Byla e2A-800-798/2016
Dėl autorinių teisių gynimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ir atsakovės Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijai dėl autorinių teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
    1. uždrausti atsakovui visapusiškai naudoti jos sukurtą mokyklos logotipą;
    2. priteisti 500,00 Eur žalos atlyginimą – honorarą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rudenį dirbant pagal terminuotą darbo sutartį dirbant Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje anglų kalbos mokytoja, ji su atsakovės direktore susitarė, kad sukurs mokyklai logotipą. Ieškovė ne darbo metu nuo 2014 m. spalio iki lapkričio pabaigos sukūrė ir perdavė atsakovo direktorei J. P. mokyklos logotipą, už kurio sukūrimą ieškovė buvo apdovanota padėkos raštu. Pasibaigus darbo sutarčiai, ieškovė 2015 m. birželio19 d. paprašė atsakovės atsilyginti už sukurtą mokyklos logotipą, tačiau atsakovo direktorė atsisakė tai padaryti, taip pat nesutiko sudaryti sutarties dėl tolimesnio logotipo naudojimo. Taigi, atsakovė nėra atsiskaičius už logotipo sukūrimą, todėl nepagrįstai ir neteisėtai jį naudoja.
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mokykla yra šio logotipo autorė, nes mokyklos logotipą inicijavo atsakovės direktorė, o ieškovė savanoriškai, be susitarimo, pasisiūlė padėti kurti logotipą ir kartu su kitais mokyklos darbuotojais jį sukūrė. Be to, logotipas buvo kuriamas atliekant darbo funkcijas. Ieškovė padėkos raštu buvo apdovanota kaip viena iš bendraautorių. Taip pat nurodė, kad logotipas buvo naudojamas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. ir iki pretenzijos gavimo 2015 m. birželio 22 d. ieškovė nebuvo pareiškusi pretenzijų į logotipą ar reikalavusi atlygio.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nustatė šias, bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes: ieškovė pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. terminuotą darbo sutartį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. birželio 19 d. dirbo Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje anglų kabos mokytoja. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorės 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtinus 2014 m. veikos planą buvo numatyta per 2014 m. sukurti mokyklos logotipą ir dainą. Už šį darbą buvo atsakinga direktorė bei numatyta sudaryti darbo grupė (b. l. 19-21). Darbo grupė nebuvo sudaryta konkrečiu aktu, tačiau direktorės įsakymu Nr. V-80 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo sudaryta mokyklos dainos ir logotipo konkurso darbų vertinimo komisija. Logotipo sukūrimo finansavimas numatytas nebuvo. Tačiau konkurso būdu gimnazijos logotipas nebuvo sukurtas, kadangi iš pateiktų mokinių pasiūlymų nebuvo atrinktas joks konkretus projektas. Tuo metu ieškovė pasisiūlė gimnazijos direktorei sukurti logotipą, direktorė pasiūlymą priėmė, po ko ieškovė teikė ruošiamo logotipo variantus, klausinėjo direktorės apie jo tinkamumą, gimnazijos direktorė, tardamasi su kitais mokyklos mokytojais, pateikdavo ieškovei nurodymus, idėjas, konkretizuodavo, kas turėtų būti įtraukta į logotipą. 2014 m. lapkričio 25 d. atsakovės direktorės įsakymu Nr. V-120 buvo patvirtintas mokyklos logotipas ir daina; nutarta mokyklos dainą ir logotipą naudoti pagal paskirtį, viešinant mokyklos veiklą (b. l. 23). 2014 m. lapkričio 26 d. ieškovei, kaip logotipo autorei (kaip nurodyta jai skirtoje padėkoje), ir mokytojai G. L. už mokyklos logotipo konkurso organizavimą mokiniams ir aktyvų kūrybinį darbą, kuriant mokyklos logotipą skirta padėka.
  3. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pagal savo darbines pareigas ieškovė neprivalėjo kurti gimnazijos logotipo, ji, pasinaudodama tuo, kad dirbo gimnazijoje ir turėjo sugebėjimų bei patirtį, sukūrė logotipą, o gimnazija perėmė sukurtą logotipą ir jį tebenaudoja. Teismas sprendė, kad ieškovė yra Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos logotipo autorė, o autorinė logotipo sutartis buvo sudaryta žodine forma.
