Byla 1-12-753/2015

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant D. J.,Tatjanai Daugirdienei, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Vilijai Žukauskienei, gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovei D. B., kaltinamajam D. G.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G. (a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. ( - ), ( - ), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 271 str. 1 d.,

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

4D. G. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2012 m. vasario iki kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-03-09 VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, tai yra Kauno marių regioninio parko ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio apsaugos juostoje, ( - ), 0,8 ha plote, jis pasitelkęs fizinius asmenis veikusius be kaltės – V. Z. ir V. Z., neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo plyną kirtimą minėto kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose ir plynu sanitariniu kirtimu iškirto 473 žalius medžius, kurių bendras tūris 189 m3, ir tokiu būdu suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją. Vykdant neteisėtus kirtimus, D. G. pažeidė teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, draudžiantį atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; 33 punkto reikalavimą, įpareigojantį privataus miško savininką apie ketinimą kirsti mišką informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ar jo agentūrą, kurių teritorijoje yra numatyta kirsti mišką be leidimo; 34 punkto reikalavimą, nurodantį jog privačių miškų savininkai pateikia raštu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. liepos 24 d. nutarimu Nr.799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimą, nurodantį, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus baigtinį skaičių nuostatuose numatytų atvejų, neatitinkančių D. G. vykdytų kirtimų situacijos; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punkto reikalavimą, nurodantį kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.D1-577 reikalavimus - apžiūri privačiuose miškuose, kai medelyno plotas iki 1 ha - regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

5Kaltinamasis D. G. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 271 str.1 d. Kaltinamojo paaiškinimu, 2010 m. jis rūpinosi keturių miško žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimu Kaišiadorių r., nes žinojo, kad miškas priklausys jam nuosavybės teise. Todėl 2010 m. Lietuvoje po įvykusio škvalo, jis rūpinosi šio škvalo padarytais padariniais, nes buvo sulaužyti ir išversti medžiai, reikėjo išvalyti mišką, kad nekeltų pavojaus kitiems asmenims, bei mediena būtų panaudota tikslingai. Jis ne kartą telefonu kreipėsi į Kaišiadorių miškų urėdiją, paaiškino esamą padėtį, tačiau jam buvo paaiškinta, jog kol nėra miško žemės sklypo savininkas, jame nieko negali daryti. Kaltinamojo paaiškinimu, 2010-09-20 Generalinės miškų urėdijos rašte Nr.SD-522 buvo nurodymas būsimiems miško sklypų savininkams išsivalyti vėjovartas po škvalo, bei šiame rašte buvo nurodytas miško žemės sklypas 1,6 ha 320 kvartale. Pagal miško žymėjimą miško žemės sklypai Nr.15,16 ir 17 320 kvartale, įeina į 1,6 ha miško žemės sklypo plotą, kurie nuo 2011-12-16 priklausė jam nuosavybės teise. Laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki kovo mėn. buvo atliekami šio miško valymo darbai, o atliekant miško valymo darbus iki 1 ha ploto, tvarkant išvartas (šiuo atveju po škvalo padarinių), leidimas miško valymo darbams atlikti nebuvo reikalingas. Šios aplinkybės jam buvo žinomos iš L. T., bei brolių Z., kurie atliko miško valymo darbus. Kaltinamojo paaiškinimu, žinodamas kad nereikia leidimo miško vėjovartų tvarkymui iki 1 ha miško plote tvarkant vėjovartas, jis nesikreipė į miškų urėdiją dėl leidimo išdavimo, be to šiuo darbus atliko remiantis 2010-09-20 Generalinės miškų urėdijos raštu Nr.SD-522, kuriuo buvo leista būsimiems miško sklypų savininkams išsivalyti vėjovartas po škvalo padarinių. Kaltinamojo paaiškinimu, miško vėjovartų buvo apie 0,8 ha miško žemės sklype, kurias išvalė, t.y. buvo išverstos medžių šaknys, nulaužtos medžių viršūnės, bei L. T. buvo parengtas miško želdinimo projektas, kuriame buvo numatytas plynas sanitarinis kirtimas. 0,3 ha miško žemės sklypo plote buvo tik krūmynai, karklynai, ten medyno nebuvo, atliekant miško žemės sklype valymo darbus buvo palikti visi sveiki medžiai, tik išvalytos medžių nuolaužos, išvirtę medžiai, kurie buvo škvalo padariniai, todėl nesutinka su baudžiamojoje byloje pareikštu kaltinimu ir civiliniu ieškiniu.

6Civilinio ieškovo – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovė D. B. pilnai palaikė 9031,80 Eur (kas atitinka 31185 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi privačiame žemės sklype, esančiame ( - ), Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos teritorijoje, 320 kvartalo 15, 16 ir sklypuose, priklausančiuose nuosavybės teise D. G., 0,8 ha plote įvykdytas savavališkas miško kirtimas, ir aplinkai padaryta žala, kuri sudaro 31185 Lt. Viso buvo iškirsta 473 žali medžiai, 189 m 3 medienos. Medžiai iškirsti pažeidžiant Miškų įstatymo 9 str. 6 d. reikalavimus, o jo kirtimui buvo būtinas iki 2012 m. vasario mėn. – Regiono aplinkos apsaugos departamento, o nuo 2013-01-01 Valstybinės miškų tarnybos išduotas leidimas. Kaltinamajam D. G. nebuvo išduotas leidimas kirsti plynuoju sanitariniu kirtimu mišką, sklypuose 15,16 ir 17, 320 kvartalo, todėl 0,8 miško sklypo plote minėtuose sklypuose miškas iškirstas savavališkai. Žala aplinkai paskaičiuota pagal tuo metu galiojusį 2002-04-12 Vyriausybės nutarimą Nr.521, priedo pakeitimas padarytas 2004-05-12 nutarimu Nr.570 1.2 p. Padaryta žala paskaičiuota pagal miške rastus kelmus. Civilinio ieškovės atstovės D. B. paaiškinimu, žalio ir pažeisto medžio kainos skirtųsi, tačiau byloje nėra duomenų, kiek buvo nukirsta sveikų medžių, todėl padaryta žala paskaičiuota pagal miško plote rastus kelmus (t 3, b. l. 68-69).

7Liudytojo M. R. parodymu, pagal gautą Kauno marių regioninio parko pranešimą dėl ( - ), iškirto miško (plynas kirtimas), atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad netoli Kauno marių pakrantės, Kauno marių regioninio parko teritorijoje, buvo iškirta 80 arų plote miško plynai. Liudytojo parodymu, po Lietuvoje įvykusio škvalo 2010 m vasarą, jis buvo nuvykęs į ( - ), kur apžiūrėjo škvalo padarinius miške (priklausiančiame valstybei), bei praėjęs pro šalį, toje miško vietoje (sklype į kurį yra pretendentai nuosavybės atkūrimui), matė kelis išverstus medžius miško viduryje, tačiau kitus medžius sveikus. Liudytojo parodymu, tam miško plotui tikrai nereikėjo plyno kirtimo, nes buvo tik pavienės medžių vėjovartos. Grįžęs po apžiūros, jis tai lygino su ortonuotraukomis. Liudytojo parodymu, šiuo atveju atlikus 0,80 ha miško žemės sklypo plote plyną kirtimą, buvo būtinas leidimo išdavimas, o atliekant miško valymo darbus iki 10 arų, buvo reikalingas pranešimas miškų urėdijai apie ketinimą kirsti mišką, o ne iki 1 ha, kaip teigė D. G.. Bei D. G. turėjo kreiptis į miškininką specialistą dėl dokumentacijos paruošimo pagal Biržių atrėžimo taisykles ir Miško sanitarines apsaugos taisykles, Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatus, bei gauti leidimą iš miškų urėdijos dėl plyno kirtimo. Kadangi buvo iškirsta 80 a., o iki 10 a. yra reikalingas pranešimus apie ketinimą kirsti mišką, šiuo atveju buvo būtinas pranešimas (specialus blankas), kuris yra išnagrinėjamas per 5 dienas būklės įvertinimui, jei neduodamas neigiamas atsakymas, jis automatiškai įsigalioja. Liudytojo parodymu, šiuo atveju buvo iškirsti 473 žali medžiai, yra padaryta žala, kadangi kirtimas miško buvo atliktas be leidimo, o į 473 iškirstų medžių skaičių – įskaityti visi medžiai pagal miške rastus kelmus, t.y. ir pažeisti medžiai (t 3, b.l.62-63).

8Liudytojo A. K. parodymu (dirba ( - ))(t 3 b. l. 63-64) 2010 m. po įvykusio škvalo, jis atliko patikrinimą, būklę valstybinių miškų, buvo surašytas aktas dėl medžių vėjovartų juose. Miško 320 kvartale žemės sklypai nebuvo apžiūrėti, nes nepriklausė, kadangi tuo metu buvo sklypų Nr. 15,16,17 pretendentai dėl nuosavybės atkūrimo. Liudytojo parodymu, apžiūrint škvalo padarinius valstybiniame miške, toje vietovėje, kur jis važiavo pro šalį (kvartalo Nr. 320 sklypų Nr. 15,16, 17), pamena, kad ten buvo vėjovartų, bet ar būtinas buvo plynas sanitarinis kirtimas ten negalintis pasakyti, nes tyrimo neatliko, į miško gulimą jis nėjo. Į miško ūkio paskirties 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypus 2010 m. buvo pretendentas dėl nuosavybės teisių į juos atkūrimo, grąžinat juos natūra, todėl atidžiai tie sklypai nebuvo apžiūrimi, kadangi komisija apžiūrėjo škvalo padarinius padarytus valstybiniuose miško sklypuose.

9Liudytojo S. K. parodymu jis pagal nurodymą patikrino saugomos teritorijos miškų būklę po įvykusio 2010 m. škvalo, kurią turėjo pateikti Aplinkos ministerijai. Tuomet buvo atliktas komisijos patikrinimas miško būklei įvertinti valstybinio miško dalyje, esančioje ( - ) Komisijai išsiskyrus, jis ėjo pėsčiomis iki Bajorkiemio, tikslu įvertinti visos pakrantės miško būklę, ėjo pakrante link Kauno iki Krunos upelio žemyn upe, dešine puse, matė miškuose išlaužytų medžių, tačiau atkarpoje nuo ( - ) iki iškyšulio, t.y. iki Bajorkiemio miško, nebuvo miško dalies, kurioje būtų reikėję atlikti plyną kirtimą. Liudytojo parodymu, toje atkarpoje buvo pavienių išlūžusių medžių, visą informaciją susižymėjo dėl pavojingų židinių, bei grįžęs į darbo vietą išsikėlęs duomenis iš GPS (vietovės koordinačių nustatymo sistemos įrenginio), jis sutaškavo koordinates ir buvo matyti duomenys sklypų, kurioje vietoje buvo pavojingi židiniai. Liudytoju parodymu, atlikus patikrinimą buvo rasti pavieniai išlūžę medžiai, tačiau nebuvo nustatyta vietų, kuriose būtų reikėję atlikti plyną kirtimą. Šio liudytojo parodymu, eidamas pakrante minėtoje atkarpoje jis tikrai galėjo matyti visą miško plotą (buvo nukritę lapai), gal galėjo nepastebėti 5-6 nuvirtusių medžių, tačiau bendrą miško vaizdo plotą matė, kadangi šis plotas siauras. Liudytojo parodymu, vėjovartų tvarkymas, tai yra vėjovartų nupjovimas, ištempimas į sandėliavimo vietą, tačiau neliečiant sveikų medžių. 2010-08-08 įvykęs škvalas Lietuvoje, nebuvo pripažintas stichine nelaime, nors buvo nemažai padarytą jo padarinių (t 3, b. l. 64-65).

