Byla 3K-3-296/2012
Dėl skolos ir atlyginimo už atliktus darbus priteisimo; trečiasis asmuo – A. L

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. (V. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui UAB „Pabradė“ dėl rangos sutarties nutraukimo ir kainų skirtumo atlyginimo bei atsakovo UAB „Pabradė“ priešieškinį ieškovui V. P. dėl skolos ir atlyginimo už atliktus darbus priteisimo; trečiasis asmuo – A. L.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo. Nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 25 d. bylos šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas UAB „Pabradė“ įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovui V. P. nuosavybėn statinį, o šis įsipareigojo priimti ir už jį sumokėti sutartą kainą – 107 800 Lt ir PVM, iš viso – 127 204 Lt. Ieškovas atsakovui iš viso sumokėjo 92 940 Lt. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad statinio techninę dokumentaciją pateikia užsakovas, o 4 punkte – kad abi šalys privalo susipažinti su statinio technine dokumentaciją prieš sudarant sutartį. UAB „Pabradė“ 2009 m. kovo 27 d. pranešimu informavo ieškovą, kad darbai yra užbaigti ir pabrėžė, kad nepateikta techninė dokumentacija. 2009 m. kovo 30 d. šalys pasirašė statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame ieškovas nurodė pastabas, kad neatlikta dalis darbų, nepateikta dalis medžiagų. Atsakovas 2009 m. balandžio 2 d. pranešimu nurodė, kad statybos darbų nevykdys, nes neturi techninės dokumentacijos, kuria remiantis būtų galima pašalinti darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytus trūkumus. Atsakovas 2009 m. liepos 8 d. įspėjo ieškovą, kad, iki 2009 m. liepos 31 d. nepateikus techninės dokumentacijos, jis statybos rangos sutartį nutrauks vienašališkai, o 2009 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu ją nutraukė.

5Ieškovas teismo prašė nutraukti šalių sudarytą statybos rangos sutartį dėl atsakovo kaltės ir įpareigoti atsakovą grąžinti jam 24 529 Lt kaip sumokėtos sumos ir atliktų darbų kainos skirtumą bei atlyginti 1428 Lt ekspertizės išlaidas.

6Atsakovas UAB „Pabradė“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 21 184 Lt atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, 9720 Lt skolos, 6 proc. procesines palūkanas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinio netenkino, priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovo 30 904 Lt už atliktus darbus ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teismas konstatavo, kad ieškovas, siekdamas nustatyti atliktų darbų kainą ir jų trūkumus, remdamasis CK 6.662 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į licencijuotą statybos įmonę, kad ši atliktų statinio ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje teisės normoje nenumatyta galimybė skirti ekspertizę darbo vertei nustatyti, nes darbo vertė, jo kaina yra šalių susitarimo dalykas. Be to, UAB „Eika“ atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti sumontuotų namo medinių konstrukcijų kiekius, o ne kainą. Kadangi ieškovas, prašydamas priteisti atliktų darbų vertės ir sumokėtos kainos skirtumą, šį reikalavimą grindė tik ekspertizės išvadomis, tai teismas jį vertino kaip nepagrįstą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo nutraukti sutartį CK 6.219 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl esminių sutarties pažeidimų, tačiau šiuo pagrindu sutartis nutraukiama ne teismo tvarka, todėl šis reikalavimas negali būti patenkinamas. Teismo nuomone, ieškovo atsakovui pateiktuose brėžiniuose esančių duomenų nepakanka tinkamam sutarties įvykdymui, t. y. namo pastatymui, todėl atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovo papildomos dokumentacijos, o jos negavęs – nutraukė sutartį. Kadangi atsakovas pripažino, kad jis neatliko priėmimo-perdavimo akte nurodytų darbų už 3360 Lt, o ieškovas kitokios neatliktų darbų kainos įrodymų nepateikė, tai teismas rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Kolegija papildomai pažymėjo, kad pagal ginčo sutarties 4 punktą, kuriame nurodyta, jog abi šalys su statinio technine dokumentacija turėjo susipažinti prieš sutarties pasirašymą, galima daryti išvadą, kad dokumentaciją ieškovas privalėjo atsakovui pateikti dar iki sutarties pasirašymo. Iš šalių elgesio prieš ir po sutarties pasirašymo teismas sprendė, kad techninės dokumentacijos nepateikimo jos nelaikė kliūtimi vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles ir taip būdu iš dalies pakeitė sutarties sąlygas, sutardamos, kad darbams pradėti užtenka apelianto pateiktų brėžinių. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsižvelgdama į UAB „Pabradė“ nuoseklią poziciją dėl techninės dokumentacijos reikalingumo, konstatavo, kad nėra įrodymų, jog darbai galėjo būti užbaigti ir be jos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal rangos sutarties 1 punkte įtvirtinto susitarimo pagaminti ir perduoti ieškovui statinį kaip visiškai sukomplektuotą daiktą, esmę, atsakovas trūkstamas medžiagas būtų privalėjęs pristatyti į darbų vietą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog rangos darbai negalėjo būti objektyviai užbaigti, atsakovui nebuvo ir pareigos šias medžiagas pristatyti, o nutraukus sutartį, tokia pareiga baigėsi. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors ieškovas yra vartotojas, tai neatleidžia jo nuo pareigos būti rūpestingam, apdairiam ir atsargiam, sudarant bei vykdant sutartį, todėl ne tik atsakovas, bet ir ieškovas turėjo aktyviai bendradarbiauti bei kooperuotis, laiku pateikti pageidavimus, domėtis darbų atlikimu, vykdyti savo įsipareigojimus dėl informacijos pateikimo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Ieškovas V. P. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi tuo atveju, kai statybos rangos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Kasatorius yra silpnesnioji susiklosčiusių teisinių santykių šalis, kurios naudai turi būti aiškinami sutarties neaiškumai ir spragos. Atsakovas privalėjo tinkamai išaiškinti kasatoriui visus statybos rangos darbams keliamus reikalavimus ir išreikalauti būtinus dokumentus prieš sudarant sutartį. Nesant reikiamų dokumentų, jis negalėjo sudaryti sutarties, o ją sudaręs ir pradėjęs vykdyti darbus, prisiėmė atsakomybę už tinkamą sutarties įvykdymą.

