Byla 2S-190-264/2013
Dėl praleisto termino paveldėjimo teisės liudijimui gauti atnaujinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1923-292/2012 pagal pareiškėjo V. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Alytaus miesto 4-tojo notarų biuro notarei Nijolei Liubamirskienei, O. M. dėl praleisto termino paveldėjimo teisės liudijimui gauti atnaujinimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi tenkintas suinteresuoto asmens O. M. prašymas ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-581-179/2011, kurioje 2011 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjui V. Z. atnaujintas praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, atsiradusiam po testatorės E. U. mirties ( - ), kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas apie atsiradusį palikimą sužinojo vėliau, kai mirusiosios A. U. vardu 2010-12-27 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,60 ha žemės sklypą Alytuje.

4Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad E. U. buvo jo močiutės sesuo, dar 1998-02-17 surašiusi testamentą, kuriuo jai priklausiusį butą Alytaus mieste ir visą kitą turtą, iš ko jis besusidėtų ir kur jis bebūtų, paliko pareiškėjui. Persikėlus gyventi į Kauną, pas jį apsigyveno ir testatorė, prieš tai pardavusi testamentu jam paliktą butą. E. U. mirus, jis nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, nes dar iki E. U. mirties, pardavus testatorės butą, testatorė kito turto neturėjo. Tik 2010-09-30 mirusiosios vardu pareiškėjo gyvenamosios vietos ir E. U. paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune iš Alytaus žemėtvarkos skyriaus gautas pranešimas dėl žemės sklypo pasirinkimo. Tik tada jis sužinojo, kad E. U. yra įstatyminė jos ( - ) m. mirusio brolio V. U. žmonos A. U., mirusios dar ( - ), nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą paveldėtoja. Pareiškėjo manymu, E. U. pati nežinojo, kad jos brolio žmona buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamą turtą. Apie tai galėjo nežinoti ir pats brolis V. U.. E. U. nebuvo susituokusi, vaikų neturėjo, todėl jis yra vienintelis įpėdinis pagal testamentą.

5Suinteresuotas asmuo O. M., atnaujinus procesą byloje, prašė atmesti V. Z. prašymą atnaujinti 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nes E. U. žinojo, kad 1992 m. A. U. buvo padavusi prašymą atstatyti nuosavybės teises į jos tėvų turėtą žemę Alytaus mieste, testamente nurodė, kad pareiškėjui palieka visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, t.y. testamentinį įpėdinį ji perspėjo, kad po mirties turto gali atsirasti. Todėl V. Z. be svarbių priežasčių praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti po E. U. mirties. Jo nurodyta aplinkybė, jog testatorė jos mirties dieną neturėjo jokio turto ir jam nebuvo prasmės kreiptis į notarinę kontorą, nelaikytina svarbia priežastimi. Paveldimą turtą sudarė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą. Paveldėjimo turto masės nežinojimas pagal teismų praktiką nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi prašymą dėl 2011-02-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties pakeitimo (panaikinimo), atmetė. Teismas nustatė, kad palikėja E. U. surašė testamentą pareiškėjui V. Z. dėl viso savo turto, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, taip išreikšdama savo valią. Palikimas pagal testamentą atsirado E. U. mirties momentu, t. y. ( - ). Pareiškėjas tik sužinojęs apie pačios testatorės E. U. paveldėtą turtą (gavo 2010-09-30 pranešimą iš Alytaus žemėtvarkos tarnybos) nuvyko nurodytu terminu į žemėtvarkos tarnybą, ten preliminariai pasirinko žemės sklypą kaip testamentinis paveldėtojas. 2010-10-07 V. Z. Alytaus miesto 4-tajame notarų biure buvo išduotas liudijimas, jog E. U. sudarytas testamentas V. Z. nepakeistas ir nepanaikintas. Notarei nurodžius, kad jis praleido terminą palikimui priimti, 2011-01-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nuoseklūs ir neuždelsti veiksmai rodo, kad jis tik sužinojęs apie E. U. palikimą, išreiškė valią jį priimti. Ir ne tik išreiškė valią, bet palikimą ir priėmė, įregistravo daiktines teises į paveldėtą turtą. Esant išreikštai pareiškėjo valiai priimti palikimą, kuris nebuvo, o ir negalėjo būti tinkamai įformintas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių (nuosavybės teisės A. U. į žemę mirusiosios vardu buvo atkurtos tik 2010-11-23, t. y. praėjus daugiau kaip 8 metams po jos mirties), teismo ankstesnis sprendimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teismas atmetė suinteresuoto asmens O. M. argumentus, jog pareiškėjas terminą praleido be svarbių priežasčių, nes iš testamento formuluotės pareiškėjas galėjo tikėtis, kad testatorė ateityje gali turėti turto ir todėl nustatytu terminu privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikimą galima priimti ir konkliudentiniais veiksmais, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Prašymas atnaujinti procesą buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka pagal pateiktus rašytinius įrodymus - duomenis apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą, kurioje anot suinteresuoto asmens O. M., ir buvo sužinota apie Alytaus teismo nutartį, kuria buvo atnaujintas V. Z. terminas palikimui priimti. Tačiau teismas, išklausęs suinteresuotą asmenį O. M., liudytojus, pripažino, jog apie tai, kad yra E. U. testamentinis įpėdinis V. Z., suinteresuotam asmeniui O. M. jau buvo žinoma 2010-10-14, kai į Alytaus žemėtvarkos skyrių susirinko mirusių seserų E. U. ir A. P. paveldėtojai pasirinkti sklypą. Sužinojusi apie kitą paveldėtoją į grąžintiną žemės sklypą, vėliau su juo kalbantis dėl žemės sklypo dalies pardavimo suinteresuotas asmuo O. M. jau tada objektyviai turėjo suvokti apie jos pažeistą teisę, tačiau dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik tada, kai V. Z. pareiškė ieškinį teisme dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo į kitą E. U. paveldėtą turtą ir kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Tik nagrinėjant bylą nustačius faktines aplinkybes, įsitikinta, kad suinteresuotas asmuo O. M. dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praleidusi terminą, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas nekeisti ankstesnės teismo nutarties dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Suinteresuotas asmuo O. M. atskiruoju skundu (2 t. b. l. 121-124) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. Z. prašymą atnaujinti praleistą 3 mėn. terminą palikimui priimti, atsiradusį po testatorės E. U., mirusios ( - ) atmesti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

