Byla e2-1173-180/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. N. ir E. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4d. nutarties netenkinti atsakovų prašymo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą civilinėje byloje pagal ieškovų: bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ICS Baltic“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Jumaida“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pentacom“ kreditorių A. B., E. B., N. G., uždarosios akcinės bendrovės „Termodoras“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitaterma“ ir žemės ūkio bendrovės „Inovatyvios investicijos“ netiesioginį ieškinį atsakovams: E. R. N., E. N., E. R. ir P. J., dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo biuras“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Patalpų klimato sprendimai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Integruotos centralizuotos sistemos“, dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Ieškovai BUAB „ICS Baltic“ kreditorė UAB „Jumaida“, BUAB „Pentacom“ kreditoriai A. B., E. B., N. G., UAB „Termodoras“, UAB „Vitaterma“, ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti BUAB „ICS Baltic“ naudai solidariai iš atsakovų E. N., E. N., E. R. ir P. J.: 122 625,36 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti BUAB „Pentacom“ naudai solidariai iš atsakovų: 314 352,65 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 436 978,01 Eur sumai areštuoti solidariems atsakovams E. N., E. N., E. R. ir P. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ir atsakovams priklausančias lėšas, esančias pas atsakovus ir (arba) trečiuosius asmenis.
3. 2017 m. kovo 21 d. nutartimi teismas ieškovų prašymą tenkino ir netiesioginio ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštavo solidariems atsakovams E. N., E. N., E. R. ir P. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ir atsakovams priklausančias lėšas, esančias pas atsakovus ir (arba) trečiuosius asmenis 436 978,01 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, teismas nurodė areštuoti atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovams priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais.
4. Atsakovai E. N. ir E. N. pateikė teismui prašymą, kuriame prašė teismo nurodyti ieškovams pateikti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 4 492,58 Eur ir nustatyti ieškovams 5-ių darbo dienų terminą nuo teismo nutarties gavimo minėtų nuostolių atlyginimo užtikrinimui pateikti.
5. Prašyme atsakovai nurodė, kad areštavus visą E. ir E. N. turtą jie nebeturi galimybės anksčiau laiko pabaigti vykdyti įsipareigojimus pagal tarp atsakovės ir AB SEB Vilniaus bankas 2007 m. kovo mėn. sudarytą sutartį Nr. 0350718091372-97, kurios pagrindu buvo suteiktas 217215,01 Eur dydžio kreditas žemės sklypo pirkimui bei gyvenamojo namo statybai. Atsakovai neteko galimybės be papildomų baudų grąžinti visą kredito likutį 2017 m. kovo 30d. Pagal minėtą sutartį palūkanų dydis nustatomas kas 5-ius metus. Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30d. iki 2017 m. kovo 30 d. numatė 4,168110 proc. palūkanų dydį, 2017 m. kovo 30d. kredito likutis sudarė 82 061,89 Eur. Galimybė grąžinti kreditą prieš terminą, norint išvengti kredito sutartyje numatytos baudos (mokesčio, sudarančio 1 proc. prieš terminą grąžinamos kredito sumos) suteikiama kas 5-ius metus. Atsakovai tikėjosi atsiskaityti su banku ir grąžinti likusią kredito sumą. Bankui 2017 m. kovo 8 d. buvo pateiktas išankstinio kredito grąžinimo prašymas. Areštavus atsakovų turtą, 2017m. kovo 30 d. nebuvo įvykdytas įsipareigojimas bankui. Praleidus nustatytą palūkanų dydžio keitimo dieną iki kitos palankios dienos –2022 m. kovo 30d., atsakovams reikės laukti dar 5-ius metus, per šį laikotarpį susidarys itin didelė suma už palūkanas, kurios jie siekė išvengti.
6. Grąžinus kredito dalį po arešto panaikinimo ir nelaukiant kito karto, kai bus keičiamas palūkanų dydis, atsakovai privalės sumokėti bankui baudą. Laikant, jog turto areštas bus panaikintas po metų, bauda bus lygi 801,44 Eur. Už negrąžintą paskolą metų laikotarpyje atsakovams reikės papildomai sumokėti 1 877,80 Eur palūkanų, nes antstolė leido atlikti tik būtinuosius mokėjimus, t. y. dengti einamąsias įmokas su palūkanomis. Atsakovai per metus patirs 2679,24 Eur nuostolių. Tikėtina, kad byla bus nagrinėjama ne trumpiau nei 2-us metus, nuo ko priklauso mokėtina už palūkanas suma. Bylos nagrinėjimo metu dėl ieškovų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patirs ne mažiau kaip 4 492,58 Eur nuostolių.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

7. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4d. nutartimi atsakovų prašymo netenkino.
