Byla 3K-7-540/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko, Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio, Algio Norkūno (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams K. P., P. P., R. P., V. K., R. K., A. J., R. J., M. B., valstybės įmonės Registrų centro Tauragės filialui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo išregistruoti statinį, tretieji asmenys Tauragės apskrities viršininko administracija, UAB „Ravela“, Z. P., Tauragės 1-ojo notarų biuro notarė A. B.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pagal 2006 m. kovo 7 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas pirkėjas K. P. iš bendraatsakovių pardavėjų P. P., R. P., V. K., R. K., A. J., R. J. ir M. B. pirko gamybines patalpas, kurios užima atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį. Vėliau teismų nustatyta, kad sutarties sudarymo metu buvo išlikę tik ginčo statinių fragmentai – pastogė, pastato siena. Tie patys pardavėjai 2006 kovo 27 d. sutartimi ieškovui pirkėjui V. G. pardavė tame pačiame valstybinės žemės sklype ir tame pat statinyje esančias kitas gamybines patalpas.

5Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - įpareigoti VĮ Registrų centro Tauragės filialą statinį išregistruoti. Anot ieškovo, kai jis pirko savo patalpas, tai atsakovų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų patalpų faktiškai nebuvo, todėl atsakovų sandoris laikytinas apsimestiniu ir pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas nurodo, kad 2006 m. kovo 27 d. pirkdamas patalpas jis vadovavosi esama faktine situacija prie perkamo pastato bei 2006 m. birželio 14 d. žemės sklypo detaliuoju planu. Juo įrodinėjo aplinkybę, kad prašomo pripažinti niekiniu sandorio sudarymo metu gamybinių patalpų nebuvo, nes šiame dokumente atsakovo K. P. įsigyti statiniai nepažymėti. Ieškovo teigimu, ginčijamas sandoris jam užkerta kelią įsigyti arba išsinuomoti prie jo statinių esančią valstybinę žemę.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad gamybinės patalpos, dėl kurių sudaryta ginčijama 2006 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis, yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Jas 2001 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai P. P., V. K., M. B., A. J. įsigijo iš UAB „Tauragės daržovės“, o 2006 m. kovo 7 d. pardavė K. P. 2006 m. birželio 14 d. detaliajame plane matyti, kad yra išlikę ginčo pastato fragmentai: pastogė ir pastato siena. Tokia pati informacija užfiksuota ir 2001 m. žemės sklypo plane. Detaliajame ir žemės sklypo planuose užfiksuota informacija, liudytojų parodymai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, kad pastatas faktiškai egzistuoja, nors jo būklė buvo prasta, jis buvo apgriuvęs. Detaliajame plane nebuvo užfiksuota visa informacija dėl esamų pastatų būklės, todėl jis neįrodo, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi perleistos patalpos fiziškai buvo išnykusios. Nors ieškovas nurodo, kad 2006 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, tačiau nenurodė, kokiam sandoriui pridengti jis buvo sudarytas. Teismas nenustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta kitam sandoriui pridengti, todėl laikyti šį sandorį apsimestiniu nėra pagrindo. Be to, ieškovas nėra ginčijamo sandorio šalis, ginčijamas sandoris neturi jokios įtakos jo teisėms, todėl jis nėra tinkamas ieškovas dėl reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, netenkintinas ir išvestinis – panaikinti statinio teisinę registraciją.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl statinių nepažymėjimo detaliajame plane įtakos ginčo išsprendimui. Liudytoja, rengusi detalųjį planą, nurodė, kad planas buvo rengiamas remiantis topografine nuotrauka. Objektą, dėl kurio kyla ginčas, sudaro pastogė, mūrinė tvora, tačiau nebuvo stogo, todėl tai detaliajame plane ir buvo pažymėta kaip komercinė teritorija. 2006 m. birželio 14 d. detaliajame, 2001 m. žemės sklypo planuose matyti, kad yra išlikę ginčo statinių fragmentai: pastogė, pastato siena. Šias aplinkybes patvirtina atsakovai, trečiojo asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovas, liudytojai. Vien planų netikslumai neįrodo, kad nekilnojamojo turto objekto nebuvo natūra. Byloje neginčijama aplinkybė, kad ginčo statiniai natūra buvo 2001 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams P. P., V. K., M. B., A. J. įsigyjant statinius iš UAB „Tauragės daržovės“. 2006 m. birželio 14 d. patvirtintas detalusis planas nėra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas nei oficialieji Nekilnojamojo turto registro duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. Apeliantas tik nurodo, kad visi priešingas jo nurodytoms aplinkybes patvirtinantys dokumentai, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai neatitinka tikrovės, nors pats jokių įrodymų, išskyrus detalųjį planą ir su jo tvirtinimu susijusius dokumentus, nepateikia (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl sutinka su byloje surinktų įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo labiau tikėtina išvada, kad prašomu pripažinti niekiniu sandoriu perleistos patalpos, nors ir blogos būklės, tačiau faktiškai egzistavo (CPK 185 straipsnis). Analizuodama ieškovo subjektiškumą teisėjų kolegija sutiko su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas yra netinkamas ieškovas pagal pareikštą ieškinį. CK 1.87 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis, gindamas savo teises, gali panaudoti asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai šiuo sandoriu buvo pažeisti. Be to, CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių padarinių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Įsigydamas patalpas kasatorius, kaip rūpestingas ir atidus verslininkas, susipažino su jų būkle, įvertino esamus dokumentus ir neaptiko jokių duomenų, kad faktiškai egzistuotų kitos patalpos. Tiek pagal rengiamus teritorijos planavimo dokumentus, tiek ir faktiškai apžiūrėjus sklypą matyti, kad šalia įgyjamų patalpų yra laisvas komercinės paskirties žemės sklypas. Tačiau netrukus laisvoje teritorijoje prasidėjo statybos darbai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo vykdomi neteisėtai. Ginčijamas 2006 m. kovo 7 d. sandoris turi esminį trūkumą – jis neturi sutarties objekto, nes šios sutarties objektas buvo realiai neegzistuojančios patalpos. Tai ypač svarbu, nes pirkimo-pardavimo sutartis yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu tik nuo daikto perdavimo momento. Kadangi daiktas neperduotas, tai sandoris negali būti laikomas sudarytu. Neteisėtos statybos patvirtina, kad tik po ginčijamos sutarties sudarymo buvo siekiama sukurti jos objektą. Ginčijamo sandorio aplinkybės patvirtina (ypač didelė kaina), kad iš tiesų šalys perleido ne sugriuvusių patalpų fragmentus, tačiau galimybę neatlygintinai naudotis komercinės paskirties valstybine žeme. Ši žemė buvo po kažkada stovėjusia pastato dalimi – gamybinėmis patalpomis.

