Byla 2A-324-198/2013

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Danguolės Nijolės Smetonienės,

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. V. ir UAB „Rimkirta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-778-452/2013 pagal ieškovų G. K., G. K. ieškinį atsakovams A. V., UAB „Rimkirta“, A. V. ir UAB „Rimkirta“ priešieškinį dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir gretimo sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo G. K., G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų L. V., S. P., VĮ Valstybės žemės fondo Panevėžio filialui, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, ir

Nustatė

5ieškovai G. K. ir G. K. patikslintu ieškiniu ( t.2, b.l. 39-41 ) prašė priteisti iš atsakovų A. V. ir UAB „Rimkirta“ solidariai 27591 Lt, iš kurių G. K. – 18394 Lt, G. K. - 9197 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei G. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 20,8150 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis adresu, ( - ) - 1389/2083 dalys miško sklypo priklauso G. K., o G. K. – 694/2083 dalys žemės sklypo. Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovams A. V. ir UAB „Rimkirta“ priklausančiu miško ūkio paskirties žemės sklypu. 2007 m. liepos 30 d. ieškovai pastebėjo medžių kirtimą ir sužinojo, kad besiribojančiame su jų sklypu kirtimą vykdo atsakovai. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai permatavę sklypų linijinius ilgius nustatė, kad yra nukrypimų nuo plano ir nurodė sklypų savininkams kreiptis į Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių dėl valdų ribų patikslinimo. Kol bus tikslinamos žemės sklypų ribos, atsakovui A. V. rekomendavo sustabdyti vykdomus kirtimus. Atsakovas į šiuos reikalavimus nereagavo. K. T. įmonė 2008-10-16 atliko ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuose nurodė, kad atsakovai iškirto 1,0612 ha ieškovų miško. 2009-03-24 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-1053 buvo patikslintos ir patvirtintos ieškovų 20,8150 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 2, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), žemės sklypo ribos. Mišką iškirto atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais, todėl abu solidariai privalo atsakyti už ieškovams padarytą žalą. Atsakovai iškirto 1,0612 ha ploto ieškovams priklausančio miško ir padarė 27591 Lt žalą. Žala padaryta neteisėtais atsakovų veiksmais. Priteisus žalą, prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6Atsakovai A. V. ir UAB „Rimkirta“ pareikštu priešieškiniu (t.3, b.l. 3-6 ) prašė nustatyti, kad UAB „Rimkirta“ ir A. V. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), riba, pažymėta taškais 6 ir 7 yra 369 m ilgio, kaip nurodyta žemės sklypo 2006-10-12 pirkimo-pardavimo sandorio Nr. 12831 priede – žemės sklypo 1998-06-12 plane; pripažinti negaliojančiu Panevėžio apskrities viršininko 2009-03-24 įsakymą Nr. Ž-1053 dėl atsakovų G. K. ir G. K. žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), patvirtinimo; pripažinti negaliojančiais atsakovų G. K. ir G. K. žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), parengtą 2007-09-19 planą ir sklypo, unikalus numeris ( - ), 2008-10-06 kadastrinius matavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-10-12 pirkimo-pardavimo sandoriu Nr. 12831 UAB „Rimkirta“ (buvusi R. R. įmonė) ir A. V. bendroje dalinėje nuosavybėje įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris( - ). Prie sutarties buvo pridėtas žemės sklypo 1998-06-12 planas, kuris yra registruotas viešame registre ir iki šiol nepakitęs. G. K. ir G. K. neatsižvelgdami į kaimyninio sklypo savininkų interesus 2007-09-19 žemės sklypo planu pakeitė savo sklypo formą ir 6-7, 7-1 ribų bendrą ilgį sutrumpino 44 metrais, o 5-6 ribą atkėlė į savo sklypo vidų. Šis pakeitimas atliktas negavus jų sutikimo dėl sklypo ribų keitimo. Pagal ekspertizės išvadą 1998-06-12 plane žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), riba pažymėta taškais 6-7 yra 369 m ilgio, o atlikus ekspertinius geodezinius matavimus natūroje ši riba yra atžymėta tik 360,13 m. ilgio. Kadangi 2008-10-06 kadastriniai matavimai buvo atlikti G. K. ir G. K. žemės sklypo 2007-09-19 plano pagrindu, sutrumpinant atsakovų žemės sklypo 6-7 ribą, todėl šie kadastriniai matavimai pripažintini negaliojančiais. Kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, ribos nustatytinos teismo. Panevėžio apskrities viršininkas 2009-03-24 įsakymu Nr. Ž-1053 negalėjo tvirtinti ieškovų sklypo, nes buvo kilęs ginčas dėl ribų, kuris buvo nagrinėtinas teismo tvarka, o ne administraciniu aktu. Šiuo įsakymu buvo įsiterpta į 2006-10-12 pirkimo-pardavimo sandoriu Nr. 12831 susiklosčiusius civilinius teisinius santykius – buvo pakeisti sandoriu įgyto atsakovų žemės sklypo duomenys – ribos, pažymėtos taškais 6-7. Administracinis aktas naikintinas, kaip prieštaraujantis įstatymui. Atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, nustatytina, kad žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), riba pažymėta taškais 6-7 yra 369 metrai, kaip nurodyta žemės sklypo perleidimo 2006-10-12 pirkimo-pardavimo sandorio Nr. 12831 priede - 1998-06-12 plane, o neteisėtas administracinis aktas – Panevėžio apskrities viršininko 2009-03-24 įsakymas Nr. Ž-1053 bei G. K. ir G. K. žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), parengtas 2007-09-19 planas ir kadastriniai matavimai naikinti.

7Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 08 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš A. V. ir UAB „Rimkirta“ solidariai G. K. 18 394 Lt ir G. K. 9197 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo kiekvienam priteistos sumos nuo 2011-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš A. V. ir UAB „Rimkirta“ iš kiekvieno po 3729 Lt bylinėjimosi išlaidų G. K.. Priteisė iš A. V. ir UAB „Rimkirta iš kiekvieno po 50,30 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Grąžino iš Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos G. K. 200 Lt. Grąžino iš Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos A. V., 200 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovų veiksmai, iškertant ieškovams priklausančio miško dalį, iš dalies buvo sąlygoti sklypo planą sudariusios matininkės S. P. padarytos klaidos, nurodant šiaurinės sklypo linijos ilgį, jį plane padidinant 40 m Teismas padarė išvadą, kad A. V. ir UAB „Rimkirta“ pažeidė CK 6.246 str. 1 d. nuostatas, t.y., kad jie vykdydami miško kirtimo darbus ir įgyvendindami savo teises, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, neteisėtai iškirto ieškovams priklausantį mišką tuo padarydami žalą. Teismas nurodė, kad atsakovai praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, tačiau nepraleido bendro dešimties metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą.

8Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 08 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - G. K. ir G. K. ieškinį atmesti, o UAB „Rimkirta“ ir A. V. priešieškinį tenkinti pilnai bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu motyvai:

91. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas netyrė ir nevertino paminėtų apeliaciniame skunde aplinkybių dėl ieškovo kadastrinių matavimų teisėtumo ir dėl ieškovo sklypo ribų keitimo teisėtumo sąsajoje su paminėtomis materialinės teisės normomis, todėl laikytina, kad pažeidė CPK 265 str. 1 d. ir jau paminėtas materialines teisės normas (CPK 330 str.). Atsakovai nebuvo informuoti ir sutikimo nedavė apie tai, kad ieškovai 2007-09-19 keičia savo žemės sklypo ribas iš esmės sutrumpindami atsakovų žemės sklypo ribą 6-7, todėl 2007-09-19 planas prieštarauja įstatymui ir yra pripažintinas negaliojančiu. 2008-10-06 kadastriniai matavimai pripažintini negaliojančiais, kadangi buvo atlikti ieškovų žemės sklypo 2007-09-19 plano pagrindu. Teismas neatsižvelgė į ekspertų užfiksuotas esmines aplinkybes, kad ieškovų žemės sklypas pasikeitė dydžiu ir atstumu lyginat jo padėtį buvusią 1998-01-13 ir padėtį esančią dabar bei ieškovų žemės sklypas pagal nuo 2007-09-19 fiksuotą padėtį atsakovų žemės sklypą pagal 1998-06-12 planą dengia 1.0634 ha plotu. Remiantis eksperto išvada G. K. ginčo teritorijos tuo metu, kai vyko miško kirtimas, nevaldė ir net nežinojo kur tiksliai yra jo ribos, todėl jis negalėjo patirti jokios žalos, t.y. sklypo nevaldė, neprižiūrėjo.