8. Teismas sprendė, kad 2017 m. kovo 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovų pareigos mokėti einamuosius kredito mokėjimus pagal tarp atsakovės ir AB SEB Vilniaus bankas 2007 m. kovo mėn. sudarytą sutartį Nr. 0350718091372-97. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pačios savaime nesuponuoja nuostolių atsiradimo, nes galimų nuostolių atsiradimas priežastiniu ryšiu labiau susietas su pačių atsakovų siekiu grąžinti visą kreditą ne palūkanų dydžio keitimo dieną ir dėl to jiems tektų sumokėti baudą.
9. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie savo galimybę grąžinti 82 061,89 Eur kredito likutį, nenurodė jokių aplinkybių, kad4 492,58 Eur nuostoliai bylą laimėjusiems atsakovams negalės būti kompensuoti esant ieškovų daugetui, todėl nagrinėjamu atveju atsakovų prašymo aplinkybės ir galimų nuostolių dydis duoda pagrindą manyti, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašymas iš tiesų reikštų atsakovų ginimąsi nuo pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o tai visiškai iškreiptų šio civilinio proceso teisės instituto esmę, paskirtį, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimams (CPK 3 str. 1 d.)

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

10. Atsakovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovai neįrodė turėję realią galimybę grąžinti kreditą anksčiau. E. N. 2017 m. kovo 8 d., t.y. iki ieškovams pateikiant ieškinį teismui, pateikė kredito įstaigai išankstinio kredito grąžinimo prašymą, kuriame buvo prašoma nurašyti nuo atsakovės banko sąskaitos 82 061,89 Eur kreditą ir jį 2017 m. kovo 30 d. įskaityti kaip iš anksto grąžinamą kreditą.
2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai yra priversti mokėti palūkanas, kurių galėjo išvengti, jiems palankiu metu grąžinus kreditą anksčiau.
3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovai neteko galimybės pasinaudoti Kredito sutartyje įtvirtinta išlyga – grąžinti kreditą nesuėjus sutartyje numatytam terminui, nemokant atitinkamos baudos (t. y. privalomo mokesčio bankui, sudarančio 1proc. prieš terminą grąžinamos kredito sumos). Tokia galimybė kredito gavėjams suteikiama kas 5-ius metus, paskutinį kartą tai buvo galima atlikti 2017 m. kovo 30 d. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovams net ir laimėjus bylą ateityje, jie turės, norėdami grąžinti kreditą anksčiau laiko, sumokėti minėtą baudą arba turės laukti dar 5-ius metus iki kitos kredito dalies grąžinimo be baudos dienos (2022 m. kovo 30 d.), tačiau tokiu atveju už palūkanas mokėtina suma viršys mokėtiną baudą. Taigi, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kredito grąžinimas anksčiau laiko be minėtų pasekmių tapo neįmanomas.
4. Teismas, netenkindamas prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pažeidė proceso šalių interesų balansą, nes nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrindu buvo areštuotas visas atsakovų turtas 436 978,01 Eur sumai, o atsakovų prašymas dėl 4 492,58 Eur galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo atmestas.
5. Ieškovai siekia, kad bankroto administratorė UAB „Audata“ įstotų į bylą ir perimtų kreditorių teisių gynimą, o patys kreditoriai toliau byloje dalyvautų kaip tretieji asmenys. Šiuo atveju kyla grėsmė, kad patenkinus šiuos ieškovų prašymus, tikimybė, kad atsakovų reikalavimas dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo bus patenkintas, praktiškai neegzistuoja.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „Audata“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, tinkamai ir išsamiai motyvuota.
2. Atsakovai be jokio pagrindo laiko pagal Kredito sutartį su banku mokamas palūkanas savo patirtais nuostoliais ir siekia šias sumas perkelti ieškovams. Sudarydami sutartį su banku atsakovai gavo kreditą, kurį bankas suteikė jiems turėdamas tikslą iš tokio sandorio gauti pelną, skaičiuodamas atsakovams mokėjimo palūkanas visą paskolos laikotarpį.
3. Atsakovų pateiktos Kredito sutarties specialiosios dalies 5.2 punkte numatyta, kad kredito grąžinimo data yra numatyta 2047 m. kovo 29 d., t. y. kreditas turi būti grąžintas per ateinančius 30-imt metų. Atsakovų minimas lūkestis grąžinti kreditą anksčiau laiko, t. y. praėjus nuo paskolos suteikimo vos ¼ laiko, yra nepagrįstas, nes turėdami tikslą grąžinti kreditą anksčiau nustatyto termino, atsakovai būtų ėmęsi tokių priemonių anksčiau.
4. Atsakovų nurodomų nuostolių atsiradimas yra susijęs ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o būtent su pačių atsakovų noru anksčiau laiko grąžinti kreditą bankui, kas iš esmės yra savarankiškas pasirinkimas, kurio rizika ir įgyvendinimas tenka jiems patiems.
5. Atsakovai prašymą ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad 2017 m. kovo 10 d., t. y. iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės banko sąskaitoje buvo suma, kurios teoriškai būtų pakakę padengti įsiskolinimą bankui pagal Kredito sutartį, tačiau apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad ši suma bankui nebuvo pervesta 2017 m. kovo 30 d., kad kitose atsakovams priklausančiose banko sąskaitose (dar 16 banko sąskaitų) nebuvo lėšų, kurios viršytų turto arešto mastą ir būtų leidę (ar leido) atsiskaityti su banku.
6. Atsakovų nurodoma nuostolių suma yra akivaizdžiai nepakankamai didelė, kad būtų pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. Atsakovai prie atskirojo skundo pateikė naują įrodymą – išrašo iš AB SEB banke esančios sąskaitos kopiją, kuria grindžia aplinkybę dėl atsakovų finansinio pajėgumo įvykdyti Kredito sutartį prieš terminą. kurį prašo pridėti prie bylos. Pagal CPK 314 straipsnį, nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismui gali būti pateikiami, tačiau jie priimami tik išimtiniais atvejais, t. y., kai jie buvo teikiami pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos duomenų sprendžiama, kad paminėtą rašytinį įrodymą apeliantai turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes vienas iš prašymo taikyti nuostolių užtikrinimą pagrindų buvo teiginys, kad atsakovai turėjo galimybę ir siekė įvykdyti Kredito sutartį prieš terminą. Priežasčių, dėl kurių toks rašytinis dokumentas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kokia būtinybė jį sąlygojo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, apeliantai nenurodė. Dėl to yra pagrindas apeliantų teikiamą įrodymą atsisakyti priimti ir jį grąžinti.
17. CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
18. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių.
19. Šia teisės norma siekiama ieškovo bei atsakovo interesų pusiausvyros, procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių derinimo, taip pat šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams įgyvendinimo, ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad turi būti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų atsakovo nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015 ir kt.).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, kad spręsdamas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo klausimą teismas turi įvertinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos ribojimo pobūdį ir mastą, padarinius dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ribojant atsakovo veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012; 2017 m. kovo 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-449-464/2017).
21. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl prarastos galimybės įvykdyti Kredito sutartį prieš terminą, tokiu būdu išvengiant palūkanų bei 1 proc. baudos (t. y. privalomo mokesčio bankui, sudarančio 1 proc. prieš terminą grąžinamos kredito sumos) mokėjimo bankui, savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai neprarado galimybės mokėti einamąsias įmokas pagal Kredito sutartį, todėl teigti, kad šiuo metu patiria nuostolius, nėra pagrindo. Pritaikytas laikinas piniginių lėšų areštas reiškia siekį išlaikyti atitinkamą atsakovų turtinę padėtį nepakitusią iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jeigu ateityje prireiktų iš šių lėšų išieškoti pagal teismo sprendimą, jeigu jis būtų palankus ieškovams.
22. Apeliantai nuostolius, galinčius, jų įsitikinimu, atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertino pagal Kredito sutartyje nustatytų privalomų mokėti palūkanų bei privalomo mokesčio bankui, sudarančio 1 proc. prieš terminą grąžinamos kredito sumos, dydį. Šį dydį (4 492,58 Eur), atsakovai nustatė iš esmės remdamiesi tik prielaidomis, kad byla teisme bus nagrinėjama 2-jus metus. Su tokiu nuostolių susidarymo paskaičiavimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, nes tokio, prielaidomis paremto paskaičiavimo, nepakanka, kad tokių nuostolių atsiradimą pripažinti realiu.
23. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nagrinėjamu atveju apeliantai fakto, kad patiria realius nuostolius ar tokių nuostolių atsiradimo tikimybė išlieka ateityje, neįrodė (CPK 178 str.). Teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad šiuo atveju atsakovų nurodomų nuostolių atsiradimas yra susijęs ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o pačių atsakovų noru anksčiau nustatyto termino grąžinti kreditą bankui.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas. Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ir ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentai nėra pagrindo.
25. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų skunde išdėstytų argumentų nepasisakoma, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

10Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4d. nutartį palikti nepakeistą.