10Liudytojo L. T. parodymu jis dirba ( - ), kuri atlieka miškininkystės paslaugas. Liudytojo parodymu, 2010 m. po įvykusio škvalo vienu metu tvarkant miške vėjovartas leidimas nebuvo reikalingas, tačiau tam turėjo būti pranešima (praenšimas) miškų urėdijai dėl ketinimo jas tvarkyti. Vėliau buvo reikalingas leidimo išdavimas miško vėjovartų tvarkymui. D. G. į jį kreipėsi dėl miško vėjovartų, esančio ( - ), kuris priklausė jam nuosavybės teise sutvarkymo, todėl pastarajam nurodė kokia tvarka tai turi būti tvarkoma, neklausė ar jis turi išduotą leidimą, o tik parengė dokumentus miško vėjovartų išvalymui, kuriuos D. G. turėjo pristatyti miško tarnybai, bei nurodė žmones, galėsiančius šiuos darbus atlikti. Liudytojo parodymu, miško kvartalo Nr.320 sklypuose Nr. 15, 16 ir 17 buvo daug vėjovartų bei buvo stataus miško, tačiau pagal taksacinius sklypus jis neatsimena. Liudytojas ruošė projektą (brėžinį) vėjovartoms šalinti miško žemės sklypui, esančiam ( - ), esančiam šalia Kauno marių. Šį dokumentą D. G. turėjo pristatyti į Miškų tarnybą, tačiau nežino ar tai jis padarė. Liudytojas D. G. nurodė žmonės, kurie galės jam atlikti vėvovartų šalinimo darbus. Tame plote, kur jis nurodė brėžinyje buvo būtina atlikti plyną kirtimą miško dėl sanitarinių sumetimų. Liudytojo parodymu, iš karto po įvykusio škvalo 2010 m. buvo galima tvarkyti mišką iki 1 ha be komisijos, tačiau tam buvo būtinas pranešimas Miškų tarnybai (buvo galimas ir telefoninis pranešimas). Krūmų kirtimui miško žemėje, leidimo išdavimas nereikalingas. Liudytojo parodymu, jis turi teisę rengti projektus (t 3, b. l. 65-66).

11Liudytojo R. M. (( - )) parodymu, jis dalyvavo tikrinimo komisijoje, įvertinant miškų būklę valstybinio miško, po 2010 m. įvykusio škvalo. Nustačius škvalo padarytus padarinius, buvo surašoma pažyma, kurioje įrašoma kirtimas plynai. Škvalas Lietuvoje buvo didelis, todėl darbų apimtis dėl jo padarytų padarinių buvo didelė. Pirmiausiai buvo apžiūrimi valstybinių miškų plotai, kuriuose buvo padaryti škvalo padariniai, o pastebėję škvalo padarinius privačių valdų miške, urėdija kreipėsi į nacionalinės žemės tarnybos skyrių informacijos suteikimo, dėl kad galėtų informuoti žemės sklypų pretendentus dėl škvalo padarinių šalinimo. Šio liudytojo parodymu, pravažiuojant automobiliu pro minėtą 320 kvartalo sklypus 15,16,17 jis matė vėjovartų. Nulaužta mediena (medis) per 2 metus genda, tai nuostoliai (t 3, b. l. 66-67).

12Liudytojo M. B. parodymu, 2010 m. įvykęs škvalas Lietuvoje nebuvo pripažintas stichine nelaime. Iki 2010 m. gruodžio mėn. pabaigos buvo galimas miškų tarnybai pranešimas pareigūnui dėl miško tvarkymo, bet tokiu buvo atliekama apžiūra vietoje. Šio liudytojo parodymu, žemės sklypuose, kurių taksaciniai Nr. 15,16 ir 17 jis matė vėjovartų, kuomet su kitais komisijos nariais tikrino valstybiniuose miškų sklypuose padarytus škvalo padarinius, tačiau negalintis pasakyti, nes tuomet nevertino, ar miško sklypo dalyje, į kurią yra pretendentas nuosavybės atkūrimui, buvo būtinas atlikti plynas sanitarinis kirtimas, kadangi konkrečiai tame miško sklypo plote jis pats nebuvo (t 3, b. l. 67).

13Liudytojo V. Z. parodymu, jis yra įgijęs patentą miško kirtimo darbams atlikti. Kartu su broliu V. miško sklype, esančiame ( - ), jis atliko miško vėjovartų tvarkymo darbus. Šį darbą atlikti jiems pasiūlė pažįstamas A. V. Z. parodymu, jie pjovė tik nulaužtus medžius ir medžių vėjovartas, gyvų medžių nepjovė. Miškas buvo mišrus. Visi pažeisti medžiai buvo jų išpjauti. Viso buvo iškirsta apie 200 m 3 medienos (t 3, b. l. 68).

14Liudytojas V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė tokias pat aplinkybes kaip ir liudytojas V. Z., t.y. kad miško sklype prie Kauno marių, jis atliko su broliu krūmų kirtimo, miško vėjovartų, vėjolaužų sutvarkymo darbus. Sveikų medžių nepjovė (t 3, b. l. 68).

15Liudytojo S. J. parodymu, 2011 m. matuojant D. G. nuosavybės teise priklausančio miško ribas, reikėjo pjauti su benzopjūklu linijas, nes ten augo krūmai. Matavimus atliko M., su kuria buvo svarstoma ar žemės sklypą užvardinti miško aikštele, nes vieta buvo apaugusi krūmais. Liudytojo parodymu, jis matė D. G. nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo valdoje audros padarinius, nes medžiai pušys per sklypo vidurį buvo išlaužtos, beržai išversti, daug medžių viduryje išlūžusių, reikėjo plyno sanitarinio kirtimo. Liudytojo parodymu, sklypo vakarinėje dalyje buvo matyti, kad anksčiau buvo kirsti medžiai gal urėdijos, nes toje vietoje buvo pasodintos pušelės, kurių niekas neprižiūrėjo, nes apie 30 arų buvo užaugę krūmynai (t 3, b. l. 115).

16Liudytojo V. S. parodymu (t 3 b.l.115) 2001 m. jis dirbo ( - ), priklausančioje ( - )miškų urėdijoje. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Kauno teritorinio poskyrio vyresniojo specialisto M. R. prašymu jis kartu atliko matavimus kelmų privačioje miško sklypo valdoje. Liudytojo parodymu jis atliko matavimus pagal kelmų skersmenį, tačiau neišskyrė kelmų būklės, nors buvo verstų kelmų ir žalios medienos. Liudytojo parodymu buvo matuojami ir skaičiuojami visi kelmai. Jis negalintis pasakyti pagal kelmus ar medis buvo nulaužtas.

17Liudytojos I. M. parodymu, ji 2011 m. ( - ), prie Kauno marių, ji atliko miško žemės sklypo, priklausančio savininkui nuosavybės teise, matavimą, kur nuvykusi į vietą, ji matė išvartytą medyną, daug vėjovartų (nepašalinus škvalo padarinius) įvairių medžių, kurie buvo išversti ir sulaužyti, be viršūnių. Gal 40 arų sklypo plote (atrodė taip vizualiai) buvo reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, t.y. kur reikėjo kirsti beveik iš eilės visus medžius, nes kertant nulūžusį medį, kitas šalia esantis medis lūžta. Liudytojos parodymu, kvartalo Nr. 320 miško sklypo Nr.16 viename kampe buvo žuvusios kultūros, nes atliekant matavimus buvo sprendžiamas klausimas dėl šio sklypo užvardijimo – miško aikštele, bei tikroji šio sklypo buvusi situacija atsispinti patiektame 9 priede, kuriame nurodyta žema miško žemės sklypo kaina, tūris tik 8 Lt, jame medyno nebuvo, augo krūmynai (t 3, b. l. 114).

18Liudytojo A. S. parodymu, škvalo metu D. G. miškas buvo žiauriai pažeistas, medžiai atrodė kaip degtukai, tiesiog skiedrom, o taip pat buvo daug priguldytą medžių, kaip mėsmalė ten buvo. Šias aplinkybes jis žino gerai, kadangi ribojasi jų žemės sklypai ( - ). Jo miško ūkio paskirties sklypas yra aukščiau D. G. sklypo. Jis pats savo privačiame miške atliko po škvalo vėjovartų atlikimo darbus, gavęs leidimą, nes pats vieną kartą buvo baustas už tai (t 3, b. l. 114).

19Liudytojo S. U. (antstolio) parodymu, jis atliko D. G. nuosavybės teise priklausančio miško, esančio ( - ), faktinių aplinkybių konstatavimo faktą, surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo nustatyta, kad einat keliuku, link Kauno marių pakrantės, nesimato sklypo, priklausančio D. G. nuosavybės teise, kurioje yra pakilimai ir netolygumai (t 3, b. l. 145-146).

20Specialisto G. M. paaiškinimu 2015-04-13 teisiamajame posėdyje, pateikus apžiūrai Valstybinės tarnybos pažymą, nurodė, kad sklype, vizualiai žiūrint, glaudumas yra sumažėjęs, tačiau kiek yra sunku pasakyti, nes tam reikia pažiūrėti stereo vaizdą, ir tam būtina atilikti ekspertinį tyrimą (t 3, b.l. 86-88).

21Iš byloje pateikto VĮ valstybinio miškotvarkos instituto žemės sklypo paženklinimo –parodymo akto matyti, kad 2011-05-12 buvo suformuotas miškų ūkio veiklai žemės sklypas 1,60 ha ploto, ( - ), rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte savininkei G. S., paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje su kitais žemės sklypais. Miško žemės sklypo savininkę G. S. pagal įgaliojimą atstovavo D. G., atliekus jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paženklinimus ir parodžius žemės sklypo ribas gretimybėje su kitais miško žemės sklypais (t 3 b.l.105-107).

22Lietuvos Respublikos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vedėjas V. Š. 2012-04-26 raštu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 271 str., 246 str., tikslu nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Minėtame rašte nurodyta, kad 2012-03-03 Valstybinė miškų tarnyba iš Kauno marių regioninio parko direkcijos gavo pranešimą apie tai, kad Kauno marių regiono parko direkcijoje 2012 m. kovo mėn.03 d. telefonu buvo gautas pranešimas apie iškirstą 2 ha miško ploto, esantį Kauno marių regioninio parko ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje zonoje, ( - ). 2012-04-10d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Kauno teritorinio poskyrio vyresnysis specialistas M. R., dalyvaujant Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos eiguliams –V. S. ir G. V., pagal minėtą pranešimą atliko patikrinimą privačiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr.( - ), nuosavybės teise priklausantį D. G., ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. vasario mėn. Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose 0,8 ha plote, buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas, kurio metu plynaisiais kirtimais neteisėtai iškirsta 189 m 3 žalių medžių, ir šiuo miško neteisėtu kirtimu padaryta 31185 Lt žala aplinkai. Neteisėtas miško kirtimas buvo vykdomas privačiame žemės sklype, esančiame ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje, t.y. priklausančiai valstybės saugomai gamtinei teritorijai. Minėtame rašte nurodyta, kad Kauno marių regioninio parko direkcija 2012-04-18 raštu Nr.V3-8.5-155.1 informavo Valstybinę tarnybą, kad po 2010-08-08 škvalo 2010-10-20 buvo sukviesta komisija, kuri apžiūrėjo Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos škvalo pažiestus medynus. Valstybiniame miške 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo numatyti plyni sanitariniai kirtimai. Po komisijos atlikto patikrinimo, Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. specialistas S. K. apžiūrėjo Kauno miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartale esančius privačius miško sklypus. D. G. privačiame miške (kadastrinis Nr.( - )), esančiame Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartale 15,16, ir 17 sklypuose, tik 15 sklype 0,1 ha plote buvo aptikta pavienių vėjavartų ir vėjolaužų. Tuo tarpu, kaip teigiama Kauno marių regioninio parko direkcijos rašte Nr.V3-8.5-155.1, 2012-03-12 patikrinimo metu plynai iškirsto miško plotas nuo 2010-08-08 škvalo nebuvo nukentėjęs. Minėto sklypo teritorijoje buvo tik keletas medžių su nulaužtomis viršūnėmis. Minėtame rašte nurodyta, kad žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame D. G., esančiame ( - ) (kadastrinis Nr.( - )), plyną sanitarinį miško kirtimą buvo galima vykdyti tik nustatyta tvarka gavus leidimą kirsti mišką. Kadangi 2012 m. vasario mėn. minimame miško ūkio paskirties žemės sklype vykdyti plynieji kirtimai buvo atlikti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, kuris buvo privalomas, toks kirtimas yra neteisėtas. Tokiu būdu buvo suniokota valstybės saugoma gamtinė teritorija, esanti Kauno marių regioninio ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus, toks leidimas yra reikalingas“. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2004, Nr. 86-3117), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 d. nutarimu Nr.799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkte yra numatytos išimtys, kai leidimai kirsti mišką neprivalomi, t.y. atliekant 20.1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 20.2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos; 20.3. atrankinius sanitarinius kirtimus; 20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 20.5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 20.6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 20.7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; 20.8. retinimo ir einamuosius kirtimus (t 1, b. l. 1-3).

23Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių duomenų – VĮ registrų centro duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio plotas 1.6000 ha, esantis ( - ), (kadastrinis Nr. ( - ), ( - )), nuosavybės teise priklauso D. G. nuo 2012-01-27 d. (Apylinkės teismo sprendimas) (t 2, b. l. 2-3). Žemės sklypo naudojimo būdas Rekreacinis miško sklypas, esantis vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje. Byloje pateiktas šio žemės sklypo planas (t 2, b. l.4).

24Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2012-03-03 Valstybinė miškų tarnyba iš Kauno marių regioninio parko direkcijos gavo pranešimą apie tai, kad Kauno marių parko direkcijoje 2012-03-03 14.00 val. telefonu buvo gautas telefoninis pranešimas apie iškirstą 2 ha miško plotą, esantį regioninio parko ( - )rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsaugos juostoje, esantį ( - ). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2012 m. vasario mėn. Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose 0,8 ha, buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas, kuriuo metu plynaisiais kirtimais iškirsta 189 m 3 žalių medžių, iškirstą plotą apžiūrėjo ir Kauno narių regioninio parko direkcijos vyr. specialistas S. K., kuris apžiūrėjo Pravieniškių girininkijos 230 kvartale esančius privačius miško sklypus (tik 15 sklype 0,1 ha plote buvo aptikta pavienių vėjovartų ir vėjolaužų). Liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, 2012 m. vasario mėn. minėtame miškų ūkio paskirties žemės ūkio sklype plynieji kirtimai buvo atlikti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką. Iškirtus medžius minėtame sklype buvo suniokota valstybės saugoma gamtinė teritorija, esanti Kauno marių regioninio parko ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje. Liudytojo parodymu, aiškindamasis ir rinkdamas medžiagą dėl neteisėto minėto miško kirtimo, jis bendravo su liudytoju L. T., gyv. ( - ), kuris nurodė, kad D. G. jis pažįsta ir 2012 m. sausio mėn. pastarasis sulaukė D. G. skambučio, kuris siūlė pirkti vėjovartų medienos iš Jakštonyse esančio miško. Pasak L. T., jo tokia mediena nedomino, todėl jos pirkti atsisakė (t 1, b. l. 123-124).

25Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad parodė, kad jis padėjo M. R. atlikti apmatavimus sklype, t.y. atliekant savavališkai kirtimais iškirstų medžių apmatavimus sklype, esančiame ( - ) rekreacinėje apsauginėje zonoje, kuri yra Kauno marių tvenkinio kranto apsaugos juostoje. Tikslus iškirstų medžių skaičius yra aprašytas dokumente. Šio liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, atliekant apmatavimus jie matavo plynai iškirstų žalių medžių kelmus, o ne kelmus medžių išlaužtų po vėjovartos. Šiuo atveju, sklype plynas kirtimas atliktas nepaisant miško kirtimo taisyklių ir be leidimo. Gavus leidimą ir atliekant plyną kirtimą 1 ha plote privaloma palikti 10 medžių, o šiuo atveju 0,8 ha plote, iškirsti visi medžiai be atrankos, nepaliekant nei vieno ( t 1, b. l. 125). Liudytojo G. V. parodymu ikiteisminiame tyrime, atliekant apmatavimus, t.y. atliekant savavališkai kirtimais iškirstų medžių apmatavimus, miško sklype, esančiame ( - ) rekreacinėje apsauginėje zonoje, kuri yra Kauno marių tvenkinio kranto apsaugos juostoje, jis matė tik vieną kitą kelmą išverstą po vėjovartos, tokių kelmų buvo vienetai (t 1, b. l. 126).

26Liudytojo D. M. parodymu ikiteisminiame tyrime parodė, kad apžiūrėję valstybinio miško plotus, paskirta komisija nustatė, kad ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio apsauginėje juostoje, ( - ), 320 kvartalo 20-22 sklypuose yra reikalinga atlikti plynus sanitarinius kirtimus. Apžiūrinėjant Pravieniškių girininkijos medelynus buvo apžvelgti ir privatūs miško sklypai, kadangi buvo gautas nurodymas iš urėdijos. Apžiūrint minėto sklypo 320 kvartale esantį 17 sklypą, buvo pastebėta vėjovartų ir vėjolaužų. Tame sklype, esančiame prie buvusios kolūkio siurblinės, kuri yra nugriauta, tokių išverstų medžių buvo daugiau nei kituose, šalia esančiuose sklypuose, t.y. 15 ir 16. Kaip miškininkas apžiūrėjęs tą 17 sklypą, jo nuomone plynai iškirsti būtų reikėję tik kokius 0,2 ir 0,3 ha pačio sklypo kampo, esančio prie minėtos siurblinės, netoli keliuko. Liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, minėtuose 15,16 ir 17 sklypuose atlikti plyno kirtimo 0,8 ha plote nebuvo reikalo, ten nebuvo vėjovartų ir vėjolaužų tokio dydžio plote. Planuojant plyną sanitarinį kirtimą minėtoje sklypo rekreacinėje zonoje buvo reikalinga gauti suderinimą iš Kauno regioninio parko direkcijos (t 1, b. l. 127).

27Liudytojo A. K. parodymu ikiteisminiame tyrime, po 2012 m. kovo mėn. telefoninio skambučio iš Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr.specialito S. K., kodėl ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje be direkcijos leidimo kertamas miškas, t.y. apie neteisėtą miško kirtimą direkciją informavo žmonės, jis pasakė, kad valstybiniame miške kirtimai neatliekami, nebent kertamas be leidimo privatus miškas. Po to patikrinęs S. K. informavo, kad neteisėtas kirtimas atliktas privačiame miške. Maždaug po savaitės laiko jis pats nuvyko į Pravieniškių girininkijos 320 kvartalą, kur 15,16 ir 17 sklypuose pamatė plynai iškirstą mišką (t 1, b. l. 128).

28Liudytojo S. K. parodymu ikiteisminiame tyrime, po 2010-08-08 Kaišiadorių rajone buvusio škvalo, 2010 m. spalio mėn. (tikslios datos nepamena) buvo sudaryta komisija apžiūrėti Pravieniškių girininkijos medelynus, kuriuose po įvykusio škvalo yra reikalinga atlikti sanitarinius kirtimus. Jis taip pat dalyvavo be kitų narių šioje komisijoje. Vizualiai apžiūrėjus ( - ), 320 kvartale 15 ir 16 sklypuose, buvo pastebėtos pavienės nulaužtų medžių viršūnės, bendroje sumoje vertinant tokių nulaužtų medžių buvo apie 10 vnt., t.y. pagrinde pušys. 17 sklype taip pat buvo vienas kitas nulaužtas medis, tačiau vertinant pagal žalos mastą, minėtuose sklypuose 15, 16 ir 17 padaryta žala nebuvo tokia, kad juose būtų reikalingas plynas sanitarinis miško kirtimas. Padarytos žalos vertinimas buvo daromas vizualiai, instrumentiniai matavimai nebuvo atliekami. 2012-03-09 apie 14.00 val. buvo gautas telefonu pranešima vyro, jog nuvykęs į mišką atstovaujamos moters, jis rado iškirstą mišką. Todėl 2012-03-12 d. liudytojas nuvyko į nurodytą vietą patikrinimui, kur minėto miško žemės sklypo 0,8 plote rado iškirstą mišką. Liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, minėtoje vietoje žemės sklype sanitarinio plyno kirtimo atlikti nereikėjo, tereikėjo sutvarkyti pavienius nulaužtus medžius (t 1.b. l. 129).

29Liudytojo V. Z. parodymu ikiteisminiame tyrime, jis dirbo su broliu, miške, esančiame prie autostrados, važiuojant Vilniaus kryptimi. Piginus už atliktą darbą sumokėjo D. G. 2012 m. kovo mėn. viduryje. Išpjovė jie apie 200 m3 medienos, tačiau žalių medžių nepjovė, tik sutvarkė vėjovartas ir vėjolaužas. Kelmai liko miško valdoje. Pamena, kad 2012 m. pradžioje jam paskambino A. (kurio pavardės nepamena), kuris klausė ar jie sutiktų sutvarkyti miške vėjovartas ir vėjolaužas. Sutartu laiku juos iki miško, esančio prie Kauno marių palydėjo A., kur jų laukė D. G., kuris nurodė sklypo ribas, sakė sutvarkyti jame vėjovartas ir vėjolaužas. Dar pastarasis rodė dokumentus, kad miškas priklauso jam ir ketinimą sutvarkyti vėjovartas ir vėjolaužas. Tarpusavyje sutarus dėl atliekamų darbų apmokėjimo kainos, jie pradėjo dirbti. Liudytojo parodymu, toje miško valdoje buvo išvartyti ir išlaužyti medžiai po 2010 m. buvusio škvalo, buvo daug medžių su nulaužtomis viršūnėmis, kiti buvo išversti nuo šaknų. Medžiai buvo sugriuvę į krūvą, išversti medžiai gulėjo iki 3 metrų aukščio krūvose, viršūnės ir šakos sudarė didelę krūvą. Pradžioje jie net negalėjo sutvarkyti visos medienos iki žemės, kadangi medžiai buvo suversti į krūvą, tik nuleidus sniegą, po kurio laiko jie galėjo pilnai sutvarkyti visas vėjovartas ir vėjolaužas. Šioje miško valdoje, kurią jis tvarkė su broliu, buvo stipriai išlaužyti ir į krūvą sumesti medžiai, buvo ir palenktų medžių, iškeltų su šaknimis, žalių medžių jie nepjovė (t 1, b. l. 133).

302013-01-09 liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas V. Z. parodė, kad su broliu tvarkė mišką esantį prie Kauno marių. 2012 m. pradžioje su jais susisiekė vyras Alvydas, kuris klausė ar jie sutiktų miške tvarkyti vėjovartas ir vėjolaužas. Iki miško juos palydėjo vyras vardu Alvydas, o miške juos pasitiko D. G.. Šio liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, toje miško valdoje, kurią jis tvarkė su broliu, buvo išvartyti ir išlaužyti medžiai po 2010 m. buvusios audros, miške buvo daug medžių su nulaužtomis viršūnėmis, kiti buvo išversti nuo šaknų. Miške medžiai buvo sugriuvę į krūvą. Pradžioje jis su broliu negalėjo iki galo sutvarkyti medienos iki žemės, kadangi suversti medžiai gulėjo iki 3 aukščio krūvoje, viršūnės ir šakos sudarė didelę krūvą. Tik pilnai nuleidus sniegą buvo galima sutvarkyti vėjolaužas ir vėjovartas. Šio liudytoju parodymu ikiteisminiame tyrime mišką jis tvarkė dviese su broliu, jie nepjovė žalių medžių, tik sutvarkė vėjovartas ir vėjolaužas. Medienos jie išpjovė apie 200 m3 (t 1, b. l. 132).

31Liudytojo M. B. parodymu ikiteisminiame tyrime, 2010 m. spalio mėn. buvo sudaryta komisija apžiūrėti Pravieniškių girininkijos medynus, kuriuose po įvykusio škvalo yra reikalinga atlikti sanitarinius kirtimus, kurioje dalyvavo be kitų narių ir jis. Apžiūrėję valstybinio miško o plotus, komisija nustatė, kad ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje, ( - ), 320 kvartalo 20-22 sklypuose yra reikalinga atlikti plynus sanitarinius kirtimus. Apžiūrint Pravieniškių girininkijos medymus buvo apžvelgti ir privatūs miškų sklypai, tačiau jie nebuvo detaliai vertinami. Liudytojo parodymu, pamena, kad vizualiai apžiūrėjus ( - ) rekreacinėje zonoje, 320 kvartale esančius 15, 16 ir 17 sklypus, buvo pastebėta vėjovartų ir vėjolaužų. Buvo aišku, kad kirtimai ir miško valymas ten yra reikalingas, tačiau negalintis pasakyti kokiame plote ten būtų buvęs reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, kadangi jis pats tų sklypų detaliai neapžiūrinėjo. Liudytojas tik pro šalį važiuodamas matė, kad medžiai po škvalo ten buvo išlaužyti ir išvartyti. Liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, 2011 m. sausio, vasario mėnesiais valstybiniame miške 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo atliktas plynas sanitarinis kirtimas, šie sklypai yra atsodinti. Po kirtimų jis buvo nuvykęs apžiūrėti minėtų 320 kvartalo 20-22 sklypų, tačiau neatkreipė dėmesio ar šalia esantis privatus miškas būtų iškirstas (1 t 1, b. l. 131).