101. Teismo nutartis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta įstatymu ir prieštarauja teismų praktikai. Teismas nepastebėjo, kad palikėja E. U. surašė testamentą pareiškėjui V. Z. dėl viso savo turto ne tik kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, bet ir kada jis beatsirastų. Šia testamento formuluote testatorė įspėjo V. Z. apie tai, kad bus ir kitas turtas ir jis bus vėliau. Ši formuluotė reiškia, kad E. U. žinojo, kad A. U. 1992-03-27 buvo padavusi prašymą atstatyti nuosavybės teises į jos tėvų turėtą žemę Alytaus mieste, todėl V. Z. po E. U. turėjo palikimą priimti iš karto per 3 mėnesius.

112. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo nuoseklūs ir neuždelsti veiksmai rodo, kad jis tik sužinojęs apie E. U. palikimą, išreiškė valią jį priimti ir jį priėmė. Teismas vertina, kad pareiškėjas apie palikimą, sužinojo 2010-09-30, kai gavo pranešimą iš Alytaus žemėtvarkos tarnybos. Tačiau apie palikimo atsiradimą jis sužinojo E. U. mirties momentu, t. y. ( - ), tai ir yra palikimo atsiradimo momentas. Per 3 mėnesius nuo ( - ) jis ir turėjo kreiptis į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, tačiau kreipėsi tik po 8 metų.

123. Teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino priežasčių, kodėl pareiškėjas per 3 mėn. laiką po E. U. mirties nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo ir jų nevertino. Kasacinio teismo praktikoje (byloje Nr. 3K-3-91/2011) nurodoma, kad nors žemės sklypo kaip paveldimo turto palikimo atsiradimo metu nebuvo, tačiau paveldimą turtą sudarė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - nurodytą žemės sklypą, kuri, pagal kasacinio teismo praktiką, yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka.

134. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Apeliantė apie palikimo priėmimo neteisėtumą sužinojo kai 2012-02-27 iš Kauno apygardos teismo gavo pareiškėjo ieškinį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nutartį, kuria buvo atnaujintas V. Z. praleistas 3 mėn. terminas palikimui priimti, o ne 2010-10-14.

