Byla 3K-3-357/2010

Dėl notaro veiksmų

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. R. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. S. skundą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims notarei J. D., S. R. S., dėl notaro veiksmų.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas V. A. S. prašė pripažinti neteisėtais notarės J. D. veiksmus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties nevykdymo, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią privalomąją mirusios motinos Z. S. palikimo 1/6 dalį, nutartį vykdant skubos tvarka, bei dėl neteisėtų notarės veiksmų priimti atskirąją nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi notarė buvo įpareigota atlikti notarinį veiksmą skubos tvarka, tačiau ji nepagrįstai atsisakė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį nežiūrint to, kad tokia jo teisė nebuvo ginčijama teismine tvarka ir jam priklauso kaip nedarbingam dėl amžiaus ir sveikatos būklės (Notariato įstatymo 1, 40 straipsniai, CPK 18 straipsnis, CK 5.8, 5.20 straipsnis).

6Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Z. S., mirusios 2009 m. vasario 5 d., sūnus. Z. S. 2002 m. rugsėjo 3 d. testamentu visą jai priklausantį turtą paliko dukteriai S. R. S. 2009 m. balandžio 29 d. notarė gavo pareiškėjo prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 1/6 dalį mirusios Z. S. turto. Atsižvelgdama į testamentinės įpėdinės S. R. S. pranešimą, kad ji kreipiasi į teismą dėl išlaikymo reikalingumo nuginčijimo, 2009 m. gegužės 28 d. notarė atidėjo notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui išdavimo į privalomąją Z. S. palikimo dalį. Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pripažino notarės veiksmus neteisėtais ir įpareigojo ją skubos tvarka priimti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją Z. S. palikimo dalį pareiškėjui išdavimo. Notarė 2009 m. rugsėjo 23 d. atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimą motyvuodama tuo, kad palikimo atsiradimo dieną jam nebuvo reikalingas išlaikymas – nuo 2009 m. vasario 1 d. pareiškėjui kas mėnesį išmokama 521,06 Lt senatvės ir 133,47 Lt invalidumo pensija, iš viso – 654,53 Lt, t. y. gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo ir bazinės pensijos dydis, todėl yra laikomos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

9Teismas nustatė, kad notarė 2009 m. rugsėjo 23 d. pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį išdavimo, nes nėra duomenų apie tai, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Priimtą notarinį veiksmą – atsisakymą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimą – teismas laikė tinkamu Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo įvykdymu.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 20 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, pripažino notarės veiksmus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties nevykdymo, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą neteisėtais, įpareigojo notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią privalomąją mirusios motinos Z. S. palikimo dalį, nutartį vykdant skubos tvarka.

11Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus, todėl pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą. Įvertinus palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo gautas pajamas – 654,53 Lt sumą, kurią sudaro senatvės ir invalidumo pensija, aplinkybę, kad pareiškėjas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, 2008 m. gegužės 19 d. jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, darytina išvada, kad egzistuoja išlaikymo reikalingumo prezumpcija. Testamentinė įpėdinė S. R. S. 2009 m. gegužės 25 d. pranešė notarei, kad kreipsis į teismą dėl išlaikymo reikalingumo pareiškėjui nuginčijimo. Notarė atidėjo notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimo išdavimo iki bus priimtas teismo sprendimas. Taigi S. R. S. ir notarė pripažino, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo reikalingumo pareiškėjui prezumpcija egzistuoja ir ji turi būti ginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad pareiškėjui palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, tai notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Faktas, kad palikėjos mirties dieną jos vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas, yra įrodinėjimo dalykas byloje dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 straipsnis). Teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis turėjo būti įvykdyta iš karto, nelaukiant jos įsiteisėjimo, todėl notarė atliko notarinį veiksmą pažeisdama Notariato įstatymo 29 straipsnyje ir CPK 283 straipsnyje nustatytus terminus.

12III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

13atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. R. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

151. Dėl subjekto, turinčio teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai (įvaikiai), kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pareiškėjas pagal įstatymą turėtų teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas jam palikėjos mirties dieną būtų įrodytas (CPK 176-178 straipsniai). Kadangi pagal notarei pateiktus dokumentus išlaikymo reikalingumo faktas neįrodytas, tai šis faktas turėtų būti patvirtintas teismo sprendimu. Šiuo atveju įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip ir kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).

162. Dėl išlaikymo reikalingumo prezumpcijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-33/2008, nurodyta, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Jei pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas.

17Pareiškėjo nedarbingumo dėl pensinio amžiaus ir neįgalumo faktas šiuo atveju nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme, nes neįgalumas nustatytas ne nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), o gaunamos pajamos iš VSDVF yra pakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Esminiai požymiai, rodantys įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, būtų pirmos grupės invalidumas, visiška negalia, nuolatinės slaugos reikalingumas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-33/2008).