122. Žemesniųjų instancijų teismai pernelyg sureikšmino įrašus viešame registre, palyginti su kitais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad daiktas kažkada buvo registruotas viešame registre, nereiškia, jog daiktas negali būti išnykęs. Praktikoje pasitaiko pavyzdžių, kai išnykusio nekilnojamojo daikto savininkas yra nesuinteresuotas panaikinti šio daikto teisinę registraciją ir, net daiktui išnykus, jis paleidžiamas į civilinę apyvartą, tarsi realiai egzistuotų. Teismai neištyrė, ar ginčijamos sutarties objektas realiai egzistavo ir nepagrįstai statinio fragmentus prilygino statiniui. Tai sudaro pagrindą teismų sprendimus panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

13Byloje gautas atsakovo K. P. atsiliepimas į kasacinį skundą. Atsiliepimu iš esmės palaikomi žemesniųjų instancijų teismų sprendimai. Papildomai atsiliepime nurodoma, kad atsakovas K. P., pirkdamas nekokybiškas patalpas, turėjo verslo planų šias patalpas rekonstruoti, dalį jų nugriaunant ir pastatant naujas patalpas, kurios būtų pritaikytos atsakovo verslui.

14Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Šioje byloje kasatorius kelia klausimus dėl sandorio kvalifikavimo, dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo teisinių aspektų. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių išplėstinė teisėjų kolegija pasisako. Dėl sandorio kvalifikavimo niekiniu, kai nėra jo dalyko

17Šalys, sudarydamos sutartį, gali sukurti, pakeisti ar panaikinti teises ir pareigas. Tai, dėl ko jos susitaria, yra sutarties dalykas. Jam keliami apibrėžtumo, teisėtumo, kreditorius intereso ir įmanomumo reikalavimai. Sutarties dalyko apibrėžtumas reikalauja, kad iš sutarties sąlygų būtų aišku, ką skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti. Jeigu tai yra pirkimo-pardavimo sutartis, tai dalyko apibrėžtumo reikalavimas įvykdomas sutarties šalims susitariant ir sutartyje nurodant, kokį daiktą arba kitą turtą ar objektą pardavėjas įsipareigoja perduoti, o pirkėjas - pirkti, jį priimti ir už jį sumokėti pinigus. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas individualizuojamas pagal CK 6.396 straipsnio reikalavimus sutartyje nurodant duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, jo lokalizaciją žemės sklype ar kitame daikte. Jeigu tokių duomenų sutartyje nėra, tai tokia sutartis pagal CK 6.396 straipsnio 2 dalį negalioja. Sutarties dalyko teisėtumas reiškia, kad tai turi būti imperatyviųjų įstatymo normų nedraudžiami veiksmai, taip pat veiksmai, neprieštaraujantys viešajai tvarkai ir geros moralės principams. Kreditoriaus interesas pasireiškia tuo, kad prievolės dalykas tenkintų vienokius ar kitokius asmens poreikius, o ne būtų betikslis. Sutarties dalyko įmanomumas reiškia, kad galima įsipareigoti atlikti tik tai, kas įmanoma, nes susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (impossibillum nulla obligatio est).

