Byla A-1457-624/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

4Pareiškėjas V. J. su skundu (I t. b. l. 1–8) ir patikslintu skundu (III t. b. l. 1–12) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti Tarnybą atlikti prašomus veiksmus; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjo naudai 96 165,39 Lt turtinę žalą ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Nurodė, kad pareiškėjas su 2012 m. balandžio 10 d. skundu kreipėsi į Tarnybą nesutikdamas su Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 2236 adresuotu Lietuvos apeliaciniam teismui. Tarnyba 2012 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-1954 atsisakė panaikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 2236 bei atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus atlikti veiksmus. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba skundžiamu raštu atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą pažeidė esmines pareiškėjo teises gauti duomenis, reikalingus apskųsti Jungtinės Karalystės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimui bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011. Nurodė, jog skundžiamu sprendimu Tarnyba trukdo pareiškėjui įgyvendinti įstatymo ginamus interesus civilinėse bylose ginantis nuo tėvystės pareigų pareiškėjo skolininkės dukrai S. V. bei pareiškėjo turto prievartavimo. Pažymėjo, kad minėtais veiksmais Tarnyba pareiškėjui sukėlė sunkias teisines pasekmes, todėl padarė turtinę 96 095,39 Lt žalą (iš Ž. V. priteisti, tačiau Tarnybos ir S. V. globėjų ginčijami delspinigiai) bei neturtinę 60 000 Lt žalą, kuri pasireiškė patirta ilgalaike įtampa, nesaugumo, pavojaus jausmu, vidiniais išgyvenimais, nepatogumais, negalėjimu naudotis savo teisėmis, pareiškėjo atžvilgiu vykdomu diskriminaciniu poveikiu, nuolatiniu skundų rašymu kenčiant stuburo skausmus ir kt. aplinkybėmis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, atsisakydamas patenkinti pareiškėjo reikalavimus, pažeidė valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat tarptautinių teisės aktų nuostatas.

6Atsakovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę atsiliepimuose (I t. b. l. 107–111, III t. b. l. 82–83) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7Pažymėjo, jog laikosi nuostatos, kad pareiškėjo skundžiamas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. S-1954 nėra administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme, nes tai tik informacinio-paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, o ne individualus administracinis aktas. Atitinkamai šis sprendimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės bei nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjo teisės ir pareigos. Pabrėžė, kad nėra žalos atsiradimo pagrindų. Dėl atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus nurodė, jog šio prašymo netenkino vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis. Pareiškėjo prašymui neatitikus ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, prašymą buvo atsisakyta patenkinti.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu (II t., b. l. 64–68) administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-1954 ir įpareigoti atlikti veiksmus, nutraukė. Kitoje dalyje skundą atmetė.

9Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi (II t., b. l. 179–183) pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu (III t., b. l. 119–124) pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

11Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo teisėtumą, 2014 m. vasario 27 d. nutartimi Nr. A442-313/2014 iš esmės paneigė pirmos instancijos teismo sprendime padarytą išvadą, kad Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. S-1954 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir tėra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Nustatė, kad pareiškėjas su 2012 m. balandžio 10 d. skundu dėl Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S-2236, kuriuo Tarnyba kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl prašymo dėl Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo skubos tvarka, panaikinimo ir įpareigojimo pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su nepilnametės S. V. globa kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba, išnagrinėjusi 2012 m. balandžio 10 d. skundą, 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. S-1954 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą, tuo pagrindu, kad Tarnyba nėra įpareigota teikti informaciją ir dokumentus apie nepilnametės S. V. globą asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui), kuris nėra jos įstatyminis atstovas. Priimdama sprendimą Tarnyba vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalimi bei atkreipė dėmesį į ADTAĮ nuostatas reglamentuojančias tokių duomenų pateikimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą.

13Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. vasario 27 d. nutartimi Nr. A442-313/2014 konstatavus Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. S-1954 atitikimą administraciniam aktui, be kita ko, sukeliančiam pareiškėjui teisines pasekmes (teismas konstatavo, kad Tarnybai atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S-2236 panaikinimo ir atsisakius pateikti prašomą informaciją bei dokumentus susijusius su nepilnamečio asmens globa, tarp pareiškėjo ir Tarnybos susiklostė teisiniai santykiai, todėl pareiškėjas manydamas, kad šiuo atsisakymu pažeidžiamos jo teisės, turi teisę kreiptis į teismą), šiuo pagrindu iš esmės paneigiami Tarnybos argumentai dėl 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. S-1954 neatitikimo administraciniam aktui VAĮ 8 straipsnio prasme ir šio sprendimo nepriskyrimo individualiam administraciniam aktui, todėl plačiau apie nepasisakyta.

14Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir TGIVSIĮ) 1 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 1 straipsnio 3 dalies 7 punktu, 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 4 punktu.

15Iš pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi prašydamas panaikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236, apie jo panaikinimą informuoti Lietuvos apeliacinį teismą bei, kaip skundo pagrindą nurodydamas Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S-2236, pareiškėjo teigimu, nepagrįstus argumentus, 2012 m. balandžio 10 d. skundu reikalavo Tarnybos suteikti informaciją susijusią su nepilnametės S. V. asmeniu ir globa. Pareiškėjas Tarnybos reikalavo pagrįsti Apeliaciniam teismui suteiktos informacijos teisingumą, atlikti tyrimą dėl Jungtinės Karalystės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo nepripažintinumo ir neleistinumo vykdyti Lietuvos Respublikoje, atlikti tyrimą dėl nepilnametės S. V. gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos institucijos tinkamai nevykdytos globos priežiūros ir kt. (skundo dalyko 1–6 punktai), reikalavo pateikti dokumentus patvirtinančius įrašus apie nepilnametės S. V. tėvus, S. V. gimimo įrašus, įrašus liečiančius S. V. pilietybę, pateikti S. V. gimimo liudijimo nuorašą bei kitus su nepilnametės asmeniu susijusius dokumentus (skundo dalyko 7 punktas), taip pat reikalavo pranešti motyvus, kuriais S. V. globa suteikta būtent seneliams, kokiais argumentais seneliai prašė globos, kokius dokumentus seneliai pateikė dėl pajėgumo suteikti nepilnametei S. V. globą (skundo dalyko 8 punktas) bei taip pat pateikė kitus prašymus (skundo dalyko 9–15 punktai). Iš skunde dėstomų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų suteikta informacija bei pateikti atitinkami dokumentai išskirtinai susiję su nepilnametės S. V. asmeniu ir jos globos aplinkybėmis.

16Teismas vadovavosi ADTAĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalies, 2 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis. Taigi pareiškėjo reikalavimus pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su nepilnametės S. V. asmeniu (su jos globa) vertinant paminėtų nuostatų apimtyje, galima teigti, kad pareiškėjas prašė pateikti tą informaciją ir tuos duomenis, kurie ADTAĮ prasme yra laikytini saugotinais asmens duomenimis. Būtent ADTAĮ nuostatomis yra reglamentuojama fizinių asmenų duomenų apsauga ir šių asmenų, kaip duomenų subjektų, teisių apsauga. Todėl sprendžiant šį ginčą, turėtų būti taikytinos šio įstatymo nuostatos. TGIVSIĮ ir Taisyklių nuostatos netaikomos tuo atveju, kai prašomos pateikti informacijos teikimą reglamentuoja kiti įstatymai.

17Pažymėjo, jog ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, iš kurių esant bent vienam, asmens duomenys gali būti tvarkomi (nagrinėjamu atveju teikiami). ADTAĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis.

18Pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. skunde Tarnybai išdėstė prieštaravimus susijusius su Tarnybos Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų argumentų neteisingumu, nurodė kitus prieštaraujančius argumentus dėl Tarnybos veiksmų susijusių su nepilnametės S. V. globa, prašė ištirti, pateikti paaiškinimus, dokumentaciją bei kitą informaciją susijusią su nepilnametės asmeniu ir globa. Įvertinus skundo turinį, daryta išvada, kad šis skundas, kuriame prašoma pateikti informaciją ir dokumentus, nelaikytinas adekvačiu duomenų gavėjo prašymui ADTAĮ 6 straipsnio prasme. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. skunde nenurodė asmens, apie kurį prašo duomenų naudojimo tikslo ir duomenų teikimo bei gavimo teisinio pagrindo, taip pat nėra aiškiai išdėstyta ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Tik iš skundo turinio ir pateiktos medžiagos visumos matyti, kad reikalaujama gauti informacija ir duomenys pareiškėjui reikalingi sprendžiant turtinio pobūdžio ginčus teisėsaugos institucijose ir teismuose. Pažymėjo, jog pareiškėjas reikšdamas reikalavimus nepateikė ir nenurodė nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens duomenų teisėtų tvarkymo kriterijų, iš kurių esant bent vienam, asmens duomenys galėtų būti tvarkomi (nagrinėjamu atveju teikiami). Pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismo posėdžio metu nepateikė nepilnamečio asmens globėjų sutikimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad pats pareiškėjas būtų įpareigotas tvarkyti nepilnametės S. V. asmens duomenis; iš skundo turinio negalima teigti, šių aplinkybių taip pat nepatvirtina ir jokie įrodymai, kad pareiškėjas siektų apsaugoti duomenų subjekto (S. V.) esminius interesus; pareiškėjas nepateikė įrodymų apie jam suteiktus oficialius įgaliojimus, kurių pagrindu pastarajam galėtų būti teikiami asmens duomenys; pareiškėjas nepateikė įrodymu, o iš skundo turinio tokių išvadų taip pat negalima daryti, kad duomenų subjekto (S. V.) interesai šiuo atveju nėra svarbesni už pareiškėjo interesus, pareiškėjui sprendžiant turtinio pobūdžio ginčus.

19Apibendrinant išdėstytus argumentus, daryta išvada, kad Tarnyba pareiškėjo skundą ir jame išdėstytus reikalavimus įvertinusi Civilinio kodekso ir ADTAĮ nuostatų apimtyje, pagrįstai 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. S-1954 jų netenkino. Todėl naikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo Tarnybą suteikti prašomą informaciją ir įpareigoti išduoti dokumentus išvardintus patikslinto skundo 3–13, 15 punktuose (III t. b. l. 2–4). Patikslinto skundo 14 punkto reikalavimas įvykdytas (prašomi pateikti nuostatai pareiškėjui pateikti su 2012 m. gegužės 7 d. raštu). Dėl pareiškėjo teismui ir Tarnybai pareikštų 1 ir 2 reikalavimų išspręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštas Nr. S-2236 nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas, I t. b. l. 90–94).

20Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą ir dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nustatė, kad Tarnybos veiksmai, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. skundas su jame išdėstytais reikalavimais, nagrinėjamo ginčo kontekste, nelaikytini neteisėtais. Tuo tarpu neteisėtų veiksmų Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atlaidžiai ir rūpestingai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta, Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose, skundą su pateiktais reikalavimais pagrįstai įvertino asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų apimtyje, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių daryta išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų), nėra ir jos atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, o, kaip jau minėta, nesant vienos iš sąlygų, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Ginčo atveju, pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų.

21Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 133–145) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

22Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 16 d. patikslinto skundo reikalavimų 1 dalies 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo ir dėl jų teismo sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nepasisakė. Tuo pažeidė ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 6 straipsnio, 10 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio, 81 straipsnio, 86 straipsnio nuostatas.