32Liudytojo L. T. parodymu ikiteisminiame tyrime, jis dirba ( - ) pareigose. 2010 m. bendrovė yra pirkusio iš D. G. mišką, o taip pat 2012 m. pirko mišką iš D. G., esantį ( - ). Liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, 2012 m. pradžioje gal vasario mėn. D. G. siūlė pirkti medieną, esančią ( - ). Jis buvo nuvykęs į vietą apžiūrėti medienos, kurios galėjo būti apie 60 m3 , tačiau jos kiekis buvo mažas ir prasta mediena, todėl atsisakė ją pirkti (t 1, b. l. 137). 2013-08-19 papildomai ikiteisminiame tyrime apklaustas L. T., parodė, kad 2012 m. pradžioje jis su D. G. buvo atvykęs į miško sklypą, esantį prie Kauno marių, Kaišiadorių r., kuomet dar kirtimai nebuvo atliekami. T. D. kalbėjosi su broliais Z. dėl kirtimo ir miško valymo darbų. Po 2010 m. škvalo, vėtros išvartytus miškus buvo galima tvarkyti be leidimų, su tam tikromis sąlygomis, apie kurias yra sakęs D. G., kad iki 1 ha plote galima ir 2012 m. atlikti išvartų ir vėjovartų valymo darbus be leidimo. Liudytojo parodymu ikiteisminiame tyrime, tame plote, kurį D. ketino valyti, buvo pušų vėjovartos, aplink tą plotą buvo ir stataus miško. 2011 m. lapkričio mėn. jis rengė biržės, esančios Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15 ir 17 sklypuose, brėžinį D. G. prašymu. Tame plote buvo pažymėtas 0,5 ha ploto plynas sanitarinis kirtimas. Darant šį planą, jis pats lankėsi minėtame miško sklype, ten buvo vėjovartos ir vėjolaužos. Bendrovė 2012 m. yra pirkusi medienos iš D. G., tačiau ne iš ( - ), miško kirtavietės (t 1, b. l. 138).

33Bylos medžiagoje yra pateiktos nuotraukų kopijos (padarytos 2012-03-12) kirtavietės, esančios ( - ). (t 1, b. l. 157-158).

34Byloje yra pateiktos 2012-02-24 pirkimo pardavimo sutarčių nuorašai, iš kurių matyti, kad UAB „Ekomiškas“ pirko iš D. G. miško ūkio paskirties žemės sklypus, esančius ( - ). (t 1, b. l. 164-170, 171, 172-177, 178).

35Iš byloje esančių rašytinių duomenų –sąskaitos – faktūros 2012-03-19 (kopijos) , serija VZ Nr. 12/03/19 matyti, kad D. G. sumokėjo 10 600 Lt. V. Z. už atliktus medienos ruošos darbus (t 2, b. l. 5). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklype, Pravieniškių g-jos 230 kvartale, 15 ir 17 sklypuose 0,5 ha plote sudarytas brėžinys dėl plyno sanitarinio kirtimo (biržės brėžinys, kuris parengtas 2011-11-28 L. T.) (t 2, b. l. 6). Taip pat byloje pateiktas miško želdinimo projektas (t 2, b. l. 7-8), kad pagal projektą sklypo 0,5 ha plote, žemės sklypo 320 kvartalo 15, 17 sklypuose, Pravieniškių girininkijos (kadastrinis Nr. ( - )), yra numatytas miško atkūrimo ar įveisimo būdas – želdinimas, medyno ar krūmyno kirtimo būdas – plynas (sanitarinis) kirtimas, sodmenų poreikis visame sklype pagal medžių ir krūmų rūšis - 1501 vnt., priežiūros priemonės – jaunuolynų ugdymo kirtimas: kirtimas vykdomas jaunuolynuose, kurių amžius mažiau nei 20 metų. Tokio kirtimo tikslas – paspartinti medžių augimą, padidinti bendrą medynų produktyvumą. Geriausias laikas atlikti jaunuolynų ugdymus tuomet kai pradeda stebti nepageidaujami krūmai ir žolės augmenija (t 2, b. l. 7-8).

36VĮ Kaišiadorių miškų urėdija kreipėsi 2010-09-20 raštu Nr.SD-522 į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių, kuriame nurodyta, kad 2010-08-08 škvalas pažeidė įvairių nuosavybės formų miškus, Miškų urėdijos darbuotojai nustatė pažeidimus rezervuotose nuosavybės teisių atstatymui miškuose. Prašė žemėtvarkos skyrių nustatyti ir informuoti miškų urėdiją ar yra pretendentai nuosavybės atstatymui į škvalo pažeistus medynus (vadovaujantis Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 219) (t 2, b. l. 9). Prie rašo pateikta škvalo medynų pateikta schema pagal kadastrines vietoves (t 2, b. l. 9, 10). Iš pateiktos schemos Rumšiškių kadastro vietovės, ( - ), matyti, kad pažymėtas sklypas Nr. 148-1 (kurio kadastro Nr. ( - )) (t 2, b. l. 4, 10, t 3, b. l. 9, 10), kaip škvalo pažeistas medynas (vėjovartos). Kaišiadorių miškų urėdija 2010-10-20 d. sudaryta VĮ Kaišiadorių miškų urėdo 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. TV-64, apžiūrėjo Pravieniškių girininkijos medynus ir numatė kirsti plynais sanitariniais kirtimais atitinkamų kvartalų taksacinius sklypus (valstybinio miško), iš kurių ir 320 kvartalo taksacinius sklypus, pažymėtus Nr. 21 ir 22 (t 3, b. l. 11). Byloje pateiktas Aplinkos ministerijos VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto Kaišiadorių miškų Rumšiškių girininkijos miško kvartalų žemėlapis, kuriame matyti, kad ( - ), 320 kvartale yra žemės sklypai, kurių taksaciniai Nr. 15, 16 ir 17 (t 3, b. l. 91). Iš prie bylos pateikto Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės paskaičiavimo (( - ), Rumšiškių girininkijos sklypo Nr. 148-1) matyti, kad 320 kvartalo 15 sklypo plotas 0,56 ha, kuriame 1 ha medynų tūrio vertė 2327 Lt; 16 sklypo plotas 0,37 ha, kurio 1 ha medynų tūrio vertė 8 Lt; 17 sklypo plotas 0,59 ha, kurio 1 ha medynų tūrio vertė 2407 Lt (t 3, b. l. 92). Šios aplinkybės rodo, kad sklype Nr. 16, kurio plotas 0,37 ha 320 kvartalo, esančio ( - ), medynas buvo bevertis žemės sklypo nuosavybės atkūrimo metu (2011 m.).

37Byloje pateiktas miško žemės sklypo, esančio ( - ), 320 kvartalo , sklypo Nr. 148-1 ribų nustatymo aktas (t 3, b. l. 104)., taip pat 2011-05-12 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas (t 3, b. l. 105-107).

382011-09-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.6S-71 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. S., G. S. atkurta nuosavybės teisė į 3,26 ha žemės, iš kurio 2,44 miško ūkio paskirties žemės sklypus, kurių naudojimo paskirtis- miškų ūkio, naudojimo būdas- ūkinių miškų sklypai, rekreacinių miškų sklypai, t.y. 1,60 ha miško sklypas Nr. 148-1; 0,31 ha miško sklypas Nr. 148-4; esantys ( - ), o taip pat 0,12 ha miško sklypui Nr. 148-2, esančiam ( - ); 0,41 ha miško sklypui, kurio Nr. 148-3, esančiam ( - ). (t 2, b. l. 11). Tarp miško žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo pretendentės G. S. ir D. G. buvo sudaryta preliminari trijų miško žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią, sutvarkius minėtų miško žemės sklypų dokumentus, susijusius su nuosavybės atkūrimu į juos, šalys tarpusavyje sudarys jų pirkimo –pardavimo sutartis pagal 2007-03-28 sudarytą preliminarią pirkimo- pardavimo sutartį (t 2, b. l. 12). Su minėtų miško žemės sklypų nuosavybės atkūrimu pilietei G. S. dokumentus tvarkė D. G. pagal 2009-02-19 jam išduotą įgaliojimą (notarinio registro Nr. G-703) (t 2, b. l. 14). Iš byloje pateiktos 2009-02-19 preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. G-705) matyti, kad G. S. atkūrus nuosavybės teises į žemę ( - ), pagal 2006-10-02 Kauno apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 6180, ji įsipareigoja parduoti D. G. šį žemės sklypą, o pastarasis jį nupirkti už preliminarioje sutartyje nurodytą kainą. Pinigus pardavėja gavo iš pirkėjo 2009-02-19 preliminarios sutarties sudarymo dieną (t 2, b. l. 16-17).

39Iš byloje pateiktų nuotraukų kopijų, darytų ( - ) (kadastrinis sklypo Nr. ( - )) matyti, kad šiame sklype yra nuvirtusių medžių (vėjovartų), o taip pat nemaža dalis medžių su nulūžusiomis medžių viršūnėmis (t 2, b. l . 18 -22). Originalios nuotraukos teismui nepateiktos, D. G. paaiškinus, kad nuotraukų nepavyko rasti namuose, jis negalintis patekti į namus dėl šiuo metu prasidėjusio skyrybų proceso su sutuoktine.

40Iš antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2014-09-30 matyti, kad šalia D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (miško) einant miško keliuku, laukymės nesimato. P. G. nuosavybės teise priklausantį mišką einant link laukymės, Kauno marių pakrantės nesimato (t 3, b. l. 93-94). Prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtos nuotraukos D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) (t 3, b. l. 95-97), šio žemės sklypo planas (T 3, b. l. 98) ir CD atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t 3, b. l. 101).

41Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba Miškų kontrolės skyrius Kauno teritorinis poskyris kreipėsi 2012-04-26 raštu Nr. S-2K-12 į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą dėl pradėjimo ikiteisminio tyrimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 271 ir 246 straipsnių, tikslu nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Rašte nurodyta, kad yra padaryta 31185 Lt žala aplinkai (t 1, b. l. 1-3). Rašte nurodyta, kad 2012 m. kovo 3 d. Valstybinė miškų tarnyba iš Kauno marių regioninio parko direkcijos gavo pranešimą apie tai, kad 2012-03-03 d. 14.00 val. buvo gautas pranešimas apie iškirstą 2 ha miško plotą, esantį Kauno marių regioninio parko ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje zonoje, ( - ) teritorijoje. 2012-04-10 apklaustas D. G. surašė paaiškinimą, kad miško išvartoms, škvalo išverstiems ir sulaužytiems medžiams iki 1 ha plote valymui leidimo nereikia. Prieš miško kirtimą, valymą jis turi padaręs škvalo padarinių miško sklype nuotraukas. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad Kauno marių regioninio parko direkcija 2012 m. balandžio 8 d. raštu Nr.V3-8.5-155.1 informavo Valstybinę miškų tarnybą, kad po 2010 m. Rugpjūčio 8 d. škvalo 2010 m. spalio 20 d. buvo iškviesta komisija, kuri apžiūrėjo Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos škvalo pažeistus medynus. Valstybiniame miške 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo nustatyti plyni sanitariniai kirtimai. Po komisijos atlikto patikrinimo Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr.specialistas S. K. apžiūrėjo Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartale esančius privačius miško sklypus. D. G. privačiame miško (kadastro Nr. 320 kvartale 15,16 ir 17 sklypuose, tik 15 sklype 0,1 ha plote buvo aptikta pavienių vėjovartų ir vėjolaužų. Tuo tarpu, kaip teigiama Kauno marių regioninio parko direkcijos rašte Nr.V3-8.5-155.1, 2012-03-12 patikrinimo metu plynai iškirsto miško plotas nuo 2010-08-08 škvalo nebuvo nukentėjęs, minėtoje sklypo teritorijoje buvo tik keletas medžių su nulaužtomis viršūnėmis. Rašte nurodyta, kad D. G. 2010 m. nėra kreipęsis į Kaišiadorių miškų urėdiją dėl leidimo miškui kirsti, bei joje dirbantys pareigūnai nėra jam pareiškę įspėjimų, administracinių nuobaudų dėl škvalo pažeisto miško netvarkymo. Šiuo atveju miško ūkio paskirties žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), priklausančiame D. G., plyną sanitarinį miško kirtimą buvo galima vykdyti tik nustatyta tvarka gavus leidimą kirsti mišką. Kadangi 2012 m. vasario mėn. šiame miško ūkio paskirties žemės sklype buvo vykdyti plynieji kirtimai neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, kuris šiuo atveju buvo privalomas, todėl miškas iškirstas neteisėtai. Rašte nurodyta, kad tokiu būdu manytina, kad buvo suniokota valstybės saugoma gamtinė teritorija, esanti Kauno marių regioninio parko ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje. Vadovaujantis miškų įstatymo 9 str. 6 d. „Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus, toks leidimas yra reikalingas“. Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Žin., 1997, Nr. 71 – 1808; 2004, Nr. 86 – 3117), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 punkte nustatytos išimtys, lai leidimai kirsti mišką neprivalomi, t.y. atliekant „20.1 jaunuolyno ugdymo kirtimus (iki 20 metų medelynuose); 20.2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjovartos ar vėjolaužos; 20.3. atrankinius sanitarinius kirtimus; 20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 20.5 neplynus sanitarinius kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių miškuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmietrių iš viso savo miško žemės sklypo; 20.6 kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 20.7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; 20.8. retinimo ir einamuosius kirtimus‘. Minėtų aukščiau nuostatų 21 p. numato, kad 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu ir Miško kirtimų taisyklėmis. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti minėtų nuostatų 20.3, 20.4, 20.5 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo leidimą kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų nustatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus. Rašte nurodyta, kad pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-11 įsakymu Nr.D1-204 „Dėl miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42 - 1596) 38 p. „Numatytą kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-5477 (Žin., 2004, Nr. 167-6157), reikalavimus, apžiūri: pagal 38.2. punktą - privačiuose miškuose, kai medyno plotas iki 1 ha, -Valstybinės miškų tarnybos kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio, išduodančio leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ir valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo; o pagal 38.4. punktą, kai plyni sanitariniai kirtimai nustatomi vykdyti saugomoje teritorijoje, komisijoje turi dalyvauti ir saugomos teritorijos direkcijos, kuriai ši teritorija priskirta, įgaliotas atstovas“ (t 1 b. l. 1-3).

