Byla 2A-1073-527/2009
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Aveplast“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1489-454/2009 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei UAB ,,Aveplast“ dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 217,33 Lt žalos, patirtos dėl nekokybiškos prekės, 2 237,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 454,73 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-06 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 6 217,33 Lt patirtos žalos už nekokybiškas prekes, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6 217,33 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 494,23 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškinio dalį dėl 2 237,40 Lt delspinigių priteisimo atmetė ir įpareigojo ieškovą, atsakovei pareikalavus, grąžinti jai pardavėjo lėšomis pagal 2005-10-28 sutartį – užsakymą Nr. K-13256-BB pagamintus daiktus.

5Atsakovė 2009-03-26 kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir priteisti jai iš ieškovo ? atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 100-101). Atsakovė nurodė, kad teismas, 2009-03-06 sprendimu ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė ¾ dalis jo turėtų šios bylos vedimo išlaidų, ,,nes iš 4 jo reikalavimų yra patenkinti 3 reikalavimai“. CPK 270 str. 5 d. 3 p., 286 str. 3 d. nurodoma, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 79 str. apibrėžia bylinėjimosi išlaidas. CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 6 p. nurodo, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams bei išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų - naudojosi advokato paslaugomis, kurios atsakovei kainavo 1 500 Lt, sumokėjo 4 000 L už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą, sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį už sprendimo už akių peržiūrėjimą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį be kita ko prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Akivaizdu, kad teismas, ieškovo ieškinį patenkindamas iš dalies ir proporcingai priteisdamas ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė. Tuo tarpu atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai neišsprendė. CPK 277 str. 1 d. 3 p. nurodo, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Kadangi teismas neišsprendė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimo, kaip tą numato CPK 93 str. 2 d., atsakovės nuomone, teismas turėtų tai padaryti priimdamas šioje byloje papildomą sprendimą. Spręsdamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas turėtų priteisti iš ieškovo 1/3 atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas šioje byloje buvo pareiškęs tris materialinius teisinius reikalavimus atsakovei, o teismas patenkino du iš jų. Tuo tarpu ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nėra materialinis teisinis reikalavimas, bet yra procesinis prašymas, kurio tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar atmetimo (CPK 93 str. 2 d.).

6Kauno miesto apylinkės teismas 2009-04-17 papildomu sprendimu (b. l. 119-120) atsakovės prašymą patenkino iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovo tik 12,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad teismas, priimdamas papildomą sprendimą, turi vadovautis tais įrodymais, kurie buvo pateikti iki išeinant priimti sprendimo (CPK 263 str. 2 dalis), ir pagal CPK 277 str. 1 d. 1 p. gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Iki priimant 2009-03-06 sprendimą atsakovė buvo pareiškusi prašymą priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas, netenkindamas dalies ieškovo reikalavimų, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei (CPK 93 str. 2 dalis), todėl šį klausimą sprendžia papildomu sprendimu. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2009-03-06 sprendimu teismas nustatė, kad patenkina 3 iš 4 ieškovo reikalavimų, todėl turėtų ¼ dalimi tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė teismui sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 127 ir advokato pinigų priėmimo kvitus, patvirtintus advokato (t. l, b. l. 67, 68). Šie nuorašai, teismo nuomone, vertintini kaip įstatymo neatitinkantys, nes advokato patvirtinti nuorašai turėjo būti įregistruoti advokato nuorašų tvirtinimo registre (Lietuvos advokatų tarybos 2006-01-19 sprendimas), o finansiniai dokumentai, tame tarpe ir kvitai apie pinigų priėmimą, teismui turėtų būti pateikti originalūs, o jeigu pavedimai daromi per banką ar internetu - turėtų būti su bankų žymomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės, toliau LRV 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 patvirtintų „Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių 5 p.). Paskirti ekspertizę prašė atsakovė, jos teigimu, už ekspertizės atlikimą ji sumokėjo 4 000 Lt. Teismui yra pateikta, kad 2007-11-23 į teismo depozitinę sąskaitą yra įnešta 1 000 Lt (t. 2, b. l. 3), o ekspertas K. B. teismui yra pateikęs 4 000 Lt sąskaitą faktūrą (t. 2, b. l. 5). Atsakovės atstovas žodžiu paaiškino, kad jie papildomai į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 3 000 Lt, bet iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos tokio rašytinio įrodymo ir bendrai įrodymo, kad už ekspertizės atlikimą sumokėjo 4 000 Lt, nepateikė. Mokėjimo nurodymą, patvirtintą teismo posėdyje, advokatas pateikė tik 2009-04-16 teismo posėdyje. Nė vienas iš pateiktų dokumentų nėra originalus, jie nepatvirtinti banko žyma, todėl nelaikytini tinkamais rašytiniais įrodymais, įrodančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės šių bylinėjimosi išlaidų neįrodė (CPK 178 str.). Prijungtos civilinės bylos Nr. P2-10305-717/2007 lape 26 yra pateiktas žyminio mokesčio mokėjimo kvitas 50 Lt sumai. Tai tinkamas įrodymas, įrodantis bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina ¼ šių išlaidų dalis arba 12 Lt (CPK 93 str. 2 dalis), nes atsakovė įrodė tik šią dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 125-130) atsakovė prašo 2009-04-17 papildomą teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, papildomai priteisiant iš ieškovo atsakovei 1 838 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei priteisti iš ieškovo atsakovei apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcijų

9CPK 270 str. 5 d. 3 p., 286 str. 3 d. nurodoma, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymą. CPK 79 str. apibrėžia bylinėjimosi išlaidas. CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 6 p. nurodo, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams bei išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Akivaizdu, kad teismas, ieškovo ieškinį patenkindamas iš dalies ir proporcingai priteisdamas ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė. Tuo tarpu atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai neišsprendė ir apskritai dėl jų nepasisakė. CPK 277 str. 1 d. 3 p. nurodo, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Kadangi teismas neišsprendė atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimo, kaip tą numato CPK 93 str. 2 d., apeliantės nuomone, teismas turėjo tai padaryti priimdamas šioje byloje papildomą sprendimą. Spręsdamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas turėjo priteisti iš ieškovo 1/3 atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas šioje byloje buvo pareiškęs tris materialinius teisinius reikalavimus atsakovei, o teismas patenkino du iš jų. Tuo tarpu ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės nėra materialinis teisinis reikalavimas, bet yra procesinis prašymas, kurio tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar atmetimo (CPK 93 str. 2 d.).

10Dėl 50 Lt žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą priteisimo

11Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 12 Lt, nes, pasak teismo, prijungtos civilinės bylos Nr. P2-10305-717/2007 lape 26 yra pateiktas 50 Lt žyminio mokesčio kvitas, kurį teismas laikė tinkamu įrodymu ir priteisė ¼ šių išlaidų. Teismo nuomone, atsakovė įrodė tik šią dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ¼ nuo 50 Lt yra 12,50 Lt, o ne 12 Lt, kaip tą nurodė Kauno miesto apylinkės teismas. Akivaizdu, kad teismas nesugebėjo tinkamai atlikti aritmetinio veiksmo ir nustatyti priteistinos sumokėto žyminio mokesčio dalies. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus argumentus, atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista ne ¼ sumokėto 50 Lt dydžio žyminio mokesčio, bet ?, t. y. 16,67 Lt, todėl iš ieškovo papildomai priteistina 4,67 Lt atsakovės sumokėto žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą.

12Dėl atsakovės turėtų 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.)