23Pažymi, jog pareiškėjas Tarnybos reikalavo suteikti informaciją ne tiek susijusią su nepilnametės S. V. asmeniu ir globa, kiek susijusią su nepilnametės S. V. globėjų G. V. ir Ž. V. nepilnametės S. V. vardu Civilinio kodekso 6.68 straipsnio pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai reiškiamo netiesioginio ieškinio reikalavimo pareiškėjui išlaikyti nepilnametę S. V. iš jam priteistų netesybų sumos – keičiant 2009 m. birželio 4 d. tarp V. J. ir Ž. V. sudarytos paskolos sutarties sąlygas.

24Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo 1 reikalavimo 7 ir 8 dalyse reikalaujama informacija bei pateikti atitinkami dokumentai ADTAĮ prasme yra laikytini saugotinais asmens duomenimis. Teismas nepagrįstai nevertino šios reikalaujamos informacijos bei pateiktinų dokumentų svarbos bei teisinės reikšmės neatsiejamai susijusios civilinės bylos Nr. 2-15539-528/2014 reikalavimų pareiškėjui apimtyje.

25Teigia, kad pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. skundas yra laikytinas adekvačiu duomenų gavėjo prašymui ADTAĮ 6 straipsnio prasme. Pažymi, jog pareiškėjas reikšdamas reikalavimus 2014 m. rugsėjo 16 d. patikslintame skunde pateikė ir nurodė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. Pareiškėjas ir Tarnybai ir teismui teismo posėdžių metu pateikė nepilnamečio asmens globėjų nusikalstamų veikų prieš mažametę ir pareiškėją įrodymus.

26Teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio, 57 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies, 6 dalies, 81 straipsnio, 86 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nuslėpė ir nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, jog atsakovas nepagrįstai nevykdė savo institucijos veiklą reglamentuojančių nuostatų ir dėl jų pažeidinėjimo net nepasisakė. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, jog atsakovas, atsisakydamas atlikti pareiškėjo reikalautus veiksmus, pažeidė Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalies, 3.194 straipsnio 1 dalies, 3.237 straipsnio 2 dalies, 3.202 straipsnio, Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio nuostatas.

27Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pareiškėjo skundą ir jame išdėstytus reikalavimus netinkamai įvertino Civilinio kodekso ir ADTAĮ nuostatų apimtyje, o atsakovas nepagrįstai 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. S-1954 jų netenkino.

28Teismas neteisėtai atmetė pareiškėjo reikalavimą ir dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Tarnyba neveikė savo kompetencijos ribose, skundą su pateiktais reikalavimais nepagrįstai įvertino asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų apimtyje, todėl atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, patvirtinančius žalos pareiškėjui atsiradimą. Pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdyje prašė skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos išskirti į atskirą bylą ABTĮ 69 straipsnio pagrindu. Teismas dėl šio prašymo sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nepasisakė ir jo nenagrinėjo, nors galutinė pareiškėjui atsakovo padaryta turtinė ir neturtinė žala gali paaiškėti tik įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-15539-528/2014.

29Papildomuose paaiškinimuose (IV t., b. l. 149–151) pareiškėjas nurodo, kad atsakovui atsisakius atlikti veiksmus, pareiškėjui kyla naujos teisinės pasekmės, turtinė ir neturtinė žala, pareiškėjo procesinių, pilietinių bei žmogaus teisių pažeidimai susijusiose bylose.

30Papildomuose paaiškinimuose (V t., b. l. 129–132) pareiškėjas nurodo, kad jam paaiškėjo naujos esminės neteisėto bylos nagrinėjimo pažeidus Konstitucijos 25, 29, 30, 33, 109–116 straipsnių, Teismų įstatymo 4, 5, 6, 33, 34, 40, 43, 44, 52, 54, 59, 103 straipsnių, 102 straipsnio 2 dalies, Administravimo teismuose nuostatų 11.1.3. 11.2. 11.3.4. punktų nuostatas. Teisėjas B. J. neturėjo teisės nagrinėti administracinę bylą, nes jo paskyrimas teisėjauti byloje pažeidžia teisėjų nepriklausomumo principą. Teigia, kad šioje byloje jis nagrinėjo savo sutuoktinės J. J. veiksmus, priimant susijusią nutartį Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014.

31Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 147–148) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Pažymi, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti duomenis apie trečiąjį asmenį, nepateikiant ir nenurodant nei vieno iš ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų teisėtų tvarkymo kriterijų. Nagrinėdama pareiškėjo prašymą, Tarnyba prašymo reikalavimus įvertino asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų apimtyje, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų būti svarstomas klausimas dėl žalos, patirtos dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, atlyginimo.

33Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai, kurių nenagrinėjo ir dėl kurių nepasisakė teismas, yra neaiškūs ir nesusiję su administraciniams teismams ar Tarnybai priskirtų funkcijų vykdymu bei nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjo reikalavimu panaikinti Tarnybos raštą.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-1954 teisėtumo, įpareigojimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

36Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. su skundu kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236 bei atlikti veiksmus, pateikti informaciją ir dokumentus, susijusius su nurodyto nepilnamečio asmens globa (I t., b. l. 32–33). Į šį pareiškėjo skundą buvo atsakyta byloje ginčijamu Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-1954, nurodant, kad remiantis Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 5 dalimi ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, pareiškėjas nėra įstatyminis nepilnametės atstovas, todėl atsakovas neturi pagrindo teikti informaciją bei dokumentus, susijusius su nurodyta nepilnamete. Rašte taip pat pažymima, kad pareiškėjo nurodyti teismai gali patys išreikalauti rašytinius įrodymus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka arba pareiškėjas gali prašyti teismo juos išreikalauti, todėl pareiškėjo reikalavimas pateikti tam tikrus dokumentus netenkinamas (I t., b. l. 10). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį grindžia argumentais, jog Tarnyba, skundžiamu raštu atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, pažeidė esmines pareiškėjo teises gauti duomenis, reikalingus apskųsti Jungtinės Karalystės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimui bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2T-206/2011. Tokiu būdu Tarnyba pažeidė valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat tarptautinių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjui padarė turtinę bei neturtinę žalą.

37Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Tarnyba, pareiškėjo skundą ir jame išdėstytus reikalavimus įvertinusi Civilinio kodekso ir ADTAĮ nuostatų apimtyje, pagrįstai 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. S-1954 jų netenkino, todėl naikinti Tarnybos 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą nebuvo teisinio pagrindo. Žalos atlyginimas pareiškėjui taip pat nebuvo priteistas, nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

38Pažymėtina, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi, prašydamas: panaikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236, apie tai (rašto panaikinimą) informuoti Lietuvos apeliacinį teismą, reikalavo nustatyti atsakingus asmenis už informacijos Lietuvos apeliaciniam teismui suteikimą, pagrįsti šios informacijos teisingumą, atlikti tyrimą dėl Jungtinės Karalystės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo nepripažintinumo ir neleistinumo vykdyti Lietuvos Respublikoje, atlikti tyrimą dėl nepilnametės S. V. gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos institucijos tinkamai nevykdytos globos priežiūros ir kt. (skundo dalyko 1–6 punktai); pateikti dokumentus ir informaciją, susijusią su nepilnamete S. V. (skundo dalyko 7 punktas); pranešti informaciją, susijusią su S. V. globa, jos įstatyminiais atstovais, kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo (skundo dalyko 8–15 punktai). Taigi, pareiškėjas iš esmės siekė, kad jam būtų suteikta informacija bei pateikti atitinkami dokumentai, susiję su nepilnametės S. V. asmeniu ir globos jai nustatymo aplinkybėmis.

