Byla 3K-3-318/2014
Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės

3S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl sutarties sąlygų pakeitimo,

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl sąlygų įgyvendinti kreditoriaus teisę skolininko vardu pareikšti ieškinį konstatavimo.

7Ieškovė, atstovaujama globėjų pagal įstatymą, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų Ž. V. ir V. J. sudarytos 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties 1 punkto nuostatą, pagal kurią už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojami 0,5 proc. delspinigiai, ir sumažinti delspinigius iki 0,02 proc.

8Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. birželio 4 d. atsakovai sudarė paskolos sutartį, kuria

9V. J. paskolino Ž. V. 31 858 eurus (109 999,30 Lt) iki 2010 m. sausio 4 d. Sutarties įvykdymui užtikrinti Ž. V. įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą Kauno m.). Šalys susitarė, kad, Ž. V. negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną ji mokės 0,5 proc. delspinigių nuo negrąžintos sumos. Ž. V. nustatytu laiku paskolos negrąžino, todėl teismo nutartimi buvo areštuotas jos turtas ir pradėtas jo pardavimas iš viešųjų varžytynių. Neįvykus varžytynėms, antstolis 2012 m. sausio 18 d. atsakovui V. J. pasiūlė perimti Ž. V. turtą už pradinę jo kainą

10(330 600 Lt), įmokant įkainotos sumos ir atsakovui tenkančios sumos skirtumą. Atsakovas sutiko turtą priimti ir 2012 m. sausio 30 d. įmokėjo į antstolio sąskaitą 121 973 Lt. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi sustabdytas atsakovei Ž. V. priklausančio turto perdavimas atsakovui V. J. dėl šių aplinkybių: 2010 m. spalio 15 d. atsakovei Ž. V. Didžiojoje Britanijoje gimė duktė (ieškovė S. V.); kadangi ji nesirūpino savo dukterimi, vartojo narkotikus, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės globėjais paskirti G. V. ir Ž. V.; Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti šią Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro nutartį; 2011 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės atstovai pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu iš atsakovės Ž. V. nepilnametei dukteriai išlaikyti priteista 228 100 Lt iki jos pilnametystės (2028 m. spalio 15 d.) ir 9500 Lt išlaikymo skolos už 2010 m. spalio 15 d. – 2011 m. liepos 4 d. laikotarpį, nustatant G. V. ir Ž. V. uzufruktą į šias lėšas; varžytynių metu pardavus atsakovei Ž. V. priklausantį turtą, bus tenkinti V. J., kaip kreditoriaus, reikalavimai, tačiau neliks iš ko patenkinti S. V. reikalavimų. Ž. V. paskolos sutartimi nustatytas neprotingas delspinigių dydis, pažeidžiantis ne tik Ž. V., bet ir ieškovės interesus.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį tik tuo atveju, jeigu skolininkas, neįgyvendindamas savo turtinės teisės, pažeidžia jo interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi aiškiai apibrėžtą, galiojančią, vykdytiną ir teismo sprendimu patvirtintą 228 100 Lt išlaikymo reikalavimą atsakovei

13Ž. V., tačiau nėra pagrindinės netiesioginio ieškinio sąlygos – ieškovės skolininkė (atsakovė Ž. V.) neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovo V. J. atžvilgiu. Atsakovas V. J. yra Ž. V. kreditorius, o ne skolininkas. Dėl to teismas sprendė, kad nėra visų būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovė yra atsakovės Ž. V. kreditorė. Tačiau atsakovas V. J. nėra atsakovės Ž. V. skolininkas, priešingai, jis yra jos kreditorius. Ši aplinkybė nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria nutarta priverstinai išieškoti 60 848,78 euro iš Ž. V. atsakovo V. J. naudai. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė Ž. V. neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovui V. J.

15Iš byloje esančių duomenų kolegija nenustatė, kad atsakovė Ž. V. vengia pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui V. J., siekdama išvengti prievolės ieškovei vykdymo. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės Ž. V. kuratorius pritaria ieškinyje išdėstytai pozicijai, tačiau nenurodo priežasčių, trukdančių jai pačiai pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui V. J. Dėl to kolegija sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos, jog atsakovė Ž. V., turėdama teisę reikšti reikalavimą atsakovui V. J., šios teisės neįgyvendina, siekdama išvengti prievolės įvykdymo savo kreditoriui (ieškovui). Apibendrinusi kolegija konstatavo, kad ieškovė neturi subjektinės teisės atsakovės Ž. V. vardu pareikšti atsakovui netiesioginį ieškinį, ginčydama jų sudarytą sandorį.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 4 d. sutarties nuostatą dėl už laiku negrąžintą paskolą skaičiuojamų 0,5 proc. delspinigių, sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Kasatorė nurodo, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tokios kategorijos byloje viešasis interesas lemia, kad teismas, nagrinėdamas tokią bylą, būtų aktyvus vaikų teisėms ir interesams apsaugoti. Pagal CK 1.34, 1.36 straipsnius nepilnamečių gynimui, jų globai ir rūpybai, taip pat šeimos narių tarpusavio išlaikymo (alimentiniams) santykiams taikytina teisė nustatoma pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių gynimo srityje (toliau – Hagos konvencija). Jos 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės, kurios pilietis yra nepilnametis, institucijos gali imtis jų teisės normų numatytų nepilnamečio asmens ir nuosavybės apsaugos priemonių, apie tai iš anksto pranešusios jo gyvenamosios vietos valstybės institucijoms, jei, jų manymu, tai yra būtina ginant nepilnamečio interesus. Konvencijoje nustatytos sąlygos, kurioms esant imamasi priemonių, jos keičiamos ar nutraukiamos, taip pat tokių veiksmų padariniai tiek nepilnamečiui ir už jo globą atsakingiems asmenims bei institucijoms, tiek tretiesiems asmenims. Hagos konvencijos

1910 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad išlaikymo pareigai taikoma teisė inter alia nustato asmens, turinčio išlaikymą, prievolės dydį tais atvejais, kai viešoji įstaiga siekia susigrąžinti asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, suteiktas išmokas. Konvencijos 11 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad taikyti šios konvencijos nustatytą teisę gali būti atsisakoma tik tuo atveju, jei tai yra akivaizdžiai nesuderinama su viešąja tvarka (ordre public), tačiau net jeigu taikytina teisė nustato kitaip, nustatant išlaikymo dydį yra atsižvelgiama į asmens, turinčio teisę į išlaikymą, reikmes ir asmens, turinčio išlaikymo pareigą, lėšas. Šiuo metu išlaikymą mažametei kasatorei skiria valstybė. Jeigu iš jos motinos priteistas išlaikymas būtų mokamas (išieškomas) iš motinos ar jos turto, valstybė turėtų galimybę mažinti ar diferencijuoti teikiamo išlaikymo dydį. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas nurodytų imperatyviųjų teisės normų, neteisingai išnagrinėjo bylą, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punkto nuostatas, nes nenurodė, dėl kokių motyvų netaiko įstatymų normų ir nesivadovauja teismų praktika.

202. Kasatorė teigia, kad byloje kilo ginčas dėl jos, kaip mažametės, teisės į teismo sprendimu priteistą išlaikymą konkrečia pinigų suma (228 100 Lt) ir išlaikymo skolą (9500 Lt) įgyvendinimo. Sprendimu šioje byloje per CK 6.68 straipsnį būtų užtikrinta 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatyta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, taip pat kitų vaiko teisių (teisės į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) tinkamas įgyvendinimas. Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.68 straipsnio normą, nes formaliai patikrino sąlygas netiesioginiam ieškiniui pateikti. Pagal CK 6.68 straipsnį netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Kasatorė šioje byloje yra Ž. V. kreditorė, nes ši neteikia išlaikymo mažametei dukteriai; 2) skolininkas savo teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus. Pagal šį ieškinį Ž. V. yra kasatorės skolininkė. Ji 2009 m. birželio 4 d. su atsakovu V. J. pasirašė paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl neprotingų (itin didelių) delspinigių. Šalių teisė laisvai susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių) dydžio nėra absoliuti, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už šalies patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad netesybos gali būti mažinamos atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., taigi, suteikiama teismui teisė kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudarytas pagrindas šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Kasatorė mano, kad mažametės dukters išlaikymui užtikrinti skolininkė Ž. V. turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo (delspinigių sumažinimo). Kadangi šios teisės ji neįgyvendina, vengia išlaikyti dukterį, tai ši (kasatorė) kreipėsi su netiesioginiu ieškiniu į teismą; 3) kreditoriui būtina apsaugoti savo teises. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad varžytynėse parduodamas paskutinis atsakovės Ž. V. turtas, iš kurio tenkinami atsakovo V. J., kaip kreditoriaus, reikalavimai, tačiau nelieka kasatorės reikalavimams tenkinti. Ž. V. paskolos sutartimi nustatytas neprotingas delspinigių dydis pažeidžia ne tik jos pačios, bet ir jos kreditorės (kasatorės) teisės. Siekiant bent iš dalies jas apsaugoti, teikiamas netiesioginis ieškinys; 4) iki ieškinio pareiškimo suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju prievolė išlaikyti vaiką kyla nuo jo gimimo. Įstatymų leidėjas nenustatė sąlygos, kad netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik skolininko skolininkui – jis reiškiamas asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidė skolininko teises, o pastarasis šių savo teisių neįgyvendina. Vienintelis ribojimas reikšti netiesioginį ieškinį – reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad atsakovė Ž. V. neturi vykdytinos turtinės teisės atsakovui V. J. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai išvadai. Tačiau įstatymų leidėjas nenumatė, kad skolininkės (Ž. V.) teisė turi būti „vykdytina“ ir „turtinė“. CK 6.68 straipsnio analizė leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė šią normą, nes ieškinį ir apeliacinį skundą atmetė įstatymų leidėjo nenustatytais pagrindais.

21Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas V. J. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

221. Atsakovas pažymi, kad kasatorė ginčija paskolos sutarties sąlygą dėl aplinkybių, kurios buvo sutarties sudarymo metu (2009 metų birželio 4 d.). Kasatorė gimė 2010 m. spalio 15 d., t. y. jau po sutarties sudarymo, todėl neturi teisės ginčyti sutarties, kurios sudarymo metu ji nebuvo kreditorė ir jos teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Dėl to atsakovas mano, kad ieškinys pagrįstai atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu – pareikštas netinkamo ieškovo (asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko). Be to, CK 6.68 straipsniui taikyti turi būti nustatytos visos sąlygos. Išlaikymas konkrečia pinigų suma kasatorei priteistas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu, t. y. jau padavus netiesioginį ieškinį. Ieškinio padavimo dieną Ž. V. skola kasatorei buvo 9500 Lt, pagal šį prievolės dydį turi būti sprendžiama, ar galima šią skolą išieškoti iš jos turto. Be to, nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne skolininkės skolininkui, bet kreditoriui, o tai neatitinka CK 6.68 straipsnio reikalavimų. Dėl to teismai, nurodydami, kad ir skolininkas turi turėti vykdytiną teisę kreditoriui, nepažeidė CK 6.68 straipsnio nuostatų. Atsakovas nurodo ir tai, kad kasatorė nepateikė įrodymų apie Ž. V. turtą. Faktą, kad skolininkas nemokus ar yra kitas ypatingas atvejis netiesioginiams ieškiniui reikšti, privalo pagrįsti ieškovas. Kasatorė šios pareigos neįvykdė. Atsakovas pažymi, kad netiesioginio ieškinio padavimo dieną jis sutiko perimti neparduotą varžytynėse įkeistą Ž. V. turtą ir įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą turto vertės ir skolos skirtumą, taigi iš šios sumos galėtų būti išlaikoma kasatorės skola. Dėl kasatorės globėjų iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šios sumos išieškojimas sustabdytas. Šiuo metu įkeistas turtas parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio suma liko atlikus išieškotų lėšų paskirstymą.

23Klausimas dėl netesybų dydžio susijęs su skolininkės Ž. V. asmeniu, teismai turi spręsti klausimą, ar sutartas netesybų dydis ne per didelis konkrečiai jai. Ž. V. su sutartomis netesybomis sutiko. Byloje nėra įrodymų, kad Ž. V. neįgyvendina teisės atsakovui V. J., siekdama išvengti prievolės įvykdymo kasatorei.

242. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo teiginių apie viešojo intereso gynimą, tai nedaro įtakos sprendimo teisėtumui. Faktas, kad šioje byloje ginamas viešasis interesas, nedaro įtakos tinkamam CK 6.68 straipsnio normų taikymui. Deklaratyviai teigdama, kad byloje klausimas susijęs su viešojo intereso gynimu, kasatorė nenurodo, kokių konkrečiai pažeidimų padarė teismai šiuo aspektu.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti

28Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu.

29Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Armila“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G., bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

30Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami šalių ginčą, padarė išvadą, kad kasatorė, atstovaujama globėjų pagal įstatymą, neturi teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti atsakovui reikalavimo, nes nėra visų būtinųjų sąlygų netiesioginiam reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, pasisako dėl teismo konstatuotų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

31Minėta, kad, reikšdamas netiesioginį ieškinį, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną teisę. Nagrinėjamu atveju teismų konstatuota ši netiesioginio ieškinio sąlyga – kasatorė yra atsakovės Ž. V. kreditorė. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas nurodo, kad kasatorė neturėjo galiojančios prievolės, nes išlaikymas konkrečia pinigų suma jai priteistas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu, t. y. po to, kai teismui buvo paduotas netiesioginis ieškinys. Pripažindama šiuo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus nepagrįstais, teisėjų kolegija pažymi, kad netiesioginio ieškinio taikymo sąlyga dėl kreditoriaus teisės galiojimo reiškia, jog skolininko prievolė kreditoriui galiojanti, neginčijama teisme, nesuėjęs prievolės naikinamasis terminas, ji nepasibaigusi kitais prievolių pasibaigimo pagrindais, suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Įstatyme nereikalaujama, kad tokia kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti patvirtinta teismo tvarka. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokia pareiga išlaikyti išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų (CK 3.195 straipsnis). Nagrinėjamu atveju skolininkė atsakovė Ž. V. yra kasatorės motina, tėvas nenustatytas; atsakovės Ž. V. prievolė kasatorei atsirado Jungtinės Karalystės Aukštojo teismo pagrindinio šeimos skyriaus registro 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi kasatorės globėjais paskyrus G. V. ir Ž. V., t. y. dėl skolininkės pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį nevykdymo, kasatorė tapo atsakovės Ž. V. kreditore. Netiesioginis ieškinys pareikštas 2012 m. sausio 27 d. Tai, kad vykstant procesui dėl netiesioginio ieškinio pateikimo teismo sprendimu buvo patvirtintas konkretus išlaikymo dydis kasatorei, nepaneigia šios netiesioginio ieškinio sąlygos. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kasatorės, kaip kreditorės, teisė teisme nebuvo ginčijama.

32Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepripažino sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, nes nurodė, kad nėra vienos tokiam ieškiniui pareikšti sąlygų – atsakovė Ž. V. neturi vykdytinos teisės atsakovui V. J. ir yra tik jo kreditorė. Tam, kad skolininkas turėtų teisę atlikti tam tikrus veiksmus kito subjekto atžvilgiu, būtina, jog skolininkas turėtų tam tikrą turtinę teisę, kurią galima priešinti kitų asmenų pareigai veikti skolininko atžvilgiu. Kreditoriui pareikšti netiesioginį ieškinį užtenka fakto, kad skolininko teisės neįgyvendinamos. Svarbiausias skolininko neveikimo požymis yra tas, kad juo pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė Ž. V. 2009 m. birželio 4 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iš atsakovo V. J. pasiskolino 31 858 eurus ir įsipareigojo, negrąžinusi paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,5 proc. delspinigių nuo negrąžintos sumos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. ir kt. v. UAB ,,Šiaurinė žvaigždė“, bylos Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje AB ,,Pamūšio linai“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-1094/2003). Tokia kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad atsakovė Ž. V. turi teisę į atsakovą V. J., todėl ji laikytina ne tik jo skolininke, bet ir kreditore dėl per didelių palūkanų dalies. Skolininkė Ž. V. nesirūpina savo teisių gynimu ir nereiškia prašymo (neinicijuoja proceso) sumažinti netesybas, o toks jos neveikimas iš esmės pažeidžia jos nepilnametės dukters interesus (vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kurių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniams ir socialiniam vystymuisi, kitoms teisėms įgyvendinti). Skolininkė (kasatorės motina) neatlieka pareigos išlaikyti mažametę dukterį ir kartu negina savo turtinių interesų taip, kaip turėtų ginti. Dėl to vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, taikymo, taip pat atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Ž. V. turi turtinę teisę atsakovui V. J., kurios neįgyvendina, taip pažeisdama kasatorės, kaip kreditorės, teises.

