Byla 3K-3-123/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J. J. (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams M. K.-D., 729-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, UAB Namų priežiūros centrui, dalyvaujant tretiesiems asmenims G. A. N., UAB „Erama“, UAB Vilniaus architektūros studijai, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52003 m. vasario 28 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu G. A. N. sudarė buto ( - ) draudimo sutartį. Sutarties galiojimo laikotarpiu 2003 m. gegužės 19 d. iš namo ( - )terasos, buvo užpiltas apdraustasis trečiojo asmens butas. Vykdydamas draudimo sutartį, ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką, iš viso 19 017,32 Lt. Ieškovo teigimu, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Atsakovė M. K.-D., kaip buto ( - )terasos savininkė, turi atlyginti žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes nevykdė pareigos prižiūrėti savo valdomą terasą, dėl to šiukšlės pateko į lietaus nuotėkų vamzdį ir jį užkimšo, lietaus vanduo pradėjo kauptis terasoje ir apliejo apačioje esantį trečiojo asmens G. A. N. butą. Taip pat atsakovas 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nevykdė savo pareigos prižiūrėti bendrą namo konstrukciją – lietaus nuotėkų šalinimo sistemą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis; Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnis). Atlyginti žalą turėtų ir atsakovas UAB Namų priežiūros centras, kuris buvo bendrų namo konstrukcijų valdytojas, nes 2001 m. rugsėjo 1 d. su atsakovu 729-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija sudaryta sutartimi įsipareigojo valdyti pastato inžinerinę įrangą, ją tinkamai prižiūrėti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.266 straipsniai). Ieškovas prašė teismo priteisti iš visų trijų atsakovų solidariai 19 017,32 Lt žalos atlyginimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui 19 017,32 Lt žalos atlyginimą iš M. K.-D., o ieškinį atsakovams 729-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB Namų priežiūros centrui atmetė. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui G. A. N. patyrus žalą dėl jo buto apliejimo, ieškovas, sumokėdamas draudimo išmoką, perėmė šio asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo, kartu įgydamas žalą patyrusio subjekto pareigą įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės kilimo sąlygas (CK 6.101 straipsnio 4 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsakovė M. K.-D. yra buto su atvira terasa ( - )savininkė, todėl privalo atlyginti žalą, padarytą vandeniui nutekėjus iš jos nuosavybės teise valdomos terasos, nepriklausomai dėl kokių terasos trūkumų vanduo pratekėjo, ir nėra civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių (CK 6.266 straipsnis). Byloje šalys sutarė, kad vanduo terasoje kaupėsi dėl gausių kritulių, po smarkaus lietaus, kurį atsakovai vertina kaip liūtį, tačiau teismas to nelaikė force majeure aplinkybe. Vanduo iš atsakovės M. K.-D. buto terasos pateko į trečiojo asmens G. A. N. butą ir taip padarė žalos jo turtui dėl terasos konstrukcinių ir jos būklės trūkumų – netinkamo terasos ir sienos sandūros hidroizoliacinio sluoksnio įrengimo, šio konstrukcijos elemento neefektyvumo. Vandens pratekėjimas į trečiojo asmens G. A. N. butą buvo periodiškai stebimas tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo. Kadangi neįrodytas priežastinis ryšys tarp galimos lietaus vandens vamzdyno stovo (bendrosios nuosavybės objekto) netinkamos priežiūros ir žalos atsiradimo, tai teismas netyrė netinkamo priežiūros fakto. Kadangi atsakovai 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir UAB Namų priežiūros centras nei įstatymu, nei sutartimi neįpareigoti prižiūrėti atsakovės M. K.-D. nuosavybės teisėmis valdomo turto, tai jiems nekyla civilinės atsakomybės dėl šio turto valdymu padarytos žalos.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą - panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės M. K.-D. priteista 19 017,32 Lt, ir šią ieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė kyla objekto savininkui ar jo valdytojui, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė M. K.-D. yra terasos, iš kurios įvyko užpylimas, savininkė. Atsakovė turi galimybę iš savo buto patekti į ginčo terasą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ji yra faktinė ir vienintelė šios terasos valdytoja. Daugiabučio namo stogas yra dviejų lygmenų: dalis namo yra septynių aukštų, uždengta mansardinio tipo stogu, dalis – penkių aukštų, uždengta plokščiu stogu. Atmosferos krituliai (lietus) nuo septintojo aukšto stogo keturiais lietvamzdžiais nuteka ant penktojo aukšto stogo, kur yra įrengta tolesnė vandens nutekėjimo sistema: po terasos danga yra įrengta stogo hidroizoliacija ir vandens nuleidimo sistema. Visas kritulių kiekis, kuris patenka ant aukščiau esančio mansardinio stogo, negali nutekėti kitaip, kaip per penkto aukšto stoge įrengtas inžinerines sistemas, o iš ten – žemyn į gatvę. Penktojo aukšto stogo lietvamzdžiai ir kita inžinerinė įranga yra daugiabučio namo inžinerinės įrangos dalis. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį atsakovė M. K.-D. turi teisę naudotis terasiniu namo stogu, esančiu prie jos buto (byloje įvardijamu terasa), tačiau tai nesukuria jai nuosavybės teisių į šią bendrą namo inžinerinę konstrukciją. Tai, kas skundžiamame teismo sprendime yra įvardijama kaip atsakovės terasa, faktiškai yra penkių aukštų namo stogas (bendroji laikančioji konstrukcija), kurio paskirtis – saugoti pastatą nuo įvairaus aplinkos poveikio (kritulių, temperatūros svyravimų ir pan.). Kadangi ginčo terasa kartu yra ir namo stogas, tai joje esančios inžinerinės sistemos yra bendros visam daugiabučiam namui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad terasinis stogas (terasa) yra tik vienos atsakovės M. K.-D. nuosavybė, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.82-4.83 straipsnių nuostatas. Daugiabučio namo stogo inžinerinių sistemų savininkams (kitų butų ir patalpų savininkams) byloje atstovavo 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, tačiau jai ieškinio CK 6.266 straipsnio pagrindu nepareikšta, todėl šis negali būti nagrinėjamas (CPK 135 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Žala trečiojo asmens G. A. N. butui buvo padaryta dėl projektavimo ir statybos klaidų bei trūkumų. 2003 m. gegužės 19 d. galiojo pagal 2000 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties 8 punktą trečiojo asmens UAB „Erama“ atsakovei M. K.-D. suteikta statybos darbų garantija, todėl už padarytą žalą yra atsakingas buto pardavėjas (statytojas), nes ši padaryta garantijos laikotarpiu (CK 6.335, 6.338, 6.697 straipsniai). Atsakovės M. K.-D. atstovas teismo posėdyje prašė pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu UAB „Erama“, bet teismas šio prašymo netenkino ieškovui nesutikus (CPK 45 straipsnis). Nenustačius priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), ieškinys atsakovams 729-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB Namų priežiūros centrui netenkintas pagrįstai.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį patenkinti ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

111. Dėl CK 6.266 straipsnio taikymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį pastato netinkamos įrangos valdytojams CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kaip savarankiškas pagrindas nurodyta, kad žala padaryta dėl valdytojų kaltės, nes jie netinkamai prižiūrėjo įrangą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-584/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, bylos Nr. 3K-3-554/2007), CK 6.266 straipsniu netinkamos įrangos valdytojas atsakingas be kaltės, todėl jis negali būti atleistas nuo atsakomybės tuo pagrindu, kad įranga turėjo trūkumų ne dėl valdytojo, o dėl kito asmens kaltės. Atlyginęs tretiesiems asmenims padarytą žalą pastato valdytojas turi reikalavimo teisę į asmenis, dėl kurių kaltės pastato įranga turėjo trūkumų. Pastato konstrukcijoms įstatyme nustatyti iki dvidešimties metų garantiniai terminai (CK 6.698 straipsnis), todėl rangovas gali būti atsakingas už žalą, padarytą dėl netinkamo darbų atlikimo, net jeigu žala padaryta pasibaigus garantiniam terminui; projektavimo darbams garantiniai terminai nenustatyti. Pagal Statybos techninio reglamento 13.2 punktą, pastato savininkas privalo tinkamai prižiūrėti namo konstrukcijas. Įrangos garantiniu ir pogarantiniu laikotarpiu valdytojas privalo prižiūrėti įrangą, tikrinti jos būklę, garantiniu laikotarpiu pastebėjus trūkumų nedelsiant pateikti pretenziją rangovui (CK 6.697 straipsnio 5 dalis). Jei rangovas laiku nebuvo informuotas apie pastebėtus trūkumus, ir dėl trūkumų padaroma žalos, rangovas privalo suremontuoti netinkamą įrangą, bet gali būti atleistas nuo atsakomybės už padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje rangovas apie terasos trūkumus buvo informuotas tik po žalos padarymo. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį valdytojams, nurodydamas, kad atsakingas yra rangovas (CK 6.266 straipsnis). Nukentėjusysis dažniausiai neturi galimybės rinkti įrodymų. Pastato ar buto įrenginio valdytojas turi geresnę galimybę įrodyti šio įrenginio pardavėjo ar rangovo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Š. v. AB Lietuvos taupomasis bankas, bylos Nr. 3K-3-390/2002). Jei valdytojas įrangos garantiniu terminu būtų atleidžiamas nuo atsakomybės, tai nukentėjęs asmuo turėtų traukti atsakovu ne valdytoją, o kaltą asmenį, t. y. įrangos pardavėją, gamintoją, rangovą, ar namo projektuotoją, su kuriais nukentėjusiojo nesieja sutartiniai santykiai. Pagal byloje esančius duomenis, butas buvo aplietas tuo metu, kai buvo užsikimšęs lietvamzdis, kurį išvalius žalos 2003-2004 metais nepadaryta. Teismai nepagrįstai rėmėsi 2007 m. vasario 23 d., 2007 m. gruodžio 5 d. atliktomis ne teisminėmis ekspertizėmis, ir nustatė, kad žala padaryta ne dėl užsikimšusio lietvamzdžio, o dėl netinkamos terasos. Teismas nustatė, kad žala padaryta dėl rangovo, projektuotojo kaltės, bet sprendime nurodė, kad už padarytą žalą atsakingas tik rangovas. Įrenginio valdytojai nepateikė ieškinio reikalavimų, kad kaltas asmuo pašalintų statybos trūkumus.

122. Dėl terasos savininko nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.13, 4.19 straipsnių, 1964 m. CK 153 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-506/1999). Pagal 2000 m. galiojusio CK 153 straipsnio 1 dalį balkonas (terasa) laikytinas buto priklausiniu. Į terasą galima patekti tik iš atsakovės M. K.-D. butų. 2000 m. liepos 19 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje išvardytos terasos naudojimo sąlygos, kurios neaptartos su kitais namo gyventojais, neturinčiais galimybės patekti į terasą. Taigi atsakovė M. K.-D. laikytina bent jau terasos valdytoja, o atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir valdytojas (CK 6.266 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad netinkamos terasos valdytoja yra bendrija, turėjo priteisti žalos atlyginimą CK 6.266 straipsnio pagrindu iš bendrijos, kuriai šiuo pagrindu taip pat buvo reiškiamas ieškinys (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

13Kasatoriaus nuomone, terasos valdytoja yra M. K.-D., dėl to ji yra atsakinga CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kadangi teismai nustatė, kad žala padaryta ne dėl lietvamzdžio užsikimšimo, o dėl terasos trūkumų, kasatoriaus nuomone, ieškinys tenkintinas tik dėl terasos valdytojų. Kasaciniam teismui nustačius, kad terasos valdytoja yra M. K.-D., turėtų būti paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tuo atveju, jeigu terasos valdytoja yra 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (kartu su UAB Namų priežiūros centru, su kuriuo sudaryta sutartis dėl bendrosios įrangos valdymo), ieškinys turi būti tenkinamas tik dėl šios bendrijos ir solidaraus atsakovo UAB Namų priežiūros centro.

14Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė 4932 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. A. N., kurio interesai byloje tie patys kaip ir ieškovo (CPK 93 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš to asmens, kurio pusėje yra trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo negali turėti daugiau teisių nei proceso šalis.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė M. K.-D. prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme. Jame nurodoma, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog terasinis stogas yra daugiabučio gyvenamojo namo bendra inžinerinė konstrukcija ir visų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 punktu, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Kadangi terasa kartu yra ir namo stogas, tai šiame stoge esančios inžinerinės sistemos yra bendros visam daugiabučiam namui. Tai, kad atsakovė turi galimybę vaikščioti šio stogo paviršine danga, nepaneigia pagrindinės šios konstrukcijos, kaip stogo, funkcijos. Kasatorius nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-506/1999, kurios faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, būtent 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija yra organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. 2001 m. rugsėjo 1 d. bendrija sudarė administravimo paslaugų sutartį su UAB Namų priežiūros centru, pagal kurią administravimo paslaugas teikianti įmonė įsipareigojo už užmokestį prižiūrėti namą, jo pagrindines konstrukcijas ir inžinerinę įrangą. Taigi, terasinio stogo valdytojai CK 6.266 straipsnio prasme yra 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir UAB Namų priežiūros centras. Atsakovė S. K.-D. turi teisę CK 4.83 straipsnio 1 dalies pagrindu vaikščioti terasiniu namo stogu, esančiu prie jos buto, tačiau tai nesukuria tik jai vienai nuosavybės teisių į terasinį stogą, kaip bendrą namo inžinerinę konstrukciją, nes inžinerinės konstrukcijos, įrengtos stogo dangoje (hidroizoliacija) ir funkciškai sujungtos su viso namo inžineriniais tinklais, priskirtinos prie bendrojo naudojimo objektų. Atsakovės butų pirkimo-pardavimo sutartyse nėra nuorodų į tai, kad ji įgyja nuosavybės teisę į terasinio stogo inžinerines konstrukcijas. Byloje nustatyta, kad UAB „Erama“ yra gyvenamojo namo ( - ) rangovė, todėl atsako už statybos darbų kokybę (CK 6.663-6.665, 6.698 straipsniai) ir dėl netinkamos kokybės objekto padarytos žalos (CK 6.292 straipsniai). CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties metų kokybės garantijos terminas paslėptoms statinio konstrukcijoms. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kada užbaigtas statyti gyvenamasis namas ( - ) yra vieši (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), todėl ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, galėjo patikrinti, kada užbaigtas statyti gyvenamasis namas, įsitikinti, kad nepasibaigęs garantinis terminas paslėptoms konstrukcijoms, ir pareikšti ieškinį tinkamam atsakovui (CK 6.994 straipsnis).

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB Namų priežiūros centras prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad UAB Namų priežiūros centras yra buto ( - )savininkas ar valdytojas (CK 6.266 straipsnis). 2001 m. rugsėjo 1 d. administravimo paslaugų sutartimi su 729-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija atsakovas įsipareigojo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, ir tai negali būti prilyginama jos valdymui (CK 1.5 straipsnis). Atsakovas UAB Namų priežiūros centras nesinaudoja bendrojo naudojimo patalpomis ir bendrąja inžinerine įranga, negauna iš jos jokios naudos, tik vykdo iš minėtos sutarties jai kylančias pareigas už nustatytą atlygį. Atsakovas neturi galimybės valdyti buto ( - )ir viso daugiabučio namo kaip savo (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Visus reikiamus sprendimus, susijusius su šio namo priežiūra, priima 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Byloje pateikta įrodymų, kad minėto buto ir terasos savininkė (valdytoja) yra M. K.-D. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad namo terasa laikytina atsakovės M. K.-D. buto priklausiniu (CK 4.14, 4.19 straipsniai). Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. M. K.-D., kaip nekilnojamojo daikto savininkė, pagal teisės aktus įpareigota daiktu naudotis taip, kad nekiltų neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju statinio valdymo teisė nebuvo niekam perduota, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu dar galiojo statinio statytojo UAB „Erama“ suteikta kokybės garantija (CK 6.698 straipsnis), todėl už visus garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius defektus turėtų atsakyti UAB „Erama“ (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kasatoriui buvo pasiūlyta pakeisti atsakovą ir pareikšti ieškinį UAB „Erama“, tačiau jis atsisakė tai padaryti.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį keliami teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių namų savininkų (valdytojų), jų bendrijos, namo priežiūros bendrovės civilinę atsakomybę, dėl kurių taikymo teisėjų kolegija pasisako.

20Dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams

21CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Savininkas (valdytojas), paneigęs šią prezumpciją, gali būti atleistas nuo atsakomybės (CK 6.266 straipsnio 2 dalis).

22AB „Lietuvos draudimas“ kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė laikytina terasos valdytoja, o atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir valdytojas. Tačiau kolegija nurodo, kad viešame registre atsakovė nėra nurodyta stogo terasos įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininke ar valdytoja, šių įrenginių savininkai yra namo bendrasavininkiai. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Aplinkybė, kad atsakovės pirkimo–pardavimo sutartyje yra aptartos terasos naudojimo sąlygos, nedaro atsakovės terasinio stogo inžinerinių konstrukcijų valdytoja. Pagal 2000 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė nusipirko butą (unikalus Nr. 10/998-0120-01-8:QQ10). Šioje sutartyje nėra duomenų, kad ji įgyja nuosavybės teises į terasą ir tai, kad ji įgyja nuosavybės teisę į terasinio stogo inžinerines konstrukcijas.

23Statybos įstatyme apibrėžtos bendros statinio inžinerines sistemos ir nustatyta, kad jos yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius. Kadangi terasa yra ir namo stogas, tai šiame stoge esančios inžinerinės sistemos yra bendros visam daugiabučiam namui. Pagal byloje esančius duomenis, daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra dviejų lygmenų: dalis namo yra septynių aukštų, uždengta mansardinio tipo stogu, dalis – penkių aukštų, uždengta plokščiu (sutapatintu) stogu. Atmosferos krituliai (lietus) nuo septinto aukšto stogo 4 lietvamzdžiais nuteka ant penkto aukšto stogo, kur yra įrengta tolesnė vandens nutekėjimo sistema. Gyvenamojo namo architektūrinėje dokumentacijoje penkto aukšto stogas vadinamas „eksploatuojamu stogu“, o dėl „terasinio stogo“ sampratos nurodoma, kad tai tokia konstrukcija, kuri pagal savo esmę yra stogas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad terasinio stogo inžinerinės konstrukcijos yra bendroji dalinė visų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių nuosavybė ir kad atsakovė nėra vienintelė terasinio stogo, kaip inžinerinės konstrukcijos, savininkė.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje (stogas-terasa su inžinerine įranga yra bendra dalinė visų bendrasavininkių nuosavybė), o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju tiek asmuo patyręs žalą, ir gavęs draudimo išmoką (trečiasis asmuo), tiek faktinė terasos, dėl kurios įrangos defektų atsirado žala, naudotoja (atsakovė) kartu su kitais pastato savininkais (valdytojais) yra pastato bendrasavininkai ir atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau šiuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovei M. K.-D. pareikštas ieškinys netenkintas pagrįstai.

25Remdamiesi specialistų (ekspertų) išvadomis, teismai konstatavo, kad vanduo iš ginčo terasos pateko į trečiojo asmens G. A. N. butą dėl netinkamo statytojo ir (ar) projektuotojo darbo. Specialistų išvados įvardytos kaip ekspertų išvados, tačiau teismas byloje neskyrė ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka (CPK 212 straipsnis), todėl šios laikytinos rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Kasatorius AB „Lietuvos draudimas“ nesutiko keisti atsakovų, nors pirmosios instancijos teismo buvo pasiūlyta patraukti atsakovu ir statytoją. Ieškovo teigimu, jam būtų sudėtinga įrodyti statytojo atsakomybę už padarytą žalą, tačiau kolegija nurodo, kad draudėjas yra verslininkas ir sudarydamas sutartį prisiėmė riziką dėl sunkumų, įrodinėjant ir išieškant žalą iš kalto asmens. Kolegija šioje byloje nepasisako dėl statytojo ir (ar) projektuotojo civilinės atsakomybės, nes tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26Dėl gyvenamojo namo bendrijos ir gyvenamojo namo priežiūros bendrovės atsakomybės

27Vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai (valdytojai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB “Vilniaus vandenys”, bylos Nr. 3K-3-579/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis”, bylos Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 519-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, bylos Nr. 3K-3-397/2008). Daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas. Taip pat byloje nekonstatuota, kad įstatymo, įstatų ir sutarties pagrindu atsakovai 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir namų priežiūros bendrovė – UAB Namų priežiūros centras, 2001 m. rugsėjo 1 d. sudaręs su bendrija administravimo paslaugų sutartį, prižiūrėdamos pastatus ir kitus įrenginius, namui priskirtą žemės sklypą, būtų tapusios stogo dalies su inžinierine įranga teisėtais valdytojais (daiktinės teisės prasme), kuriems taikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu.

28Teismų procesiniuose sprendimuose pasisakyta dėl bendrijos ir namų priežiūros bendrovės teisinės atsakomybės ir nenustatyti nei bendrijos, nei namą prižiūrinčios bendrovės neteisėti veiksmai, kurie lemtų jų civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis). Teismai nurodė, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp lietaus vamzdyno stovo priežiūros ir atsiradusios žalos. Kasatorius (ieškovas) sieja žalos atsiradimą (buto užliejimą) su faktine aplinkybe dėl vamzdyno priežiūros. Nurodyta aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų įvertinta. Šiuo aspektu kasacinio skundo argumentai taip pat nelaikytini pagrįstais.

29Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

30Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad byloje tinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismui jas priteisus iš ieškovo, kurio reikalavimai šioje byloje atmesti. Be to, remdamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, teisėjų kolegija priteisia iš ieškovo atsakovei M. K.-D. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei M. K.-D. 1190 (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt) Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2003 m. vasario 28 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu G. A. N. sudarė buto ( -... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismo panaikinti apeliacinės instancijos... 11. 1. Dėl CK 6.266 straipsnio taikymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė... 12. 2. Dėl terasos savininko nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 13. Kasatoriaus nuomone, terasos valdytoja yra M. K.-D., dėl to ji yra atsakinga... 14. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė M. K.-D. prašo palikti nepakeistą... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB Namų priežiūros centras... 17. Teisėjų kolegija... 18. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį keliami teisės normų,... 20. Dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo ginčo santykiams... 21. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatų, statinių savininkas... 22. AB „Lietuvos draudimas“ kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė... 23. Statybos įstatyme apibrėžtos bendros statinio inžinerines sistemos ir... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato... 25. Remdamiesi specialistų (ekspertų) išvadomis, teismai konstatavo, kad vanduo... 26. Dėl gyvenamojo namo bendrijos ir gyvenamojo namo priežiūros bendrovės... 27. Vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1... 28. Teismų procesiniuose sprendimuose pasisakyta dėl bendrijos ir namų... 29. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai... 30. Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad byloje tinkamai paskirstytos... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 33. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei M. K.-D. 1190... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...