14Pareiškėjas V. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 127-132) prašo atmesti atskirąjį skundą ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o Alytaus apylinkės teismo priimtos 2011-02-23 ir 2012-10-24 nutartys teisėtos ir pagrįstos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo valia priimti palikimą nebuvo ir negalėjo būti tinkamai įforminta per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, o būtent dėl to, kad pačiai A. U. nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos tik 2010-11-23. Nei E. U. surašant testamentą, nei jos mirties metu (palikimo atsiradimo momentu) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jokį atsirasiantį paveldimą turtą. Pareiškėjas, gavęs 2010-09-30 pranešimą, nedelsiant kreipėsi į atitinkamas institucijas ir išreiškė savo valią priimti palikimą, t.y. konkliudentiniais veiksmais patvirtino palikimo priėmimo faktą. O. M. apie pagrindus proceso atnaujinimui sužinojo gerokai anksčiau, nei nurodė savo prašyme atnaujinti procesą. Todėl terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą yra praleistas, o termino atnaujinti O. M. neprašė. E. U. testamente nurodyta sąlyga „ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų“ yra standartinė testamento sąlyga, kuri visiškai nereiškia to, kad E. U. žinojo apie galimai atsirasiantį turtą. E. U., surašydama testamentą, negalėjo žinoti, kada brolis mirs ir kad paliks jai reikalavimo teises į atkuriamą nuosavybę. Todėl visiškai neteisingai nurodo O. M., kad testamente įrašyta sąlyga jog paliekamas visas kitas turtas, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, rodo, jog E. U. perspėjo, kad po mirties gali atsirasti kito turto. Kasacinio teismo byloje, kuria remiasi suinteresuotas asmuo, nustatyti faktai skiriasi nuo šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių.

15IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

16Atskirasis skundas tenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad dėl šios dalies yra trūkumų; procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Tai reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2006; 2007 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-451/2007; kt.).

19Nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-581-179/2011 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi 2011 m. vasario 23 d. nutartimi minėtoje byloje pareiškėjui V. Z. atnaujindamas praleistą 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po testatorės E. U. mirties 2002-02-19 priimti, teismas nutarė dėl O. M. teisių ir pareigų jai nedalyvaujant.

20Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, netinkamai pritaikė ir išaiškino procesines bei materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai patenkino pareiškėjo V. Z. pareiškimą. Todėl suinteresuoto asmens O. M. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 3 p.).

21Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Inter alia šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jei kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbiu priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

22Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo (neteko galios nuo 2011-11-01); 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinį ar įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

23Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinu pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2011, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-246/2011, 2012-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-14/2012).

24Vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

25Iš byloje pateikto pareiškėjui išduoto 2011-01-06 notarės Nijolės Liubamirskienės liudijimo matyti, kad po A. U. mirties ( - ), jos turtą paveldėjo testatorės E. U. brolis V. U.. Jam ( - ) mirus, notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. ( - ) ir priėmusios palikimą įstatyminės įpėdinės yra mirusiojo seserys E. U. ir A. P.. Taip pat nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į mirusiojo turtą išduotas 1999-07-22 (1 t. b. l. 11, 13). Po testatorės E. U. mirties ( - ), notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. ( - ), jos turto paveldėtoja tapo įstatyminė įpėdinė - vienintelė gyva likusi sesuo A. P., jai 2002-05-20 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (1 t. b. l. 79). A. P. mirė ( - ), jos palikimą pagal testamentą priėmė O. M. (1 t. b. l. 52).

26Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, nustačius aplinkybę, kad nuosavybės teisės A. U. į žemę mirusiosios vardu buvo atkurtos tik 2010-11-23, pripažintina nepagrįsta, neištyrus ir neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, įrodymų visumos (CPK 185 str.).

27Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas tas, kad ją įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, bet miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl notaro veiksmų, byla Nr. 3K-3-122/2008).

28Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010-11-23 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. U. (mirusios ( - )) vardu, 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo (1 t. b. l. 15, 53), matyti, kad nuosavybės teisės į jai tenkančią žemės valdos dalį – 0, 4122 ha yra atkurtos Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. ( - ), 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. ( - ), 2007 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. ( - ). Po E. U. mirties ( - ), buvo užvesta paveldėjimo byla ir 2002-05-20 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas įstatyminei įpėdinei A. P. į palikėjos E. U. turtinę reikalavimo teisę nuosavybės teisių atkūrimui. Todėl šie duomenys patvirtina, kad testatorės E. U. mirties momentu palikėja, būdama jos mirusio brolio V. U., teisių perėmėja, turėjo turtines reikalavimo teises į nuosavybės teisių atstatymą (CK 5. 1 str.), kurios po jos mirties paveldėtos įstatyminės įpėdinės A. P. (2002-05-20 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu) ir iš dalies įgyvendintos Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais 2004-2007 m. laikotarpiu, iš kurių vėliau atsirado kiti civiliniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, tarp jų ir šioje byloje suinteresuotam asmeniui apeliantei.