  4. Teismas, spręsdamas, ar pažeistos ieškovės kaip autoriaus teisės neteisėtai naudojant kūrinį, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog logotipas naudojamas neteisėtai, nes autorinės sutarties sudarymo metu ieškovė neprieštaravo dėl jos sukurto logotipo panaudojimo, gera valia jį perdavė gimnazijai, susitarimo ir perdavimo metu nei tol, kol dirbo pas atsakovę autorinio atlyginimo nereikalavo, kitų sąlygų, susijusių su darbo sutarties pratęsimu, mokyklos vadovybei nekėlė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. teismas nesivadovavo bylai aktualia kasacinio teismo praktika dėl sutarčių, susijusių su autorių teisėmis, aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012), pagal kurią autorių teisių apsaugos srityje sutarties sąlygų aiškinimas yra siaurinamojo, o ne plečiamojo pobūdžio, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog logotipas naudojamas teisėtai. Ieškovei tvirtinant, kad ji autoriaus turtinių teisių į sukurtą logotipą perdavimą siejo su savo tolesniu darbu mokykloje, žodinė sutartis yra aiškintina kaip terminuota autorinė licencinė sutartis, kuria teisė naudoti logotipą buvo perduota atsakovei ieškovės darbo sutarties su atsakove galiojimo laikotarpiui ir atitinkamai logotipo naudojimas po darbo sutarties pasibaigimo yra laikytinas neteisėtu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė autoriaus turtines teises į logotipą atsakovei perdavė neterminuotai. Be to, logotipo kūrimas buvo siejamas su mokyklos bendruomene, tuo tarpu, pasibaigus ieškovės darbo sutarčiai su atsakove, ieškovė nebebuvo mokyklos bendruomenės narė.
    2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu tvirtino, jog iki 2016 m. birželio 30 d. ji sukurs naują Mokyklos logotipą ir jį naudos savo veikloje vietoj ieškovės sukurto, kas patvirtina, jog atsakovė pripažino, kad logotipas atsakovės veikloje naudojamas neteisėtai, kadangi priešingu atveju nebūtų pagrindo jo naudojimą nutraukti sukuriant naują logotipą.
    3. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos faktiškai apmokėtos kito, byloje nedalyvaujančio fizinio asmens, t. y. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorės J. P. kaip fizinio asmens.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde (jo antroje dalyje „Dėl logotipo naudojimo neteisėtumo“) pateikia naujus argumentus bei reikalavimus, kurių nebuvo ieškinyje, t. y. reiškia pretenzijas dėl turtinių teisių į kūrinį, kas prieštarauja CPK 306 str. 2 d. Taip pat, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, nukreipia į savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
  3. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio; pašalinti iš motyvuojamosios sprendimo dalies teismo išvadą, kad „Šiomis nustatytomis aplinkybėmis yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti, kad ieškovė G. Ž. yra Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos logotipo autorė“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. teismas nepagrįstai pripažino ieškovę Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos logotipo autore, kadangi tokio reikalavimo savo ieškinyje ieškovė nereiškė.
    2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovės pripažinimo kūrinio autore. Ieškovei įteiktas padėkos raštas nėra oficialus dokumentas, patvirtinantis autorinę teisę, o mokyklos direktorei nesuteikta teisė nustatinėti išimtines turtines autorių teises.
    3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovės darbo pareigų vykdymo kuriant logotipą. Mokytojų pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta, kad mokytojai dalyvauja planuojant mokyklos veiklą, dirba įvairiose darbo grupėse, laiku ir tiksliai vykdo mokyklos direktoriaus įsakymus, darbo grupių nutarimus ir įvairių mokyklos savivaldos institucijų nutarimus. Viena iš savivaldos institucijų yra ir mokytojų taryba, kurios 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdžio metu direktorė kreipėsi į pedagogus su kvietimu prisidėti prie mokyklos logotipo kūrimo ir buvo nutarta pedagogams pagal galimybes įsijungti į jo kūrimą. Ieškovė laisva valia tą ir padarė, taigi prisidėjo kuriant logotipą atlikdama darbo funkcijas, dėl ko turtinės autorių teisės į kūrinį pereina darbdaviui, t. y. atsakovei.
    4. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pažymėtina, kad mokestis advokato pagalbai apmokėti buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į patvirtintus maksimalius dydžius, be to, prašoma priteisti mažesnė nei numatyta maksimali suma.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Apeliantė atsakovė Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškovę logotipo autore, kadangi ši jį kūrė kartu su kitais mokytojais atlikdama darbo funkcijas.

