Byla 3K-3-634-248/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilnijos namai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei D. V. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilnijos namai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, daugiabučių namų savininkų bendrija „( - )“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl CK normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.82–4.85 straipsniai) bei statinių savininkų atsakomybę (CK 6.266 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas D. P. (pradinis ieškovas G. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeistas nauju ieškovu D. P. ) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. V. P. , kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 13 940,57 Lt (4037,47 Eur) dėl buto ( - ), užliejimu padarytos žalos atlyginimo, 22 000 Lt (6371,64 Eur) buto-terasos ( - ), remonto darbams atlikti bei įpareigoti atsakovę leisti atlikti jai priklausančio buto-terasos remonto darbus, į terasą patenkant per jos butą.

7Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ( - ), šeštame aukšte. Nuo 2012 metų pavasario iš atsakovei priklausančio buto su terasa ( - ), kuris yra septintame aukšte, buvo nuolat užliejamos ieškovui priklausančio buto sienos ir lubos. Patalpų užliejimo faktas yra užfiksuotas antstolio 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Sugadinimų fiksavimo aktais (2012 m. spalio 31 d. aktas Nr. 1, 2012 m. lapkričio 13 d. aktas Nr. 2, 2012 m. lapkričio 22 d. aktas Nr. 3) nustatyta, kad ieškovui priklausantis butas buvo užlietas iš virš jo esančio buto-terasos Nr. ( - ), užliejimo priežastis – pažeista hidroizoliacija. Ieškovo teigimu, nors atsakovė ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu buvo raginama dalyvauti apžiūrint butą Nr. ( - ) ir užfiksuojant jame padarytus sugadinimus, tačiau atvykti atsisakė, taip pat atsisakė atlyginti užliejimu padarytą žalą. Butas su terasa ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl jai kyla pareiga prižiūrėti turimą turtą. Terasa naudojasi išimtinai atsakovė, patekti į terasą galima tik iš buto Nr. ( - ).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 3123 Lt (904,48 Eur) nuostolių už atliktus remonto darbus, 6493 Lt (1880,50 Eur) užliejimo priežasčių pašalinimo išlaidų, iš viso 9616 Lt (2784,99 Eur) žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (9616 Lt (2784,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas atlikti remonto darbus, leidžiant per jai priklausantį butą ( - ), patekti į terasą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

10Teismas nurodė, kad ginčo objekto terasos viršutinė dalis yra ieškovui priklausančių patalpų stogas, o atsakovė tą pačią dalį naudoja kaip balkoną (terasą), į kurį galima patekti tik iš jai priklausančio buto ( - ). Nekilnojamojo turto registro bei kadastrinės bylos duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra su terasomis. Teismas sprendė, kad ginčo objektas egzistuoja kaip terasa ir pagal savo paskirtį laikytinas atsakovei priklausančio buto priklausiniu. Dėl to atsakovė CK 6.226 straipsnio pagrindu atsakinga už ieškovui padarytą žalą. Nustatydamas buto ( - ), sienų ir lubų užliejimo priežastis bei spręsdamas reikalavimą atlyginti nuostolius teismas rėmėsi teismo ekspertizės akto išvadomis.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės D. V. P. apeliacinį skundą, 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

12Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl terasos priklausomybės įvertino ir jos, kaip tam tikro daiktinių teisių objekto santykį su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu butu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, terasa visiškai atitinka ieškovės buto priklausinio statusą: butas ( - ), priklauso atsakovei; terasa, esanti prie atsakovei priklausančio buto, yra naudojama tik jos poreikiams tenkinti, kiti namo gyventojai terasa nesinaudoja, nes į ją patekti galima tik iš atsakovės buto. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra buto, kurio priklausinys yra ginčo terasa, savininkė ir ji turi pareigą tinkamai rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį prižiūrėti ir, juo disponuodama, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

13Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuo stogo patekti į terasą yra beveik neįmanoma, nes stogas yra šlaitinis, metalinis ir slidus, ir kadangi atsakovė terasos remonto darbų neatlieka, o juos atlikti būtina, teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai įpareigota leisti atlikti jai priklausančio buto Nr. 19 terasos remonto darbus, į terasą patenkant per jos butą.

14III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė D. V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

161. Dėl CK 4.82 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teismai paneigė CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtinę butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) nuosavybės teisę į šioje normoje išvardytas pagrindines namo konstrukcijas, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad terasa, esanti septintame namo ( - ), aukšte, kasatorei priklauso nuosavybės teise ir yra buto priklausinys. Teismai netinkamai vertino 2014 m. balandžio 16 d. teismo statybos ekspertizės akto išvadas – ekspertizės aktą pripažino tinkamu ir išsamiu, tačiau vienas išvadas įvertino ir jomis vadovavosi, o kitomis nepagrįstai nesirėmė. Taip pat, nenurodydami motyvų, atmetė institucijos, atliekančios valstybinę teritorijų planavimo ir statybos priežiūrą, pateiktą rašytinę konsultaciją dėl terasos pobūdžio ir priklausomybės, nors tai yra prima facie įrodymas. Kasatorės teigimu, namas ( - ), yra dviejų lygių – namo vakarinė terasa, kuri yra virš ieškovo buto ir ribojasi su septintame aukšte esančiu kasatorės butu, kartu atlieka šešto aukšto namo dalies perdangos ir stogo funkcijas, nepriklauso ir negali priklausyti kasatorei asmeninės nuosavybės teise. Ši gyvenamojo namo konstrukcijos dalis turi būti priskirta namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei. Iš byloje esančių kasatorės buto (Nr. ( - )) nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad jis turi tik vieną priklausinį – 35,92 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę (indeksas ( - )), taigi šis priklausinys ir yra inventorizuotas (atlikta teisinė registracija). Atkreipia dėmesį, kad terasa nėra inventorizuota, jos plotas nėra išmatuotas. Vadovaujantis teismų argumentu, kad danga virš ieškovo buto, t. y. terasa, nėra plokščiasis naudojamas stogas, o tik balkonas (terasa), darytina išvada, kad ieškovo buto iš viršaus nedengia jokia laikančioji konstrukcija (stogas).

172. Dėl netinkamo CK 6.266 straipsnio 1 dalies taikymo ir nukrypimo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai neįvertino teismo ekspertizės išvadoje nurodytų argumentų, kad prašomos priteisti žalos padarymo ieškovui pagrindine priežastimi buvo vandens patekimas į jo butą ne dėl netinkamo terasos naudojimo ar priežiūros, o dėl visiškai netinkamos šios namo bendro naudojimo konstrukcijos – naudojamo atvirkštinio stogo statybos ir (ar) montavimo defektų, įvardytų kaip paslėpti namo konstrukcijos projektavimo ir įrengimo darbų defektai.

18Kasatorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo mėn. 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K. –D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2009 (byloje pagal CK 6.266 straipsnį buvo prašoma atlyginti žalą), konstatuota, kad šalis (atsakovė) nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti savo valdomą terasą, lietaus vanduo pradėjo joje kauptis ir apliejo apačioje esantį butą. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovo ieškinį faktinė bylos situacija iš esmės yra tokia pati. Kasacinio teismo buvo nurodyta, kad atsakovės pirkimo–pardavimo sutartyje nors ir buvo aptartos terasos naudojimo sąlygos, tačiau dėl to atsakovė netapo terasinio stogo inžinerinių konstrukcijų valdytoja. Paminėtos kasacinio teismo nutarties išvados patvirtina, kad šiuo kasaciniu skundu skundžiamoje panašių faktinių aplinkybių aspektu byloje buvo priimti priešingi procesiniai sprendimai (sprendimas ir nutartis), tokiu būdu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

193. Dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas atlikti remonto darbus. Kasatorė nėra terasos savininkė, todėl ieškovas neturi ir negali turėti jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo reikalauti, kad būtų sudaryta galimybė patekti į terasą per kasatorei nuosavybės teise priklausantį butą (Nr. ( - )) – be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kokiu nors būdu neleido atlikti remonto darbų. Teismai nevertino, kad terasos remonto darbai gali būti atliekami ne per kasatorės nuosavybės teisėmis valdomą butą, bet: naudojant keltuvą, įrengiant pastolius ar naudojant automobilinius bokštelius, naudojant stiebinį keltuvą ar alkūninį keltuvą. Atsižvelgiant į tai, kad terasa savo funkcine paskirtimi yra priskirtina namo stogui ir nėra išimtinai valdoma atsakovės nuosavybė teisėmis, teismai neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė užtikrintų terasos remonto darbų atlikimą (į terasą patenkant per jos butą).

20Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo skundą tenkinti, skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat nurodo, kad sutinka su skunde išdėstyta pozicija ir argumentacija.

21Ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų

25Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose (taikytina straipsnių redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo (žalos padarymo metu), t. y. buvusi iki 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 padarytų pakeitimų įsigaliojimo). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išvardyti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrosioms konstrukcijoms priskiriamos pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys) (redakcija, galiojusi iki 2012 liepos 1 d., kai įsigaliojo 2012 04 12 įstatymu Nr. XI-1967 padaryti pakeitimai). Dabar galiojančioje šio įstatymo redakcijoje tiesiogiai įvardyta, kad bendrosioms pastato konstrukcijoms, be kita ko, priskiriamas stogas ir terasų laikančiosios konstrukcijos (2 straipsnio 15 dalies 1 punktas).

26CK ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nurodytų namo konstrukcijų, priskirtinų bendrajai dalinei nuosavybei, sąvokos atskleistos ir techniniai reikalavimai šioms konstrukcijoms nustatyti viešosios teisės aktuose – Statybos įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (statybos techniniuose reglamentuose ir kt.).

27Byloje nustatyta, kad drėgmė į ieškovo butą daugiabučiame gyvenamajame name patekdavo per terasą, įrengtą ant stogo, todėl byloje aktualus būtent šių konstrukcinių elementų nuosavybės klausimas. Neabejotina, kad daugiabutis gyvenamasis namas atitinka pastato apibrėžtį, pateiktą Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje: pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 (taip pat ir ankstesnė redakcija), 5.15 punktą stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Taigi, stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo, konstrukcinis elementas. Priklausomai nuo stogo nuolydžio stogas gali būti plokščiasis arba šlaitinis (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.10, 5.13 punktai), o plokštieji stogai skirstomi į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus. Terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo (statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.34 punktas). Tai reiškia, kad vienas iš plokščiojo stogo eksploatavimo būdų – terasos įrengimas ant jo. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu spręstina, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti.

28Paminėtina, kad ekspertizės akte, atsakant į ekspertui užduotą klausimą apie terasos funkcinę paskirtį, pateikta išvada, kad virš ieškovo buto yra terasa – atvirkštinis eksploatuojamas stogas. Taip pat šią konstrukciją įvertino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. liepos 1 d. rašte Nr.(23.2)D-10484). Jis nors ir nėra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 d.), kaip nurodo kasatorė (jame išdėstyta institucijos nuomonė, o ne pateikiami objektyvūs institucijoje sukaupti duomenys), tačiau vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas.

29Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė. Analogiškai, nors butas yra konkretaus (-ių) savininko (-ų) nuosavybė, tačiau perdangos, sienos, atskiriančios šį butą nuo kitų butų ar bendro naudojimo patalpų, kaip pagrindinės namo konstrukcijos, yra bendroji dalinė visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė.

30Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas jau yra nagrinėjęs panašią faktinėmis aplinkybėmis bylą, kurioje taip pat buvo sprendžiamas terasos, įrengtos ant stogo, nuosavybės klausimas, ir padarė analogišką išvadą: teismas konstatavo, kad atsakovė (t. y. vieno name esančių butų savininkė, besinaudojanti terasa) nėra vienintelė terasinio stogo kaip inžinerinės konstrukcijos savininkė; stogas – terasa su inžinerine įranga – yra bendroji dalinė visų bendraturčių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K. –D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2009).

31Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad plokščiasis eksploatuojamas stogas, ant kurio įrengta terasa, ir terasos laikančiosios konstrukcijos bei inžinerinė įranga yra butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat ir atsakovės, bendroji dalinė nuosavybė. Šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl įrengtos ant stogo terasos funkcinės paskirties ir nuosavybės, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.82–4.85 straipsnius bei kitas butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę bei statinių esminius reikalavimus reglamentuojančias teisės normas, prioritetą teikė Nekilnojamojo turto registre bei kadastro byloje užfiksuotiems duomenims apie atsakovės butą, kuriuose nurodyta, kad butas yra su terasomis, neatsižvelgė į terasos konstrukcinius ypatumus ir dėl to stogo konstrukciją pripažino asmenine atsakovės nuosavybe.

32Dėl atsakomybės už ieškovui padarytą žalą

33Stogai, taip pat ir plokštieji eksploatuojamieji stogai, turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad atitiktų jiems nustatytus techninius reikalavimus ir garantuotų apsaugą nuo drėgmės ir kitokio atmosferos poveikio. Byloje nustatyta, tai patvirtina ir ekspertizės išvada, kad pagrindinė drėgmės patekimo į ieškovo butą priežastis yra stogo konstrukcijos įrengimo defektai: netinkamas (0,8 proc. mažesnis, nei reikalaujama pagal statybos techninį reglamentą) terasos nuolydis bei nuolydžio po hidroizoliaciniu sluoksniu nesuformavimas ir drenuojančio sluoksnio virš hidroizoliacijos neįrengimas; tam galėjo turėti įtakos ir išorinės namo sienos pralaidumas dėl atsisluoksniavusių tinko bei grindjuosčių. Terasos dangoje mechaninių pažeidimų ar kitokių atsakovės, kaip terasos naudotojos, sukeltų neigiamų padarinių nenustatyta. Taigi ieškovo buto patalpos drėko dėl stogo konstrukcijos trūkumų, o ne dėl atsakovės veiksmų, naudojantis terasa.

34Bylą nagrinėję teismai ieškinio dalį dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo tenkino, remdamiesi CK 6.266 straipsniu, nustatančiu statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, trūkumų, stogo konstrukcijos su terasa savininke laikydami atsakovę. Kadangi, kaip pirmiau konstatuota, atsakovė nėra vienintelė terasinio stogo, kaip inžinerinės konstrukcijos, savininkė, teismai nepagrįstai jai taikė atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį.

35Be to, kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K. –D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2009). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakovės kaltė dėl ieškovui padarytos žalos, todėl ir šiuo pagrindu žalos atlyginimas iš jos negalėjo būti priteistas.

36Dėl bendraturčių pareigos apmokėti bendrosios nuosavybės objektų remonto išlaidas

37CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, taip pat ir vėlesnėje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 638-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Investicijų gama“, bylos Nr. 3K-3-228/2013; kt.) konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas esant bendrajai dalinei nuosavybei yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

38Vadinasi, atliekant stogo, ant kurio įrengta terasa, remontą kasatorė prie remonto išlaidų turėtų prisidėti kaip ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai – proporcingai savo daliai, kuri nustatoma pagal nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Taigi, iš kasatorės galėtų būti išreikalauta tam tikra dalis remontui reikalingų lėšų, tačiau šios lėšos neturi būti išieškomos vieno iš bendraturčių naudai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (šio straipsnio 1 dalis) (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Sutartį su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi gali sudaryti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai (CK 4.84 straipsnio 12 dalis). Būtent namą administruojantis subjektas yra atsakingas už lėšų remontui surinkimą ir remonto darbų organizavimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas kokiu nors pagrindu būtų įgaliotas atlikti namo administratoriaus funkcijas. Taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų atlikęs veiksmus, nustatytus CK 4.83 straipsnio 2 dalies pirmame punkte ir taip būtų įgijęs teisę į išlaidų atlyginimą. Paminėtina, kad reikšdamas šį reikalavimą ieškovas nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kodėl stogo (terasos) remonto išlaidos priteistinos jo naudai. Bylą nagrinėję teismai, neturėdami teisinio pagrindo, būsimas stogo konstrukcijos remonto išlaidas priteisė ieškovui. Tas pats pasakytina ir apie reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas atlikti remonto darbus, leidžiant per jai priklausantį butą patekti į terasą. Minėta, dėl bendrojo naudojimo objektų remonto sprendžia bendraturčiai (išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus, kai tai padaryti gali administratorius), bendraturčių sprendimas įgyvendinamas per administratorių. Byloje nėra duomenų apie tokių sprendimų priėmimą, todėl ir spręsti dėl patekimo į remonto darbų atlikimo vietą nėra pagrindo.

39Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę bei statinių savininkų atsakomybę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos ir tai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir nesant jos kaltės dėl terasos defektų atsiradimo ieškinio reikalavimai dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo iš atsakovės atmestini. Taip pat atmestina ieškinio dalis, kuria būsimo stogo remonto išlaidos priteistos ieškovui, nes, kaip minėta, tam nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės ir pirmosios instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis.)

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 961 , 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

42Patenkinus atsakovės D. V. P. kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorė sumokėjo 288 Lt (83,41 Eur) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 181), 84 Eur kasacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 19), todėl šios sumos jai priteistinos iš ieškovo. Kasatorė pateikė duomenis apie turėtas išlaidas advokato pagalbai: pirmosios instancijos teisme – 5082 Lt (1471,85 Eur) (t. 2, b. l. 110–112); nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų sumos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7, 8.2 ir 8.18 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį, jos mažintinos iki 4000 Lt (1158,48 Eur) ir, tenkinus kasacinį skundą, priteistinos iš ieškovo kasatorės naudai.

43Byloje pateikti trečiojo asmens UAB „Vilnijos namai“ išlaidas advokato pagalbai pagrindžiantys dokumentai, iš kurių matyti, kad jis turėjo 2400 Lt (695,08 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 118–125). Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą expressis verbis įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 7, 8.2 ir 8.18 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo trečiojo asmens naudai.

44Valstybei iš ieškovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimas – 88,56 Lt (25,64 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

45Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 11,40 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

48Priteisti atsakovei D. V. P. (a. k. ( - ) iš ieškovo D. P. (a. k. ( - ) iš viso 1325,89 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

49Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilnijos namai“ (j. a. k. 302654311) iš ieškovo D. P. (a. k. ( - ) 695,08 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 8 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

50Priteisti iš ieškovo D. P. (a. k. ( - ) iš viso 37,04 Eur (trisdešimt septynis Eur 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl CK normų, reglamentuojančių butų ir... 6. Ieškovas D. P. (pradinis ieškovas G. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo... 7. Nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ( - ),... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad ginčo objekto terasos viršutinė dalis yra ieškovui... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl terasos priklausomybės... 13. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuo stogo patekti į terasą... 14. III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė D. V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. 1. Dėl CK 4.82 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teismai paneigė CK... 17. 2. Dėl netinkamo CK 6.266 straipsnio 1 dalies taikymo ir nukrypimo nuo... 18. Kasatorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 19. 3. Dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas atlikti remonto darbus. Kasatorė nėra... 20. Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“... 21. Ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų bendrosios dalinės... 25. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 26. CK ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nurodytų namo... 27. Byloje nustatyta, kad drėgmė į ieškovo butą daugiabučiame gyvenamajame... 28. Paminėtina, kad ekspertizės akte, atsakant į ekspertui užduotą klausimą... 29. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kad ant plokščiojo stogo (ar jo dalies)... 30. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas jau yra nagrinėjęs panašią... 31. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad plokščiasis eksploatuojamas... 32. Dėl atsakomybės už ieškovui padarytą žalą... 33. Stogai, taip pat ir plokštieji eksploatuojamieji stogai, turi būti... 34. Bylą nagrinėję teismai ieškinio dalį dėl ieškovui padarytos žalos... 35. Be to, kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad pastato bendraturčiai... 36. Dėl bendraturčių pareigos apmokėti bendrosios nuosavybės objektų remonto... 37. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai... 38. Vadinasi, atliekant stogo, ant kurio įrengta terasa, remontą kasatorė prie... 39. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 42. Patenkinus atsakovės D. V. P. kasacinį skundą, panaikinus pirmosios bei... 43. Byloje pateikti trečiojo asmens UAB „Vilnijos namai“ išlaidas advokato... 44. Valstybei iš ieškovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių... 45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. pažymą apie... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 48. Priteisti atsakovei D. V. P. (a. k. ( - ) iš ieškovo D. P. (a. k. ( - ) iš... 49. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilnijos namai“... 50. Priteisti iš ieškovo D. P. (a. k. ( - ) iš viso 37,04 Eur (trisdešimt... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...