano, kad atsiskyrimo priežastis buvo noras valdyti turtą, kuris pagal užimamas pareigas nepriklausė pretendentams. Minėti asmenys oficialiai atsiskyrė, suformavo atskirą struktūrą, pasidarė ( - ) parapijos antspaudą, jį užregistravo, atsidarė sąskaitą, pasiskelbė vadovais. (Duomenys neskelbtini) policija jo paprašė tikrojo antspaudo, jis pateikė. Jie buvo paprašyti milicijos pažymėjimo antspaudas buvo pagamintas 1989 m.), antspaudo apmokėjimo kvito, jie iš archyvo pateikė ir antspaudas jiems buvo grąžintas. Teisingumo ministerija pirmiausia užregistravo tik Sinodo kolegiją, kaip atstovaujančią evangelikų reformatų bažnyčią. Apie 2003 m. pasikeitė tvarka ir Teisingumo ministerija leido užregistruoti ir bažnyčią. Jie tada užregistravo Evangelikų reformatų Bažnyčią, kaip buvo prieš karą. Buvo atliktos dvi teologinės ekspertizės, su antros ekspertizės išvadomis jis nesutinka, kadangi minėtos ekspertizės vienas ekspertas D. K. jam žinomas kaip Tikėjimo žodžio atstovas, o kitas A. B. yra vienas iš atsiskyrusios bažnyčios atstovų.

15Ieškinys tenkintinas visiškai.

16Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

17Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 3 str. 1d. nustato, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Todėl teismui pateikti bažnytinės teisės aktai, bažnytinių teismų sprendimai yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje, nes yra aktualūs tik sprendžiant ginčą tarp atskirų Lietuvos evangelikų reformatų bendrijos vienijamų asmenų grupių dėl vadovavimo bendrijai (bendruomenei), o tai nėra šios bylos dalykas.

18Iš Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnio matyti, kad religinės bendruomenės ir bendrijos savo veiklą vykdo per įsteigtus juridinius asmenis, kurie privalo finansinę ūkinę veiklą įforminti vedant juridinio asmens buhalterinę apskaitą, teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pelno mokesčio deklaracijas (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-12-04d. paaiškinimas KD – 5848).

19Iš Teologinės Bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizės (atliktos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. ( - ), toliau – ekspertizės aktas) akto matyti, kad Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas yra aukščiausias religinės bendrijos valdymo organas, bendrijos religinis centras Lietuvoje, kuris priima privalomus Bažnytinės (kanoninės) teisės aktus – Kanonus ir Memorialus, reguliuoja Sinodo Kolegijos, Generalinio Superintendanto, parapijų ir kitų bažnytinių institucijų veiklą, taip pat sprendžia visus svarbius bažnytinius klausimus (t.2, b.l. 151, 3.2 Išvada dėl antro klausimo). Ekspertizės akte (t.2, b.l. 184, 3.12 Išvada dėl dvylikto klausimo) konstatuojama, kad ieškovas ir tretieji asmenys yra skirti palaikyti pasaulietinius santykius su valstybe (t. 2, b.l. 157, 158, 3.7 Išvada dėl septinto klausimo). Taip pat Ekspertizės akte konstatuojama, kad pagal Bažnytinę (kanoninę) teisę, tik vidinė Bažnytinė institucija Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kolegija (dabartinis pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija) turi teises bažnytinį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą administruoti, t.y. šį turtą gausinti, rūpintis ir prižiūrėti. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-03 sprendimo, administracinėje byloje Nr. ( - ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-12 nutarties, administracinėje byloje Nr. ( - ), matyti, kad ieškovas yra teisėtas Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės (bendrijos) atstovas. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės (bendrijos) atstovai manydami, kad bendruomenei (bendrijai) padaryta turtinė žala turėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sutarties sudarymo dieną buvo ieškovo vadovė - prezidentė (t. 1, b.l. 13, 17), šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė. Ieškovas - Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sinodo kolegija) veikia, kaip juridinis asmuo, atstovaujantis Lietuvos evangelikų reformatų religinę bendruomenę (bendriją) (t.1, b.l. 13). Atsakovė, veikdama ieškovo vardu, 2011-04-19d. sudarė pirkimo - pardavimo sandorį (t.1, b.l.15, 16, 17-22) ir pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį, turtą – butą, esantį adresu ( - ) (toliau - butas), už 50000 litų (14481 eurą). Kaip matyti iš byloje esančios buto Pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – sutartis, t.1 b.l. 17-22) ir atsakovės paaiškinimų, parduoto buto kainą, nustatytą sutartyje, pirkėjas sumokėjo grynais pinigais prieš sutarties pasirašymą atsakovei. Ieškovas teigia, kad pinigų už parduotą butą negavo, t.y. atsakovė gavusi pinigus už parduotą butą jų neįnešė į ieškovo sąskaitą ir neapskaitė buhalterinėje ieškovo apskaitoje. Dėl šių priežasčių ieškovas teigia patyręs žalą ir prašo ją priteisti.