5Dėl autorių teisių subjekto

  1. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir pačios atsakovės paaiškinimų, atsakovės direktorė kreipėsi į pedagogus su kvietimu prisidėti prie mokyklos logotipo kūrimo ir buvo nutarta pedagogams pagal galimybes įsijungti į jo kūrimą. Tačiau šis kvietimas buvo išreikštas tuo metu, kai buvo organizuojamas konkursas dėl mokyklos logotipo ir dainos sukūrimo. Kaip nustatyta byloje, konkurso būdu gimnazijos logotipas nebuvo sukurtas, kadangi iš pateiktų mokinių pasiūlymų nebuvo atrinktas joks konkretus projektas.
  2. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovė 2014 m. spalio 21 d. išsiuntė atsakovės atstovei – direktorei tris sukurtus logotipus, kuriuos direktorė, atmetė bei nurodė laukianti kitų jo versijų, kuriose atsispindėtų sporto tematika. 2014 m. spalio 22 d. ieškovė pateikė kitas logotipų versijas, tarp kurių buvo ir galutinio varianto pradinis variantas – trijų žmogaus figūrų kombinacija ratu su knyga rato viduje. Pasirinkus minėtą logotipo versiją, ieškovė 2014 m. spalio 25 d. atsiuntė logotipą su dabar jame esančiomis spalvomis bei įvairius knygos rato viduje, užrašų variantus. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pačius logotipo elementus: trijų žmogaus figūrų kombinaciją ratu, kas atspindi sporto tematiką, bei knygą, kuri reprezentuoja mokslą ir žinias, bei jų išdėstymą, spalvas sugalvojo būtent ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog logotipo koncepciją reprezentuojant sporto mokyklą, logotipo elementus sugalvojo ir grafiškai atvaizdavo ne ieškovė. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad užsakovo, šiuo atveju atsakovės, pastabų teikimas dėl logotipo, negali būti laikomas paties logotipo kūrimu. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, pastabos buvo teikiamos tik renkantis iš keliolikos ieškovės sukurtų logotipo variantų, keičiant ir derinant jau sukurtų logotipų elementų atspalvius ir pan. Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 7, 178 str.). Į bylą nepateikti įrodymai apie kitų mokytojų indėlį sugalvojant ir kuriant pasirinkto logotipo idėją, jos atvaizdavimo formą, todėl atsakovės teiginiai, kad logotipas buvo sukurtas bendraautorių atmestini kaip neįrodyti.
  3. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent ieškovė yra logotipo autorė. Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog teismas tokią išvadą darė nepagrįstai, kadangi ieškovė nereiškė tokio reikalavimo. Pažymėtina, kad siekiant apginti savo, kaip autorių teisių subjekto, turtines ir neturtines teises į kūrinį, visų pirma turi būti nustatytas autorių teisių subjektas, ką teismas šiuo atveju ir padarė.

6Dėl turtinių teisių į kūrinį ir sutarčių aiškinimo

  1. Atsakovė teigia, kad ieškovė logotipą kūrė atlikdama darbo funkcijas, kaip tai numatyta Mokytojų pareiginiuose nuostatuose, todėl turtinės teisės į kūrinį 5 metus priklauso jai. Su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima, kadangi iš minėtuose nuostatuose nurodytų įpareigojimų: „mokytojai dalyvauja planuojant mokyklos veiklą, dirba įvairiose darbo grupėse, laiku ir tiksliai vykdo mokyklos direktoriaus įsakymus, darbo grupių nutarimus ir įvairių mokyklos savivaldos institucijų nutarimus“ – akivaizdu, jog pasiūlymas ir kvietimas prisidėti prie mokyklos logotipo kūrimo negali būti prilyginamas mokyklos savivaldos institucijų nutarimui įpareigoti mokytojus, tame tarpe ir ieškovę, kurti logotipą. Priešingu atveju, vadovaujantis tokia logika, būtų galima teigti, jog kiti mokytojai, nepateikdami savo sukurtų logotipų variantų, nevykdė nutarimo, taip pažeisdami Mokytojų pareiginius nuostatus.
  2. Taigi byloje teisingai nustatyta, jog ir turtinės autorių teisės priklauso ieškovei, o autorinė logotipo sutartis buvo sudaryta žodine forma, kadangi, kaip pagrįstai nurodė teismas, pats kūrinio panaudojimo faktas, kai autorius neteigia, kad jis panaudotas prieš jo valią, yra sutarties buvimo įrodymas. Turtines teises autorius gali perduoti visiškai arba dalinai, atlygintinai arba neatlygintinai (ATGTĮ 38 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliantė ieškovė G. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą žodinę sutartį, taip nepagrįstai išplėsdamas logotipo naudojimo apimtį, kadangi ieškovė suteikė teisė naudoti logotipą tik jai pačiai esant mokyklos bendruomenės nare.
