Byla 3K-3-128/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ervin“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ervin“ ieškinį atsakovui Švedijos Karalystėje registruotai bendrovei Ageratec AB dėl patirtų išlaidų priteisimo ir nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo ieškovo pusėje UAB „Hanza lizingas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl arbitražinės išlygos šalių sutartiniuose santykiuose galiojimo apimties šalių tarpusavio ginčams ir tokios išlygos padarinių - ieškinio palikimo nenagrinėto (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6Ieškovas UAB ,,Ervin“ prašė teismo:

71) priteisti iš atsakovo Švedijos Karalystėje registruotos bendrovės Ageratec AB 742 706,12 Lt, į kuriuos įskaičiuota ieškovo sumokėta atsakovui pirkimo kainos dalis ir patirti nuostoliai;

82) priteisti iš atsakovo 911 539,20 Lt trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB ,,Hanza lizingas“ naudai;

93) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą savo sąskaita atsiimti biodyzelino gamybos įrenginį iš ieškovo sandėlio, nurodant, kad, atsakovui nevykdant įpareigojimo, bus taikomi CPK 273 straipsnyje nustatyti sprendimo nevykdymo padariniai.

10Ieškinyje nurodyta, kad 2006 m. vasario 7 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl naujo biodyzelino gamybos įrenginio pirkimo iš atsakovo už 330 000 eurų (1 139 424 Lt). Ieškovas sumokėjo atsakovui 1/5 daikto vertės avansą. Pirkimo-pardavimo sutartyje sulygta, kad visi šalių ginčai bus sprendžiami pagal Lenkijos teisės reglamentuotas procedūras, sutarties nuostatos taikomos ir aiškinamos remiantis Europos Sąjungos teisės normomis. 2006 m. balandžio 3 d. ieškovas, atsakovas ir UAB „Hanza lizingas“ (lizingo davėjas) sudarė lizingo sutartį, pagal kurią lizingo davėjas nupirko iš atsakovo biodyzelino gamybos įrenginį ir perdavė jį valdyti bei naudoti ieškovui verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą daikto kainą jis pereis ieškovo nuosavybėn. Lizingo davėjas įsigijo daiktą iš atsakovo ir 2006 m. gruodžio 28 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė jį ieškovui. Ieškovo teigimu, lizinguojamas biodyzelino gamybos įrenginys neveikė, atsakovas nesugebėjo pašalinti daikto trūkumų, dėl to ieškovas ir lizingo davėjas 2008 m. lapkričio 17 d. raštu vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo bei restitucijos taikymo. Bylos teismingumą Lietuvos teismams ieškovas motyvavo tuo, kad ginčas kildinamas iš 2006 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, šalių susitarimas dėl Lenkijos teisės procedūrų taikymo ginčo išsprendimui netaikomas, nes tai draudžia 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1b papunktis bei Lietuvos Respublikos CPK 27 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, jog tokie ginčai turi būti nagrinėjami pagal sutarties įvykdymo vietos teisę. Ieškovo teigimu, šalys susitarimu negali pakeisti šios Reglamento nuostatos.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

12Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas.

13Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 6 d. ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Hansa lizingas“ sudarė Susitarimą, kurio 9 straipsnyje įrašyta arbitražinė išlyga: ,,visi šio Susitarimo arba su juo susiję ginčai bus sprendžiami arbitražu pagal Londono Tarptautinio Arbitražo Teismo (LCIA) taisykles nesikreipiant į teismus. Arbitražo teismą sudarys trys arbitražai, o tuo atveju, kai ginčo suma nesiekia 600 EUR, - vienas arbitras. Arbitražo vieta bus Ciurichas/Šveicarija, arbitražo procedūros bus atliekamos vokiečių arba anglų kalba“. Susitarimo preambulėje nurodyta, kad 2006 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis prie šio Susitarimo pridedama kaip Priedas Nr. 1.

14Teismo vertinimu, sudarydamos šį Susitarimą, šalys atsisakė pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto ginčų sprendimo būdo ir susitarė dėl visų ginčų, kylančių iš Susitarimo, įskaitant ir jo priedą Nr. 1- Sutartį, sprendimo arbitražo tvarka pagal Londono Tarptautinio Arbitražo Teismo taisykles. Arbitražinis susitarimas yra aiškus ir galiojantis, neprieštarauja įstatymui ar Tarybos reglamentui (EB) Nr.44/2001, galiojančių įstatymų kolizijos dėl šio ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai nėra, arbitražinį susitarimą galima įgyvendinti.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo UAB ,,Ervin“ atskirasis skundas netenkintas ir palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis.

16Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismas, jei į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, nusiųsti šalis į arbitražą, jeigu nenustato, kad nurodytas susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalis). Arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir teismas spręsdamas ginčo priskirtinumo klausimą gali į jį neatsižvelgti, kai niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis yra akivaizdus, t. y. turi būti akivaizdu, jog toks susitarimas prieštarauja tos valstybės viešajai tvarkai ar imperatyviajai nacionalinės teisės normai. Taigi teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu arba gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė Hydro Soil Services NV civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Jeigu teismas iškelia civilinę bylą ir atsakovas pareiškia prieštaravimus dėl ginčo nagrinėjimo teisme, reikalaudamas laikytis arbitražinio susitarimo, teismas ieškinį turi palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad ieškovo pareikšti reikalavimai iš esmės yra kildinami iš 2006 m. balandžio 3 d. sudarytos trišalės lizingo sutarties, kurią sutarties šalys įvardija kaip susitarimą, o ne iš 2006 m. vasario 7 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nes: pirma, jeigu ieškinio reikalavimas būtų kildinamas tik iš pirkimo-pardavimo sutarties, pinigai negalėtų būti priteisiami lizingo davėjui iš pardavėjo; antra, ginčo dalykas - biodyzelino gamybos įrenginys, dėl kurio kokybės ir ginčijasi šalys, buvo perduotas ieškovui pagal lizingo, o ne pagal pirkimo-pardavimo sutartį; trečia, skiriasi nuosavybės teisės į ieškovui perduotą daiktą įgijimo momentas pagal pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartis; ketvirta, šalių vėlesnis susitarimas keičia jų ankstesnį susitarimą (CK 6.156 straipsnis); penkta, trišalio susitarimo dėl lizinguojamo daikto 2 straipsnyje šalys susitarė, jog lizingo gavėjas perduoda lizingo davėjui visas savo teises pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys lizingo sutartyje aiškiai nusprendė, kad visi iš lizingo sutarties kylantys arba su juo susiję ginčai bus sprendžiami arbitražine tvarka pagal LCIA taisykles Ciuriche (Lizingo sutarties 9 straipsnis). Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir trečiojo asmens pareikšti reikalavimai kildinami iš lizingo sutarties, taip pat ir iš su ja susijusios pirkimo-pardavimo sutarties, ir visi šie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami arbitražine tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 normos nėra taikomos, kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir šis susitarimas galioja (2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies d punktas).

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Ervin“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį bei perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

20Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

211. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, pagal kurį aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, t. y. siekiama nustatyti suderintą šalių valią, sutarties įsipareigojimų turinį pagal konkrečias sutarties nuostatas, atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas aplinkybes, pvz., šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir jų elgesį po sutarties sudarymo. 2006 m. balandžio 6 d. šalys sudarė trišalį Susitarimą, pagal kurį ieškovo, kaip pirkėjo, teisės ir pareigos pagal pirkimo-pardavimo sutartį perleistos trečiajam asmeniui, tačiau jam iš esmės buvo perkelti tik skoliniai įsipareigojimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o teisės pagal pirkimo-pardavimo sutartį gauti perkamą daiktą, juo naudotis ir reikšti reikalavimus, kylančius iš pirkimo-pardavimo sutarties (dėl turto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų ir kt.), liko ieškovui (lizingo gavėjui). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai 2006 m. balandžio 6 d. Susitarimą, kuriame įtraukta arbitražinė išlyga, laikė lizingo sutartimi. Kasatoriaus teigimu, trišalis Susitarimas dėl ieškovo teisių ir pareigų perleidimo trečiajam asmeniui – lizingo bendrovei - yra savarankiška skolos perkėlimo sutartis. Byloje nepareikšta ieškinio reikalavimų, kylančių iš Susitarimo – nėra ginčo dėl skolos perkėlimo trečiajam asmeniui sutarties padarinių. 2006 m. balandžio 3 d. lizingo sutartyje nurodyta, kad ginčai, kylantys iš šios sutarties, teismingi Vilniaus apygardos teismui, tokia išvada darytina ir iš pirkimo-pardavimo sutarties turinio. Ieškovas pareiškė reikalavimus dėl lizingo būdu įsigyto nekokybiško daikto patirtų nuostolių atlyginimo, grindžiamus pirkimo-pardavimo sutartimi, dėl to, ieškovo teigimu, bylos teismingumo klausimą reikėtų spręsti pagal pirkimo-pardavimo sutarties ir įstatymo nuostatas. Susitarime nurodydamos arbitražinę išlygą šalys neturėjo ketinimų keisti pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų dėl ginčų nagrinėjimo. Susitarimo 9 punkte aiškiai nurodyta, kad arbitraže spręstini tik ginčai, kylantys iš šio Susitarimo arba su juo susiję. Sudarius Susitarimą toliau liko galioti pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, CPK 24 straipsnyje įtvirtintas ginčo priskyrimo teismo jurisdikcijai prioritetas, jei kyla abejonių dėl bylos priskyrimo teismui ar kitai institucijai. Kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo taikymo, byla priskirtina nagrinėti teismui.

222. Pirkimo-pardavimo sutarties 7 skirsnio 7 punkte nurodyta, kad Sutartis turi būti aiškinama ir jai taikoma Europos Sąjungos teisė, ši nuostata praktiškai neįgyvendinama, nes Europos Sąjungos teisėje nereglamentuojami pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, vykdymo, atsakomybės klausimai. Jie priskiriami nacionalinei Europos Sąjungos šalių jurisdikcijai. Civilinių bylų teismingumo klausimus reglamentuojančio 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 12 punkte nurodyta, kad teismo jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a papunktį byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį jos vykdymo vieta yra Vilniuje, čia perduotas ieškovui nupirktas įrenginys pagal šią sutartį. Ginčo nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme taip pat užtikrintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, nes du iš trijų bylos dalyvių yra Lietuvos Respublikoje registruotos bendrovės.

23Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo UAB ,,Ervin“ kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB „Hanza lizingas“prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti byloje priimtas kasacine tvarka skundžiamas teismų nutartis ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

24Atsakovas Švedijos Karalystėje registruota bendrovė Ageratec AB atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Ervin“ kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

251. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimai kyla iš 2006 m. balandžio 3 d. trišalės sutarties (Susitarimo), o ne iš 2006 m. vasario 7 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais ignoruojamas sudarytų sutarčių turinys ir pakeitę pirminės sutarties sąlygas paskesni susitarimai. Sudarius lizingo sutartį po kelių dienų šalys pasirašė Susitarimą, pagal kurį ieškovas perdavė lizingo davėjui visas savo kaip pirkėjo teises ir pareigas. Pirkimo-pardavimo sutartis įvertinta kaip šio Susitarimo priedas, tai reiškia, kad visos trys sutartys yra ne atskiros, savarankiškos, o yra vienas tęstinis susitarimas. Pirkimo-pardavimo sutarties savarankiškas egzistavimas, atskyrus ją nuo paskesnių Lizingo sutarties ir Susitarimo, yra negalimas. Tiek daikto perdavimas, tiek apmokėjimas įvyko pagal Lizingo sutartį ir Susitarimą, modifikavusius pradinę pirkimo-pardavimo sutartį. Kasaciniame skunde neigiant vientisą šių susitarimų aiškinimą, kartu paneigiama sutarties laisvės principo apraiška vėlesniu susitarimu keisti ankstesnį (CK 6.156 straipsnis), taip pat iškraipoma susitarimų esmė ir jų vykdymo eiga.

262. Susitarimas nėra vien skolos perkėlimo sutartis, juo nustatytas ne tik visų ieškovo teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį perdavimas lizingo davėjui, bet ir yra paskutinis šalių susitarimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir lizingo sutarties vykdymo. Pagal Susitarimo 10 punktą esant prieštaravimų tarp angliško ir lietuviško teksto pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba. Priešingai nei teigia kasatorius, Susitarimo 9 punkto angliškajame tekste nurodant arbitražinę išlygą šalių Susitarimas ir sutartis nėra atskirtos viena nuo kitos. Susitarimo 9 punkto tekste anglų kalba vartojamas terminas ,,present contract“, lietuvių kalba reiškiantis - šio susitarimo (sutarties). Dėl to šiame punkte išdėstyta arbitražinė išlyga apima visą Susitarimą, taip pat ir jo priedu esančią pirkimo-pardavimo sutartį bei Susitarimu papildytą lizingo sutartį, taigi arbitražinė išlyga apima visus iš daikto pirkimo kylančius ginčus. Susitarimo 9 punkte suformuluotas arbitražinis susitarimas yra galiojantis.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos spręsti ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimą

30Teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. ar teismas turi kompetenciją priimti ieškinį ir pagal jį inicijuojamą teisminį ginčą nagrinėti bylą. Šį klausimą teismas sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas pagal pareikštą ieškinį yra Švedijos rezidentas, ginčas kyla iš komercinių santykių, tai ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės teismų kompetencija nustatoma pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste - Reglamentas) įtvirtintas taisykles.

31Reglamento 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena specialiosios jurisdikcijos taisyklių nustatyta Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje ir apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktas).

32Nagrinėjamu atveju ieškinys paduotas dėl nuostolių, kildinamų iš nekokybiško daikto pagal sutartį įgijimo, atlyginimo; kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodyta tai, kad atsakovas ieškovui pagal sutartį pateikė turintį kokybės trūkumų daiktą į sutartyje nurodytą vietą Lietuvoje. Taigi ieškiniu ginčijamas tinkamas prievolės, kylančios iš sutarties, vykdymas Lietuvos teritorijoje. Ši aplinkybė lemia tai, kad pagal išdėstytas Reglamento nuostatas Lietuvos teismai turi jurisdikciją spręsti dėl ieškinio priėmimo ir jo nagrinėjimo galimybės. Byloje pagal paduotą ieškinį taip pat nustatyta, kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą tarpusavio ginčus perduoti spręsti arbitražui. Jeigu atsižvelgus į ginčo objektą, t. y. teisių, kurioms apginti skirtas procesas, pobūdį, šis procesas patenka į Reglamento taikymo sritį, preliminarus klausimas dėl arbitražinio susitarimo taikymo, įskaitant ir jo galiojimą, taip pat patenka į Reglamento taikymo sritį (Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 10 d. Sprendimas Allianz (buvusi Riunione Adriatica di Sicurt?), C-185/07, Rink. 2009, p. I-663). Atsižvelgiant į tai, teismo jurisdikcijos nustatymas ieškinio priėmimui yra preliminarus klausimas ginčui pagal tokį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo spręsti, šį klausimą teismas išsprendžia ex officio. Tokia išvada daroma taip pat ir atsižvelgiant į analogiškus išaiškinimus, išdėstytus kitoje išnagrinėtoje kasacine tvarka byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartyje Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra v. AB „Požeminiai darbai“, WTE Wassertchnik GmbH byloje Nr. 3K-3-116/2010.

33Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina tai, ar toks arbitražinis susitarimas apima ginčą pagal pareikštą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, dėl to teismas turi patikrinti, ar ginčui pagal ieškinį spręsti nustatyta arbitražo kompetencija. Jeigu būtų patvirtinta, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas apima arbitražo kompetenciją spręsti taip pat ir ieškiniu inicijuojamą ginčą, kylantį iš sutarties, tai reikštų, jog toks ginčas turėtų būti perduodamas nagrinėti šalių pasirinktam arbitražui ir nebūtų teismingas Lietuvos teismams, nes, konstatavus ginčo priskyrimą arbitražui, šio atvejo nereglamentuotų Reglamente nustatytos teismų jurisdikcijos taisyklės.

34Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

35Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui dėl jų sudarytų sutarčių esmės, turinio, jų tarpusavio santykio ir sutarčių sąlygų – vienos iš jų arbitražinės išlygos (arbitražinio susitarimo)- esminės sutarties sąlygos, dėl kurios kilo ginčas, kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl sutarčių aiškinimo, arbitražinės išlygos galiojimo, jos taikymo apimties teisės klausimų, kurie keliami ieškovo kasaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą.

36CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą išaiškinta šios normos prasmė bei pabrėžta, kad svarbiausia yra tai, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. sausio 16 d. nutartis ŽŪB „Eržvilko ūkininkų agroservisas“ v. A. B. byloje Nr. 3K-3-106/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis M. Ž. v. R. P. byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. balandžio 3 d. nutartis byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,,Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.).

37Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Nagrinėjamoje byloje pagal pareikštą ieškinį teisminis ginčas kilo iš esmės dėl to, ar ginčui pagal ieškinį spręsti šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą dėl ginčo būdo ir vietos, taip pat ar šiuo susitarimu arbitruotini ginčai apima nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštą pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su nekokybiško daikto įsigijimu, atlyginimo, t. y. ar šis ieškinio reikalavimas priklauso teismų jurisdikcijai, ar turi būti nagrinėjamas arbitražine tvarka.

38Byloje nustatyta ir ieškovas neginčija, kad trišaliame 2006 m. balandžio 6 d. susitarime, iš dalies pakeitusiame anksčiau sudarytų sutarčių – 2006 m. vasario 7 d. dvišalės pirkimo-pardavimo sutarties ir 2006 m. balandžio 3 d. lizingo sutarties – sąlygas buvo įrašyta arbitražinė išlyga (šio Susitarimo 9 punktas): visi šio Susitarimo arba su juo susiję ginčai bus sprendžiami arbitražu pagal Londono Tarptautinio Arbitražo Teismo (LCIA) taisykles nesikreipiant į teismus; arbitražo teismą sudarys trys arbitrai, tuo atveju, kai ginčo suma nesiekia 600 eurų – vienas arbitras; arbitražo vieta bus Ciurichas, Šveicarija, arbitražo procedūros bus atliekamos vokiečių arba anglų kalba. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad nurodytame Susitarime įtvirtinta arbitražinė išlyga pakeitė ir detalizavo ankstesnėje 2006 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytą ginčų sprendimo tvarką, pagal kurią (sutarties 8 punktas) buvo nurodyta, kad visi ir bet kurie ginčai, kylantys arba susiję su šia sutartimi, sprendžiami gera valia ir procedūromis, reglamentuojamomis Lenkijos teisės nuostatų.

39Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant sutarčių sisteminį ir lingvistinį šalių sudarytos arbitražinės išlygos aiškinimo būdus bei taip sprendžiant dėl arbitražinės išlygos apimties, taip pat atsižvelgtina į Susitarimo 10 punktą, kuriame nurodyta, jog esant prieštaravimų tarp angliško ir lietuviško teksto pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba. Dėl to aiškinantis atskirų šio Susitarimų sąlygų prasmę reikia įvertinti tų sąlygų teksto anglo kalba gramatinę reikšmę, nustatyti, ar egzistuoja kalbų neatitikimų sutarties tekste (CK 6.194 straipsnis). Anglų kalba išdėstytame Susitarimo tekste ginčų sprendimas arbitražo tvarka suformuluotas aiškiai ir apima bet kuriuos įmanomus potencialiai kilti ginčus, taip pat eliminuoja galimybę kreiptis dėl ginčų sprendimo į teismus (Susitarimo 9 punktas: all disputes arising out of or in connections with the present contract shall be finally settled by arbitration under the Rules of the London Court of International Arbitration (LCIA) without recourse to the ordinary courts of law). Įvertinus nurodytos arbitražinės išlygos angliško ir lietuviško tekstų lingvistinę reikšmę, nenustatyta kalbų neatitikimų dėl arbitražinės išlygos sudarymo, jos galiojimo apimties, tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad šia arbitražine išlyga nustatomas platus ginčų priskirtinumas arbitražui.

40Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės konstatavo tai, kad ieškinio reikalavimu dėl pirkėjo (lizingo gavėjo) nuostolių, kildinamų iš nekokybiško daikto įgijimo, atlyginimo inicijuojamas ginčas, kurį apima pirmiau nurodytas šalių arbitražinis susitarimas. Šiame trišaliame Susitarime jo dalyku įvardytas pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo lizingo firmai perleidimas, 2 straipsniu lizingo gavėjas perduoda lizingo davėjui visas savo kaip pirkėjo pagal pirkimo-pardavimo sutartį teises ir įsipareigojimus. Pagal Susitarimo sąlygų turinį šis Susitarimas teisiškai kvalifikuotinas kaip lizingo sutarties dalis, iš dalies pakeičianti pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to laikytinas nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, kad šis Susitarimas dėl ieškovo teisių ir pareigų perleidimo lizingo bendrovei yra savarankiška skolos perkėlimo sutartis, kurioje esanti arbitražinė išlyga galioja tik ginčams, atsiradusiems dėl šio Susitarimo sąlygų vykdymo. Teisiškai nepagrįstas taip pat ir kasacinio skundo argumentas, kad Susitarimo sąlygas reikėtų aiškinti atskirtai nuo ankstesnių sutarčių. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.193 straipsnio 2 dalyje reikalaujama atsižvelgti į sistemišką sutarčių ir jų sąlygų aiškinimą. Kolegija pažymi, kad 2006 m. balandžio 6 d. Susitarimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo lizingo firmai perleidimo pakeitė ir detalizavo ankstesnių pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių sąlygas, dėl to šį Susitarimą nebūtų buvę prasmės sudaryti nesant nurodytų anksčiau sudarytų sutarčių. Todėl byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimu inicijuojamas ginčas yra kildinamas tiek iš lizingo sutarties, tiek iš su ja susijusios pirkimo-pardavimo sutarties, kurių sudėtine dalimi turėtų būti laikomas ir nurodytas vėlesnis Susitarimas, bei taikomos šio Susitarimo nuostatos dėl ginčų arbitruotinumo.

41Taip pat teisėjų kolegija pažymi tai, kad byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, jog pagal šalių derybas dėl nurodytų sutarčių ir Susitarimo sudarymo, šalių elgesį po sutarčių ir Susitarimo sudarymo šalys būtų suteikusios Susitarime išdėstytai arbitražinei išlygai kitokią prasmę, negu ji suformuluota šiame Susitarime.

42Dėl šalių arbitražinio susitarimo privalomumo

43Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad teismas turėtų taikyti CPK 24 straipsnyje įtvirtintą ginčo priskyrimo teismo jurisdikcijai prioritetą, jei kyla abejonių dėl bylos priskyrimo teismui ar kitai institucijai (arbitražui), kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju arbitražinis susitarimas yra galiojantis, juo aiškiai išreikšta visų susitarimo šalių valia ir jis praktiškai gali būti įgyvendinamas, kreipiantis į Susitarime nurodytą arbitražo instituciją. Ieškiniu inicijuojamas ginčas neprieštarauja Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui perduoti tam tikros kategorijos ginčus spręsti arbitražui. Konstatavus, kad tam tikras ginčas spręstinas arbitraže, ieškinys dėl tokio ginčo turi būti paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis Areex International Trading Co v. UAB ,,Santoveta” byloje Nr. 3K-3-501/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė Hydro Soil Services NV byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2008 m. kovo 17 d. nutartis UAB ,,Geltonasis laivas“ v. Coface Austria Kreditversicherung AG byloje Nr. 3K-3-167/2008; 2010 m. vasario 9 d. nutartis AB ,,ORLEN Lietuva“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Ltd., AIG UK Ltd. ir kt. byloje Nr. 3K-3-64/2010). Dėl to byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nutartyse pagrįstai konstatavo, kad šalių sudarytas ir galiojantis susitarimas perduoti ginčą spręsti arbitražui reiškia tai, kad dėl tokio ginčo paduotas ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

44Kadangi ginčas pagal pareikštą ieškinį spręstinas arbitraže, tai kasacinio skundo nuoroda į 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikymą yra nepagrįsta, nes šio Reglamento teisinio reguliavimo sritis yra civilinių ir komercinių bylų priskyrimas konkrečios valstybės teismų jurisdikcijai ir neapima arbitražo kompetencijos nagrinėti ginčus nustatymo. Reglamento I skyriaus 1 straipsnio 2 (d) punkte nurodyta, kad šiame Reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės netaikomos arbitražui. 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Susitariančiosios šalys pripažino arbitražo kompetenciją dėl ginčų, kuriems spręsti sudaryta arbitražinė išlyga. Šios konvencijos II straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė arbitražinį susitarimą, turi, vienai iš šalių prašant, nukreipti šalis į arbitražą. Taigi esant arbitražiniam susitarimui jį apimantis ginčas nukreipiamas arbitražui, tokio ginčo esmės pagal paduotą ieškinį teismas nenagrinėja.

45Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse padarytų teisinių išvadų, kuriomis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamas teismų nutartis.

46Iš kasatoriaus UAB ,,Ervin“ priteistina 44,65 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš kasatoriaus UAB ,,Ervin“ valstybei 44,65 Lt (keturiasdešimt keturis litus 65 centus) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.