42Iš byloje esančio privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto 2012-03-19 matyti, kad Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno regioninio poskyrio vyresnysis specialistas M. R., dalyvaujant Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos eiguliams V. S. ir G. V. patikrino miško valdą (kadastrinis Nr.( - ), priklausantį nuosavybės teise D. G., esantį ( - )) ir nustatė, kad miško valdos plotas 1.6 ha priklausė Kaišiadorių miškų urėdijai, Pravieniškių g-jai 320 kv., miškotvarkos projektas nepatvirtintas, valdos ribinės linijos nėra aiškios. Akte nurodyta, kad pagrindinių miško kirtimų norma nebuvo nustatyta, nes nebuvo brandžių medynų valdoje, kuriuos būtų buvę galima kirsti pagrindiniais kirtimais, miškotvarkos projektas nepatvirtintas (grafoje Nr.5 Biržių išdėstymo ir kirtimo būdų atitikimas miškotvarkos projektui). Atlikti kirtimai ir jų kokybė – kirtimai neteisėti, kokybė bloga, nes nesilaikyta miško kirtimo technologijų, neįrengti valksmai plyname kirtime 0,8 ha plote, kirtavietėje buvo važinėjama ne valksmais, po visą plotą, pabaigus kirtimus nesutvarkyta kirtavietė, leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas, bei 12 punkte nurodyta, kad rasta neteisėtų miško kirtimų m 3 - 0,8 ha plote nustatytas neteisėtas plynasis miško kirtimas, kurio metu iškirsti 473 žali medžiai (138 žalios pušys, 175 žalios eglės, 142 žali beržai, 10 žalių baltalksnių; 2 žali klevai, 5 žali gluosniai, 1 žalias juodalksnis), kurių tūris yra 189 m 3 medienos. Neteisėtu kirtimu padaryta žala aplinkai – 31185 Lt (t 1, b. l. 4). Iš Kaišiadorių urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kv sklypų 15,16,17, nuosavybės teise priklausančio D. G., savavališkais kirtimais iškirstų medžių aptarnavimo duomenų (t 1, b. l. 7-14) pateikti apmatavimai iškirstų medžių, kuriuos 2012-03-19 atliko eiguliai V. S., G. V. ir Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyresnysis specialistas M. R., iš kurio matyti, kad iškirta minėtuose sklypuose 473 vnt. medžių, kas sudaro 189 m 3 medienos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis D. G. nuosavybės teise priklauso 1.6000 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro duomenys nuo 2011-05-20, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) ), nuo 2012-01-27 (2011-12-16 Apylinkės teismo sprendimas). Miško ūkio paskirties žemės sklypas yra vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, t.y. rekreacinis miško sklypas –( - ). (t 1, b. l. 5-6).

43Iš byloje pateikto Kaišiadorių miškų girininkijos 320 miško kvartalo taksoraščio matyti, kad šio kvartalo 15 sklypo plotas 1,6 ha, kuriame skalsumas 1.0, 16 kvartalo 0,8 ha plotas, kuriame skalsumas 0,8, 17 kvartalo plotas 0,6 ha, kuriame skalsumas 0,9 ( t 1, b. l. 18).

44Iš Kauno marių regioninio parko direkcijos 2012-03-09 rašto Nr. V3-8.5-111 rašyto Valstybinei miškų tarnybai, matyti, kad buvo gautas direkcijoje telefoninis pranešimas 2012-03-09 14.00 val. telefonu apie iškirstą 2 ha miško plotą. Kauno marių regioninio parko direkcijoje privačių miškų kontrolės pareigūnų išduotas leidimas atlikti miško kirtimo, valymo, vėjovartų tvarkymo darbus nebuvo derintas, apie kirtimus sužinojo iš pranešėjo (t 1, b. l. 19). D. G. miško plotas yra prie kelio vedančio į miško 320 kvartalo sklypus VĮ Kaišiadorių miškų urėdija po 2010-08-08 škvalo 2010-10-20 sukvietė komisiją sudarytą VĮ Kaišiadorių miškų urėdo 2004-04-30 įsakymu Nr. TV-64, apžiūrėjo Pravieniškių girininkijos medynus, numatytus kirsti plynais sanitariniais kirtimais. Valstybinio miško 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo numatyti plyni sanitariniai kirtimai. Komisijoje dalyvavo VĮ urėdijos vyriausiasis miškininkas M. B., miškotvarkos inžinierius R. M., Pravieniškių girininkijos girininkas A. K., girininko pavaduotojas D. M., Kauno marių regioninio parko direktorė N. E. ir vyr.specialistas S. K.. Po patikrinimo parko direkcijos vyr.specialistas S. K. apžiūrėjo 320 kvartalo privačių miškų sklypus, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje. Privataus miško 320 kv. 15 sklype aptikta 0.1 ha plote pavienių vėjovartų ir vėjolaužų (t 1, b. l. 20).

45Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ K. M. urėdijos 2012-04-20 rašte Nr. SD-239 nurodyta, kad D. G. 2010 m. nėra kreipęsis į Kaišiadorių miškų urėdiją dėl leidimo miškui kirsti, jam nebuvo pareikštas įspėjimas ar paskirta administracinių nuobaudų už škvalo pažeisto miško netvarkymą (t 1, b. l. 22).

46Iš 2012-10-24 apžiūros protokolo matyti, kad Kauno AVPK Kaišiadorių PK VPS PP tyrėjas A. Z. apžiūrėjo žemės sklypą, esantį ( - ), Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypus – miško ūkio paskirties, kurį apžiūrėjus apžiūros metu nustatyta, kad yra iškirstas miško plotas o taip pat siauras spygliuočių medžių ruožas, augantis prie Kauno marių kranto. Iškirstame plote stebimi kelmai, apaugę aukštomis piktžolėmis. Apžiūrėtų kelmų aukštis yra įvairus, šalia keliuko pastebėta nuvirtusi pušis, išvirtę kelmai, pavieniai medžiai. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta, tačiau fotografuota. Prie bylos pateiktos nuotraukų kopijos, padarytos apžiūros metu žemės sklypo, esančio ( - ), Pravieniškių girininkijos 15,16 ir 17 sklypuose (bendras vaizdas) (t 1, b. l. 39-40).

472011-04-10 D. G. rašytiname paaiškinime rašytame Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Kauno teritoriniam poskyriui rašė, kad 2010 m. buvo kreiptasi į Kaišiadorių miškų urėdiją leisti likviduoti škvalo pažeistus medžius žemės sklype Nr.( - ), tačiau urėdija leidimo nedavė, kadangi nebuvo atkurta nuosavybė, bei tais metais miškų urėdija norėjo bausti savininką miško dėl neišvalyto miško (tačiau dar tuomet nebuvo atkurta nuosavybę į miško žemės sklypą). Atkūrus miško savininkui nuosavybę į miško žemės sklypą, 2011 m. rudenį jis pradėjo rūpintis miško žemės sklypu, tvarkyti škvalo padarinių išverstus, sulaužytus medžius, sužinojęs, kad valant iki 1 ha nereikėjo leidimo miško medžių išvartų, sulaužytų medžių valymui. Šiuos darbius jis atliko 2012 m., kuomet miško žemės sklypas tapo jo nuosavybe. Bei D. G. paaiškinime nurodyta, kad tvarkant nuosavybės dokumentus, dalyvavo žemėtvarkos atstovė, derinant klausimą dėl servitutinio kelio, kuri matė miško žemės sklype esančius škvalo padarinius (išlaužytus medžius ir medžių vėjovartas), bei jis yra padaręs jam priklausančio miško nuotraukas, padarytas 2010 m. po škvalo, kuriose matyti miško būklė ir škvalo padaryti padariniai jame. Paaiškinime nurodyta, kad kirtimas jam nuosavybės teise priklausančiame miške buvo atliktas 2012 m. vasario mėn. (t 1,b.l.16). Pateiktas Lietuvos Respublikos miškų valstybinės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas, kuriame plane pažymėtas D. G. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ).(t1 b.l.17). Vį Registrų centro duomenimis žemės sklypas (unikalus Nr.( - ), 1.6 ha, žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus) esantis ( - ), nuosavybės teise nuo 2012-01-27 priklauso D. G. (t 1, b. l. 5-6). Šio žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio (rekreacinis), priklauso vandens telkinių apsaugos juostai ir zonai. Šis žemes sklypas suformuotas 2011-09-02 nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu, 2011-09-02 Nr.6S-71(t 1, b. l. 5-6).

48Kauno marių regioninio parko direkcijos rašte Nr.V3-8.5-155.1 2012-04-18 nurodyta, kad apie iškirsto 2 ha miško plotą ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje 2013-03-19 informuota Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštu Nr.V3-8.5-111 dėl informacijos pateikimo. VĮ Kaišiadorių miškų urėdija po 2010-08-08 škvalo 2010-10-20 sukvietė komisiją, sudarytą VĮ Kaišiadorių miškų urėdo 2004-04-30 įsakymu Nr.TV-64, apžiūrėjo Pravieniškių girininkijos medelynus, numatytus kirsti plynai sanitariniais kirtimais. Valstybinio miško 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo numatyti plyni sanitariniai kirtimai. Komisijoje dalyvavo VĮ urėdijos vyriausiasis miškininkas M. B., miškotvarkos inžinierius R. M., Pravieniškių girininkijos girininkas A. K., girininko pavaduotojas D. M. ,Kauno marių regioninio parko direktorė N. E. ir vyr. specialistas S. K.. Po patikrinimo parko direkcijos vyr. specialistas S. K. apžiūrėjo 320 kvartalo privačių miškų sklypus, Kauno marių tvenkinio kranto apsauginėje juostoje, kur privataus miško 320 kv. 15 sklype buvo aptikta 0,1 ha plote pavienių vėjolaužų ir vėjovartų. Minėtame rašte nurodyta, kad D. G. privačiame miške, kadastrinis Nr. ( - ), 2012-03-12 patikrinimo metu plynai iškirsto miško plotas po 2010-08-08 škvalo nebuvo nukentėjęs. Minėto sklypo teritorijoje buvo tik keletas medžių su nulaužytomis viršūnėmis (t 1 b. l. 20).

49Iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr.R2-1012 (t 1 b.l.21) rašto Kaišiadorių miškų urėdijai matyti, kad buvo prašoma informuoti, ar D. G., kaip teigė rašytiniame paaiškinime, iš Kaišiadorių miškų urėdijos pareigūnų buvo gavęs informaciją, kad kertant iki 1 ha ploto mišką plynu sanitariniu kirtimu, leidimas miškui kirsti nėra privalomas, ir ar pastarasis 2010 m. kreipėsi į Kaišiadorių miškų urėdiją dėl leidimo miškui kirsti ir ar miškų urėdijos pareigūnai buvo įspėję asmenį, kad jam bus skirta administracinė nuobauda už škvalo pažeisto miško netvarkymą (t 1, b. l. 21).

50G. M. urėdijos prie aplinkos ministerijos Valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos rašte (t 1 b. l. 22) nurodyta, kad D. G. 2010 m. nėra kreipęsis į Kaišiadorių miškų urėdiją dėl leidimo miškui kirsti, ir Kaišiadorių miškų urėdijos pareigūnai nėra pareiškę D. G. įspėjimų administracinių nuobaudų už škvalo pažeisto miško netvarkymo.

51Iš byloje esančio 2012-10-24 apžiūros protokolo (T1b.l. 37-40) matyti, kad apžiūrėjus žemės sklypą ( - ), Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16,17 sklypuose, buvo pastebėtas iškirstas miško plotas, bei siauras spygliuočių medžių ruožas, augantis prie Kauno marių kranto. Iškirstame plote kelmai apaugę aukštomis piktžolėmis, nustatytas įvairaus aukščio kelmai, šalia keliuko nuvirtusi pušis, išvirtę kelmai bei pavieniai medžiai. Atlikus apžiūrą nieko nebuvo rasta ir nieko nepaimta (t 1 b. l. 37 - 40).

52Byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (T 1 b. l. 42-43, 44, 45-52, 53, 54) pareiškė 31185 Lt civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti pagal miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyresniojo specialisto M. R. 2012-04-10 atlikto D. G. privačios miško valdos patikrinimą ir apskaičiavimą neteisėtai išskirstos medienos tūrį ir žalą aplinkai. Ieškinyje nurodyta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2012 m. vasario mėn., privačiame žemės sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr.( - ); 225, 320 kvartalo 15,16,17 sklypuose 0.8 ha plote, buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas, kurio metu plynaisiais kirtimais neteisėtai iškirsti 473 žali medžiai, kurių tūris 189 m 3.Visi medžiai nukirsti pažeidžiant Lietuvos respublikos Miškų įstatymo 9 str.6d. reikalavimus, neteisėtais veiksmais miške padaryta 31185Lt žala aplinkai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos (Žin., 2002, Nr.40-1501) 1 ir 2 punktais, šios tvarkos priedo pakeitimo (Žin., 2004, Nr.80-2845), patvirtinto LR Vyriausybės 2004-05-12 nutarimu Nr.570, 1.2.1 punktu. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė atkurti iki pažeidimo buvusią būklę (t 1 b.l.41-43).

53Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad G. S. 2011-09-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr.6S-71 atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą į buvusio savininko K. J. nuosavybės teisėmis valdytą į 3,26 ha žemės, esančios ( - ), kurio dalį sudarė miško ūkio paskirties žemė, tame tarpe be kitų miško žemės sklypų ir 1,60 ha miško žemės sklypas Nr.148 – rekreacinių miškų sklypas) (t 1, b. l. 62).

542011-12-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu už akių (T1 b.l.66-67) ieškovo D. G. ieškinys patenkintas visiškai. Patvirtinta, kad D. G. su G. S. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią D. G. nupirko, o G. S. pardavė 1,6 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr.( - ), kadastrinis Nr.( - ), registro Nr.( - ), esantis ( - ) ir 0,41 ha ploto žemės sklypą, esantį Karčiupio k., Kaišiadorių r., kurio unikalus Nr.( - ), esantį ( - ). Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2009-02-19 buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią šalys susitarė už sutartą kainą dėl žemės sklypų pardavimo, atkūrus nuosavybės teises atsakovei G. S. į žemę ( - ), pagal 2006-10-02 Kauno apskrities išvadą Nr.6180 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria G. S. turi teisę nuosavybėn atkurti teisę į 3,26 ha žemės (t 1 b. l. 66-67).

552012-03-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimas už akių, atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei G. S. dėl pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo(T1 b.l.70-71).2012-10-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu D. G. ieškinys atmestas, jis įpareigotas grąžinti G. S. 1,6 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr.( - ), į kurį nuosavybės teise ieškovui buvo įregistruota pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.2-1386-840/2011, be priteistą iš atsakovės pinigų suma, kurią ieškovas buvo sumokėjęs pagal preliminarią pirkimo –pardavimo sutartį. 2013-03-21 Kauno apygardos teismas pakeitė 2012-10-29 Kaišiadorių rajono teismo sprendimą toje dalyje, kuria iš atsakovės buvo priteista ieškovui 150 000 Lt nepagrįsto praturtėjimo, šią dalį panaikino, o kitą dalį sprendimo paliko galioti.

562013-01-28 Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovės G. S. ieškinys patenkintas. Įpareigotas atsakovas D. G. grąžinti ieškovei G. S. 2009-02-19 įgaliojimo Nr.704, patvirtinto Kauno m.12-ojo notarų biuro notarės G. K., originalą (T1 b.l.98-99).

572012-10-29 ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas D. G. apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad G. S. jis pažinojo seniai, 2006 m. iš jos yra pirkęs 4 žemės sklypus ( - ). 2007-03-28 jis su G. S. sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią jis nupirko jai priklausančius žemės sklypus pagal 2006-10-02 Kauno apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kuri vėliau buvo sudaryta notarinėje kontoroje -2009-02-19, ir tą pačią dieną G. S. buvo sumokėta 150 000 Lt. Grynais pinigais. Tą pačią dieną buvo sudarytas pas notarą G. S. testamentas ir įgaliojimas. Dėl nuosavybės teisų atkūrimo į miško žemės sklypus G. S. nieko nereikėjo daryti, kadangi jis tvarkė dokumentus susijusius su jų nuosavybės atkūrimu, rūpinuosi, kad nuosavybė į sklypus būtų atkurta kuo geresnėje vietoje, be to buvo sudaryta preliminari minėtų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis ir jai buvo sumokėti visi pinigai, kaip ir buvo aptarta rašytinėje preliminarioje – pirkimo pardavimo žemės sklypų sutartyje. 2011m. birželio mėn. jis gavo pranešimą iš G. S., kad ji atšaukė notarinį įgaliojimą. Po to vyko teisminis procesas tarp jų, o remiantis 2011-12-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu už akių, minėtų miško žemės sklypai buvo įregistruoti jo vardu, t.y. sklypų esančių ( - ). Ikiteisminiame tyrime D. G. parodė, kad po 2010-08-08 škvalo sklype buvo išversta labai daug medžių, kuriame jis tvarkė šio škvalo padarytus padarinius, prieš darbų atlikimą padarė miško ploto nuotraukas, kurias pateikė byloje. Paaiškino, kad 2011 m. jis gavo iš Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos 2010-09-20 rašto Nr. SD 522 kopiją, kuriame buvo rašoma apie pažeistus medynus ir prie rašto buvo pridėtas planas, kuriame buvo pažymėti škvalo pažeisti medynai sklypuose, vienas iš jų buvo ( - ), kurio savininkas 2011-12-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažintas jis. Ikiteisminiame tyrime D. G. paaiškino, kad įregistravęs žemės sklypo nuosavybę savo vardu nekilnojamojo turto registre, jis pradėjo tvarkyti vėjo išlaužytus medelynus. Dėl šių aplinkybių, 2011 m. lapkričio mėn. jis kreipėsi į L. T., kad jis sudarytų planus dėl išlaužyto medelyno ( - ), sutvarkymo ir atsodinimo. L. T. jam patvirtino, kad iki 1 ha plote tvarkant išvartas jokio leidimo gauti nereikia, nors dabar jau žino, kad leidimas vis dėl to būtinas buvo gauti iš Kauno marių regioninio parko direkcijos, kadangi sklypai yra ( - ) rekreacinėje zonoje. D. G. parodymu 2012 m. vasario mėn., kuomet sklypo nuosavybė buvo registruota jo vardu, jame sutvarkė išvartas ir vėjo nulaužytus medžius. L. T. jam parūpino žmones, kurie užsiima medžių kirtimu profesionaliai. Vienas iš dirbusių asmenų buvo V. Z., kuris dirbo kartu su broliu. Jis pastariesiems sumokėjo už atliktus tvarkymo darbus. Šie asmenys iškirto tik tuos medžius, kurie nebuvo išvirtę, tačiau jų viršūnės buvo nulaužtos, tame plote, kur buvo atliktas kirtimas buvo suskersuoti išvirtę medžiai, nulaužtos medžių viršūnės. Tuomet D. G. paaiškinimu išpjauta mediena pardavimui buvo netinkama, dalį medžio viršūnių pasiėmė kažkas iš vietinių gyventojų, lapuočių medieną jis pats parsivežė į namus, ją susipjaustė kaladėlėmis. Jis taip pat į savo namus parsivežė spygliuočių medieną (t 2, b. l. 38-39). Papildomai ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju D. G. paaiškino, kad kai žemės sklypas buvo įregistruotas jo vardu nekilnojamojo turto registre, 2012 m. vasario mėn. jame tvarkė medžių išvartas, t.y. išvartytus ir nulaužtus medžius (su nulaužtomis medžių viršūnėmis). Miške buvo tvarkomos vėjovartos, tačiau neturėjo tikslo išpjauti medieną. Jis buvo informuotas, kad sklype reikalinga tvarkyti vėjovartas likusias po praūžusios audros, todėl jas ir sutvarkė. Tačiau, jis nežinojo, kad buvo reikalingas leidimas, dėl vėjovartų sutvarkymo – valymo darbų iš Kauno marių regioninio parko direkcijos. Apie tai, kad leidimas tam yra nereikalingas jam sakė L. T., UAB „Eko miškas“ direktorius, kuris žino įstatymus. Dalį medienos pardavė L. T. pagal sutartį (t 2, b. l. 42).

582014-04-22 kaltinamuoju apklaustas D. G. ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis nekirto nei vieno sveiko medžio sklype, tik atliko miško valymo darbus. Žmones, kurie atliko miško valymo darbus, jam padėjo surasti L. T.. L. T. jam parengė miško tvarkymo projektą, patikino, kad atliekant miško tvarkymo darbus iki 1 ha plote jokie leidimai nereikalingi. Kadangi pastarasis užsiima miško darbais, jam nekilo jokių abejonių dėl jo kompetencijos. Tuomet žali medžiai nebuvo kertami, o jeigu buvo rasti žalių medžių kelmai, tai jie galėjo būti tų medžių, kurių viršūnės buvo nulaužtos po 2010 m. škvalo (t 2, b. l. 46).

59Ikiteisminiame tyrime G. S. parodė, kad 2009-02-19 ji išdavė įgaliojimą D. G. veikti jos vardu perkant, tvarkant, perkeliant žemės grąžinimą, sudaryti minėtu tikslu visus reikiamus sandorius, atstovauti jos interesus dėl nuosavybės atkūrimo. 2011-06-27 pareiškimu kreipėsi į notarą ji panaikino įgaliojimą išduotą D. G., kadangi jis nuo įgaliojimo išdavimo, jai apie savo atliktus veiksmus nieko nepranešė. Pranešimas apie įgaliojimo atšaukimą, D. G. įteiktas 2011-06-30, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys (t 1, b. l. 72,73,74), tačiau ir po šio pranešimo gavimo D. G. įgaliojimo negrąžino, veikė jos vardu, tačiau savo naudai. 2001-12-16 buvo neteisėtai priimtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių, kurio pagrindu D. G. viešajame registre savo vardu įregistravo žemės sklypą – ( - ), kuris buvo panaikintas. 2012 m. kovo mėn. viduryje nuvykusi į minėtą žemės sklypą, pamatė, kad jame yra iškirsta labai daug medžių, apie kurių kirtimą ji nieko nežinojo (t 1, b.l.76).

602014-05-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi (t 1, b. l. 120-122) atmestas G. S. 2014-05-13 skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės L. Š. 2014-04-29 nutarimo, kuriuo atmestas G. S. skundas dėl nutarimo panaikinti nutarimus pripažinti G. S. nukentėjusiąją ir civiline ieškove tyrime Nr. 63-1-00217-12 panaikinimo (t 1 b.l.121-122).

61Iš pateikto miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo 2011-05-20 (T3 b.l.92) matyti, kad ( - ), Rumšiškių girininkijos sklypo Nr.148-1, 320 kvartalo sklype Nr.16, kurio plotas 0,37 ha, medelyno tūrio vertė 1 ha plote – 8 lt, bei apskaičiuota miško žemės ir medelynų tūrio vertė – 177 Lt. Šis žemės sklypas Nr.,16, randasi už sklypų Nr.15,17 (pagal byloje pateiktą Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos Miško kvartalų žemėlapį (t 3 b.l.91), kvartale Nr.320, o miško žemės sklypas Nr.15 minėtame kvartale randasi pakrantėje.