33Kreditoriaus interesų pažeidimu suprantami atvejai, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui dėl savo nemokumo, jam iškelta bankroto byla, kitais ypatingais atvejais, o įgyvendinus jo turtinę teisę, jis taptų mokus ar jo turtas padidėtų. Taigi tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, skolininkei nevykdant prievolės pagal paskolos sutartį, teismo nutartimi buvo areštuotas paskolos įvykdymui užtikrinti įkeistas jos nekilnojamasis turtas ir pradėtas jo pardavimas iš varžytynių. Neįvykus varžytynėms, antstolis pasiūlė atsakovui V. J. perimti skolininkės Ž. V. turtą už pradinę kainą, šis sutiko, tačiau turto perdavimas šiam atsakovui Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi buvo sustabdytas. Byloje nenustatyta kitokio turto, iš kurio kasatorė galėtų tenkinti savo reikalavimą, taip pat nėra duomenų apie skolininkės Ž. V. gyvenamąją vietą, dabartinį gyvenimo būdą ir pan. Taigi tokia skolininkės situacija, aplaidus požiūris į savo teisių įgyvendinimą ir gynimą sudaro prielaidas konstatuoti, kad ji negali įvykdyti prievolės kasatorei kaip kreditorei, tačiau, kreditorei įgyvendinus tokias teises už ją, skolininkės turtas padidėtų ir būtų galimybė įgyvendinti reikalavimus. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju nustatytas kreditoriaus teisių pažeidimas kaip sąlyga netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

34Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nustatytos visos būtinosios sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nesirėmė kasacinio teismo praktika dėl netesybų mažinimo, prioritetiniu vaiko teisių ir interesų gynimo principu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti nebuvimo ir vien šiuo argumentu atmetė kasatorės ieškinį. Kadangi nebuvo atskleista nagrinėjamos bylos esmė, apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo sutartinių netesybų teisėtumo ir jų mažinimo klausimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo V. J. atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, jog šiuo metu įkeistas turtas parduotas, vykdomoji byla užbaigta. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, nustatyta, kad 2013 m. birželio 28 d. skolininkei Ž. V. priklausantis turtas parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui už 285 000 Lt, iš šios sumos padengta atsakovui V. J. skola, palūkanos ir delspinigiai, todėl vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis mažinti netesybas – nemažinamos sumokėtos netesybos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma ,,Forthmill Limited“ v. UAB ,,Pakrijas“, bylos nr. 3K-3-85/2007; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. ir kt. v. UAB ,,Šiaurinė žvaigždė“, bylos Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi tenkintas atsakovo V. J. prašymas ir nutarta priverstinai iš atsakovės Ž. V. išieškoti skolą bei netesybas parduodant iš varžytynių jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi šiuo atveju teismo teisės dėl netesybų mažinimo negali apriboti antstolio atlikti vykdymo veiksmai.

36Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

37Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

38Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 38,48 Lt. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. S. V., atstovaujamos G. V. ir Ž. V., ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl sąlygų įgyvendinti kreditoriaus teisę skolininko... 7. Ieškovė, atstovaujama globėjų pagal įstatymą, kreipėsi į teismą,... 8. Ieškinyje nurodyta, kad 2009 m. birželio 4 d. atsakovai sudarė paskolos... 9. V. J. paskolino Ž. V. 31 858 eurus (109 999,30 Lt) iki 2010 m. sausio 4 d.... 10. (330 600 Lt), įmokant įkainotos sumos ir atsakovui tenkančios sumos... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 13. Ž. V., tačiau nėra pagrindinės netiesioginio ieškinio sąlygos –... 14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 15. Iš byloje esančių duomenų kolegija nenustatė, kad atsakovė Ž. V. vengia... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 18. 1. Kasatorė nurodo, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja... 19. 10 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad išlaikymo pareigai taikoma teisė inter... 20. 2. Kasatorė teigia, kad byloje kilo ginčas dėl jos, kaip mažametės,... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas V. J. prašo ieškovės kasacinį... 22. 1. Atsakovas pažymi, kad kasatorė ginčija paskolos sutarties sąlygą dėl... 23. Klausimas dėl netesybų dydžio susijęs su skolininkės Ž. V. asmeniu,... 24. 2. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nepasisakė dėl apeliacinio skundo... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti... 28. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo... 29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo... 30. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami šalių... 31. Minėta, kad, reikšdamas netiesioginį ieškinį, kreditorius turi turėti... 32. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepripažino sąlygų... 33. Kreditoriaus interesų pažeidimu suprantami atvejai, kai skolininkas negali... 34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo V. J. atsiliepime į... 36. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 37. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 38. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...