Byla 2S-285-590/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „KERISTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „KERISTA“ pareiškimą skolininkui Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialui dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4kreditorius UAB „KERISTA“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialo 56 993,39 Lt skolos, 20 518,20 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 581 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu. Nurodė, kad skolininkas vengia grąžinti skolą, nevykdo savo pažadų ir nurodytų terminų dėl skolos apmokėjimo, vengia bendradarbiauti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-14 nutartimi kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė jokių argumentų, kodėl skolininkui turėtų būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, išskyrus tai, kad skolininkas vengia bendradarbiauti. Teismas taip pat pažymėjo, jog kreditorius faktiniais duomenimis nepagrindė, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Be to, kreditorius teismui nepateikė duomenų apie skolininko turtą, skolininko veiksmus, liudijančius ketinimus turtą perleisti tretiesiems asmenims bei apie tai, kad skolininkas gali tapti nemokus. Teismas nurodė, kad reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu pagrindu, bet atsižvelgiant į konkretaus skolininko finansines galimybes. Teismas nustatė, kad pagal kreditoriaus pateiktą 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą, skolininkas turėjo sumokėti kreditoriui 257 754,71 Lt. Palyginęs šią sumą su kreditoriaus prašoma priteisti pagrindine skolos suma (56 993,39 Lt), teismas padarė išvadą, kad skolininkas nuo sąskaitos išrašymo iki pareiškimo pateikimo teismui, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriumi, žymiai sumažino kreditoriui mokėtiną sumą, todėl teismas nematė pagrindo spręsti, kad skolininkas yra nemokus.

7II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu kreditorius UAB „KERISTA“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmiausia patvirtina ta aplinkybė, kad Meyer&John GmbH & ??. KG Vilniaus filialas neturi jokio nekilnojamojo turto, o tai neabejotinai tik dar labiau apsunkintų UAB „KERISTA“ atžvilgiu priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pažymi, jog atsakovo atžvilgiu šiuo metu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje. Tai patvirtina Turto arešto registro išrašas, iš kurio duomenų matyti, kad arešto mastas atsakovo atžvilgiu siekia 95 030 Lt. Nurodo, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką grėsmė realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi, vien didelė reikalavimo suma yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Šiuo atveju reikalavimo suma – 77 511,59 Lt, laikytina didele net ir juridiniam asmeniui, todėl šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Skolininkas Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialas atsiliepimo į kreditoriaus UAB „KERISTA“ atskirąjį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 337 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, jei, nagrinėjant atskirąjį skundą nustatoma, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta.

12Pažymėtina, jog kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininku nurodydamas Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialą. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų bazėje esančio išplėstinio išrašo matyti, kad skolininku nurodytas asmuo yra užsienio juridinio asmens – Vokietijos Federacinėje Respublikoje įregistruoto Meyer & John GmbH & Co. KG – filialas. Lietuvoje yra įregistruotas Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialas, kurio teisinė forma – užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialas. Iš byloje esančio pareiškimo, atskirojo skundo, taip pat Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kreditorius teisminį procesą inicijavo būtent Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialo atžvilgiu.

13Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį byloje dalyvaujančiu asmeniu gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Lietuvoje juridinio asmens teisinis statusas bei atitinkamai civilinis teisnumas ir veiksnumas įgyjami nuo juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 str. 1 d., CK 2.74 str.). Tuo tarpu juridinio asmens filialas nėra laikomas savarankišku juridiniu asmeniu (CK 2.53 str. 2 d.). Pagal CK 2.53 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Vadinasi, juridinio asmens filialas negali būti savarankišku teisės subjektu bei atitinkamai būti byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyti procesines teises ar pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2011). Atsižvelgiant į tai, kad užsienio juridinių asmenų filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.21 str. 1 d.), užsienio juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo bei atitinkamai negali būti savarankišku byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 38 str. 1 d., CK 2.53 str. 2 d.). Pažymėtina, kad toks filialas yra juridinio asmens atstovas, todėl turi teisę veikti tik jo vardu.

14Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytas teisines nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisinį procesą prieš užsienio juridinio asmens filialą, kuris negali būti byloje dalyvaujančiu asmeniu, pradėjo neįsitikinęs tokio proceso pagrįstumu ir teisėtumu bei atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai atliko eilę kitų procesinių veiksmų, įskaitant ir skundžiamos nutarties priėmimą (CPK 185 str.).

15Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 d.). Esant tokiam procesiniam sprendimui, atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 337 str. 2 d., teismas

Nutarė

17Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį.

18Civilinės bylos, iškeltos pagal kreditoriaus UAB „KERISTA“ pareiškimą skolininkui Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialui dėl skolos priteisimo, proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai