Byla 2-213-647/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovo atstovei G. Normantui, atsakovėms V. R., J. S., L. B., atsakovų atstovei adv. E. Jankovskai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei D. M., trečiojo asmens – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. Mikuckienei, vertėjai G. Tijūnėlienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams V. R., J. S., L. B., Nacionalinei žemės tarnybai, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus m. 1 notarų biurui, Vilniaus m. 8 notarų biurui dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimų dalių panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. S.‘‘ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. grąžinant jam natūra 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą, esanti ( - ) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13264 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei V. R.‘‘ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R. grąžinant jai natūra 0,1862 ha valstybines reikšmės miško plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esanti ( - ) pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. RI-1464, išduoto Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, kuriuo V. S. paveldėjo 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esanti ( - ) pripažinti negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4768, patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, kuria J. S. gavo 0,2158 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą, esantį( - ); pripažinti negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š. dalį, kuria L. B. gavo 0, 1680 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esantį ( - ) taikyti restituciją natūra įpareigojant J. S. grąžinti valstybei 0,2158 ha, L. B. grąžinti valstybei 0,1680 ha ir V. R. gražinti valstybei 0,1862 ha, viso 0,57 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą ( - ) Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimu Nr. 41-13263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. S.‘‘ buvo atkurtos V. S. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį - 11 ha žemės ( - ) kaimuose, Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta V. S. atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią nekilnojamo turto dalį - 7,79 ha žemės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. R. bendrą 2,60 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 1,75 ha, V. R. – 0,85 ha ir bendrą 8,97 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 6,04 ha, V. R. 2,93 ha. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimu Nr. 41-13264 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje pilietei V. R.‘‘ buvo atkurtos V. R. nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 6,99 ha žemės( - ) Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta V. R. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamo turto dalį – 3,78 ha žemės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S. bendrą 2,60 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 1,75 ha, V. R. – 0,85 ha ir bendrą 8,97 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 6,04 ha. V. R. 2,93 ha. Minėtas 8,97 ha dydžio žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio veikla, kurio unikalus Nr. ( - ).. 2006-08-17 Nekilnojamojo turto registre VAVA 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13263 pagrindu buvo įregistruota V. S. nuosavybės teisė į 60400/89700 dalį minėto 8,97 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio ( - ). Taip pat 2006-08-17 Nekilnojamojo turto registre VAVA 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13264 pagrindu buvo įregistruota V. R. nuosavybės teise į 29300/89700 dalį minėto 8,97 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio( - ). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 raštą Nr. 521 ir prie jo pridėtą 2010-03-19 pažymą Nr. P1003-19927 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2010-03-19 pažymą Nr. 19926 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius. 2010-03-20 ištrauką Nr. P1003-19938 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos minėtame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), yra 0,57 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Iš minėtų Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 rašto Nr. 521 ir 2010-03-20 ištraukos Nr. P1003-19938 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos matyti, kad į žemes sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4162/0300:252, patenkantys valstybines reikšmės miškų plotai į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘, o Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys miškai į valstybine miškų apskaitą įtraukti pagal 2000 m. inventorizacijos duomenis. VAVA 2002-08-22 sprendimais Nr. 41-13263 ir 41-13264 buvo pažeistos imperatyvios LR Konstitucijos 47 str., LR miškų įstatymo 4 str., LR žemės reformos įstatymo 14 str., LR žemes įstatymo 4 str., LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymo 6 str., 13 str. nuostatos. Dėl šios priežasties minėtų VAVA sprendimų dalys, kuriomis buvo grąžintas valstybinės reikšmės miškų plotas, naikintinos kaip neteisėtos ir prieštaraujančios aukštesnes galios teisės aktams. Kadangi nebuvo nustatyta kuriam savininkui priklauso kokia konkreti valstybinės reikšmes miško žemės dalis žemes sklype (( - )), preziumuojama, kad V. S. ir V. R. tenkančios valstybinės reikšmės miško žemės dalys yra proporcingos jų turimoms dalims visame 8,97 ha ploto žemės sklype, t.y. iš 0,57 ha valstybines reikšmes miško žemės, V. S. priklausė 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško žemes, o V. R. – 0,1862 ha valstybinės reikšmės miško žemės. Panaikinus administracinį aktą, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisines pasekmės. 2006-10-09 tarp V. S. ir V. R. sudaryta mainų sutartis, kuria V. S. jam asmenines nuosavybės teise priklausančią 17500/26000 dalį 2,6000 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) dalį 8,9700 ha ploto žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), išmainė į V. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 1,8000 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis numeris( - ). Po šios sutarties sudarymo nekilnojamo turto registre 2006-10-25 buvo registruotos V. S. ir V. R. nuosavybės teises į pasikeitusias žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) dalis, atitinkamai 45700/89700 dalis - V. S. ir 44000/89700 - V. R.. 2006-11-30 mirus V. S. jo sutuoktinei V. S. 2007-05-10 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. R l-1464, kuriuo ji be kita ko paveldėjo ir 45700/89700 dalį minėto žemės klypo esančio ( - ) ir 2007-05-21 įregistravo nuosavybės teises į ji. 2008-12-23 V. S. dovanojimo sutartimi savo dukrai L. B. padovanojo 20000/89700 dalį minėto žemės sklypo, esančio( - ), o 2008-12-23 dovanojimo sutartimi, savo dukrai J. S. padovanojo 25700/89700 dalį minėto žemės sklypo esančio( - ). Minėtų sutarčių pagrindu 2009-01-07 įregistruotos L. B. ir J. S. nuosavybės teisės į atitinkamai 20000/89700 ir 25700/89700 dalis, minimo žemės sklypo unikalus Nr. ( - ). Visais aukščiau minėtais sandoriais, kurie sudaryti remiantis minėtais ginčijamais 2002-08-22 VAVA sprendimais Nr. 41-13263 ir 41-13264 buvo įvairiais būdais ir dydžiais perleidžiamos dalys minimo 8,97 ha kadastrinis Nr. ( - ), žemės sklypo, kuriame buvo 0,57 ha valstybinio miško. Kadangi minėtojo žemės sklypo dalis, kuri yra užimta valstybinės reikšmės mišku, V. S. ir V. R. nuosavybėn buvo perduota neteisėtu VAVA sprendimu pagrindu, konstatuotina, kad tai buvo padaryta neteisėtai, o V. S. ir V. R. nebuvo teisėti minėtos sklypo dalies savininkai. Dėl šios priežasties, ir vadovaujantis principu, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė, minėtoji nurodyto žemės sklypo dalis, kurioje esama valstybines reikšmės miško, negalėjo būti perduodama kitų asmenų nuosavybėn. Kadangi valstybinės reikšmės miškas yra iš civilinės apyvartos išimtas daiktas preziumuojama, kad minėta mainų sutartim buvo perleista žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalis, kurioje nėra valstybinės reikšmės miško. Tokiu būdu pasikeitė tik V. S. ir V. R. turimos šio sklypo dalys, tačiau ne valstybinės reikšmės miško plotas jose, todėl mainų sutartis ar kuri nors jos dalis nėra pripažintina negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, negaliojančia pripažintina paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą dalis, kuria V. S. paveldėjo iš V. S. 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patenkančios i minėtą žemės sklypą. Taip pat pripažintinos negaliojančiomis 2008-12-23 dovanojimo sutarčių Nr. R l-4773 ir Rl-4768 dalys, kuriomis L. B. ir J. S. kartu su jom tenkančiomis atitinkamai 20000/89700 ir 25700/89700 dalimis minimo žemės sklypo, kartu gavo ir valstybinės reikšmes miško žemes. Kadangi nebuvo nustatyta, kokios konkrečiai 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško dalys buvo perleistos 2008-12-23 dovanojimo sutartimis Nr. Rl-4773 ir R l-4768, preziumuojama kad perleistos valstybinės reikšmės miško dalys yra proporcingos dovanojimo sutartimis perleistos žemės plotui. Tokiu būdu dovanojimo sutartimi Nr. Rl-4773 L. B. gavo 0,1680 ha valstybinės reikšmės miško žemės, o dovanojimo sutartimi Nr. Rl-4768 J. S. gavo 0,2158 ha valstybinės reikšmes miško žemės. Panaikinus neteisėtas VAVA sprendimu dalis ir pripažinus negaliojančiomis paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei dovanojimo sutarčių dalis, taikytina restitucija natūra, t. y. žemės sklypo, esančio ( - ) dalis, užimta valstybinės reikšmės mišku (0,57 ha), grąžintina valstybės nuosavybėn (LR CK 1.80 slr. 2 d.. 4.95 str., 6.145 str.). Tokiu būdu V. R. turi grąžinti valstybei 0,1862 ha valstybinės reikšmės miško žemės, L. B. – 0,1680 ha valstybinės reikšmės miško žemes ir J. S. – 0,2158 ha valstybinės reikšmės miško žemės. Kadangi paveldėjimo pagal testamentą liudijimo ir dovanojimo sutarčių pagrindu turtas, o tame tarpe ir minimo sklypo dalys, buvo perduodamas neatlygintinai, sutinkamai su LR CK 4.96 str.3d. savininkas turi teise išreikalauti daiktą visais atvejais. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad sprendimų priėmimo metu, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir natūra grąžinamos žemės V. R. ir S. V. ta miško dalis patenkanti į miško ūkio veiklos žemės sklypą ( - ) kaime buvo priskirta valstybinės miškų reikšmės plotams ir tuo metu galiojo eilė įstatymų, konstitucijos imperatyvų, draudžiančių privačion nuosavybės perleisti valstybinės reikšmės mišką. Tas miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir vėliau, nepaisant to priskyrimo, buvo priimti tokie sprendimai, kurie prieštarauja žemės reformos įstatymui, miškų įstatymui, Konstitucijai ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą įstatymo nuostatoms. Valstybinės reikšmės miškas kaip išimtinė valstybės nuosavybė traktuotinas kaip išimto iš civilinės apyvartos daikto ir jo disponavimas privačioj nuosavybėj, jo perleidimas yra negalimas. Panaikinus apskrities viršininko sprendimų atitinkamas dalis turėtų būti pripažinti negaliojančiais atitinkamų sandorių susijusių su sklypo dalimi uždengiama valstybinės dalies miško perleidimo įeitiems asmenims, nes įgijėjai neteisėtu apskrities viršininko sprendimu pagrindu negalėtų būti laikomi teisėtais ir neįgijus teisių perleisti jų kitiems. Byloje yra pakankamai duomenų rodančių administracinių aktų neteisėtumą. Taikytina restitucija. Yra suformuota teismų praktika. Šiai dienai ta sklypo dalis yra valstybinės reikšmės miškas ir kitokio sprendimo kaip panaikinti sprendimo dalis teismas neturėtų. Miškas yra išimtinė valstybės nuosavybė. Šiai dienai schemos nėra patikslintos, todėl ieškinys aktualus.Vyriausybės sprendimu 1997 m. Vilniaus rajone miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Ne man spręsti kodėl, jei nebūtų priskirtas, tai ir ieškinio nebūtų.

3Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad administracinis aktas priimtas 2002 metais, o prokuroras į teismą kreipėsi tik 2010 metais. Mano, kad tokia situacija gali pakenkti teisiniam stabilumui, žmonių teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, protingumo principams. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja tokią praktiką, kad galima atsisakyti ginti viešą interesą, nors terminas nėra praleistas, bet aktas priimtas seniai, tai mano, kad netikslinga naikinti viršininko administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Mano, kad žemės reformos vykdymas aktualus ir skaudus klausimas, nes liečia ir privatinę, ir valstybinę nuosavybę. Viršininko administracijos sprendimai priimami patvirtinus žemėtvarkos projektus, o jie rengiami vadovaujantis tam tikra metodika, kurioje nurodyta kokius dokumentus turi pateikti žemėtvarkos projektą rengiantys asmenys ir vienas jų sako, kad reikia turėtų miškų kadastro duomenis. Kyla įtarimų, kad urėdijai ir jos darbuotojams schemos nebuvo aiškios ir žinomos. Prašo atmesti ieškinį ir netaikyti restitucijos. Pagal pateiktas schemas yra teigiama, kad miškas pakliuvo į valstybinės reikšmės žemę, teismas išnagrinės. Iš pažymos matosi, kad patenka. Patikslinus schemas, NŽT turės formuoti 2 sklypą, turės grąžinti toje dalyje, kur bus panaikintas sprendimas. Bus atkuriama nuosavybė, šiuo metu yra tvirtinamas biudžetas ir numatoma skirti tam lėšų, bet kiek ir kokio dydžio jos bus negaliu atsakyt, nes bus tik vasario mėnesį patvirtintas bus biudžetas. Dalyje, kur panaikinta bus, vėl viską reikės pradėt iš naujo. Vyriausybės nutarimu vadovaujantis miškas buvo priskirtas valstybiniams miškams. Atsiliepime (b.l. 59-62) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13264 priėmimo metu galiojusio LR miškų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 35-1161) 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai - tai miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams, išimtine teise priklausantys Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin, 1997, Nr. 65-1558) 6 str. 2 d. nustatyta, kad miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 str. l d. l p. nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė. LR Vyriausybės 2007-12-19 nutarimo Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo‘‘ 13.4 punkte nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos, kai apskričių viršininkai kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdami pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas (išskyrus Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l dalies 2-6 punktuose nustatytus atvejus). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas žemės sklypas nepatenka į Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l dalies 2-6 punktuose nustatytas išimtis ir į tai, kad žemės sklypas buvo grąžintas natūra, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos turi būti tikslinamos išimant miško plotą, iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo matyti, kad galimas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas, gavus apskričių viršininkų pateiktą informaciją apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas, numatytas šiuo metu galiojančio Aprašo 13.4 punkte, todėl analizuojant šiuos norminius teisės aktus, darytina išvada, kad tinkamų minėtų teisės aktų vykdymo atveju tapo negalima tokia situacija, kai numatytas grąžinti natūra miškas (išskyrus Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio l dalies 2-6 punktuose nustatytus atvejus) galėtų būti pasiūlytas priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Priešingai, apskričių viršininkams pateikus pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas, numatytas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas, išimant miško plotus, į kuriuos bus atkuriamos nuosavybės teisės natūra, iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13263 panaikinimas nesukels siekiamų teisinių pasekmių. Aprašo 13.4 punkte numatytas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimas, atsižvelgiant į pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas. Šiuo atveju nuosavybės teisės pretendentams V. S. ir V. R. jau atkurtos. Atkūrimo įstatymo l str. deklaruoja nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą, bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Teismo sprendimu panaikinus Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-22 sprendimą Nr. 41-13263, o po to patikslinus valstybinės reikšmės miškų schemas, vėl būtų vykdomas nuosavybės atkūrimas V. S. ir V. R. į šiuo metu ginčijamą miško plotą, todėl toks teismo sprendimas nepašalintų atitinkamų materialinių teisinių padarinių, neleistų apginti viešojo intereso, taip pat sukurtų nestabilumą susiformavusiuose teisiniuose santykiuose. Pareiškėjas remiasi Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-03-19 pažyma Nr. 19926, kurioje nurodoma, kad 8,97 ha ploto žemės sklype kadastrine Nr. ( - ) yra 0,57 ha miško. Taigi, pareiškėjas konstatuoja, kad iš ginčijamo sklypo tik dalis yra miško ploto. Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktoje VĮ Registrų centro 2010-03-17 pažymoje nurodoma, kad žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjas, ginčydamas dalį žemės sklypo nenurodo konkrečios buvimo vietos, todėl skundo tenkinimo atveju sprendimo įvykdyti nebus galimybės. Pareiškėjas ginčydamas privačiam asmeniui priklausančio žemės sklypo nuosavybę, turėjo konkrečiai suformuluoti reikalavimus ir nurodyti tikslias ginčo objekto ribas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. Rl-1464, išduoto Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. Rl-4768, patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. Rl-4773, patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį bei taikyti restituciją natūra, todėl prašo ieškinį atmesti.

4Atsakovų V. R., J. S. ir L. B. atstovė advokatė su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad valstybiniais miškais gali būti iki 1940 metų valstybei priklausę miškai, taip pat dvaro miškai, nesuteikti privatinei nuosavybei. Valstybė neatliko kadastrinių matavimų, todėl aišku, kad ribos yra netikslios. Jau yra atkurtos nuosavybės teisės natūra, reiškia, kad yra suformuotas žemės sklypas. Buvo vadovautasi liudytojų parodymais, nustatytas žemės sklypas iki 1940 metų, nes tai yra žemės sklypo atkūrimas natūra. Konkretus miškas nepriklausė valstybei, žmonių prašymai patenkinti, nuosavybės teisės buvo atkurtos. Tik tie miškai, kurių nenorėjo pretendentai, galėjo būt priskirti valstybinės reikšmės miškams. Tai yra įstatyminė sąlyga ir ji turi būti vykdoma. Sklypo formavimas kainuos pinigus ne tik pretendentams, bet dirbs ir kiti žmonės valstybinėse institucijose. Sklypą reiks įregistruoti valstybės vardu, tai kainuos nemažus pinigus, vėliau sklypas bus registruotas pretendentų vardu, tai vėl kainuos. Vėliau atsakovai kreipsis dėl žalos atlyginimo ir vėl bus grįžta prie dabartinės situacijos. Valstybė pati pripažino, kad kažkur įvyko klaida. Prokuroras negalėjo atsakyt į klausimą kokias kriterijais vadovavosi Vyriausybė. Neužtenka pasakyti, kad yra schema. Reikia nustatyti ar viešas interesas pažeistas ar ne. Yra teisėti lūkesčiai. Prašo ieškinį atmesti, nes mano, kad viešo intereso prokuroras neįrodė.

5Atsakovai V. R., J. S. ir L. B. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos įstatymuose deklaruojamus principus: nuosavybės teisės neliečiamumo principą, civilinių santykių ir teisinio apibrėžtumo principą, teisės negaliojimo atgal principą, teisėtų lūkesčių, logiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, demokratinės valstybės ir teisės valstybės principus. Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos 2010-03-03 rašte Nr. 1-397 nurodyti teiginiai, kad ( - ) girininkijos 101 kvartalo 7 sklypo dalis persidengia su privačių sklypu kadastro Nr. ( - ); žemės sklypas grąžintas lygiaverčiu sklypu 202-08-22 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-13264; žemės sklypo planas VĮ Vilniaus miškų urėdijos darbuotojų nebuvo derintas; užimtas 0,57 ha valstybinės reikšmės miškų plotas; valstybinės reikšmės miško plotas yra galimai neteisėtai pasisavintas; visiškai neatitinka tikrovės, nes Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimu Nr.41-13263 ir sprendimu Nr. 41-13264 buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra V. R. 2,93 ha ir V. S. 6,04 ha miško, bendrame 8,97 ha žemės sklype miškų ūkio veiklai. Taigi sklypas gražintas natūra buvusio savininko tėvo J. S. turėtoje vietoje, o nesuteiktas lygiaverčiu sklypu perkeliant iš kitos vietovės. Todėl apie žemės sklypo pasisavinimą negali būti kalbos. VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-03-03 rašte Nr. 1-397 tvirtinama, kad žemės sklypo planas nebuvo jų darbuotojų derintas. Šį institucija nepateikė tokio savo teiginio įrodymų. Ginčijami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai priimti remiantis patvirtintu ir iš anksto suderintu M. kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pagrindu. Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Vilniaus apygardos prokuratūra prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko sprendimus, kurie yra parengti, atsižvelgiant į M. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Parengtas Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas administraciniu aktu (apskrities viršininko sprendimu). Ieškovas neginčija žemės sklypo suformavimo dokumentų. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra tęstinio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas. Visi nuosavybės teisių atkūrimo etapai (žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas, jo patvirtinimas, žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje, kadastro duomenų parengimas ir kt.) tarpusavyje susiję ir sukeliantys teisines pasekmes po jo einančiam nuosavybės teisių atkūrimo etapui bei asmeninis, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės. Ginčijami sprendimai buvo priimti, atsižvelgiant į 2000 m. patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektą. Ginčijamas žemės sklypas, į kurį, kaip teigia ieškovas, patenka valstybinės reikšmės miško plotas, buvo suformuotas būtent Žemės reformos žemėtvarkos projektu. Žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo nustatytos ir ginčijamo žemės sklypo ribos, kurios buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre. Žemės reformos žemėtvarkos projektas prieš tvirtinimą visada yra derinamas su kitomis institucijomis, todėl manytina, kad Vilniaus rajono M. kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuotas ginčijamas sklypas, buvo derinamas ir su VĮ Vilniaus miškų urėdijos darbuotojais. Valstybinė miškų tarnyba 2010-03-20 raštu Nr. 521 informuavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys miškai į valstybinę miškų apskaitą įtraukti pagal 2000 metų inventorizacijos duomenis, o Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti 2003 metų spalio 16d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo". Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimais Nr.41-13263 ir Nr. 41-13264 buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra V. R. ir V. S. į ginčytiną miško žemę. Minėtų sprendimų pagrindu 2006 m. rugpjūčio 17 d. Nekilnojamojo turto registre ir kadastre buvo įregistruota V. S. nuosavybės teisė į 60400/89700 dalį ir V. R. nuosavybės teisė į 29300/89700 dalį minėto 8,97 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Akmenytės kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje, unikalus Nr. 4400-0164-5066. Prokuratūros ginčijami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai buvo priimti ankščiau, negu buvo sukurtas miškų valstybės kadastras ir kadastre įregistruoti valstybinės reikšmės miškų plotai. Įstatymai atgal negalioja, todėl sprendimai yra teisėti. Ieškinyje tvirtinama, kad M. girininkijos 101 kvartalo 7 ir 11 sklypų plotas (0,57 ha) patenkantis į žemės sklypą Nr. ( - ), VAVA 2002-08-22 d. sprendimų Nr. 41-13263 ir Nr. 41-13264 priėmimo metu buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154. Toks ieškovo teiginys nepagrįstas tinkamais įrodymais, o tik Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-19 išduotomis pažymomis Nr. 19926, Nr. P1003-19927 ir 2010-03-20 ištrauka iš Vilniaus rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos Nr. P1003-19938. Pažymos išduotos būtent tik 2010 metais o schemos mastelis 1:50 000 neleidžia teigti, kad dalį mūsų sklypo patenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Ieškinys pažeidžia civilinių santykių stabilumo ir teisinio apibrėžtumo principus. Tinkamai įregistravus Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-22 sprendimus, V. S. ir V. R. tapo žemės savininkais ir laisvai, be jokių kliūčių ir apribojimų disponuodami savo nuosavybės teisėmis 2006-10-09 sudarė žemės sklypo mainų sutartį. Po šios sutarties sudarymo nekilnojamojo turto registre 2006-10-25 buvo registruotos V. S. ir V. R. nuosavybės teisės į pasikeitusias žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) dalis, atitinkamai ( - ) - V. R.. 2006-11-06 mirus V. S., jo turtą paveldėjo sutuoktine V. S., kuriai Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarė R. Š. 2007-05-10 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. Rl-1464, kuriuo V. S. paveldėjo 45700/89700 dalį minėto žemės sklypo ir 2007-05-21 įregistravo nuosavybės į jį. V. S. 2008-12-23 dovanojimo sutartimis, notarinio registro Nr. Rl-4773 ir Nr. Rl-4768 padovanojo savo dukroms L. B. 20000/89700 dalį minėto žemės sklypo ir J. S. 25700/89700 dalį minėto žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4162/0300:252. Sandorius tvirtinęs notaras patikrino sandorių teisėtumą, nustatė, kad nėra jokių apribojimų, ir pripažinęs, kad sandoriai sudaromi nepažeidžiant jokių teisės normų, sandorius patvirtino. Dovanojimo sutarčių pagrindu 2009-01-07 L. B. ir J. S. įregistravo nuosavybės teisės į žemę Nekilnojamojo turto registre. Prokuratūros teiginiai, kad iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos 2010-03-03 rašto Nr. 1-397 pareigūnams tapo žinoma apie tai, kad valstybinės reikšmės miškas yra grąžintas savininkams natūra, negali būti vertinami kaip pakankami sandoriams ginčyti. Ginti valstybės interesą, tuo pačiu pažeidžiant visos grupės asmenų teises ir interesus, įsigytus remiantis įstatymais ir nepažeidžiant įstatymų, teisės valstybėje yra netoleruotina. Ginčijamas sklypas jau 8 metus yra privačios nuosavybės teisės objektu. Mano, kad civilinių santykių stabilumo principas yra esminis ir turi būti apgintas. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad V. S. ir V. R. nuosavybėn žemės sklypas perduotas neteisėtų VAVA sprendimų pagrindu ir todėl V. S. ir V. R. nebuvo teisėti minėtos sklypo dalies savininkai, nes LR CK 4.96 str. 2 p. nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju prokuratūra atstovauja valstybei - žemės savininkui iki nuosavybės teisių atkūrimo V. S. ir V. R., todėl kyla klausimas, dėl kokių asmenų padaryto nusikaltimo valstybė (savininkas) prarado daiktą. Ieškovas vadovaudamasis LR CK 4.96 str. 3 d., kuris nustato, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais, nepateikė jokių įrodymų, kad V. S. negalėjo paveldėti turtą po sutuoktinio V. S. mirties ir taip pat nepateikė įrodymų, kodėl motina V. S. negalėjo perleisti dovanojimo sutartimis žemės nuosavybėn dukroms L. B. ir J. S..

6Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad sprendimo priėmimo metu galiojo Vyriausybės nutarimas, ginčo sklypo dalis yra valstybinio miško plotas, pagal įstatymus ir Konstituciją nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškų plotus negali būti atkurtos, nes tai yra išimtas iš civilinės apyvartos daiktas. Prašo atsižvelgti į LAT 2010-02-05 nutartį 3K-3-47, bei 2010-05-17 nutartį 3K-3-212. Senaties institutas negali būt taikomas, jei kalbama apie valstybinės reikšmės miškus. LAT 2010-10-25 nutartyje 3K-3-417 pasisakyta apie tai. Taip pat pasisako apie sąžiningą, įgijėją. Dėl advokatės pasakytų argumentų - nurodė kokie miškai priskiriami prie valstybinės reikšmės miškų, kaip vienas kriterijų yra nurodyta - kiti miškai. 1997 metais buvo patvirtinta schema ir plotai pateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Ministerijos siūlymai nėra privalomi Vyriausybei. Vyriausybei yra priskirti įgaliojimai priskirti miškus prie valstybinės reikšmės miškų. Viešas interesas kyla kai yra priimti aktai pažeidžiantys imperatyvias įstatymų nuostatas. Šiuo momentu nėra neabejotinų duomenų, kad schemos bus patikslintos. Yra tik galimybė.

7Trečiųjų asmenų Vilniaus m. 1 notarų biuro notarė L. Šilerienė, Vilniaus m. 8 notarų biuro notarė R. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama joms nedalyvaujant ( LR CPK 247 str. )

8Ieškinys tenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimu Nr. 41-13263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. S.‘‘ dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytą 11 ha žemės, ( - ) kaimuose, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, į jam tenkančią nekilnojamo turto dalį - 7,79 ha žemės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. R. bendrą 2,60 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 1,75 ha, V. R. – 0,85 ha ir bendrą 8,97 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 6,04 ha, V. R. 2,93 ha ( b.l. 22). 2009-01-08 Vilniaus m. 33-iojo notaro biuro notarė P. J. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. P.J-84, kurio pagrindu G. L. paveldėjo minėtą 0.59 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), kuriame yra 0,45 ha miško plotas. ( b.l. 22), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimu Nr. 41-13264 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje pilietei V. R.‘‘ buvo atkurtos V. R. nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį – 6,99 ha žemės ( - ) kaimuose, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje, nuspręsta V. R. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamo turto dalį – 3,78 ha žemės grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su V. S. bendrą 2,60 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 1,75 ha, V. R. – 0,85 ha ir bendrą 8,97 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai, kurioje V. S. tenka 6,04 ha. V. R. 2,93 ha.( b.l. 21). Byloje esantis 2010-03-17 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad VAVA 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13263 pagrindu buvo įregistruota V. S. nuosavybės teisė į 60400/89700 dalį minėto 8,97 ha žemės sklypo, esančio Akmenytės k., Vilniaus r. sav., kadastrinis Nr. 4162/0300:252, unikalus Nr. 4400-0164-5066 bei VAVA 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13264 pagrindu buvo įregistruota V. R. nuosavybės teise į 29300/89700 dalį minėto 8,97 ha žemės sklypo, esančio( - ) (b.l. 16-17). Byloje nustatyta, kad 2006-10-09 tarp V. S. ir V. R. sudaryta mainų sutartis Nr. 1-6682, kuria V. S. jam asmenines nuosavybės teise priklausančią 17500/26000 dalį 2,6000 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) dalį 8,9700 ha ploto žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), išmainė į V. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 1,8000 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) ( b.l. 23-26). VĮ ,, Registrų Centre 2006-10-25 buvo registruotos V. S. ir V. R. nuosavybės teises į žemes sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) dalis, atitinkamai 45700/89700 dalis - V. S. ir 44000/89700 - V. R. ( b.l. 16-17). Po V. S. mirties 2006-11-30 jo sutuoktinei V. S. 2007-05-10 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. R l-1464, kuriuo ji paveldėjo ir 45700/89700 dalį minėto žemės klypo esančio ( - ) ir 2007-05-21 įregistravo nuosavybės teises į jį (b.l. 16-17, 27-31).2008-12-23 V. S. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. Rl-4773, savo dukrai L. B. padovanojo 20000/89700 dalį minėto žemės klypo esančio( - ), o 2008-12-23 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. Rl-4768, savo dukrai J. S. padovanojo 25700/89700 dalį minėto žemės sklypo esančio( - ).( b.l. 32-33). Minėtų sutarčių pagrindu 2009-01-07 įregistruotos L. B. ir J. S. nuosavybės teisės į atitinkamai 20000/89700 ir 25700/89700 dalis minimo žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) ( b.l. 16-17). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 raštą Nr. 521 ir prie jo pridėtą 2010-03-19 pažymą Nr. P1003-19927 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2010-03-19 pažymą Nr. 19926 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacinius rodiklius, 2010-03-20 ištrauką Nr. P1003-19938 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos minėtame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) yra 0,57 ha valstybinės reikšmės miškų plotas (b.l. 11-12, 14). Iš Valstybinės miškų tarnybos 2010-03-20 rašto Nr. 521 ir 2010-03-20 ištraukos Nr. P1003-19938 iš Vilniaus rajono savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos matyti, kad į žemes sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), patenkantys valstybines reikšmės miškų plotai į valstybinės reikšmės miškų plotus įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo‘‘, o Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esantys miškai į valstybinę miškų apskaitą įtraukti pagal 2000 m. inventorizacijos duomenis (b.l. 11-12). Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). (...) Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis (LR Aukščiausiojo teismo 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

10Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčijamo sprendimo bei pirkimo-pardavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 d. 6 p. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (2001-12-11 redakcija, įsig. 2001-12-28) 14 str. l p. numatyta, kad miškai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ( 2001-08-03 redakcija, įsig. 2001-08-17) 4 str. 1 d. 3 p. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, LR Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, o to paties str. 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima.

11Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas yra imperatyvus ir aiškus - piliečiai (asmenys) negali įgyti jokiu pagrindu nuosavybėn miško, kuris yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Įvertinęs šias įstatymų nuostatas, bei tas aplinkybes, jog ginčijamų sprendimų, bei sutarčių sudarymo metu žemės sklype Nr. ( - ), kuriame V. S. ir V. R. tenkančios valstybinės reikšmės miško žemės dalys yra proporcingos jų turimoms dalims visame 8,97 ha ploto žemės sklype, t.y. iš 0,57 ha valstybinės reikšmės miško žemės, V. S. priklausė 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško žemės, o V. R. -0,1862 ha valstybinės reikšmės miško žemės, pažeidė imperatyvias paminėtų įstatymų normas, sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad priimant šias sprendimų dalis, buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai.

12Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinys yra tenkintinas, panaikinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. S.‘‘ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. grąžinant jam natūra 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą, esanti ( - ); bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13264 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei V. R.‘‘ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R. grąžinant jai natūra 0,1862 ha valstybines reikšmės miško plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esanti( - ), pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. RI-1464, išduoto Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, kuriuo V. S. paveldėjo 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esanti( - ); pripažįstant negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4768, patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, kuria J. S. gavo 0,2158 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą, esantį ( - ); pripažįstant negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4773,patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š. dalį, kuria L. B. gavo 0, 1680 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esantį( - ) (CK 1.80 str., 1.6 str.).

13Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, taikoma restitucija, t.y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, ar sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.). Be to, valstybinės reikšmės miškai išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kitiems asmenims nuosavybės teise negali priklausyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, taikytina restitucija natūra - įpareigojant J. S. grąžinti valstybei 0,2158 ha, L. B. grąžinti valstybei 0,1680 ha ir V. R. gražinti valstybei 0,1862 ha, viso 0,57 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą ( - ).

14Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d., numatančia, jog bylose, kuriose skundžiami atitinkamų valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio, o taip pat atsižvelgiant į LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, juo labiau, kad iš atsakovų V. R., J. S., L. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas būtų akivaizdžiai neteisinga ir nesąžininga, kadangi jos veiksmai niekaip neįtakojo iš dalies panaikintų apskrities viršininko administracijos sprendimų priėmimo (CPK 3 str. 6 d., CK 1.5 str.).

15Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2010-04-09 teismo nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( LR CPK 150 str. )

16Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str.,96 str.,185 str., 270 str., 296 str. 1 d. 10 p. str.,

Nutarė

17Ieškinį tenkinti.

18Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13263 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žeme (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. S.‘‘ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. grąžinant jam natūra 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą, esanti ( - ).

19Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo Nr. 41-13264 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei V. R.‘‘ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. R. a.k. ( - ) grąžinant jai natūra 0,1862 ha valstybines reikšmės miško plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą ( - ).

20Pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. RI-1464, išduoto Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, kuriuo V. S. paveldėjo 0,3838 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esanti ( - ) .

21Pripažinti negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4768, patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š., dalį, kuria J. S. gavo 0,2158 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą, esantį ( - ).

22Pripažinti negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4773, patvirtintos Vilniaus 8-ojo notarų biuro notarės R. Š. dalį, kuria L. B. gavo 0, 1680 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą, patenkanti į 8,97 ha žemės sklypą, esantį( - ); Įpareigoti J. S. (a.k. ( - ) grąžinti valstybei 0,2158 ha, L. B. (a.k. ( - ) grąžinti valstybei 0,1680 ha ir V. R. (a.k. ( - )) gražinti valstybei 0,1862 ha, viso 0,57 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 8,97 ha žemės sklypą ( - ).

23Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010-04-09 teismo nutartimi, panaikinti, atsakovams įvykdžius teismo sprendimą.

24Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 3. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su ieškiniu nesutiko,... 4. Atsakovų V. R., J. S. ir L. B. atstovė advokatė su ieškiniu nesutiko,... 5. Atsakovai V. R., J. S. ir L. B. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad... 6. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė ieškinį... 7. Trečiųjų asmenų Vilniaus m. 1 notarų biuro notarė L. Šilerienė,... 8. Ieškinys tenkintinas.... 9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis numato, kad valstybinės... 11. Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas yra imperatyvus ir aiškus -... 12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinys yra tenkintinas,... 13. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab... 14. Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą yra atleistas nuo... 15. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos 2010-04-09 teismo nutartimi,... 16. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str.,96 str.,185 str., 270 str., 296 str. 1... 17. Ieškinį tenkinti.... 18. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo... 19. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-08-22 sprendimo... 20. Pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr.... 21. Pripažinti negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4768,... 22. Pripažinti negaliojančia 2008-12-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R1-4773,... 23. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010-04-09 teismo nutartimi,... 24. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...