18Šiuos reikalavimus prievolės dalykui pripažįsta teismai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vienas iš esminių reikalavimų, kad galiotų prievolė, yra įmanomumas – galimybė ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008). Prievolės dalyko įmanomumas suprantamas kaip galimybė įvykdyti prievolę. Daikto pirkimo-pardavimo atveju turi būti galimybė pardavėjui daiktą parduoti – įsipareigoti jį perduoti pirkėjui nuosavybės teise už atlyginimą pinigais ir pirkėjo galimybė jį įgyti nuosavybės teise už atlyginimą pinigais. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyko įmanomumas suprantamas kaip fizinės ir teisinės aplinkybės. Fizinis įmanomumas apibūdinamas faktine padėtimi, kuri nekliudo įvykdyti, o teisinis – tokia teisine padėtimi, kad nebūtų kliūčių (ribojimų, draudimų ar kitokių suvaržymų) įvykdyti. Prievolės galiojimui, t. y. nuspręsti, ar ji yra absoliučiai negaliojanti – niekinė, ar santykiškai negaliojanti – nuginčijama, turi reikšmės neįmanomumo pobūdis. Pagal tai neįmanomumas gali būti absoliutus (visiškas) ir santykinis.

19Sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimui yra niekinė, jeigu visiškai, objektyviai negalima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė. Įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo daikto ar kito turto pardavimo būtų neįmanoma dėl to, kad jis iki sutarties sudarymo būtų sunykęs, žuvęs ar dėl kitokių priežasčių fiziškai visiškai neegzistuotų (fizinis neįmanomumas), arba jeigu būtų teisiniai ribojimai jį pirkti ar parduoti (teisinis neįmanomumas). Visiškas daikto neįmanomumas gali būti nustatytas, jeigu daiktas yra sunykęs arba tiek fiziškai pažeistas, kad negalima pasinaudoti jo naudingomis fizinėmis savybėmis pagal daikto prigimtį ir nėra galimybių įgyvendinti su tuo daiktu susijusių teisių (daiktą remontuoti, rekonstruoti, parduoti jo dalis ar likučius, naudotis jo užimtu žemės sklypu ir kt.). Įrodinėjant šią aplinkybę turi būti nustatyta, kad dėl fizinių ir teisinių reikalavimų neatitikties daiktas ir su juo susijusios teisės iš viso negali būti civilinės apyvartos objektas. Jeigu tokios aplinkybės neįrodytos, pavyzdžiui, daiktas yra sugadintas, pažeistas ar žuvęs iš dalies, bet jo likusi dalis ir su ja susijusios teisės gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, tai sutartis dėl jo pirkimo-pardavimo negali būti laikoma niekine tuo pagrindu, kad neegzistuoja jos dalykas. Daikto fizinis trūkumas yra daikto kokybės klausimas, kuris paprastai sprendžiamas sutarties šalių. Sutarties uždarumo principas įtvirtina, kad sutarties sąlygos galioja sutarties šalims bei nustato jų teises ir pareigas. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyko kokybė yra svarbi jos šalims, bet ji gali turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms bei pareigoms. Teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė (CK 6.227 straipsnio 1 dalis). Niekinės sutarties faktą ir teisinius padarinius konstatuoja teismas ex officio (savo iniciatyva), o esant suinteresuoto asmens ieškiniui teismas sprendime išsprendžia jo reikalavimą dėl niekinio sandorio padarinių taikymo. Jeigu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo daikto, kuris iš tikrųjų neegzistuoja, o tik sukuriama tokio daikto egzistavimo regimybė ir siekiama tuo pasinaudoti, tai gali būti pažeistos ne tik sutarties šalių, bet ir trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, pavyzdžiui: pastate ar kitame daikte kitą nekilnojamąjį daiktą turinčio asmens teisės, nes be pagrindo būtų pretenduojama į naudojimąsi pastato užimamu žemės sklypu, jo dalimi arba kitu daiktu ar jo dalimi, šių objektų infrastruktūra ir kt. Jeigu yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl blogesnės fizinės būklės daikto, negu nurodyta sutartyje, bet neįrodyta, kad daiktas realiai neegzistuoja, tai ši taisyklė negali būti taikoma. Tokiu atveju sudaryta sutartis gali būti vertinama kaip santykiškai negaliojanti, t. y. galiojanti iki tol, kol ji bus nuginčyta, bet ją ginčyti turi teisę ribotas asmenų ratas. Civilinės apyvartos stabilumas ir teisinių santykių pastovumas yra saugomas keletu būdų, tarp jų įstatymu ribojant galimybę bet kuriam asmeniui nuginčyti sudarytus sandorius. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis, 6.227 straipsnio 3 dalis). Dėl daikto kokybės reikalavimų neatitikties jo pirkimo-pardavimo sutarčiai nuginčyti turi teisę sąžininga sutarties šalis, trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus reikalavimus ta sutartis pažeidė (CK 6.227 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju asmens teisės ir teisėti reikalavimai turi būti susiję su tuo, kad jo teisės ir teisėti reikalavimai yra pažeidžiami dėl netinkamos kokybės daikto pirkimo-pardavimo, o daikto netinkama kokybė suprantama kaip fiziniai ir teisiniai trūkumai, dėl kurių iš viso neįmanoma daikto ir su juo susijusių teisių civilinė apyvarta. Pareiškęs reikalavimą asmuo šias aplinkybes turi įrodyti, kitaip jo reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas.