39Visų pirma pažymėtina, kad nors pareiškėjas tiek Tarnybos, tiek ir teismo prašė panaikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą Nr. S-2236, tačiau, kaip kad buvo atkreipęs dėmesį pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-537/2012 (I t., b. l. 90–94) buvo pripažinęs, jog šis raštas nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas. Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštu, adresuotu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui E. Ž., buvo prašoma Lietuvos apeliacinio teismo pagal galimybę išnagrinėti skubos tvarka Ž. V. ir G. V. 2011 m. gegužės 13 d. prašymą dėl Jungtinės Karalystės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog panaikinti procesinį dokumentą kitoje byloje, juo labiau, jau realizuotą, Tarnyba negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors Tarnyba skundžiamame 2012 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. S-1954 tiesiogiai ir nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Tarnybos 2011 m. gegužės 19 d. raštą, tačiau tai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

40Dėl pareiškėjo skunde Tarnybai pareikštų reikalavimų, susijusių su Jungtinės Karalystės teismo (Principal Registry of the Family Division) 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties, pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str.). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Ši taisyklė galioja ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimą, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimą). Atsižvelgiant į tai, nei Tarnyba, nei teismas neturėjo įgaliojimų vertinti minėtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, ar atlikti kitus pareiškėjo prašomus veiksmus, todėl tenkinti šiuos pareiškėjo prašymus taip pat nebuvo pagrindo.

41Visi kiti pareiškėjo reikalavimai, išdėstyti jo skunde Tarnybai, buvo susiję su siekiu gauti dokumentus ir informaciją, susijusią su nepilnamete S. V.. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog privataus gyvenimo apsaugą laiduoja Konstitucija, kurios 22 straipsnis, inter alia, įtvirtina, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Aiškindamas privataus žmogaus gyvenimo sąvoką, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tai – individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).

42Pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į Tarnybą, siekdamas gauti tam tikrus duomenis apie nepilnametę S. V., taip pat informaciją, susijusią su globos jai nustatymu. Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimus, išdėstytus jo skunde Tarnybai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad šie reikalavimai nebuvo išskirtinai susiję su S. V. asmeniu.

43TGIVSIĮ 2 straipsnio 9 dalis numato, jog privati informacija – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. TGIVSIĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė šios įstatymo nustatyta tvarka gauti privačią informaciją apie save, tuo tarpu privačios informacijos apie kitus asmenis gavimui, kaip nustato TGIVSIĮ 1 straipsnio 3 dalis 7 ir 8 punktai, šis įstatymas netaikomas, kadangi asmuo turi pagrįsti tokios informacijos panaudojimo tikslą, tokia informacija teikiama ADTAĮ nustatyta tvarka.

44Remiantis ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai; o 4 dalimi – duomenų tvarkymas – tai bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. ADTAĮ 6 straipsnyje nurodyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

45Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekė gauti informacija, susijusią su kitu fiziniu asmeniu, ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, nepaisant to, koks buvo šios informacijos gavimo tikslas, ji galėjo būti teikiama tik tokiu atveju, jei buvo nustatytas bent vienas iš ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, ko šiuo atveju nebuvo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis siekė gauti informaciją, susijusią ne su S. V. asmeniu ir globa, bet su jos globėjų G. V. ir Ž. V. nepilnametės S. V. vardu Civilinio kodekso 6.68 straipsnio pagrindu nepagrįstai ir neteisėtai reiškiamu netiesioginio ieškinio reikalavimu pareiškėjui išlaikyti nepilnametę S. V. iš jam priteistų netesybų sumos, tuo keičiant 2009 m. birželio 4 d. tarp V. J. ir Ž. V. sudarytos paskolos sutarties sąlygas, tai nieko iš esmės nekeičia, kadangi ši informacija yra susijusi su S. V. ir galėjo būti teikiama kitiems asmenims tik ADTAĮ nustatyta tvarka ir atvejais.

46Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų: visų pirma, pareiškėjas savo skunde Tarnybai nenurodė informacijos, kuri turi būti pateikta prašyme pateikti asmens duomenis pagal ADTAĮ 5 ir 6 straipsnius, tokios informacijos nenurodė ir skunde teismui, ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų (vieno iš jų) egzistavimo nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodytų asmens duomenų gavimo būtinybę grindžia jų reikalingumu kitose bylose, kaip pagrįstai nurodė Tarnyba skundžiamame sprendime, esant būtinybei, teismai patys arba pareiškėjo prašymu gali išsireikalauti įrodymus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

47Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog Tarnyba nepagrįstai nevykdė savo institucijos veiklą reglamentuojančių nuostatų, yra deklaratyvūs: nors pareiškėjas vardija nuostatas, kurias, jo teigimu, Tarnyba pažeidė, nepagrindžia, kaip šios nuostatos buvo pažeistos.

48Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nebuvo ir nėra pagrindo.

49Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą: valstybinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinosioms sąlygomis, kurios yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu) – neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei teisės pažeidimu padarytai žalai ar nuostoliams. Analizuojamu atveju nėra pagrindo Tarnybos veiksmų, su kuriais pareiškėjas sieja žalos atsiradimą, pripažinti neteisėtais, todėl negalėjo kilti ir valstybės deliktinė atsakomybė.

50Įvertinus minėtas aplinkybes, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
...
4. Pareiškėjas V. J. su skundu (I t. b. l. 1–8) ir patikslintu skundu (III t.... 5. Nurodė, kad pareiškėjas su 2012 m. balandžio 10 d. skundu kreipėsi į... 6. Atsakovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės... 7. Pažymėjo, jog laikosi nuostatos, kad pareiškėjo skundžiamas 2012 m.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu... 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine... 12. Nustatė, kad pareiškėjas su 2012 m. balandžio 10 d. skundu dėl Tarnybos... 13. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. vasario... 14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš... 15. Iš pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. skundo turinio matyti, kad... 16. Teismas vadovavosi ADTAĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalies, 2 straipsnio 1 ir 4... 17. Pažymėjo, jog ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens duomenų... 18. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 10 d. skunde Tarnybai išdėstė... 19. Apibendrinant išdėstytus argumentus, daryta išvada, kad Tarnyba pareiškėjo... 20. Pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą ir dėl turtinės ir neturtinės... 21. Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (III t., b. l. 133–145) prašo... 22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai... 23. Pažymi, jog pareiškėjas Tarnybos reikalavo suteikti informaciją ne tiek... 24. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo 1 reikalavimo 7 ir 8... 25. Teigia, kad pareiškėjo 2012 m. balandžio 10 d. skundas yra laikytinas... 26. Teismas pažeidė ABTĮ 3 straipsnio, 57 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4... 27. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pareiškėjo skundą... 28. Teismas neteisėtai atmetė pareiškėjo reikalavimą ir dėl turtinės ir... 29. Papildomuose paaiškinimuose (IV t., b. l. 149–151) pareiškėjas nurodo, kad... 30. Papildomuose paaiškinimuose (V t., b. l. 129–132) pareiškėjas nurodo, kad... 31. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 147–148)... 32. Pažymi, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą... 33. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai, kurių... 34. Teisėjų kolegija... 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 36. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 10... 37. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Tarnyba, pareiškėjo skundą ir... 38. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi, prašydamas: panaikinti... 39. Visų pirma pažymėtina, kad nors pareiškėjas tiek Tarnybos, tiek ir teismo... 40. Dėl pareiškėjo skunde Tarnybai pareikštų reikalavimų, susijusių su... 41. Visi kiti pareiškėjo reikalavimai, išdėstyti jo skunde Tarnybai, buvo... 42. Pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į Tarnybą, siekdamas gauti tam tikrus... 43. TGIVSIĮ 2 straipsnio 9 dalis numato, jog privati informacija – ypatingi... 44. Remiantis ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys – bet kuri... 45. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekė gauti informacija, susijusią... 46. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 47. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog Tarnyba nepagrįstai nevykdė... 48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnyba priėmė... 49. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 50. Įvertinus minėtas aplinkybes, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismo... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....