13Teismas atmetė prašymą dėl atsakovės turėtų 1 500 Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo dėl to, kad: 1) teismui pateikti sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 127 ir advokato pinigų priėmimo kvito nuorašai (t. 1, b. l. 67, 68), patvirtinti advokato, nėra įregistruoti advokato nuorašų tvirtinimo registre; 2) finansiniai dokumentai, tame tarpe ir kvitai apie pinigų priėmimą, teismui turėtų būti pateikti originalūs. CPK 98 str. 1 d. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš byloje esančio atsiliepimo į ieškinį akivaizdu, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat akivaizdu, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė teismui pateikė sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 127 ir advokato pinigų priėmimo kvito nuorašus (t. 1, b. l. 67, 68), patvirtintus advokato, o teismas juo priėmė ir prijungė prie bylos. Teismas, papildomu sprendimu atmetęs prašymą priteisti iš ieškovo atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, motyvuodamas tuo, kad šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, pažeidė bet kokius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.), šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), taip pat CPK 179 str., 181 str. reikalavimus. Minėti įrodymai teismui buvo pateikti dar 2007 metais, nurodant, kad tai įrodymai, patvirtinantys atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas juos priėmė, dėl jų nieko nepasisakė. Tuo tarpu CPK 179 str. 1 d. aiškiai nurodoma, kad jeigu įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, o jei įrodymas turi kokių nors trūkumų, teismas turi teisę motyvuotai atsisakyti priimti atitinkamus įrodymus (CPK 181 str. 1 d.). Teismas šių pareigų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nevykdė. Atsižvelgiant į papildomame sprendime išdėstytus motyvus akivaizdu, kad jie egzistavo jau tuo metu, kai teismui buvo pateikti minėti dokumentai, tačiau teismas šių motyvų nei atsakovei, nei jos atstovui advokatui neišsakė, taip pat nepasinaudojo teismui suteikta teise atsisakyti priimti tokius įrodymus. Be to, teismo proceso vedimas kelia abejonių ir yra dviprasmiškas, todėl nesuprantamas ir nenuspėjamas, nes sprendžiant klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir teismui išsakius argumentus dėl ekspertizės išlaidas patvirtinančių dokumentų nebuvimo byloje, atsakovę atstovaujantis advokatas pateikė teismui jo paties patvirtintą 2008-01-16 3 000 Lt dydžio mokėjimo nurodymo Nr. 11480 už ekspertizę nuorašą, tačiau teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti šį įrodymą, motyvuojant tuo, kad jis nėra tinkamai patvirtintas, t. y. nėra įregistruotas advokato nuorašų registre (žr. 2009-04-16 posėdžio protokolo 2 lapą viršuje). Tačiau teismo padarytos pertraukos metu advokatui įregistravus minėtą dokumentą nuorašų registre, teismas jį priėmė. Iš nurodytų argumentų akivaizdu, kad jei teismas atitinkamai būtų pasielgęs prieš 2 metus, t. y. tuomet, kai į bylą buvo teikiami sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 127 ir advokato pinigų priėmimo kvito nuorašai (t. 1, b. l. 67, 68), patvirtinti advokato, atsakovė būtų turėjusi galimybę atsižvelgti į teismo motyvus ir pasirūpinti papildomu turėtų išlaidų įrodinėjimu. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismas, atmesdamas prašymą priteisti atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš esmės motyvuojant tik tuo, kad advokato patvirtinti nuorašai turėjo būti įregistruoti advokato nuorašų tvirtinimo registre, pažeidė CPK 3 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Juk atsižvelgiant į minėtus dokumentus akivaizdu, kad viena proceso šalis, t. y. atsakovė, patyrė 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, nesiremdamas minėtais dokumentais vien dėl to, kad jie nėra įregistruoti advokato nuorašų tvirtinimo registre, iš esmės byloje vykdė ne teisingumą, o ieškojo formalių priekabių atsakovės prašymui atmesti. Juk Lietuvos Advokatų Tarybos 2006-01-19 sprendimu patvirtintos „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ 2.1 ir 2.2 punktuose nurodoma, kad „2.1. Dokumentų nuorašai tvirtinami ant nuorašo darant tvirtinamąjį įrašą ranka arba dedant spaudą“, o „2.2. įrašą sudaro: 2.2.1. žodžiai „Nuorašas tikras“, arba „Kopija tikra“, arba „Kopija“; 2.2.2. nuorašo registracijos numeris; 2.2.3. nuorašą tvirtinančio advokato vardas, pavardė bei nuoroda, kad nuorašą tvirtinantis asmuo yra advokatas; 2.2.4. nuorašo tvirtinimo data; 2.2.5. nuorašą tvirtinančio advokato parašas“. Sulyginus teismui pateiktų dokumentų, patvirtinančių atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, advokato patvirtintus nuorašus su Lietuvos Advokatų Tarybos 2006-01-19 sprendimu patvirtintos „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytų tvirtinamojo įrašo rekvizitais, akivaizdu, kad nėra vienintelio rekvizito - nuorašo registracijos numerio, o pats nuorašas neįregistruotas advokato nuorašų registro žurnale (knygoje). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas ne tik, kad taikė dvigubą standartą proceso šalims, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumą, nes ieškovo atstovas advokato padėjėjas į bylą taip pat yra pateikęs, o teismas yra priėmęs, advokato nuorašų registre neįregistruotų dokumentų nuorašų (t. 1, b. l. 57, 66), bet dar daugiau - teismas į bylą priėmė ieškovo atstovo advokato padėjėjo patvirtintus nuorašus, nors pagal to paties Lietuvos Advokatų Tarybos 2006-01-19 sprendimu patvirtintos „Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos“ 1.2 punktą dokumentų nuorašus gali tvirtinti tik advokatai, o advokato padėjėjai apskritai neturi teisės tvirtinti nuorašų (t. 1, b. l. 57, 66, 109). Kadangi nurodyti formalūs neesminiai netikslumai nepaneigia atsakovės 1 500 Lt dydžio turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti fakto, šios išlaidos taip pat turėjo būti priteistos iš ieškovo. Kitas teismo motyvas, kad finansiniai dokumentai, tame tarpe ir kvitai apie pinigų priėmimą, teismui turėtų būti pateikiami originalūs, o jeigu pavedimai daromi per banką ar internetu - turėtų būti su bankų žymomis bei nuoroda į LRV 2002-12-15 nutarimu Nr. 1458 patvirtintų „Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių“ 5 p., yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Rinkliavų įstatymo 2 str. 1 d. nurodoma, kad „Valstybės rinkliava - privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau -institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas“. Akivaizdu, kad advokatui sumokėtas honoraras nėra valstybės rinkliava, todėl jokiu būdu ir apimtimi negali būti taikomas ir minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Advokatų Tarybos 2005-05-05 sprendimu (LRV 2002-05-29 LRV nutarimo Nr. 780 8 p.) patvirtinto „Sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 1 punkte yra aiškiai nurodoma, jog ,,Sąskaita už teisines paslaugas išrašoma dviem egzemplioriais. Pirmas egzempliorius skirtas teisinės paslaugos gavėjui, antrasis - advokatui, advokato padėjėjui, suteikusiam teisines paslaugas“. Iš nurodyto sprendimo akivaizdu, kiek sąskaitos egzempliorių yra išrašoma ir kam jie būna skirti bei perduodami, todėl teismui gali būti pateikiamas tik atitinkamos sąskaitos nuorašas, bet jokiu būdu ne originalas. 2004-06-02 Nr. 1K-208 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2003-02-17 įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 26 punkte nurodoma, kokius apskaitos dokumentus savo veikloje naudoja advokatai - tarp jų ir grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Minėto įsakymo 28 punkte nurodoma, kad kvitai įsigyjami Lietuvos advokatų tarybos nustatyta tvarka. Lietuvos Advokatų Taryba, suderinusi su Finansų ministerija, nustato šių dokumentų formas ir organizuoja jų spausdinimą. Lietuvos Advokatų Taryba 2005-05-26 sprendimu yra patvirtinusi kvitų formą, kuri išrašoma dviem egzemplioriais, iš kurių vienas skirtas atskaitingam asmeniui (advokatui), o kitas - paslaugas gavusiam ir advokatui pinigus sumokėjusiam asmeniui (šiuo atveju atsakovei). Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-08-12 įsakymo Nr. 1K-240 redakcija) patvirtintų „Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių“ 2 punkte nurodoma, kad „šių taisyklių reikalavimai privalomi visiems ūkio subjektams, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522), nustatytais atvejais pinigų priėmimo kvitus ir/arba pinigų išmokėjimo kvitus naudojantiems klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais“. Šio įsakymo 5 punkte aiškiai yra nurodyta, kad „Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (toliau vadinama -atskaitingas asmuo), o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui)“. Iš nurodytų teisės normų akivaizdu, kiek grynųjų pinigų priėmimo kvito egzempliorių yra išrašoma ir kam jie būna skirti bei perduodami, todėl teismui gali būti pateikiamas tik atitinkamo grynųjų pinigų priėmimo kvito nuorašas, bet jokiu būdu ne originalas.