18Prisidėjimu prie kasacinio skundo notarė J. D. nurodė, kad prisideda prie S. R. S. kasacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį. Procesiniame dokumente nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal E. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal N. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-377/2007; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-548/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. V. skundą, bylos Nr. 3K-3-131/2010). Apeliacinės instancijos teismas nevertino pretendento galimybių gauti papildomai pajamų, jo konkrečių poreikių, sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo pajamos buvo: 521,06 Lt senatvės ir 133,47 Lt invalidumo pensijos, iš viso –654,53 Lt, t. y. didesnės, nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo ir bazinės pensijos dydis, ir yra laikomos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Pareiškėjas turi pilnametę dukterį ir gyvenamąją vietą ( - ), todėl būtina išsiaiškinti, ar ji neteikia paramos, išlaikymo, reikalingo tėvui. Teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi notarė buvo įpareigota priimti sprendimą dėl notarinio veiksmo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją palikimo dalį, o ne išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Apeliacinės instancijos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi notarė buvo įpareigota skubos tvarka išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, ir šis įpareigojimas įvykdytas.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo atsižvelgti į atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus ir palikti kasacinį skundą nenagrinėtą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad esant galiojančiai pensinio amžiaus vaiko išlaikymo reikalingumo prezumcijai, notaras, nustatęs, kad palikėjo vaikas atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnį kriterijus, turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Faktas, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui išlaikymas nebuvo reikalingas, yra įrodinėjimo dalykas byloje dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo (CK 5.8 straipsnis). Pažymėtina, kad S. R. S. yra padavusi ieškinį dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją paveldėjimo dalį nuginčijimo. Taigi kasacinio skundo padavimas šioje byloje laikytinas proceso vilkinimu ir neatitinka CPK 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Be to, kasacinį skundą pasirašė tik kasacinį skundą surašęs asmuo – S. R. S. atstovė, todėl kasacinis skundas neturėjo būti priimtas (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 2 dalis).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus materialinės ir procesinės teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą pagal kasacinio skundo argumentus ir vertindamas atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, kasacinis teismas gali laisvai pasirinkti nurodytuose procesiniuose dokumentuose iškeltų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų nagrinėjimo eiliškumą.

23Dėl atstovo teisės pateikti kasacinį skundą

24CPK 51 straipsnyje nustatyta asmens teisė vesti savo bylą teisme per atstovus. Per šią teisę įgyvendinamas principas „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė būtent šią savo teisę ir yra įgyvendinusi.

25Kartu su kasaciniu skundu pateiktoje atstovavimo sutartyje yra fiksuotos kasatorės ir advokatės sudaryto susitarimo dėl atstovavimo ribos. Atstovavimo sutartyje esantis įrašas apie tai, kad advokatui pavedama atstovauti kliento interesus visų instancijų teismuose, reiškia, kad byloje atstovui suteikiama teisė atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus tuos veiksmus, kurie pagal CPK 59 straipsnio 2 dalį atstovavimo sutartyje turi būti aptarti atskirai. Nors pagal šią proceso teisės normą atstovui, kuriam atstovaujamasis yra suteikęs atstovavimo teisme teisę, įgaliojimas pateikti kasacinį skundą neturėtų būti atskirai aptartas įgaliojime, nes šią teisę apima atstovavimo teisme teisės suteikimas, pateiktoje atstovavimo sutartyje atskirai atstovui suteikta ir teisė apskųsti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus. Dėl to nėra pagrindo kelti prielaidas apie kasacinio proceso nelegalumą.

26Dėl palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį

27CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatyme įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto.

28Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje ir yra paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-33/2008, Teismų praktika 29, p. 134-139; 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008, Teismų praktika 31, p. 102-107; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009, Teismų praktika 31, p. 108-115; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. V. ir V. V. skundą, bylos Nr. 3K-3-131/2010; kt.). Taigi nurodytoje paskutiniųjų metų kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad palikėjo įpėdinio (nagrinėjamoje byloje vaiko) nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo vien dėl to fakto jį traktuoti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį. Beje, tokia pati nuostata fiksuota ir apeliacinės instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009. Dėl to bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo pozicija taikyti išlaikymo reikalingumo prezumpciją pensinio amžiaus įpėdiniui, yra nepagrįsta. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir netaikė išlaikymo dėl pensinio amžiaus reikalingumo prezumpcijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje priimti teismų procesiniai sprendimai negali būti pripažinti pagrįsti tinkamu proceso teisės normų aiškinimu ir taikymu, ir tai galėjo turėti įtakos (teisėjų kolegija daro tokią prielaidą, nes dėl netinkamo proceso byloje buvo apribotas rungimosi principo taikymas ir dėl to – reikšmingų bylai faktinių aplinkybių nustatymas) neteisėtų procesinių sprendimų byloje priėmimui.

29Byla teismuose buvo nagrinėjama pagal ypatingosios (ne ginčo) teisenos nuostatas, o šios teisenos viena ypatybių yra ta, kad bylos, kurios yra priskirtos ypatingos teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atitinkamus atvejus, tačiau kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5, 7 dalys). Nors šioje konkrečioje byloje nagrinėjimo dalykas buvo notaro veiksmų teisėtumo klausimas, tačiau savo esme ir pagal byloje turimą pareiškėjo interesą tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (įpėdinių) yra kilęs ginčas dėl teisės, t. y. kilęs tarp įpėdinių ginčas, kuris sukelia materialines teisines pasekmes – pareiškimą patenkinus atsiranda paveldėjimo teisė naujam subjektui, t. y. pareiškėjui, kuris paveldi kartu su testamentine įpėdine. Kasaciniame teisme formuojama praktika, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Dėl to tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010). Šis principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai išnagrinėti bylą ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga. Kadangi pagal nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nedarbingumo dėl pensinio amžiaus požymis rodo tik įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu, todėl reikalinga nustatyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas senatvės pensinio amžiaus sulaukęs palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, ir dėl to buvo reikalingas išlaikymo. Tai tinkamai gali būti nustatyta išnagrinėjus skundą žodinio proceso tvarka, pagal kurią galima plačiau taikyti įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas.

30Kadangi byla išnagrinėta jau pirmosios instancijos teisme netinkamai aiškinus ir taikius ypatingąją teiseną reglamentuojančias teisės normas, tai kolegija sprendžia, kad byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

31Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

32Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 58,95 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Nutarė

34Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.