21Atsakovė teigia, kad žalos ieškovui nepadariusi, pagal sutartį jai buvo sumokėta pirkėjo 14400 eurų ir 350 litų grynais pinigais, šias pinigų sumas ji perdavusi liudytojui A. K., kuris juos įnešė ne į ieškovo, o į trečiojo asmens Lietuvos evangelikų reformatų senjorato (buvęs pavadinimas Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia) sąskaitą, nes visa Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės finansinė veikla buvo vykdoma būtent per šį juridinį asmenį, pinigus perdavė A. K., nes, atsakovės teigimu, tik jis galėjęs pasirašyti bankinius dokumentus įnešant pinigus į sąskaitą.

22Atsakovės ir liudytojo A. K. parodymus, kad pagal sutartį iš pirkėjo gauti pinigai buvo įnešti į trečiojo asmens Lietuvos evangelikų reformatų senjorato sąskaitą, teismas vertina kritiškai ir laiko neįrodytais, nes šie parodymai neatitinka kitų objektyvių bylos duomenų. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – 2011-04-19d. dviejų nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (t.4, b.l. 10, 11) matyti, kad A. K. į trečiojo asmens sąskaitą Nr. ( - ) įmokėjo 14400 eurų ir 350 litų pinigų sumas, analogiškai abiem atvejais skiltyse „mokėjimo paskirtis“ nurodydamas „A. K. pasas ( - )“, todėl įmokėtų pinigų sumų paskirties iš šių duomenų nustatyti negalima. Be to, iš minėtų nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad skiltyse „mokėtojo pavadinimas“ nurodoma – „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia“, o tai rodo, kad A. K. įnešė ne ieškovui, o trečiajam asmeniui Lietuvos evangelikų reformatų senjoratui, kurio pavadinimas tuo metu buvo – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, priklausančias pinigų sumas. Atsakovė baigiamųjų kalbų metu patikslino, kad pirkėjas už perkamą butą pinigus sumokėjo notaro akivaizdoje, o iš notaro patvirtintos sutarties 4.1. punkto matyti, kad buto pardavimo kainą 50000 litų pardavėjas (atsakovė) iš pirkėjo (visą sumą) gavo grynais pinigais, prieš pasirašant sutartį. Tokiu būdu notaras sutartyje fiksavo juridinį faktą – tinkamą atsiskaitymą pagal sutartį, fiksuodamas grynųjų pinigų perdavimą atsakovei ir nurodė pinigų sumą ir valiutą, kurią buvo įvykdytas atsiskaitymas – 50000 litų. Nei atsakovė, nei liudytojas A. K. nenurodė, kad gautus 50000 litų būtų konvertavę į eurus. Taip pat 14400 eurų pagal nustatytą santykį su litu 3,45280 euro už vieną litą konvertuojant į litus ir pridedant 350 eurų sumą, gaunama suma sudaro 50070,32 lito, kas neatitinka sutartyje nurodytos buto kainos ir sumokėtos pinigų sumos. Iš teismui pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-12-19 Specialisto išvados Nr. ( - ) Dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo ūkinės finansinės veiklos ( t. 3, b.l. 79-83) matyti, kad negalima nustatyti kokias ar iš ko gautas pinigines lėšas – 14400 eurų A. K. įnešė į Bažnyčiai priklausančią sąskaitą Swedbanke.

23Atsakovės teiginį, kad ji negalėjusi pagal sutartį gautų pinigų įnešti į sąskaitą, nes ji neturėjo teisės pasirašyti bankinių dokumentų teismas laiko nepagrįstu, kadangi nėra teisės akto draudžiančio jai įnešti pinigus kaip fiziniam asmeniui į juridinio asmens sąskaitą, mokėjimo nurodyme, skiltyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant tiksliai už ką yra atliekamas mokėjimas, kad mokėjimas būtų tinkamai apskaitytas juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje.

24Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad pagal sutartį atsakovės gauti pinigai 50000 litų buvo įmokėti į ieškovo ar trečiųjų asmenų sąskaitas ar kitaip būtų juos pasiekę. Tokių būdu ieškovui buvo padaryta 14481 euro (50000 litų) žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK ) 6.249 str. 1d.).

25Atsakovė būdama ieškovo (juridinio asmens) vadove ir veikdama jo vardu sudarant sutartį bei atlikdama visus kitus veiksmus susijusius su sutartimi įskaitant užtikrinimą, kad pagal sutartį jos gauti pinigai realiai pasiektų pinigų savininką - ieškovą ir būtų apskaityti jo buhalterinėje apskaitoje to nepadarė ir pažeidė LR CK 2.87 str. 1d. įtvirtintą juridinio asmens valdymo organo pareigą veikti sąžiningai ir protingai ir šiais veiksmais yra atsakinga dėl ieškovui padarytos 14481 euro (50000 litų) žalos. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo patirta 14481 euro (50000 litų) žala priteistina iš atsakovės LR CK 6.246 str. 1d., 6.247 str., 6.248 str. 1d., 6.251 str. 1d. pagrindu.

26Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir jai dėl to yra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime.

27Iš atsakovės ieškovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 434 eurai žyminio mokesčio (t.1, b.l. 10, 34), atstovavimo išlaidos 429 eurai ( t.4, b.l. 18-20, 84-86) bei teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei 16,69 eurai. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, apimtį bei trukmę, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (LR CPK 93 str. 1d., 96 str.).

28Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270 str., LR CK 6.59 str., 6.63 str. 1d. 1p., teisingumo, protingumo kriterijais teismas

Nutarė

29Ieškinį tenkinti visiškai.

30Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas ( - ), ieškovui Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai, juridinio asmens kodas ( - ), keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro dydžio žalos atlyginimą.

31Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas ( - ), ieškovui Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai, juridinio asmens kodas ( - ), aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus bylinėjimosi išlaidų ir šešiolika eurų 69 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

322013-02-04 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovei D. L., asmens kodas ( - ), priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą už keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro (penkiasdešimt ūkstančių litų) sumą, o atsakovei neturint pakankamai areštuotino šio turto - jai priklausančių piniginių lėšų areštą keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro (penkiasdešimt ūkstančių litų) sumai, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

33Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius... 2. Ieškovas 2013-01-18 d. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 14481 Eur... 3. Ieškinyje nurodoma, kad reikalavimą atlyginti padarytą turtinę žalą... 4. Atsakovė D. L. 2013-03-04 d. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu... 5. 2013-04-04 d. dublike ieškovas nurodo, kad pagal kanonus aukščiausiasis... 6. 2017-06-06 d. atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų... 7. Ieškovo atstovė posėdyje nurodė, kad ieškovas Lietuvos evangelikų... 8. Atsakovė D. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, nes 2011 m.,... 9. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad palaiko ieškovo poziciją. Pažymėjo... 10. Evangelikų reformatų bendruomenės valdymo struktūra yra detaliai aprašyta... 11. Evangelikų reformatų bendruomenės turtą Lietuvoje valdo Evangelikų... 12. Iš Vilniaus apygardos teismo bylos konteksto matyti, kad kol iki 2011 m.... 13. Todėl yra pakankamas teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės konkrečią... 14. Liudytojas A. K. parodė, kad Sinodo kolegija priėmė sprendimą byloje... 15. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 16. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios... 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 3 str. 1d.... 18. Iš Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10... 19. Iš Teologinės Bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizės (atliktos... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sutarties sudarymo dieną buvo... 21. Atsakovė teigia, kad žalos ieškovui nepadariusi, pagal sutartį jai buvo... 22. Atsakovės ir liudytojo A. K. parodymus, kad pagal sutartį iš pirkėjo gauti... 23. Atsakovės teiginį, kad ji negalėjusi pagal sutartį gautų pinigų įnešti... 24. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių... 25. Atsakovė būdama ieškovo (juridinio asmens) vadove ir veikdama jo vardu... 26. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, jog buhalterinė... 27. Iš atsakovės ieškovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi... 28. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270 str., LR CK 6.59 str., 6.63 str.... 29. Ieškinį tenkinti visiškai.... 30. Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas ( - ), ieškovui Lietuvos... 31. Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas ( - ), ieškovui Lietuvos... 32. 2013-02-04 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias... 33. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per...