14Dėl 4 000 Lt dydžio išlaidų ekspertizės atlikimui apmokėti

15Teismas, atmesdamas prašymą priteisti 4 000 Lt atsakovės turėtų išlaidų byloje atliktai ekspertizei apmokėti, motyvavo tuo, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos rašytinio įrodymo ir bendrai įrodymo, kad už ekspertizės atlikimą atsakovė sumokėjo 4 000 Lt, byloje nebuvo pateikta, o mokėjimo nurodymą patvirtinęs teismo posėdyje advokatas pateikė tik 2009-04-16 teismo posėdyje, kad nė vienas iš pateiktų dokumentų nėra originalus, jie nepatvirtinti banko žyma, todėl nelaikytini rašytiniais įrodymais, įrodančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su tokia teismo pozicija atsakovė nesutinka:

161. Įstatymas nereikalauja pateikti originalių ar patvirtintų su banko žyma dokumentų, patvirtinančių atliktos ekspertizės apmokėjimą todėl toks teismo motyvas atmesti prašymą nepagrįstas įstatymu (CPK 263 str.);

172. CPK 89 str. 2 d. nurodoma, kad ekspertams apmokama už ekspertizės atlikimą. CPK 90 str. yra reglamentuojama speciali tvarka ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti, t. y. „šalis, kuri pateikė prašymą <...> atlikti ekspertizę, <...> iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti“. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „užstatas sumokamas į teismo specialiąją sąskaitą. <...>". CPK 91 str. 1 d. nurodoma, kad „sumas, priklausančias <...> ekspertams, <...> teismas išmoka, kai jie atlieka savo pareigas“. Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodoma, kad „sumas, priklausančias ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, teismas išmoka pagal pateiktą sąskaita atlikus ekspertizę. Šios sumos išmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos <...>“. Iš nurodytų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad visa informacija (pradedant nuo užstato mokėjimo į teismo specialią sąskaitą iki jo išmokėjimo ekspertams) apie visas proceso šalių sumokėtas ekspertizių apmokėjimui skirtas pinigines lėšas yra ir buvo teismo žinioje, todėl visiškai nelogiškai, nesuprantamai ir nepagrįstai teismas motyvuoja, kad atsakovė neįrodė turėtų išlaidų ekspertizės atlikimui;