152. CK 6.663 straipsnį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Kasatorius, priimdamas atsakovo atliktus darbus, nustatė atliktų darbų trūkumų ir panaudotų medžiagų defektų. Kadangi darbai atlikti iš atsakovo medžiagų, tai jis atsakingas už jų kokybę (CK 647 straipsnio 2 dalis). Teismai, neatsižvelgdami į tai, kad ginčo statinys dėl akivaizdžių trūkumų nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, priėmė atsakovui palankų sprendimą.

163. Techninės dokumentacijos nepateikimas nelėmė negalėjimo vykdyti sutarties, nes kasatorius atsakovui pateikė statinio projektą. Atsakovas nepaneigė, kad darbai atlikti su trūkumais, todėl teismai privalėjo taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalį, pagal kurią rangovas privalo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

174. Teismai, remdamiesi tiesiogiai neištirtomis teismo posėdyje atsakovo nurodytomis nepatikrintomis aplinkybėmis apie sandėlyje saugomas kasatoriui pagamintas medžiagas, pažeidė CPK 14 straipsnį.

185. Nagrinėjamoje byloje teismai nesivadovavo kasacinio teismo nutartyse, priimtose sprendžiant analogiškas bylas, suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis. Šių taisyklių negalima ignoruoti remiantis skirtingomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios ar esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurių pagrindu suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu tai, kaip vertinamas rangos sutarties tinkamas vykdymas, jo teisiniai padariniai.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pabradė“ prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

201. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad atsakovas privalėjo gauti reikiamus dokumentus dar prieš pradedant statybos darbus. Nors pagal šalių sutarties 3 ir 4 punktus kasatorius statinio techninę dokumentaciją privalėjo pateikti, o abi šalys – su ja susipažinti iki sutarties pasirašymo, tačiau iš šalių elgesio prieš ir po sutarties pasirašymo aišku, kad dokumentacijos nepateikimo jos nelaikė kliūtimi vykdyti sutartį, sutardamos, kad darbams užtenka kasatoriaus pateiktų brėžinių. Taip šalys pakeitė sutartį. Pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kasatoriaus, kaip vartotojo, statusas negali būti suabsoliutinamas.

212. Kasatorius teigia, kad ginčo statinys nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, tačiau tai – neįrodyta faktinė aplinkybė, o kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, todėl byloje jų iš naujo nenustatinėja.

223. Aplinkybę, kad sandėlyje saugomos kasatoriui pagamintos medžiagos, teismas nustatė leistina įrodinėjimo priemone – atsakovo paaiškinimais, kurių patikimumą patvirtino šalių susirašinėjimas. Be to, ši aplinkybė byloje nėra teisiškai reikšminga, nes atsakovas nereikalavo priteisti skolą už medžiagas ir įrengimus, nesumontuotus pas ieškovą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo

26Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš sutarties, kurią teismai kvalifikavo kaip statybos rangos sutartį. Nustatyta, kad viena šios sutarties šalis – atsakovas UAB „Pabradė“ – įsipareigojo pagaminti ir perduoti ieškovui V. P. nuosavybėn statinį, o šis įsipareigojo jį priimti ir sumokėti sutartą kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas ginčo sutartinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymas priklauso nuo tikslaus šių santykių kvalifikavimo. Teismai, ginčo santykius kvalifikuodami kaip statybos rangos teisinius santykius, iš esmės neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai. Šie požymiai nurodyti CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą, o užsakovas – fizinis asmuo. Sutarčiai kvalifikuoti vartojimo sutartimi būtinas trečiasis požymis – statybos darbų rezultatas – turi būti skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Šio požymio egzistavimo ar neegzistavimo teismai nenustatinėjo ir priimtuose procesiniuose sprendimuose nekonstatavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nurodytą teisės normą rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti privalomų požymių visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi aspektų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra vartotojas, tačiau šio teiginio nepagrindė bylos faktinių aplinkybių analize, nenustatinėjo, ar yra pagrindas nagrinėjamuose ginčo santykiuose ieškovą pripažinti vartotoju. Toks teiginys dėl bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo procesiniame sprendime nurodytas jo nepagrindžiant pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl jo pagrindu negali būti kvalifikuojami teisiniai santykiai ir sprendžiama dėl taikytinų teisės normų.

27Dėl statybos rangos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi reikšmės

28Tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti vartojimo sutartimi, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“ „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. „Vartojimo rangos“ instituto normų taikymo prioritetas prieš „Statybos rangos“ normas grindžiamas tuo, kad vartojimo rangos taisyklės suteikia užsakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

29Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo statybos rangos sutarčiai, kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnis bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai). Taigi, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais.

30Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Vartojimo statybos rangos santykiams, kurių Civilinio kodekso normos nenustato, taikomi ir kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis).

31Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos taip pat įtvirtina šią pareigą ir atsakomybę už jos netinkamą įvykdymą – rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, o jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti yra reikalingas specialus, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. CK 6.188 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai.

32Sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą.

33Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, kad būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, ginant silpnesniosios sutarties šalies teises, tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė ginčo teisinių santykių kvalifikavimo klausimo, todėl nėra galimybės atsakyti, ar kasatorius – užsakovas yra vartotojas ir ar ginčo teisiniams santykiams taikytinos didelę reikšmę jo teisių įgyvendinimui turinčios išdėstytos teisės normų nuostatos.

35Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų pagrįstumo

36Byloje nagrinėjamas šalių ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, kad užsakovas pateikia statinio techninę dokumentaciją, su kuria abi šalys privalo susipažinti prieš sudarant sutartį. Vertinant šių sąlygų įvykdymą, šalių pozicijos išsiskyrė: kasatorius tvirtina, kad reikalautą dokumentaciją jis pateikė, o atsakovas UAB „Pabradė“ teigia, kad techninė dokumentacija nepateikta, todėl statybos darbų vykdyti nebuvo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovo atsakovui pateiktuose brėžiniuose esančių duomenų nepakanka tinkamam sutarties įvykdymui, sprendė, kad atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovo papildomos dokumentacijos, o jos negavęs – nutraukė sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad atsižvelgia į šalių elgesį prieš ir po sutarties pasirašymo, sprendė, jog techninės dokumentacijos nepateikimo šalys nelaikė kliūtimi vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles ir tokiu būdu iš dalies pakeitė sutarties sąlygas, sutardamos, kad darbams pradėti užtenka užsakovo pateiktų brėžinių. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas yra vartotojas, jis privalėjo būti rūpestingas, apdairus ir atsargus, sudarant bei vykdant sutartį, todėl ne tik atsakovas, bet ir ieškovas turėjo aktyviai bendradarbiauti bei kooperuotis, laiku pateikti pageidavimus, domėtis darbų atlikimu, vykdyti savo įsipareigojimus dėl informacijos pateikimo.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie būtini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas išdėstytas proceso teisės normas, padarė išvadą, jog šalys pakeitė ginčą byloje lėmusią sutarties sąlygą pateikti techninę dokumentaciją, sutardamos, kad darbams pradėti užtenka užsakovo pateiktų brėžinių. Teismas nenurodė įrodymų, kurių pagrindu jis sprendė apie nurodyto šalių susitarimo pakeisti sutarties sąlygas sudarymą. Pažymėtina, kad ginčo sąlyga suformuluota rašytinės formos šalių sutartyje, todėl šios sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas nevertino teismo posėdžio metu ginčo klausimu pateikto ieškovo paaiškinimo, kad, prieš sudarydamas su atsakovu statybos rangos sutartį, kreipėsi į jo vadovą su byloje pateiktu brėžiniu, teiraudamasis, ar šis pagal jį gali pastatyti namą, o jam atsakius teigiamai, pasirašė su atsakovu sutartį. 2009 m. balandžio 10 d. pranešime atsakovui ieškovas laikėsi pozicijos, kad architekto parengtą statinio projektą jis atsakovui pateikė, o statybos leidimas nėra reikalingas. Teismas, pasisakydamas dėl kasatoriaus pareigos pateikti atsakovo reikalautą techninę dokumentaciją, byloje netaikė šiuos klausimus reglamentuojančių Statybos įstatymo nuostatų, neatsižvelgė į šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalį, rangovo teisę pradėti statybos darbus susiejančią su statybos leidimo ir statinio projekto gavimu iš užsakovo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad rangovas, susirašinėdamas su fiziniu asmeniu – užsakovu, būtinų pateikti dokumentų pobūdį nurodydavo abstrakčiai, įvardydamas juos technine dokumentacija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks abstraktus rangovo – savo srities profesionalo – reikalavimas fiziniam asmeniui, neturinčiam specialių žinių apie konkrečius reikalaujamus dokumentus, nelaikytinas aiškiu. Rangovo pateikiamos informacijos aiškumas šioje byloje yra reikšminga aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo įvykdymą rangovas nurodė kaip savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagrindinę prielaidą, taip pat į tikimybę kad rangovas yra vartotojas.

38Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami materialiosios ir proceso teisės normas, įstatymų nustatyta tvarka nekonstatavo reikšmingų bylos išnagrinėjimui aplinkybių, neidentifikavo ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdžio ir byloje taikytinų šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstus bei neteisėtus procesinius sprendimus (CPK 360 straipsnis). Šie teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

40Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikintini ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo. Nustatyta,... 5. Ieškovas teismo prašė nutraukti šalių sudarytą statybos rangos sutartį... 6. Atsakovas UAB „Pabradė“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 21... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu... 9. Teismas konstatavo, kad ieškovas, siekdamas nustatyti atliktų darbų kainą... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 11. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Ieškovas V. P. kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 14. 1. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar... 15. 2. CK 6.663 straipsnį rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti... 16. 3. Techninės dokumentacijos nepateikimas nelėmė negalėjimo vykdyti... 17. 4. Teismai, remdamiesi tiesiogiai neištirtomis teismo posėdyje atsakovo... 18. 5. Nagrinėjamoje byloje teismai nesivadovavo kasacinio teismo nutartyse,... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pabradė“ prašo skundą... 20. 1. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad atsakovas privalėjo gauti... 21. 2. Kasatorius teigia, kad ginčo statinys nėra tinkamas naudoti pagal... 22. 3. Aplinkybę, kad sandėlyje saugomos kasatoriui pagamintos medžiagos,... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo... 26. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš sutarties, kurią... 27. Dėl statybos rangos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi reikšmės ... 28. Tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį... 29. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį vartojimo statybos rangos sutarčiai, kaip ir... 30. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių... 31. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti... 32. Sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal... 33. Vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė ginčo... 35. Dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų... 36. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties 3 ir 4... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami... 38. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą ir... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...