102. Dėl administracinio akto panaikinimo. Panevėžio apskrities viršininkas 2009-03-24 įsakymu Nr. Ž-1053 negalėjo tvirtinti ieškovų sklypo, nes jau buvo kilęs ginčas dėl ribų, kuris nagrinėtinas teismo tvarka, o ne administraciniu aktu. Minėtu įsakymu buvo pakeisti 2006-10-12 pirkimo-pardavimo sandoriu Nr. 12831 įsigyto atsakovų žemės sklypo duomenys - ribos, pažymėtos taškais 6-7 , ilgis, todėl šis administracinis aktas naikintinas kaip prieštaraujantis įstatymui.

113. Dėl senaties termino. Priešieškinio reikalavimams yra taikytinas bendras ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 1 d. Kadangi įstatymas nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino nuosavybės teisėms ginti, todėl teismas turėtų išnagrinėti reikalavimą, susijusį su administracinio akto teisėtumu.

124. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teismas pažeidė civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas. Mano, kad S. P. ar už ją atsakingiems asmenims turėtų kilti civilinė atsakomybė, jei ji tikrai atliko neteisėtus veiksmus rengiant planines medžiagas. Jos veiksmai yra priežastiniame ryšyje su tariama ieškovų žala. Ieškovai jokios žalos nepatyrė ir negalėjo patirti, nes savo sklypą su patikslintomis ribomis, į kurias po miško iškirtimo buvo įjungta išskirtoji miško dalis, ieškovai pradėjo valdyti tik po miško iškirtimo, t.y. nuo ginčijamo 2009-03-24 įsakymo įregistravimo.

13Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvai:

141. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas nuosekliai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes dėl ieškovų kadastrinių matavimo ir ieškovų žemės sklypo ribų keitimo teisėtumo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atliekant ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, apie tai K. T. įmonė registruotais laiškais informavo visus su ieškovų žemės sklypu besiribojančius kaimynus, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantai apie tai nebuvo informuoti. Atsakovų žemės sklypo duomenys laikomi netiksliais ir jais remtis negalima, nes atsakovai atsisakė atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, o ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai nepakeitė ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų.

152. Dėl administracinio akto panaikinimo. Apeliantai ignoruoja ginčui esmines šalių žemės sklypų planavimo ir kadastrinių duomenų ekspertizės išvadas. Teismine tvarka įteisinti tai, kas yra netiesa, negalima ir tai pakeistų šalių sklypų konfigūraciją.

163. Dėl senaties termino. Atsakovams apie ginčijamą įsakymą jau seniai žinoma , svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl teismas pagrįstai šio priešieškinio reikalavimui taikė ieškovų prašomą taikyti ieškinio senaties terminą.

174. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Apeliantai pasinaudodami neteisingai žemės sklypo plane užrašytu skaičiumi ir nesivadovaudami pačiu žemės sklypo planu, iškirto ieškovų miško dalį, tuo padarydami ieškovams turtinę žalą.

18Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas teisingai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą, teisingai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Mano, kad apeliantai vykdydami miško kirtimą patys elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, savo teises ir interesus iškėlė aukščiau visų. Nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ginčo dalykas atsirado ne dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus veiksmų ir kaltės. Nurodo, kad Panevėžio apskrities viršininko 2009-03-24 įsakymas Nr. Ž-1053 priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus teisėtai, todėl negali būti pripažintinas kaip negaliojantis.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

21Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

22Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nesutinka su atsakovų A. V. ir UAB „Rimkirta“ apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino paminėtų apeliaciniame skunde aplinkybių dėl ieškovo kadastrinių matavimų teisėtumo ir dėl ieškovo sklypo ribų keitimo teisėtumo sąsajoje su paminėtomis materialinės teisės normomis. Pirmos instancijos teismas pagrindė sprendimą tais įrodymais , kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nustatyta, kad ginčas dėl žemės sklypo ribos kilo, kai ieškovai pastebėjo, kad atsakovai, kirsdami savo mišką, iškirto ir dalį ieškovų miško. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal A. V. 2007-02-23 parengtą miškotvarkos projektą, 2007-07-13 buvo išduotas leidimas kirsti mišką atsakovams priklausančiame miške ( - ) ( t.1, b. l. 61-77 ). 2007-08-14 ieškovas G. K. informavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių, kad jis 2007-07-30 pastebėjo miško kirtimą jam priklausančiame sklype (t.1, b.l.13 ). Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 2008-10-20 informavo A. V., kad jam ir R. R. įmonei (dabar UAB „Rimkirta“) priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. ( - ) buvo ženklinamas 1998-06-11, žemės sklypo šiaurinės (6-7) linijos ilgis yra 329 m. Rengiant privatizavimo dokumentus, projekto autorė S. P. padarė klaidą – žemės sklypo Nr. 7 plane užrašydama 6 – 7 linijos ilgį 369 m (turėjo būti 329 m). Pastebėjus klaidą, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-26 raštu „Dėl miško sklypų ribų Trakiškio kadastro vietovėje“ įpareigojo VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo direktorių nedelsiant nurodytus trūkumus ištaisyti, tai yra parengti naują planą ( t. 1, b.l. 79). 2007-08-20 raštu abi šalys buvo informuotos, kad žemės sklypų linijų ilgiai natūroje neatitinka linijų ilgių nurodytų žemės sklypuose ir nurodyta dėl ribų patikslinimo kreiptis dėl valdų ribų patikslinimo natūroje, o atsakovams rekomenduota sustabdyti vykdomus kirtimus ( t. 1, b.l.14 ). Byloje pateikti įrodymai, jog G. K. kreipėsi į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių dėl miško valdos permatavimo ( t.1, b.l.15 ). 2008-10-06 K. T. individuali įmonė atliko ieškovams priklausančio žemės sklypo planą ir atliko ribų ženklinimą ( t.1, 23 b.l.). Patikslino kartografine medžiaga atliktą ieškovams priklausantį 20,8150 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 2 (kadastro Nr. ( - )) ir 2009-03-24 Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. Ž-1053 patvirtino (t.1, b.l. 22,23 .).

23Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad apie klaidą 1998-06-06 plane, jog žemės sklypo 6-7 linijos ilgis 369 m., nors turėjo būti 329 m. atsakovai žinojo. Atsakovai, žinodami, kad žemės sklypų linijų ilgiai natūroje kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) neatitinka linijų ilgių nurodytų žemės sklypų planuose jokių veiksmų nesiėmė – dėl valdų ribų patikslinimo natūroje nesikreipė į Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių bei nesustabdė vykdomų kirtimų.

24Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovai 2007-09-19 žemės sklypo planu pakeitė, o ne tikslino savo žemės sklypo formą ir 6-7 , 7-1 ribų bendrą ilgį sutrumpino net 44 metrais, o 5-6 ribą atkėlė į savo sklypo vidų. 2007-08-20 raštu abi šalys buvo informuotos, kad žemės sklypų linijų ilgiai natūroje neatitinka linijų ilgių nurodytų žemės sklypuose ir nurodyta dėl ribų patikslinimo kreiptis dėl valdų ribų patikslinimo natūroje. Nustatyta, kad 2007-09-19 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), planas yra parengtas pagal preliminarius matavimus ir jo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2007-09-25 ( t.3, 35-36). 2007-08-21 žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. SD-1587 nurodyta, kad 1998-01-13 matuojant ieškovų sklypą buvo naudojami netikslūs matavimo prietaisai ir mažo tikslumo planinė medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų žemės sklypas (Nr. 2 projekto plane, kadastro bloko Nr. 4, unikalus Nr. ( - ) ) lyginant jo padėtį, koordinates, plotą pagal 1998-01-13 parengtą žemės sklypo planą ir 2007-09-19 bei 2008-10-06 parengtus žemės sklypo planus, pakeitė 1998-01-13 dydžiu ir atstumu ( Ekspertizės aktas 13 psl.), kadangi matuojant – tikslinant ieškovų žemės sklypą buvo naudojami matavimui tikslesni matavimo prietaisai, nei matuojant žemės sklypą 1998-01-13, todėl suprantama, kad žemės sklypo dydžiai gali skirtis vien dėl šio faktoriaus – tikslesnių matavimo prietaisų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo iš esmės analogiškose bylose yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti ) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Iš Ekspertizės akto 6.2 matyti, kad civilinės bylos 1 tome bylos lape 21 atvaizduoto šalių ginčo objektu esančio iškirsto miško vieta, plotas ieškovų ir atsakovų sklypų atžvilgiu, nepasikeitė, o 6.4 punkte ekspertų padaryta išvada, kad ginčo iškirstoji miško dalis pagal atsakovų 1998-06-12 bei ieškovų 2007-09-19 ir 2008-10-06 parengtus žemės sklypo planus liko ieškovų sklypo sudėtyje, o jos plotas 0,9305 ha.

25Apelianto argumentus dėl administracinio akto neteisėtumo paneigia civilinėje byloje esanti Ekspertizės išvada.

26Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atsakovams A. V. ir UAB „Rimkirta“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalaus Nr. ( - ), esančio ( - ) plotas neatitinka viešame registre įregistruotą žemės sklypo plotą, t.y. natūroje sklypo plotas 22.6625, o viešame registre įregistruotas plotas yra 20.3226 ha ( Ekspertizės išvada 14 psl.); Pagal 1998-06-12 parengtą žemės sklypo planą šiaurinės ribos tarp taškų 6-7 ilgis yra 369 m., koordinatės pažymėtos sklypo schemoje, o VĮ Registrų centras įregistruotos sklypo ribos ilgis yra tik 304,13 m.; minėto sklypo šiaurinės linijos ilgis faktiškai neatitinka 1998-06-12 ir 1998-07-23 Panevėžio raj. Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. J. suderinto žemės sklypo plane nurodytą 369 metrų šiaurinės linijos ilgio. Esant tokioms ekspertizės išvadoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl Panevėžio apskrities viršininko 2009-03-24 įsakymo Nr. Ž-1053 administracinio akto neteisėtumo yra visiškai nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų priešieškinį.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai – apeliantai praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis).

28Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo, apelianto A. V. veiksmai, iškertant ieškovams priklausančio miško dalį, iš dalies buvo sąlygoti sklypo planą sudariusios matininkės S. P. padarytos klaidos, nurodant šiaurinės sklypo linijos ilgį, jį plane padidinant 40 m. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ( 2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1764 redakcija) 10str.16 p. numato, kad matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Nustačius, kad dėl S. P. veiksmų, parengiant atsakovo - apelianto sklypui planą buvo padaryta klaida, galėjusi suklaidinti atsakovą - apeliantą A. V. ir turinti įtakos jo kaltei pasekmių atžvilgiu, A. V., atlyginęs padarytą žalą ieškovams dėl miško iškirtimo, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už kitų asmenų neteisėtais veiksmais padarytą jam žalą.

29Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais, todėl jų nekartoja. Iš to kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados priimant skundžiamą sprendimą pagrįstos įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino. Todėl teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

30Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantų priteistinos ieškovo apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė įrodymų, išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme pagrįsti, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Danguolės Nijolės Smetonienės,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. ieškovai G. K. ir G. K. patikslintu... 6. Atsakovai A. V. ir UAB „Rimkirta“ pareikštu... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 08 d. sprendimu ieškinį... 8. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013... 9. 1. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas netyrė ir nevertino paminėtų... 10. 2. Dėl administracinio akto panaikinimo. Panevėžio apskrities viršininkas... 11. 3. Dėl senaties termino. Priešieškinio reikalavimams yra taikytinas bendras... 12. 4. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teismas pažeidė civilinės... 13. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 14. 1. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismas nuosekliai ištyrė ir... 15. 2. Dėl administracinio akto panaikinimo. Apeliantai ignoruoja ginčui esmines... 16. 3. Dėl senaties termino. Atsakovams apie ginčijamą įsakymą jau seniai... 17. 4. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Apeliantai pasinaudodami neteisingai... 18. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2009-10-14 nutartis... 22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nesutinka su... 23. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad apie klaidą 1998-06-06... 24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad... 25. Apelianto argumentus dėl administracinio akto neteisėtumo paneigia... 26. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atsakovams A. V. ir... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su... 28. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo, apelianto 29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos... 30. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantų priteistinos ieškovo apeliacinėje... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 33. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą palikti...