20Byloje įrodyta, kad daiktas sutartyje apibrėžtas, individualizuotas ir iš dalies fiziškai yra išlikęs. Sudarant ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį buvo gautas atitinkamos žemėtvarkos institucijos sutikimas, kad patalpa būtų parduota su sąlyga, jog pirkėjas su kitais bendraturčiais įsipareigotų kreiptis dėl detaliojo plano sudarymo, ir nurodyta, kad žemės sklypo dalis, priklausanti patalpai, bus nustatyta suformavus detalųjį žemės sklypo prie pastato planą. Šios nuostatos ir sąlygos yra įtrauktos į ginčijamą sutartį, taip pat į sutartį, pagal kurią gamybines patalpas pirko ieškovas. Pagal tokias įrodytas bylos aplinkybes gali būti kvalifikuojama, kad daiktas nevisiškai atitinka kokybės reikalavimus, bet tai nėra daikto ir su juo susijusių teisių visiškas nebuvimas ar neišlikimas. Netikslus ar nepakankamai detalus sutarties dalyko aprašymas šiuo atveju nesudaro pagrindo sandorį vertinti kaip niekinį (kaip nesant sandorio dalyko) ar pripažinti negaliojančiu (kaip apsimestinį). Sutartimi buvo perleista nuosavybės teise tiek daikto ir su juo susijusių teisių, kiek jų buvo išlikę. Taigi nėra teisinio pagrindo panaikinti teisinę registraciją.

21Išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl CPK 1.78, 1.80, 6.396, 6.398 straipsnių pažeidimo kaip teisiškai nepagrįstus. Dėl įrodinėjimo pareigos

22Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis pagrindas ieškovo reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi kasacinis teismas. Antai jis yra nurodęs, kad ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Jeigu atsakovas neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Ši išvada grindžiama tuo, kad CPK 179, 185 straipsniuose tokios nuostatos nėra. Priešingai, pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006).

23Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra viešojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Antai kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

24Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja. Kasacinio skundo argumentai, kad atsakovas neįrodė atsikirtimą sudarančių aplinkybių, kad teismai nenustatė ir neištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir taip pažeidė CPK 178 straipsnį, yra teisiškai nepagrįsti, taigi atmetami. Dėl įrodymų vertinimo

25CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis).

26Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.

27Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Antai kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005 Prienų rajono policijos komisariatas v. O. T. ir kt.). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti.

28Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Pavyzdžiui, žemės sklypų planai yra skirti faktinėms aplinkybėms, susijusioms su žemės sklypu, jo lokalizacija, ribomis, tiksliai fiksuoti; statinio kadastro duomenys gali neturėti išsamios informacijos apie žemės sklypą ir jo naudojimo sąlygas. Atsiskaitymo ar mokėjimo priemonėse gali nebūti tikslios informacijos apie ūkinę operaciją, kurios pagrindu atliekamas mokėjimas ir pan. Įvertinant įrodymų patikimumą į tokias aplinkybes atsižvelgiama. Jeigu įrodinėjimo priemonėje pagal jos paskirtį, sudarymo ir naudojimo tikslus bei faktiškai esančią informaciją nėra bylai tiesiogiai reikšmingų tikslių ir detalių duomenų, tai tokia informacija kaip įrodymai yra netiesioginė ir mažai patikima (CPK 185 straipsnis).

29Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į šalies galimybę pateikti daugiau įrodymų apie įrodinėjamas svarbias bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, apie parduoto nekilnojamojo daikto fizinę būklę gali patvirtinti jo kadastro duomenys, grafinė ar vaizdinė medžiaga, kuri nepažeidžiant įstatymų gali būti surinkta asmeniškai ar pasitelkiant kitus asmenis (pvz., naudojantis antstolio paslaugomis), kitoks teisėtas faktinės padėties fiksavimas. Jeigu šalis turi galimybę, bet neteikia kitų įrodymų, tai gali būti, kad jie šaliai yra nepalankūs. Teismas dispozityviose bylose neprivalo išreikalauti ar priversti šalį pateikti visus turimus įrodymus. Antra vertus, tai ne visada yra įmanoma, nes teismas gali tik manyti ar daryti prielaidas, kad tokių įrodymų esama ar kad šalis jų turi. Nepateikdama visų turimų įrodymų, kad ir prieštaringų arba jai nepalankių, šalis rizikuoja, kad įrodymų nepakaks ir reikalavimas kaip neįrodytas bus atmestas. Bet kokiu atveju tai negali būti vertinama kaip teismo padarytas įrodymų rinkimo ar vertinimo taisyklių pažeidimas.

30Byloje ieškovo pateikti įrodymai yra paprasti rašytiniai teritorijų planavimo dokumentai. Jie skirti teritorijų sutvarkymui ir tiesiogiai bei konkrečiai fiksuoja duomenis apie žemės sklypus, bet ne apie juose esančius pastatus ir jų fizinę būklę. Tokiuose teritorijų planavimo dokumentuose, kaip žemės sklypo planas, topografinė nuotrauka, teritorijos planavimo detalusis planas ir jo rengimo medžiaga, nėra pakankamai tiesioginės ir detalios informacijos apie pastato ir jo patalpų fizinę būklę, kad būtų padaroma išvada, jog sutarties sudarymo metu pastato ar jo dalies iš viso nebuvo ir kad nebuvo išlikusios jokios su daikto dalimi susijusios teisės. Jau minėta, kad ginčijamoje sutartyje yra pasisakyta dėl teisių į žemės sklypą, kurios susijusios su išlikusia daikto dalimi. Jeigu ieškovas reikalavimą įrodinėja savo aiškinimais ir netiesioginiais įrodymais, tai teismas tokių įrodymų visumą gali įvertinti kaip nepakankamą. Teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 185 straipsnio pažeidimo ir atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus.

31Teisėjų išplėstinė kolegija nenustatė pagrindų skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

32Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 236,50 Lt (2009 m. lapkričio 30 d. pažyma). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteistinos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš V. G. ( - ) valstybei 236,50 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus, 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pagal 2006 m. kovo 7 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas... 5. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 7 d.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 11. 1. Įsigydamas patalpas kasatorius, kaip rūpestingas ir atidus verslininkas,... 12. 2. Žemesniųjų instancijų teismai pernelyg sureikšmino įrašus viešame... 13. Byloje gautas atsakovo K. P. atsiliepimas į kasacinį skundą. Atsiliepimu iš... 14. Išplėstinė teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Šioje byloje kasatorius kelia klausimus dėl sandorio kvalifikavimo, dėl... 17. Šalys, sudarydamos sutartį, gali sukurti, pakeisti ar panaikinti teises ir... 18. Šiuos reikalavimus prievolės dalykui pripažįsta teismai. Kasacinis teismas... 19. Sutartis dėl neatitikties įmanomumo reikalavimui yra niekinė, jeigu... 20. Byloje įrodyta, kad daiktas sutartyje apibrėžtas, individualizuotas ir iš... 21. Išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl CPK... 22. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese... 23. Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris... 24. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama... 25. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius... 26. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų... 27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą... 28. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal... 29. Teismas, vertindamas įrodymus, atsižvelgia į šalies galimybę pateikti... 30. Byloje ieškovo pateikti įrodymai yra paprasti rašytiniai teritorijų... 31. Teisėjų išplėstinė kolegija nenustatė pagrindų skundžiamai teismo... 32. Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 34. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 35. Priteisti iš V. G. ( - ) valstybei 236,50 Lt (du šimtus trisdešimt šešis... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...