183. Išnagrinėtoje civilinėje byloje net ir 2009-03-06 teismui priimant sprendimą buvo rašytinė informacija apie 1 000 Lt dydžio užstato dalies įmokėjimą (t. 2, b. l. 3 (teismo specialios sąskaitos išrašas)) į teismo sąskaitą. Teisėja 2007-11-30 rezoliucija priėmė minėtą dokumentą ir prijungė jį prie bylos. Tai rodo, kad teismas betarpiškai disponavo informacija apie atsakovės sumokėtas sumas (turėtas išlaidas) už ekspertizės atlikimą;

194. Ekspertizę atlikęs teismo ekspertas K. B. dar 2007-12-20 raštu Nr. 089 (t. 2, b. l. 2) informavo teismą, kad preliminariais skaičiavimais suma, reikalinga ekspertizės išlaidoms padengti, turėtų būti 3 000 – 4 000 Lt. Teisėja 2007-12-28 rezoliucija minėtą dokumentą priėmė ir prijungė prie bylos bei pažymėjo, kad „patikrinti buhalterijoje, kokia suma įnešta į depoz. sąskaitą, jeigu mažesnė nei 4 000 Lt, pasiūlyti primokėti“. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, 2008-10-23 raštu Nr. 059 (t. 2, b. l. 4) informavo teismą, kad atliko ekspertizę, todėl siunčia sąskaitą faktūrą Nr. 024/08 (t. 2, b. l. 5) 4 000 Lt sumai apmokėti, o ekspertizės aktą su atsakymais į pateiktus klausimus ir išvadomis pateiks po apmokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytus faktus ir į tai, kad pagal CPK 91 str. 2 d. sumas, priklausančias ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, teismas išmoka pagal pateiktą sąskaitą atlikus ekspertizę, šios sumos išmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos, darytina išvada, jog teisėjos prierašas teismo eksperto K. B. 2007-12-20 rašte Nr. 089 (t. 2, b. l. 2) „sumokėjo“ buvo padarytas po ekspertizės atlikimo ir sumokėjimo už ją. Vadinasi akivaizdu, jog teismas sprendimo priėmimo dieną (2009-03-06) disponavo absoliučiai visa informacija, kiek ir kada atsakovė sumokėjo už ekspertizės atlikimą, o tuo pačiu tai reiškia, kad teismui sprendimo priėmimo metu akivaizdžiai buvo žinomos atsakovės patirtų išlaidų ekspertizei apmokėti dydis, todėl šios išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ir kitą faktą - kad teismas 2009-04-16 nutartimi, kurioje nurodė, jog „išėjus priimti procesinio sprendimo, kilo klausimas, kokia pinigų suma buvo pervesta ekspertui už ekspertizės atlikimą. Tam reikalinga užklausti teismo buhalteriją“, būdamas šališkas ieškovo naudai, tenorėjo parodyti aukštesnės instancijos teismui, jei sprendimas būtų skundžiamas, kad teismas neva tik pagal minėtą nutartį gavęs duomenis iš buhalterijos sužinojo tikslų ekspertui sumokėtų sumų dydį, o tuo pačiu ir atsakovės patirtų išlaidų dydį ir kad turėtų dar vieną motyvą (neva teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys turėtų išlaidų dydį) prašymui dėl ekspertizės išlaidų priteisimo atmesti. Be to, iš pagal minėtą nutartį gauto teismo sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė likusią 3 000 Lt sumą už ekspertizės atlikimą buvo sumokėjusi dar 2008-01-16, todėl 2009-03-06 teismo sprendimo priėmimo metu teismui buvo tiksliai žinoma atsakovės turėtų išlaidų ekspertizei apmokėti suma. Tokie teismo išvedžiojimai ir formalių priekabių ieškojimas neabejotinai negali reikšti teisingumo byloje vykdymo. Iš nurodytų argumentų, teismo motyvų bei teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad teismas, priimdamas 2009-04-17 papildomą sprendimą, buvo šališkas ir neobjektyvus. Papildomame sprendime išdėstyti prašymo atmetimo motyvai rodo, kad teismas siekė ne įvykdyti teisingumą, tačiau bet kokia kaina ieškojo formalių priežasčių prašymui atmesti, kad tik kuo mažiau finansinių nepatogumų patirtų ieškovas. Toks teismo sprendimas yra naikintinas, kad nebūtų formuluojama ydinga praktika, kurios pasėkoje iki elementariausių smulkmenų formalizuojamas teismo procesas, nesivadovaujant nei elementaria logika, nei fundamentaliais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Ginčijama suma paskaičiuota taip: (4 000 Lt (ekspertizės kaina) + 1 500 Lt (byloje atstovavusiam advokatui sumokėta suma) + 50 Lt (žyminis mokestis už sprendimo už akių peržiūrėjimą)) * ? (ieškovo atmestų reikalavimų dalis) - 12 Lt (teismo 2009-04-17 papildomu sprendimu priteista suma) = 1 838 Lt.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 135-136) ieškovas prašo teismo 2009-04-17 papildomą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcijų

22Teismas 2009-04-17 papildomame sprendime teisingai apskaičiavo materialių reikalavimų proporcijas, todėl apelianto išdėstyti argumentai atmestini, tuo pačiu pagrindu atmestini visi apelianto motyvai, susiję su proporcijų skaičiavimais.

23Dėl tinkamai patvirtintų nuorašų

24Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, atmesdamas prašymą priteisti atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš esmės motyvuoja tik tuo, jog advokato patvirtinti nuorašai turėjo būti registruoti advokato nuorašų tvirtinimo žurnale. Iš dėstomų tolimesnių argumentų suprantama, jog apeliantė pripažįsta to nepadariusi, tačiau reikalauja vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Su šiuo motyvu ieškovas nesutinka, mano jog jis atmestinas ir netgi ydingas taikyti. Lietuvos Advokatų Tarybos 2006-01-19 priimtame sprendime nurodyta seka veiksmų bei tvarka, kaip turi būti patvirtinami dokumentai. Skirsnyje „nuorašų tvirtinimas“ 2.2.2. punkte nurodytas privalomas rekvizitas - nuorašo registracijos numeris. Šio rekvizito esmė - suteikti nuorašui numerį, pagal kurį jis gali būti identifikuotas, priešingu atveju, neįtrauktas į registravimo žurnalą nuorašas negali būti vertinamas, kaip tinkamai patvirtinta kopija. Apeliantė sutinka, jog šio veiksmo ji neatliko, todėl apeliantės reikalavimas ignoruoti šio rekvizito nebuvimą prasilenkia su teisingumo ir sąžiningumo principu.

25Dėl ekspertizės apmokėjimo dokumentų pateikimo

26CPK 178 str. numato, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju dokumentai, patvirtinantys ekspertizės apmokėjimą, buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. baigus įrodymų tyrimo stadiją. CPK 277 str. numato, jog papildomas sprendimas priimamas tuo atveju, jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Šiuo atveju apeliantė patvirtinančių dokumentų apie ekspertizės apmokėjimą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl teismas pagrįstai atsisakė priteisti reikalaujamą sumą.

27Dėl apelianto pasisakymų praktikos formavimo klausimu

28Apeliantės teiginys, jog teismas formaliai ieškojo priekabių jos atžvilgiu, yra nepagrįstas, nekorektiškas bei atmestinas. Pažymėtina, jog apeliantė sutinka su tuo, jog nepateikė tinkamai patvirtintų nuorašų, taip pat neneigia tos aplinkybės, jog ekspertizės apmokėjimo dokumentai taip pat buvo pateikti tik nagrinėjant prašymą dėl papildomo sprendimo, todėl visi atlikti teismo veiksmai yra atlikti remiantis CPK normomis. Nesuprantami apeliantės teiginiai, kuriais prašoma vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, nors jos pačios atlikti veiksmai prieštarauja CPK įtvirtinom nuostatom. Apeliantė, remdamasi šiais bendrais principais, savaip interpretuoja minėtų principų taikymą, tuo bandydama įtvirtinti principą, jog ne iš teisės gali gimti teisė, todėl skunde išdėstyti motyvai atmestini."

29Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, CPK 277 str. 1 dalies 3 punktas suteikia galimybę šį klausimą išspręsti teismui priimant papildomą sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 dalis).

32Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2009-03-26 sprendimą, nei sprendimo motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyse nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei (CPK 93 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovės bendro pobūdžio prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas buvo nurodytas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 37-39). Siekiant išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims, šaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalies dydis gali būti nustatomas jos visas bylinėjimosi išlaidas padauginus iš matematinio patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies santykio su visais ieškinyje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais; turtinių reikalavimų atveju - pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 str. 1 d.). Teismas 2009-03-06 sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 6 217,33 Lt patirtos žalos už nekokybiškas prekes, o reikalavimą dėl 2 237,40 Lt atmetė, taigi tenkino 74 proc. reikalavimo dalies ir atitinkamai atmetė 26 proc. (6 217,33 + 2 237,4 = 8 454,73; 8 454,73 / 6 217,33 = 0,74)

33Dėl 4 000 Lt ekspertizės išlaidų apmokėjimo (88 str. 1 d. 1 p.)

342007-11-21 nutartimi (t. 1, b. l. 124-125) teismas nutarė paskirti byloje Nr. 2-11869-717 statinio – gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalinę ekspertizę bei įpareigojo atsakovę iki 2007-11-28 įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Lt už ekspertizės atlikimą. Atsakovė, vykdydama 2009-11-21 teismo nutartį, 2007-11-24 į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1 000 Lt (t. 2, b. l. 3), o teisėja 2007-11-30 minėtą mokėjimą priėmė (t. 2, b. l. 3). 2008-10-23 teisme gautas eksperto raštas dėl apmokėjimo už ekspertizę bei pridėta 4 000 Lt sąskaita faktūra, kurią 2008-10-28 mokėjimo nurodymu Nr. 108 (t. 2, b. l. 115) Kauno miesto apylinkės teismas apmokėjo, ir 2008-12-09 teisme buvo gautas ekspertizės aktas su priedais. Nustatyta, kad atsakovė likusius 3 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą pervedė dar 2008-01-17 (t. 2, b. l. 116). Teismas, atmesdamas prašymą priteisti 4 000 Lt atsakovės turėtų išlaidų byloje atliktai ekspertizei apmokėti, motyvavo tuo, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos rašytinio įrodymo ir bendrai įrodymo, kad už ekspertizės atlikimą atsakovė sumokėjo 4 000 Lt, byloje nebuvo pateikta, o mokėjimo nurodymą patvirtinęs teismo posėdyje advokatas pateikė tik 2009-04-16 teismo posėdyje, kad nė vienas iš pateiktų dokumentų nėra originalus, jie nepatvirtinti banko žyma, todėl nelaikytini rašytiniais įrodymais, įrodančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tvarką ekspertizės išlaidoms apmokėti reglamentuoja CPK 90 str., t. y. šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad užstatas sumokamas į teismo specialiąją sąskaitą. CPK 91 str. 1 d. nurodoma, kad sumas, priklausančias ekspertams, teismas išmoka, kai jie atlieka savo pareigas. Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodoma, kad sumas, priklausančias ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, teismas išmoka pagal pateiktą sąskaitą atlikus ekspertizę. Šios sumos išmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos. Iš nurodytų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad visa informacija (pradedant nuo užstato mokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą iki jo išmokėjimo ekspertams) apie visas proceso šalių sumokėtas ekspertizių apmokėjimui skirtas pinigines lėšas buvo teismo žinioje, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovė neįrodė turėtų išlaidų ekspertizės atlikimui. Be to, ekspertizę atlikęs teismo ekspertas K. B. dar 2007-12-20 teisme gautu raštu Nr. 089 (t. 2, b. l. 2) informavo teismą, kad preliminariais skaičiavimais suma, reikalinga ekspertizės išlaidoms padengti turėtų būti 3 000–4 000 Lt. Teisėja 2007-12-28 rezoliucija minėtą dokumentą priėmė ir prijungė prie bylos bei nurodė „patikrinti buhalterijoje, kokia suma įnešta į depoz. sąskaitą, jeigu mažesnė nei 4 000 Lt, pasiūlyti primokėti“. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, 2008-10-23 raštu Nr. 059 (t. 2, b. l. 4) informavo teismą, kad atliko ekspertizę, todėl siunčia sąskaitą faktūrą Nr. 024/08 (t. 2, b. l. 5) 4 000 Lt sumai apmokėti, o ekspertizės aktą su atsakymais į pateiktus klausimus ir išvadomis pateiks po apmokėjimo. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus faktus ir į tai, kad pagal CPK 91 str. 2 d. sumas, priklausančias ekspertinėms įstaigoms, už ekspertizės atlikimą teismas išmoka pagal pateiktą sąskaitą atlikus ekspertizę, šios sumos išmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos, daro išvadą, jog teismui 2009-03-26 sprendimo priėmimo metu akivaizdžiai buvo žinomos atsakovės patirtų išlaidų ekspertizei apmokėti dydis, todėl, kolegijos nuomone, šios išlaidos proporcingai ieškovės pralaimėtų ieškininių reikalavimų daliai turėjo būti priteistos iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisti atsakovei iš ieškovo 1 040 Lt (4 000 Lt*26/100%) ekspertizės išlaidų (CPK 93 str. 2 dalis).

35Dėl 50 Lt žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą

362007-04-13 Kauno m. apylinkės teisme buvo gautas ieškovo ieškinys atsakovei. 2007-05-09 teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priėmė sprendimą už akių. 2007-05-25 atsakovė pareiškimu kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį. 2007-06-19 teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, panaikino sprendimą už akių bei bylą paskyrė į teismo posėdį. Prijungtos civilinės bylos Nr. P2-10305-717/2007 lape 26 yra pateiktas 50 Lt žyminio mokesčio mokėjimo kvitas. Tai tinkamas įrodymas, įrodantis bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei iš ieškovo, proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinas 13 Lt žyminis mokestis (50*26/100%) (CPK 93 str. 2 dalis).