  4. Nesutiktina su ieškovės pozicija, jog šiuo atveju buvo sudaryta terminuota autorinė licencinė sutartis. Pažymėtina, kad autorine licencine sutartimi autorius suteikia teises pasinaudoti kūriniu tretiesiems asmenims, todėl paprastai tokia sutartis sudaroma tuomet, kai kūrinys jau yra sukurtas ir autoriaus turtinės teisės jau yra komercinėje apyvartoje. Tuo tarpu, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, logotipas buvo sukurtas būtent atsakovei, logotipe nurodant mokyklos pavadinimą, o patį logotipą kuriant atsižvelgus į tai, kad tai yra sporto mokykla, ir dėl to pasirenkant atitinkamai ją reprezentuojančius elementus. Šiuo atveju nei logotipo sukūrimas, nei jo naudojimas niekaip nesusijęs su pačia mokyklos bendruomene, kadangi siekis turėti mokyklą reprezentuojantį logotipą nesusijęs su jos bendruomenės nariais asmeniškai.
  5. Vadovaujantis kasacinio teismo jurisprudencija, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010).
  6. Ieškovė nurodo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tais atvejais, kai konkrečioje autorinėje sutartyje nėra aiškiai suformuluota turtinių teisių perdavimo apimtis, preziumuojama, jog pagal sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Šiuo atveju pažymėtina, jog akivaizdu, kad atsakovės susitarimu dėl logotipo sukūrimo siektas tikslas yra aiškus – reprezentuoti mokyklą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis buvo naudojamas, ieškovei pačiai sumaketuojant, mokyklos diplomuose, padėkos raštuose, kvietimuose į mokyklos renginius, ant sportinės aprangos. Tuo tarpu, kaip paaiškino šalys, ieškovė, kurdama logotipą, siekė sukurti gerą savo įvaizdį mokyklos bendruomenėje tikėdamasi, jog bus pratęsta jos darbo sutartis. Visgi, iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų, akivaizdu, jog šalys nesusitarė, kad ieškovei sukūrus logotipą, darbo sutartis bus pratęsta. Tai, kad ieškovė tikėjosi šio rezultato ir nusprendė jo siekti neatlygintinai sukurdama ir perleisdama turtines teises į kūrinį atsakovei, niekaip negali įpareigoti atsakovės sudaryti darbo sutartį.
  7. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta neatlygintinė autorinė sutartis, patvirtina šalių elgesys po sutarties sudarymo bei pats sutarties vykdymas. Kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, šalių susitarimas dėl logotipo sukūrimo sudarytas 2014 m. spalio mėnesį, kuomet ieškovė pradėjo teikti atsakovės atstovei – direktorei įvairius logotipų variantus. 2015 m. balandžio mėnesį logotipas jau buvo naudojamas kvietime į mokyklos renginį. Vėliau – 2015 m. gegužės mėnesį buvo nuspręsta papildyti logotipą galutinai patvirtintu mokyklos pavadinimu, tai atsakovės pavedimu atliko ieškovė. Tai, jog ieškovė neprieštaravo, kad atsakovė neatlygintinai naudotų logotipą, patvirtina byloje esantys įrodymai, jog pati ieškovė sumaketuodavo ir pateikdavo atsakovei mokyklos diplomus, padėkos raštus su šiuo logotipu bei nereikalavo jokio užmokesčio.
  8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo skunde nurodytais argumentais sprendimo panaikinti ar jį keisti.
  9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį.
  2. Teisėjų kolegija, vertindama priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad buvo sprendžiamas nesudėtingas ginčas, tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės renkant įrodymus prasme. Pažymėtina, kad Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose nurodyti užmokesčio advokatui ir advokato padėjėjui už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai, t. y. jų laikomasi tuomet kaip ginčas yra sudėtingas, reikalauja ilgo pasiruošimo, sudėtingo įrodymo tyrimo ir vertinimo, todėl vien tai, kad buvo prašoma priteisti mažesnė nei minėtose rekomendacijose nurodyta maksimali suma nereiškia, kad tokia ji ir turėtų būti priteisiama.
  3. Priešingai nei teigia ieškovė, tai, kad pinigų priėmimo kvitą pasirašė atsakovės direktorė J. P., nereiškia, jog ji šią sumą sumokėjo kaip fizinis asmuo. Priešinga išvada prieštarautų elementariai logikai, kadangi ji byloje dalyvavo atstovaudama atsakovę, jos vardu teikė paaiškinimus, o advokatas atstovavo atsakovės, o ne jos interesus.
  4. Atmetus šalių apeliacinius skundus, joms bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai