Byla e2A-955-826/2015
Dėl avanso permokos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams UAB „Srovesta“ ir R. K. dėl avanso permokos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų nepagrįstai avansu įgytą 7881,00 Lt sumą, priteisti iš atsakovės UAB „Srovesta“ 5040,00 Lt nuostolių, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012-06-26 tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Srovesta“, kuriai atstovavo atsakovas R. K., buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią UAB „Srovesta“ įsipareigojo ieškovui atlikti elektros instaliacijos darbus už 12 469,00 Lt adresu ( - ), Klaipėda. Nurodė, kad pasirašant sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 5000,00 Lt avansą, vėliau mokėjo grynaisiais pinigais ir vieną kartą 600,00 Lt pervedė į atsakovo sąskaitą banke, jis sumokėjo visą sutartyje nurodytą 19750,00 Lt sumą. Be to, atsakovas R. K., įgavęs ieškovo pasitikėjimą, įtikino ieškovą sumokėti jam papildomai 7881,00 Lt, šį faktą patvirtina atsakovo ranka padarytas įrašas ant ieškovo sutarties egzemplioriaus, tačiau atsakovė jokių darbų už šiuos pinigus ieškovui neatliko. Nurodė, kad pagal rangos sutartį atsakovė UAB „Srovesta“ įsipareigojo ieškovui atlikti darbų už 12469,00 Lt, tačiau ieškovo objekte buvo atlikti ne visi darbai, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių. Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartyje numatytų darbų vykdymą, ieškovas buvo priverstas kreiptis į kitą rangovą, kad patikrintų UAB „Srovesta“ atliktų darbų kokybę, nustatytų trūkumus, juos pašalintų bei atliktų likusius darbus, kurių atsakovė neatliko. 2014-01-16 UAB „Elektreta“ pagal ieškovo užsakymą atliko UAB „Srovesta“ atliktų darbų vertinimą, nustatė trūkumus ir parengė lėšų poreikio sąmatą netinkamai atliktiems darbams atlikti. UAB „Elektreta“ perdarė atsakovės UAB „Srovesta“ netinkamai atliktus darbus, pašalino nustatytus trūkumus, papildomai atliko darbus, kuriuos UAB „Srovesta“ buvo įsipareigojusi atlikti, bet neatliko, parengė reikiamą dokumentaciją ir atidavė elektros ūkį vertinti Valstybinei energetikos inspekcijai. Ieškovas UAB „Elektreta“ sumokėjo 5040,00 Lt, todėl šią sumą prašė priteisti iš atsakovės UAB „Srovesta“.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. M. 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. K. ir 781,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Srovesta“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė atliko ne visus darbus pagal 2012-06-26 sutartį ar kad dalį šių darbų atliko nekokybiškai, ir kartu neįrodė savo reikalavimų dėl atitinkamų sumų už tai priteisimo (grąžinimo). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tuo metu, kai ieškovo užsakymu UAB „Elektreta“ darbuotojai sudarinėjo pastebėtų trūkumų elektros ūkyje aktą, atsakovė, nieko apie tai nežinodama, tęsė aptartų darbų atlikimą, tarp ieškovo ir atsakovės tebevyko susirašinėjimas, kurio metu jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovei nebuvo pareikšta, todėl konstatavo, kad ieškovas nėra tinkamai pareiškęs savo pretenzijų dėl darbų trūkumų atsakovei, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad šalys tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo, papildomi darbai buvo atliekami, už juos ieškovas mokėjo, todėl ieškovo argumentą, kad nesant rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, kaip buvo numatyta šalių sudarytoje 2012-06-26 sutartyje, atsakovė neturi teisės remtis šių darbų atlikimu įrodinėdama pinigų už tai paėmimą, atmetė kaip nepagrįstą.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 sprendimą panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp ginčo šalių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Apelianto nuomone, ieškovas neturi pareigos sumokėti už bet kokius darbus, kurie viršija sutarties kainą, todėl solidariai iš atsakovų turi būti priteista 7881,00 Lt. Apelianto nuomone, byloje turi būti du atsakovai, nes atsakovas R. K. neįrodė, kad iš ieškovo gautus pinigus įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, be to, pinigai buvo įnešti R. E. vardu, darbų atlikimo aktai buvo surašyti iškėlus bylą teisme R. E. vardu. Jokių įrodymų, kad buvo atlikti papildomi darbai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Apelianto nuomone, jis, kaip vartotojas, galėjo bet kada nutraukti rangos sutartį, sumokėjęs už atliktus darbus, rangovui vengiant užbaigti sutartimi sutartus atlikti darbus, pateikti atliktų darbų įrodymus, organizuoti darbų rezultato dokumentacijos perdavimą inspekcijai, ieškovas kreipėsi į kitą rangovą, kuris nustatė visus atsakovės darbų trūkumus ir šiuos defektus pašalino. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė nutraukė sutartyje numatytų darbų atlikimą, ieškovas kreipėsi į UAB „Elektreta“ dėl defektų pašalinimo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės UAB „Srovesta“ atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Apelianto nuomone, atsakovai nenuginčijo UAB „Elektreta“ pateiktų dokumentų. Apelianto nuomone, atsakovai nepateikė įrodymų, kad visus sutartimi numatytus darbus atliko ir atliko tinkamai.

5Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Srovesta“ tinkamai atliko savo įsipareigojimus dėl papildomų darbų atlikimo ir už šiuos darbus ieškovas iš dalies atsiskaitė, tačiau atsakovei nesutikus neatlygintinai atlikti darbus, kreipėsi į teismą, nors jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nekėlė. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje atsakovu gali būti tik UAB „Srovesta“, nes ieškovas sutartį dėl darbų atlikimo buvo pasirašęs su šia atsakove, o R. K. yra šios bendrovės direktorius ir tiesiogiai bendravo su ieškovu bei iš jo gavo pinigus už bendrovės atliktus darbus. Išrašas iš UAB „Srovesta“ patvirtina, kad gauti pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė atliko ne visus darbus pagal 2012-06-26 sutartį ar dalį šių darbų atliko nekokybiškai. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog tuo metu, kai ieškovo užsakymu UAB „Elektreta“ darbuotojai sudarinėjo pastebėtų trūkumų elektros ūkyje aktą, atsakovė, nieko apie tai nežinodama, tęsė aptartų darbų atlikimą, ieškovas jokių pretenzijų atsakovei dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė atliko ne visus darbus pagal 2012-06-26 sutartį ar kad dalį šių darbų atliko nekokybiškai, ir kartu neįrodė savo reikalavimų dėl atitinkamų sumų už tai priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės į bylą pateiktą darbų priėmimo–perdavimą aktą įvertino kaip CK 6.679 str. numatytą rangovo pranešimą neatvykstančiam atvykti darbų rezultato užsakovui apie jo pareigą tai tinkamai įforminti, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nėra tinkamai pareiškęs savo pretenzijų dėl darbų trūkumų atsakovei. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo, darbai buvo dirbami ir už juos buvo mokama. Ieškovo užsakymu UAB „Elektreta“ trūkumų elektros ūkyje aktas buvo sudarytas tuo metu, kai atsakovė atlikinėjo darbus nieko apie tai nežinodama, o ieškovas nė karto į atsakovę dėl darbų trūkumų nesikreipė.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į pateiktus naujus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas apeliacinius skundus nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tada apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

9Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

102009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje

11 Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

12Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių spręsdamas, kieno pareiga kilo byloje įrodyti, kad darbai buvo atlikti tinkamai (netinkamai) bei laiku, ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (šalių elektroninius susirašinėjimus).

13Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu.

14Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas iš vartojimo rangos teisinių santykių. Pažymėtina, kad vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje mažoji bendrija „GDG“ v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-228/2014; kt.). Bendrųjų sutartis reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu vartojimo sutarčių instituto teisės normos taikomos kaip specialiosios, t. y. tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja specialiosios vartojimo sutarčių taisyklės, taikomos bendrosios CK sutarčių teisės nuostatos ir kitos bendrosios teisės normos. Vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji teisės, inter alia sutarčių teisės principai, kuriuos taikant ir jų požiūriu vertinant sutarties šalių elgesį turi būti atsižvelgta į vartojimo santykių ypatumus. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdydamos sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė iš jo gavo 7881,00 Lt daugiau, nei numatyta sutartyje, tačiau jokių papildomų darbų neatliko, todėl turi grąžinti 7881,00 Lt, taip pat teigia, kad rašytinė sutartis dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo pasirašyta, vykę rašytiniai susirašinėjimai elektroniniais laiškais tarp ieškovo (apelianto) ir atsakovės darbuotojų nėra tinkami įrodymai, kad papildomiems darbams atlikti buvo išleista 7881,00 Lt.

16Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. birželio 26 d. sutartimi atsakovė UAB „Srovesta“ įsipareigojo atlikti instaliacijos įrengimo darbus adresu ( - ), Klaipėda (skaitmeninės, kabelinės, palydovinės televizijos ir telekomunikacinių tinklų instaliacija; namų kino instaliacija 5.1 ir garso stereoįranga; priešgaisrinė-apsauginė signalizacija; vidaus elektros instaliacija), pagal pateiktus techninius, ekonominius reikalavimus ir perduoti atliktų darbų rezultatą užsakovui (ieškovui), o užsakovas (ieškovas) įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti sutartyje numatyta tvarka. Šalių sutarta sutarties kaina yra 12469,00 Lt. Nustatyta, kad pagal sutarties IV straipsnio 4.1 p. atsakovė (rangovas) įsipareigojo atlikusi darbus užsakovui (ieškovui) pateikti atliktų darbų aktą, kurį užsakovas per 2 dienas privalo pasirašyti arba pareikšti motyvuotą atsisakymą dėl nepasirašymo. Iš prie sutarties pateiktų priedų Nr. 12/06/26-1, 12/06/26-2, 12/06/26-3 ir 12/06/26-4 nustatyta, kad atsakovė UAB „Srovesta“ apskaičiavo ir pateikė ieškovui pagal sutartį sutartų darbų atlikimo kainoraštį, kurio bendra suma 12 469,00 Lt. Rašytinė bylos medžiaga (šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu) patvirtina, kad tarp šalių nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2014 m. sausio 27 d. ieškovo iniciatyva vyko susirašinėjimai dėl naujų darbų atlikimo, atsakovė teikė naujų (nenumatytų 2012-06-26 sutartyje ir nesusijusių su šios sutarties vykdymu) darbų atlikimo sąmatas, ieškovas sutiko su atsakovės pasiūlymais dėl naujų darbų įkainių bei, pagal rašytinius įrodymus (atsakovės UAB „Srovesta“ vadovo sutartyje padarytas žymas šalių sutartyje ir kasos pajamų orderius RKI140010, RKI140005, RKI130010, RKI13066), atsakovei UAB „Srovesta“ iš viso sumokėjo 21089,00 Lt. Atsakovė laikotarpiu nuo 2013-07-25 iki 2013-12-06 pagal atsakovės sudarytus atliktų darbų aktus 130200, 130344, 130272, 130179 atliko darbų, kurių vertė 11029,91 Lt. Vertinant UAB „Elektreta“ 2014-01-16 pastebėtų trūkumų elektros ūkyje aktą konstatuotina, kad jis, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, jos atsakovė UAB „Srovesta“ netinkamai atliko jai pavestus darbus, be to, jis neįrodo, kokio masto darbus atliko UAB „Srovesta“ name ( - ), Klaipėdoje, kokia šių darbų kaina (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas siūlė šalims spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo, tačiau šalys nuo ekspertizės skyrimo atsisakė, tokio prašymo byloje neišreiškė ir apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovo pareiga buvo įrodyti faktiškai atsakovės atliktų darbų mastą ir trūkumus. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014-01-16 UAB „Elektreta“ aktas, atsižvelgiant į tai, kad beveik mėnesį po šio akto sudarymo atsakovė, nežinodama apie tokio akto surašymą, dirbo name ( - ), Klaipėdoje, nesant duomenų, kad aktą sudarę asmenys gali vertinti atliktų darbų kokybę, negali būti pakankamas įrodymas kokybės trūkumams ir galimiems ieškovo nuostoliams konstatuoti, todėl ieškovo reikalavimą dėl 5040,00 Lt nuostolių atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

17Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė UAB „Srovesta“ vengė užbaigti rangos sutartimi pavestus atlikti darbus, nes apeliantas net ir po 2014-01-16 akto, kurį sudarė UAB „Elektreta“, surašymo kreipėsi į atsakovę dėl naujų darbų atlikimo – to nebūtų daręs rūpestingas užsakovas, žinodamas, kad rangovas netinkamai atlieka darbus, be to, apeliantas jokių įrodymų, kad raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Srovesta“ ar jos darbuotojus dėl to, kad nepagrįstai vilkinamas darbų užbaigimas, nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu (CPK 178, 185 str.).

18Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė UAB „Srovesta“ nebendradarbiavo su apeliantu (užsakovu), nes tokios pareigos nevykdė būtent užsakovas – atsakovei atliekant darbus name ( - ), Klaipėdoje, apeliantui nereiškiant jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų, apeliantas 2014-01-06 su UAB „Elektreta“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. 140106-1DA, kurios 1.1 numatė visos elektros instaliacijos patikrinimą, tačiau apie tokios sutarties sudarymą atsakovės UAB „Srovesta“‘ neinformavo, nepranešė apie tai, kada bus atliekami instaliacijos patikrinimo darbai, surašyto akto neperdavė UAB „Srovesta“, tačiau, priešingai, prašė, kad atsakovė atliktų naujus darbus (2014-01-27 elektroniniai laiškai).

19Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad susitarimai dėl naujų darbų atlikimo turėjo būti įforminti raštu keičiant 2012-06-26 šalių pasirašytą sutartį, nes rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju šalys dėl naujų darbų atlikimo tarėsi tiek elektroniniais laiškais, tiek žodžiu, ieškovas leido atsakovei patekti į objektą atlikti naujus darbus (sutiko, kad atsakovė atliktų naujus darbus), atsakovė UAB „Srovesta“ atliko naujus darbus, o apeliantas už naujų darbų atlikimą atsakovei mokėjo (2014-01-27 10.43 val. ieškovo elektroninis laiškas atsakovei, atsakovės kasos pajamų orderiai), todėl konstatuotina, kad apeliantas sutiko su naujų darbų, kurie nebuvo numatyti 2012-06-26 sutartyje ir neturėjo įtakos 2012-06-26 sutartyje numatytų darbų atlikimui, atlikimu.

20Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Metekas“ v. UAB „ Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK6.694 straipsnio 4 dalis). Nors tarp šalių darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ir atsakovė šį aktą surašė vienvaldiškai, įrodymų, kad šis aktas būtų buvęs perduotas ieškovui, atsakovė nepateikė, tačiau rašytinės sutarties, kurioje būtų numatyti nauji darbai ir jų kaina, bei darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

21Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovui R. K. iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti – 550,00 EUR (LR CPK 93 str.).

24Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti atsakovui R. K. iš apelianto (ieškovo) 550,00 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt EUR) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų nepagrįstai... 3. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo... 5. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašė... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 10. 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16... 11. Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.... 12. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė... 13. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pagal... 14. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas iš vartojimo rangos teisinių... 15. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė iš jo gavo... 16. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. birželio 26 d. sutartimi... 17. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė UAB „Srovesta“... 18. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė UAB „Srovesta“... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad susitarimai... 20. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas... 21. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 24. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 25. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti atsakovui R. K. iš apelianto (ieškovo) 550,00 EUR (penkis šimtus...