37Dėl atsakovės turėtų 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti

38CPK 98 str. 1 d. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 2007-08-28 teismo posėdyje (t. 1, b. l. 58-59) atsakovės atstovas pateikė teismui sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 127 (t. 1, b. l. 67) bei pinigų priėmimo kvitą Nr. 275191 (t. 1, b. l. 68), patvirtintus atsakovės atstovo advokato R. Š., kuriuos teismas prijungė prie bylos. Minėti įrodymai teismui buvo pateikti nurodant, kad tai įrodymai, patvirtinantys atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas juos priėmė, dėl jų nieko nepasisakė, ieškovė tai pat neišreiškė prieštaravimų, palikdama teisę jų prijungimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėtina, kad jeigu įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.), o jei įrodymas turi kokių nors trūkumų, teismas turi teisę motyvuotai atsisakyti priimti atitinkamus įrodymus (CPK 181 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos to nepadarius ir minėtus dokumentus prijungus prie bylos, atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista 26 proc. atsakovės turėtų advokato pagalbos išlaidų, t. y. 390 Lt (1 500*26/100%) (CPK 98 str.).

39Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimą, kolegija apylinkės teismo papildomą sprendimą pakeičia ir atsakovei iš ieškovės priteistą 12 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidina iki 1 433 Lt (1 040+13+390) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.) bei priteisia atsakovei iš ieškovo 43 Lt žyminio mokesčio už patenkintą apeliacinio skundo dalį (CPK 93 str. 2 ir 3 d.).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 3325-331 str.,

Nutarė

41apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

42Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-17 papildomą sprendimą pakeisti.

43Padidinti priteistą atsakovei UAB „Aveplast“ (į. k. 110702540) iš ieškovo M. S. (a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 433 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt trijų litų).

44Priteisti atsakovei UAB „Aveplast“ (į. k. 110702540) iš ieškovo M. S. (a. k. ( - ) 43 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija... 3. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 217,33 Lt žalos, patirtos... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-03-06 sprendimu ieškinį patenkino iš... 5. Atsakovė 2009-03-26 kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-04-17 papildomu sprendimu (b. l. 119-120)... 7. Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 125-130) atsakovė prašo 2009-04-17 papildomą... 8. Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcijų... 9. CPK 270 str. 5 d. 3 p., 286 str. 3 d. nurodoma, kad teismo sprendimo... 10. Dėl 50 Lt žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą... 11. Teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 12 Lt, nes, pasak teismo, prijungtos... 12. Dėl atsakovės turėtų 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88... 13. Teismas atmetė prašymą dėl atsakovės turėtų 1 500 Lt dydžio išlaidų... 14. Dėl 4 000 Lt dydžio išlaidų ekspertizės atlikimui apmokėti... 15. Teismas, atmesdamas prašymą priteisti 4 000 Lt atsakovės turėtų išlaidų... 16. 1. Įstatymas nereikalauja pateikti originalių ar patvirtintų su banko žyma... 17. 2. CPK 89 str. 2 d. nurodoma, kad ekspertams apmokama už ekspertizės... 18. 3. Išnagrinėtoje civilinėje byloje net ir 2009-03-06 teismui priimant... 19. 4. Ekspertizę atlikęs teismo ekspertas K. B. dar 2007-12-20 raštu Nr. 089... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 135-136) ieškovas prašo... 21. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcijų... 22. Teismas 2009-04-17 papildomame sprendime teisingai apskaičiavo materialių... 23. Dėl tinkamai patvirtintų nuorašų... 24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, atmesdamas prašymą... 25. Dėl ekspertizės apmokėjimo dokumentų pateikimo... 26. CPK 178 str. numato, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 27. Dėl apelianto pasisakymų praktikos formavimo klausimu... 28. Apeliantės teiginys, jog teismas formaliai ieškojo priekabių jos atžvilgiu,... 29. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą,... 32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2009-03-26... 33. Dėl 4 000 Lt ekspertizės išlaidų apmokėjimo (88 str. 1 d. 1 p.)... 34. 2007-11-21 nutartimi (t. 1, b. l. 124-125) teismas nutarė paskirti byloje Nr.... 35. Dėl 50 Lt žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą... 36. 2007-04-13 Kauno m. apylinkės teisme buvo gautas ieškovo ieškinys atsakovei.... 37. Dėl atsakovės turėtų 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ... 38. CPK 98 str. 1 d. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 39. Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 3325-331 str.,... 41. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 42. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-17 papildomą sprendimą pakeisti.... 43. Padidinti priteistą atsakovei UAB „Aveplast“ (į. k. 110702540) iš... 44. Priteisti atsakovei UAB „Aveplast“ (į. k. 110702540) iš ieškovo M. S....