29Pareiškėjas V. Z. savo procesiniuose dokumentuose nurodo bei pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino (2 t. b. l. 102), kad po testatorės E. U. mirties jis į notarą nesikreipė, nes testamente nurodytą butą ji buvo pardavusi, o apie kitą turtą jis nesidomėjo ir iki Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2010-10-05 laiško nežinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą mirusios A. U. vardu bei testatorei E. U. tenkančią paveldimo turto dalį. Byloje pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis iš karto po testatorės mirties ėmėsi kokių nors konkrečių aktyvių veiksmų siekdamas išsiaiškinti su paveldėjimu susijusius klausimus. Nors byloje nėra pateikti paveldėjimo teisės liudijimai (ar jų patvirtintos kopijos), išduoti į V. U. turtą (paveldėjimo byla Nr. ( - ) bei į testatorės E. U. turtą (paveldėjimo byla Nr. ( - )), tačiau iš notarės N. Liubamirskienės išduotų liudijimų, 1998 m. testamento pareiškėjui, matyti, kad testamentas pareiškėjui išduotas bei paveldėjimo bylos užvestos tame pačiame Alytaus miesto 4-ajame notaro biure iš karto po palikimo atsiradimo. Todėl pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių kreiptis laiku į notarą išsiaiškinti su paveldėjimu susijusius klausimus.

30Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos N. Z. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad testatorė E. U. kartu su seserimi A. P. pardavė paveldėtą savo brolio V. U. turtą - gyvenamąjį namą su žemės sklypu, gautus pinigus paliko giminėms, pas kuriuos nuo 1999 m. rudens iki savo mirties E. U. gyveno. Bylos duomenimis nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pradėta nuo 1992 m., tęsėsi ir po mirusios A. U. turto paveldėtojo V. U. bei jo teisių perėmėjos E. U. mirties, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas kaip rūpestingas ir apdairus žmogus galėjo pasidomėti paveldimu turtu.

31Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas išreiškė valią priimti palikimą ir jį priėmė, sužinojęs 2010-09-30, kai gavo pranešimą iš Alytaus žemėtvarkos tarnybos. Tačiau iš testamento turinio matyti, kad pareiškėjui testamentu buvo paliktas visas paveldimas turtas ( formuluotė „kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų“), pareiškėjas apie testatorės mirtį žinojo iš karto, todėl turėjo domėtis palikimu nuo jo atsiradimo momento, t. y. nuo ( - ). 2004-2007 m. laikotarpiu dar būdama gyva E. U. turto paveldėtoja A. P. priėmė dalį palikimo, todėl turi teisę į visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d.).

32Iš bylos duomenų spręstina, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po testatorės mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Akivaizdu, kad pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po testatorės E. U. mirties nebuvo suvaržyta.

33Vertinant byloje esančius įrodymus ir sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), darytina priešinga nei pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas minėtas terminas. Pažymėtina, kad viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Teismas sprendžia, kad toks pareiškėjo neveikimas negali būti laikomas svarbia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Be to, tas neveikimas užsitęsė pakankamai ilgą laiko tarpą – 8 metus, todėl neigiamų pasekmių rizika tenka pareiškėjui. Nors byloje nėra duomenų apie testamento paskelbimą CK 5. 33 str. nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas pripažįsta, kad apie tai jam buvo žinoma nuo pat jo sudarymo.

34Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, yra nesvarbios pateisinti termino praleidimą, suinteresuotas asmuo O. M. nesutinka dėl termino atnaujinimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali būti atnaujinamas.

35Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad suinteresuotas asmuo O. M. dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praleidusi terminą nepagrįsti, nes šis klausimas jau išspęstas teismo nutartimi, kuri neskundžiama, todėl byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 3 d.).

36Remiantis aukščiau išvardintų aplinkybių visuma, suinteresuoto asmens O. M. atskirasis skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjo V. Z. pareiškimas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

38Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo V. Z. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartimi tenkintas... 4. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad E. U. buvo jo močiutės sesuo, dar... 5. Suinteresuotas asmuo O. M., atnaujinus procesą byloje, prašė atmesti V. Z.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi prašymą dėl... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Suinteresuotas asmuo O. M. atskiruoju skundu (2 t. b. l. 121-124) prašo... 10. 1. Teismo nutartis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nepagrįsta... 11. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo nuoseklūs ir neuždelsti... 12. 3. Teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino priežasčių, kodėl... 13. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė praleido 3 mėnesių terminą... 14. Pareiškėjas V. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 127-132)... 15. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 16. Atskirasis skundas tenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje... 19. Nagrinėjamoje byloje Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d.... 20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 21. Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų... 22. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs... 23. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir... 24. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas,... 25. Iš byloje pateikto pareiškėjui išduoto 2011-01-06 notarės Nijolės... 26. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo... 27. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 28. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio... 29. Pareiškėjas V. Z. savo procesiniuose dokumentuose nurodo bei pirmosios... 30. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos N. Z.... 31. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas... 32. Iš bylos duomenų spręstina, kad pareiškėjas neatliko jokių aktyvių... 33. Vertinant byloje esančius įrodymus ir sprendžiant dėl termino palikimui... 34. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo... 35. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad suinteresuotas asmuo O. M. dėl... 36. Remiantis aukščiau išvardintų aplinkybių visuma, suinteresuoto asmens O.... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 38. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir...