Byla 2S-1870-163/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė N. G., G. V

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė N. G., G. V.,

Nustatė

2pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo, juo prašė nustatyti, jog laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-02-17 teikė išlaikymą vaikams D. S. ir E. S. bei nuo 2014-03-25 iki 2014-05-08 teikė ir dabar teikia išlaikymą vaikui D. S..

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-09-25 nutartimi nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad suinteresuotam asmeniui G. V. išsiųsti procesiniai dokumentai pareiškėjo nurodytu adresu Vokietijoje grįžo neįteikti, G. V. tuo adresu negyvena. Kadangi pareiškėjas turi pareigą nurodyti suinteresuoto asmens G. V. gyvenamąją vietą, pagal kurią būtų galima įteikti procesinius dokumentus, tai įpareigojo pareiškėją nurodyti kitą suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą. Taip pat teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, reikalavimas kildinimas iš pareiškėjo prievolės išlaikyti vaikus, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai nagrinėtini ne ypatingąja teisena, o ginčo ir įpareigojo pareiškėją įpareigojo pateikti ieškinį. Pažymėjo, kad pareiškėjui nepateikus ieškinio civilinė byla negalės būti nagrinėjama.

4Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartį. Nurodo, kad nežino kitos G. V. darbo ir gyvenamosios vietos. Mano, kad teismas procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui turėjo įteikti viešo paskelbimo būdu, teismui buvo pateiktas prašymas dėl dokumentų įteikimo šiuo būdu. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ši byla turi būti nagrinėjama ginčo teisena. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tam tikrais laikotarpiais vaikams buvo teikiamas išlaikymas, šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti ieškinį.

5Atskirasis skundas tenkintinas.

6Apeliacijos dalyką sudaro Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

7Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams šalinti, t. y. pateikti duomenis apie suinteresuoto asmens G. V. gyvenamąją vietą, nes pareiškėjui nėra žinoma jokia kita suinteresuoto asmens gyvenamoji ar darbo vieta, todėl teismas, gavęs prašymą dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, turėjo dokumentus įteikti būtent šiuo būdu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais.

8Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 113 straipsniuose (CPK 443 str. 2 d.), ir CPK 447 straipsnyje nustatytus specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo privalu nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos arba pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus, taip pat turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos adresu (CPK 111 str. 2 d. 3 p.).

9Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pareiškime nurodė jam žinomą suinteresuoto asmens G. V. gyvenamąją vietą (b. l. 2), pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje trūkumų nenustatė ir 2014-05-19 rezoliucija jį priėmė, tačiau išsiuntus procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui pareiškėjo nurodytu adresu ir nepavykus jų įteikti, tai laikė pareiškimo trūkumu bei įpareigojo pareiškėją nurodyti kitą suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą, pagal kurią būtų galima įteikti procesinius dokumentus.

10Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, priėmęs pareiškimą ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą pareiškimo trūkumui pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad pareiškėjas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą dalyvaujančio byloje asmens adresą. Priešingu atveju, kai pareiškėjas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 296 str. 2 d.), o tai reikštų pareiškėjo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Esant tokiai situacijai paprastai teismas turi teisę pasiūlyti pareiškėjui nurodyti kitą asmens gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip pareiškimo trūkumo ir reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu suinteresuoto asmens gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

11Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad pareiškėjas kitų duomenų apie suinteresuoto asmens gyvenamą vietą nežino, be to, teismas, turėdamas priėjimą prie Gyventojų registro duomenų, galėjo patikrinti duomenis apie suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą ir tai atlikęs būtų nustatęs, kad nėra jokių įrašų apie suinteresuoto asmens G. V. deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą bei jo prašymą dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kurio neturėjo priimdamas skundžiamą nutartį, galėjo vadovaudamasis CPK 334 str. 2 d. 1 p. pats pasinaikinti skundžiamą teismo nutartį ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant nežinomai suinteresuoto asmens gyvenamajai ir darbo vietoms bei pareiškėjui neprašant paskirti kuratoriaus, teismas galėjo spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.).

12Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nurodytu trūkumu, kad šioje byloje būtina pateikti ieškinį ir jo keliami reikalavimai turi būti nagrinėjami ginčo teisena. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimus, sprendė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, pareiškėjo reikalavimas kildinimas iš pareiškėjo prievolės išlaikyti vaikus, todėl sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai nagrinėtini ne ypatingosios teisenos tvarka, o ginčo teisenos tvarka, ir įpareigojo pareiškėją pateikti ieškinį, nes priešingu atveju civilinė byla negalės būti nagrinėjama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia teismo išvada ir nustatytu pareiškimo trūkumu, nes toks teismo procesinis sprendimas neatitinka ypatingąją teiseną reglamentuojančių teisės normų, pažeidžia proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos teismų praktikos.

13Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmenims ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Procesinio dokumento dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra į teismą besikreipiančiojo asmens išimtinė teisė. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

14Iš pareiškėjo pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-02-17 jis teikė išlaikymą vaikams D. S. ir E. S. bei nuo 2014-03-25 iki 2014-05-08 teikė išlaikymą vaikui D. S., nes, jo teigimu, antstolė neteisėtai už šiuos laikotarpius išieško iš jo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nes tai numato CPK 444 str. 2 d. 2 p. Byloje kilo ginčas dėl prievolės išlaikyti vaikus tinkamo vykdymo ir toks ginčas galėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.) atsižvelgtina į tai, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas sprendimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo ar skundo palikimo nenagrinėto, turi vertinti bylos nagrinėjimo proceso pažangą, stadiją bei atsižvelgti į proceso ekonomijos ir operatyvumo principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro byloje priimtų procesinių sprendimų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-304/2006). Tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2010-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010).

15Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas jau priėmė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išsiuntė šalims procesinio dokumento kopijas bei įpareigojo dalyvaujančius asmenis pateikti atsiliepimus, konstatuoja, kad teismas turi pareigą toliau nagrinėti bylą, neatsižvelgdamas į tai, kad kilo ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.), todėl teismo nustatyti trūkumai – pareiškėjo įpareigojimas pateikti ieškinį, yra nepagrįsti ir neatitinka trūkumo šalinimo instituto tikslų. Teismas negali įpareigoti pareiškėją pateikti ieškinį, nes savo teisių gynimo būdą pasirenka į teismą besikreipiantis asmuo, o teismas priimtą pareiškimą privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

16Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ryšiai