62Iš antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2014-09-30 matyti (t 3 b.l.93-97), konstatuojant faktines aplinkybes pagal D. G. prašymą, nustatyti ar nuo Kauno marių pakrantės matosi D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (miško) viduryje esanti laukymė. Šiuo antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad einant Kauno marių pakrante šalia D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (miško) esančiu keliuku, minėtos laukymės einant šiuo keliuku nesimato. Per D. G. nuosavybės teise priklausantį mišką nuėjus iki laukymės, iš kurios Kauno marių pakrantės nesimato, minėtoje laukymėje matosi likusios medžių išvartos.

63Iš byloje pateikto Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos 320 kvartalo taksoraščio (T3 b.l.102) matyti, kad šio kvartalo 16 sklype, kurio plotas 0,8 ha medžių amžius 2 m., aukštis 0,2 m, skalsumas 0,8, projektuota ūkinė priemonė skiltyje nurodyta – jaunuolių ugd., 2 eil.,12 proc. , bei prierašas, kad atželia 10B(2) 1 m., 4000/ha plynas sanitarinis kirtimas (TN)1999 m. Želdiniai 2001 m. geri-Kauno marių regioninis parkas, Jakštonių rekreacinė zona, miško parkai(t 3, b.l.102).

642015-02-06 išvažiuojamajame teisiamajame posėdyje (T 4, b. l. 27-30) vyko į vietą, ( - ), kurioje buvo atliekamas parodymų patikrinimo vietoje liudytojo S. K., tikslu nustatyti, ar šis liudytojas ėjęs Kauno marių pakrante po 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalo, galėjo matyti žemės sklypo, esančio ( - ), tikrąją padėtį, nes kaltinamojo D. G. paaiškinimu, miško gilumoje buvo vėjovartos po škvalo, kurių einant marių pakrante (krantine) neįmanoma buvo įžiūrėti iš pakrantės, kadangi miškas buvo apžėlęs krūmynais, o miško žemės sklypo reljefas nėra lygus. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas S. K. parodė, kad eidamas pakrante po 2010 m. įvykusio škvalo, jam nesimatė palaukė, kadangi tą vietą jam užstojo medžiai, krūmai. Šio liudytojo parodymu patikrinimo metu, tuomet jis ėjo tik marių pakrante, nes vanduo buvo nuslūgęs, pamena, kad buvo prilaužyta pavienių medžių, bet eidamas pakrante pripažįsta, kad galėjo jis nematyti vietos už sankasos (aukštesnės sklypo dalies), kas yra už jos, be aplink buvo krūmai. D. G. paaiškinimu, einant pakrante nuo sankasos jo žemės sklypas užima apie 130-150 metrų, vieta apima kur nėra sankasos apie 114 m. Vieta pagal sankasą tuomet buvo apžėlusi, ten buvo nevalyti krūmynai, ta vieta buvo visiškai nevalyta, tiesiog tiesiog buvo nepramatomų vietų miške. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas S. K. pripažino, kad eidamas marių pakrante, jis galėjo nematyti vietos už sankasos, t.y. įduboje, kurioje G. G. tvirtinimu, buvo pagrindinė dalis vėjovartų po įvykusio škvalo. Tiek liudytojo S. K. ir D. G. paaiškinimu liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad einant pakrante miško dalies, ties sankasa nesimatė, nes ta vieta buvo apžėlusi krūmynais, o D. G. teigimu, ir pagal byloje jo pateiktas nuotraukas, kaip tik už minėtos sankasos buvo pagrindinė medžių vėjovartų dalis po škvalo. Parodymų patikrinimo vietoje nustatyta, kad sankasa yra 3-4 metrų aukščio, ilgis apie 10 metrų (t 4, b. l. 27-30).

65Teismas kreipėsi raštu į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją ir Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimų centrą dėl byloje tikslingumo aplinkosaugos ekspertizės atlikimo (t 4, b. l. 9-50). Gamtos tyrimų centras Valstybinis mokslinių tyrimų institutas atsakė į teismo raštą dėl aplinkosaugos ekspertizės atlikimo tikslingumo, nurodęs, kad iš po kirtimo likusių medžių kelmų nustatyti, ar iki jų nukirtimo šie medžiai buvo žali (sveiki), ar sužaloti škvalo, yra praktiškai neįmanoma, kadangi paprastai stiprus vėjas medį (turint galvoje puvinio ar kito veiksnio iš anksto pažeistas medis) nulaužta anksčiau įprasto kelmo aukščio. Tvarkant škvalo padarinius, tokie nulaužtų medžių stuobriai dažniausiai yra nupjaunami, taigi likę kelmai neturėtų skirtis nuo žalių medžių kelmų. Rašte nurodyta, kad skirtumas matytųsi nebent tuo atveju, je žali medžiai ir stuobriai būtų nukertami kartu, tačiau praėjus ilgesniam laiko tarpui po pažaidos, t.y. ženkliai padžiūvus ar kitaip fiziškai pakitus stuobrių medienai (pvz. negyvos medienos nusidažymas ar atsiradę puvinio požymiai dėl ją ardančių grybų poveikio), tuo tarpu švieži sveikų medžių kelmai akivaizdžiai skirtųsi. Tačiau, praėjus daugiau kaip 2 metams po kirtimo, šis skirtumas tikrai bus išnykęs dėl aplinkos poveikio. Minėtame 2015-03-17 rašte Nr. SR-247 nurodyta, kad institutas negali atsakyti, ar 2010 m. rugpjūčio mėn. buvęs škvalas Lietuvoje, pažeidė Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų (kadastrinis Nr. ( - )), esančių Kauno marių regioninio parko (duomenys neselbtini) rekreacinėje zonoje, kadangi tokia informacija institutas nedisponuoja. Pavėluota aplinkosauginė ekspertizė šiuo atveju nepadėtų, nebent minėtoje valdoje yra likę neišvežtų medienos atliekų su akivaizdžiais škvalo padarytų pažaidų (laužimo) požymiais, išverstų medžių kelmai, ar tokių pažaidų būtų matyti gretimuose miško sklypuose. Rašte nurodyta, kad praėjus beveik 4 metams po 2010 m. rugpjūčio mėn. kilusio škvalo, būtų galima pažaidas priskirti būtent šiam konkrečiam atvejui. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad iš likusių medžių kelmų nustatyti, ar miško tvarkymui buvo reikalingas plynas sanitarinis kirtimas, šiuo atveju neįmanoma, dėl praėjusio pernelyg daug laiko nuo kirtimo, ir pagal likusius kelmus bandyti atskirti vėjo pažeistus medžius nebėra prasmės. Rašte nurodyta, kad apie kirtimo rūšies parinkimo tikslingumą galima spręsti tik prieš kirtimą, kirtimo metu, arba, blogiausiu atveju, iškart po kirtimo. Iš minėtuose sklypuose likusių medžių kelmų, esančių žemės sklype adresu ( - ), nustatyti, kurie medžiai iki jų nukirtimo buvo žali, o kurie buvo sužaloti, yra praktiškai neįmanoma. Kirtimo rūšį tvirtina institucija, išrašanti leidimus miškui kirsti (tvarkyti). Be to, žalą gamtai vertinti būtų galima tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad medžiai buvo iškirsti neteisėtai. Minėtame rašte nurodyta, kad medžių dangos praradimas miško sklypuose bet kokiu atveju lemia kraštovaizdžio kitimą, tačiau, jei tai atsitiko stichinių gamtos jėgų poveikyje, ir leidimas plynam sanitariniam kirtimui šioje valdoje išduotas pagrįstai ir teisėtai, klausimas ar iškirtus 0,8 ha miško plote 473 medžius, ar buvo padaryta įtaka Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžiui, šiuo atveju nenagrinėtinas ( t 4, b. l. 61-63).

66Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto bei Žemėtvarkos ir geomatikos instituto Geomatikos laboratorijos ekspertų byloje atliktoje aerovaidų (originalaus miško vaizdų atkūrimo) ekspertizę pagal 2015-05-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, ir ekspertai nustatė, kad Kaišiadorių miškų urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose medynų skalsumas iki įvykusio škvalo Lietuvoje, t.y. 2010 m. rugpjūčio 8 d., buvo atitinkamai 0,86, 0,55 ir 0,92. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) skalsumas buvo atitinkamai, 0,94, 0,64 ir 0,92. Ekspertai nurodė, kad Kaišiadorių miškų urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose medynų pažeidimų intensyvumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai (pagal prarastą skalsumą) 6,98, 12,73 ir 53,26 procentai. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), medynų pažeidimų intensyvumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai (pagal prarastą skalsumą) 11,26, 29,69 ir 53,26 procentai. Ekspertai nurodė, kad Kaišiadorių miškų urėdijos. Pravieniškių k. girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose buvo likęs medynų skalsumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo, atitinkamai 0,8, 0,4 ir 0,43. Sklypų dalyse, patenkančiose į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 4950/0007:225, likęs medynų skalsumas po 2010-08-08 įvykusio škvalo buvo atitinkamai 0,83, 0,45 ir 0,43. Atskirose sklypų dalyse skalsumo pokytis buvo nevienodas (t 4, b. l. 135).

67Iš byloje pateiktos LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymų Nr. 2015-04-13 Nr. 57100, 57102, Nr. 57101 Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybinės Kadastro duomenis Miškų žemėlapio fragmentas matyti, kad žemės sklypas Nr. ( - ), esantis Rumšiškių sen., yra miško žemė (t 4, b. l. 79, 80, 81).

68Iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 57099 apie tekstinius LR Miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius matyti, kad žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - )., kurio bendras plotas 1,6 ha, sklypas randasi 320 kvartale, kurio taksacinai sklypai 4, 5, 24. Taksacinio sklypo 4 plotas 0,90 ha, iš kurio 0,65 ha patenka į aukščiau minėtą žemės sklypą. Taksacinio sklypo 5 plotas 1,50 ha, iš kurio 0,86 ha įeina į minėto sklypo ribas. Taksacinio sklypo Nr. 24 bendras plotas 1,20 ha, iš kurio 0,007 ha patenka į žemės sklypo kadastrinio Nr.( - ), esančio ( - ), ribas (t 4, b. l. 82).

69Iš pateikto priedo prie pažymos Nr. 57099 (t 4, b. l. 83) iš taksoraščio išrašo matyti, kad 2010 m. minėto žemės sklypo 320 kvartalo 5 taksaciniame sklype, 1,50 ha žemės sklypo plote, yra kirtavietė. Byloje pateiktos nuotraukos (originalios), kurias byloje pateikė D. G., kurio paaiškinimu, tai nuotraukos darytos žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), kurios darytos jo prieš atliekant miško valymo darbus (vėjovartų ir sulaužytų medžių) (t 4, b. l. 5-16). Tačiau šių nuotraukų skaitmenos (skaitmeninių nuotraukų) D. G. teismui nepateikė, paaiškinęs, kad jų nerado o be to gyvena kitur, kadangi prasidėjo skyrybų procesas su sutuoktine. Dėl šių aplinkybių, kaltinamajam D. G. byloje nepateikus minėtų (t 4, b .l. 5-16) skaitmeninių nuotraukų, šioje byloje negalima buvo atlikti paskirtos vaizdų ekspertizės, tikslu nustatyti, ar iš esamų miško plote kelmų pagal pateiktas nuotraukas (skaitmenines nuotraukas), galima nustatyti ar tai buvo medžių vėjovartos, ar buvo pažeistos medžių viršūnės ar ne (t 4, b. l. 42-44), kuri 2015-02-18 teismo nutartimi buvo paskirta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Tačiau kaltinamajam D. G. per teismo nutartimi (t 4, b. l. 42-44) nustatytą terminą nepateikus minėtų nuotraukų skaitmenos (skaitmeninių nuotraukų CD), bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, kviečiant apklausai specialistą G. M..

70Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301, priimto 1993-11-09, 32 str. saugomos teritorijos – sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (tvarka). Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto. LR Miško įstatymo 9 str. 5 d. numato, kad miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miško įstatymo 9 str. 6 d.). Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu (1997-07-24 Nr.799) patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai), kurie reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, taip pat nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus.). Nuostatų 19 punktas numato, kad leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai padaliniai, laikydamiesi Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2011, Nr. 1-7). Minėtų nuostatų 20 punktas numato, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: 20.1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 20.2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos; 20.3. atrankinius sanitarinius kirtimus; 20.4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; 20.5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 20.6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 20.7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais; 20.8. retinimo ir einamuosius kirtimus.

71Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymą 2007 m. balandžio 11 d. Nr. D1-204 „Dėl miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ sanitarinis kirtimas – miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonė, kai iškertami stipriai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai; atrankinis sanitarinis kirtimas – atskirų stipriai pažeistų, džiūstančių medžių ir sausuolių arba tokių medžių grupių, užimančių mažesnį nei 0,1 ha plotą, iškirtimas; plynasis sanitarinis kirtimas – didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Šių taisyklių 36 punktas numato, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Vykdant plynus sanitarinius kirtimus, biologinei bei kraštovaizdžio įvairovei išsaugoti skirti medžiai paliekami vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 (Žin., 2004, Nr. 10-284, 2005, Nr. 150-5515), reikalavimais (37 punktas). 38 punktas numato, kad kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157; 2005, Nr. 16-522) reikalavimus, apžiūri: privačiuose miškuose, kai medyno plotas iki 1ha, – regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ir valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo (38.2 punktas). 38.3. punkte numatyta, kad kai medyno plotas 1 ha ir didesnis, medyno apžiūroje turi dalyvauti ir Miško sanitarinės apsaugos tarnybos įgaliotas specialistas; kai plyni sanitariniai kirtimai numatomi vykdyti saugomoje teritorijoje, komisijoje turi dalyvauti ir saugomos teritorijos direkcijos, kuriai ši teritorija priskirta, įgaliotas atstovas (38.4 punktas). Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 „Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, pagal kurių reikalavimus, privačiuose miškuose, kai medyno plotas iki 1 ha, miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, apžiūri regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas jo įgaliotas asmuo.

72Pagal LR BK 271 str. 1 d. atsako tas, kuris sunaikino ar suniokojo valstybinį parką, rezervatą, draustinį, kraštovaizdžio ar kitą valstybės saugomą gamtinę teritoriją ar gamtos objektą. Pagal LR BK 271 str. 2 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. D. G. kaltinimas pareikštas pagal BK 271 str. 1 d., kad jis, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012-03-09 VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, tai yra Kauno marių regioninio parko ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio apsaugos juostoje, ( - ), 0,8 ha plote, pasitelkęs fizinius asmenis veikusius be kaltės – V. Z. ir V. Z., neturėdamas leidimo kirsti mišką, organizavo plyną kirtimą minėto kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose ir plynu sanitariniu kirtimu iškirto 473 žalius medžius, kurių bendras tūris 189 m 3, ir tokiu būdu suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją. Vykdydamas neteisėtus kirtimus, D. G. pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, draudžiantį atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; 33 punkto reikalavimą, įpareigojantį privataus miško savininką apie ketinimą kirsti mišką informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ar jo agentūrą, kurių teritorijoje yra numatyta kirsti mišką be leidimo; 34 punkto reikalavimą, nurodantį jog privačių miškų savininkai pateikia raštu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. liepos 24 d. nutarimu Nr.799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimą, nurodantį, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus baigtinį skaičių nuostatuose numatytų atvejų, neatitinkančių D. G. vykdytų kirtimų situacijos; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punkto reikalavimą, nurodantį kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.D1-577 reikalavimus apžiūri privačiuose miškuose, kai medelyno plotas iki 1 ha - regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Kaltinamasis D. G. ikiteisminiame tyrime ir teisme paaiškino, kad jis neturėjo tyčios suniokoti valstybės saugomą gamtinę teritoriją ar gamtos objektą, kaltės nepripažįsta, kadangi sklype atliko miško vėjovartų ir vėjolaužų šalinimo darbus 0,8 ha miško žemės ūkio paskirties plote, atsiradusius dėl gamtinės stichijos, t.y. po 2010 m. vasarą Lietuvoje įvykusio škvalo. Kaltinamojo D. G. paaiškinimu, miške esantys sveiki medžiai nebuvo kertami, 2012 m. vasario mėn. buvo atliktas plynas sanitarinis kirtimas 0,8 ha miško ūkio paskirties plote, kuris priklauso jam nuosavybės teise nuo 2011-12-16 (Apylinkės teismo sprendimo už akių pagrindu). Tai, kad miško ūkio paskirties 1.600 ha miškas (kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ), nuosavybės teise priklausė D. G., kuris yra vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje, byloje patvirtina duomenys iš nekilnojamojo turto kadastro (t 2, b. l. 2-3). Byloje kaltinamojo D. G. paaiškinimu, liudytojų V. ir V. Z. parodymais nustatyta, kad miško ūkio paskirties sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančiame ( - ), buvo šalinami padaryti audros padariniai, tvarkomos šiame miško plote tik vėjovartos ir vėjolaužos, išversti medžiai, o taip medžiai lūžusiomis viršūnėmis, tačiau jame sveiki medžiai nebuvo pjaunami (t 3, b. l. 68). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų V. ir V. Z., kurie atliko minėtame miško plote medžių vėjovartų, vėjolaužų ir išverstų audros, bei nuvirtusių, medžių tvarkymo darbus, duotais parodymais, kadangi jų duoti parodymai yra nuoseklūs. Apklausti ikiteisminiame šie liudytojai davė tokius pat parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu, t.y. kad miške, esančiame prie Kauno marių, kur jie atliko miško vėjovartų, vėjolaužų darbus, buvo išvartyti ir išlaužyti medžiai po 2010 m. įvykusio Lietuvoje škvalo, jame buvo daug medžių su nulaužtomis viršūnėmis, išversti nuo šaknų, o taip pat sugriuvę į krūvą (3 m aukščio) ir kad minėtos medžių krūvos kurį laiką jie negalėjo pilnai sutvarkyti, ją sutvarkė sniegui nutirpus. Sveiki medžiai sklype nebuvo pjaunami, atlikus miške medžių vėjovartų, vėjolaužų sutvarkymo darbus miško plote palikti kelmai (t 1, b. l. 132, 133). L. V. ir V. Z. teisme patvirtino, jog jų buvo prašoma sutvarkyti minėtame miške medžių vėjovartas ir vėjolaužas. Tai, kad aukščiau minėtame miško ūkio paskirties sklype, kuris nuosavybės teise priklausė D. G., buvo vėjolaužų ir vėjovartų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas L. T., kuris 2011 m. lapkričio mėn. rengė D. G. biržės brėžinį sklypų 15, 17 320 kvartalo, nurodęs, kad jame buvo reikalinga atlikti plyną sanitarinį kirtimą 0,5 ha plote (t 1, b. l. 138, t 3, b. l. 65-66). Taip pat liudytojo L. T. parodymu ikiteisminiame tyrime, jam siūlė pirkti medienos D. G. iš ( - ), tačiau jos nepirko, kadangi medienos buvo mažai - 60 m3., ir ji buvo prasta. Tai, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame miške, atlikus jame medžių vėjovartų ir vėjolaužų sutvarkymą, mediena buvo menkavertė, teisme patvirtino pats kaltinamasis D. G., liudytojas T. T., o taip pat liudytojai V. ir V. Z., parodę, kad medieną sudarė miško medžio vėjovartos ir vėjolaužos. Byloje liudytojo M. B. parodymu nustatyta, kad pravažiuodamas miško keliuku, kuomet su kitais komisijos nariais tikrino valstybiniuose miškuose padaryto škvalo padarinius, jis matė 320 kvartalo 15, 16 ir sklypuose medžių vėjovartas, tačiau negalintis pasakyti ar tame miško plote buvo būtina atlikti plyną sanitarinį kirtimą, kadangi nėjo į sklypo gilumą (t 3, b. l. 67). Tai kad minėtame sklype buvo miško vėjovartų, teisme patvirtino liudytojas R. M. (VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius), liudytojas A. K., kuris taip pat kaip liudytojas M. B. tai matė pravažiuodamas automobiliu pro šalį (t 3, b. l. 66-67). Liudytojo R. M. parodymu nustatyta, kad nulaužta mediena, jei yra netvarkoma apie 2 metus, genda. Nors byloje apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad po komisijos atlikto valstybinių miškų patikrinimo įvertinti po škvalo padarytus padarinius, jis ėjo Kauno marių pakrante, tikslu patikrinti ir įvertinti miško būklę privačios valdos ir valstybinio miško valdų (pakrante ėjo iki Bajorkiemio ir Krunos upelio, t.y. iškyšulio), ir eidamas matė tik pavienius išlaužtus medžius po audros, jis gerai matė miško plotą (medžių lapai tuo metu buvo nukritę), tačiau byloje atlikus liudytojo parodymų patikrinimą vietoje, jis nurodė, kad galėjo nematyti pilnai miško ploto, kadangi vaizdą užstojo krūmai su lapais, o taip pat nustatyta parodymų patikrinimo vietoje metu, kad liudytojas negalėjo matyti tikrosios miško būklės sklypo, kuris nuosavybės teise priklausė D. G., kadangi dalis jo yra už sankasos (aukštesnės miško dalies), už kurios yra įduba. Parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad toje miško vietoje sankasa yra 3-4 metrų, jos ilgis siekia iki 10 metrų. D. G. paaiškinimu liudytojo S. K. parodymo patikrinimo vietoje metu, už šios sankasos miško plote yra įduba, už kurios buvo pagrindinė medžių vėjovartų ir vėjolaužų dalis po škvalo, o einant nuo marių pakrantės ši vieta negali būti matoma dėl sankasos bei tuo metu miško plote augusių krūmynų, o taip pat netolygaus miško ploto reljefo. Esant tokioms aplinkybės, kurios nustatytos liudytojo S. K. parodymų patikrinimo metu, nustatyta, kad liudytojas eidamas pakrante iš tiesų galėjo ir nematyti tikrosios miško ploto, esančio ( - ), padėties (būklės) po škvalo ir nematyti jo padarytų padarinių, kadangi dalį sklypo jam užstojo sankasa 3-4 aukščio, kurios ilgis apie 10 metrų, už kurios yra įduba (t 4, b. l. 61-63). Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali remtis liudytojo S. K. duotu parodymu ikiteisminiame tyrime ir teisme, kad minėtame sklype jis matė tik apie 10 vnt. medžių nulaužtomis viršūnėmis, todėl miške reikėjo sutvarkyti pavienius medžius, o ne atlikti plyną sanitarinį kirtimą (t 1, b. l. 129, t 2, b. l. 64-65). L. S. J. parodymu, nustatyta, kad minėto miško sklypo 30 arų plote 2011 m., atliekant šio sklypo matavimus, augo krūmynai (t 3, b. l. 115), todėl akivaizdu, kad S. K. eidamas tvenkinio pakrante, per krūmynus ir minėtą sklype sankasą, nematė tikrosios miško ploto būklės ir jame esančių padarynių, padarytų po 2010-08-08 įvykusio škvalo. Iš antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2014-09-30 (t 3 b.l.93-97), konstatuojant faktines aplinkybes pagal D. G. prašymą, nustatyti,, ar nuo Kauno marių pakrantės matosi D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (miško) viduryje esanti laukymė, matyti, jog konstatuota, kad einant Kauno marių pakrante šalia D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (miško) esančiu keliuku, minėtos laukymės einant šiuo keliuku nesimato.

73Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų S. J., V. S., I. M. ir A. S. duotais parodymais (t 3, b. l. 114,115), kurie atitinka byloje kaltinamojo D. G., liudytojų V. ir V. Z., L. T. duotiems parodymams (t 3, b. l. 65-66, 68), t.y. kad minėto miško plote buvo daug vėjovartų ir vėjolaužų, išverstų ir medžių nulaužtomis viršūnėmis po įvykusio škvalo. Teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad po įvykusio škvalo 2010 m., D. G. priklausantis miškas atrodė kaip mėsmalė, nes buvo daug pažeistų medžių (dalis jų atrodė kaip degtukai, tiesiog skiedrom) (t 3, b. l. 114). Ši aplinkybė liudytojui S. S. žinoma todėl, kad jo miško ūkio paskirties sklypas, esantis Jakštonių k., Kaišiadorių r., yra šalia D. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Liudytojos I. M. parodymu nustatyta, kad ji 2011 m. atliko miško ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), prie Kauno marių, matavimus, ir šiame miško plote ji matė daug medžių vėjovartų, išverstų, sulaužytų, o taip pat dalį medžių be viršūnių, t.y. nepašalintus padarinius, padarytus škvalo. Šios liudytojos nuomone, škvalo padariniai buvo gal 40 arų sklypo plote (taip atrodė vizuliai), todėl jame reikėjo atlikti plyną sanitarinį kirtimą (t 3, b. l. 114). Tai, kad minėtame miško ūkio paskirties plote buvo būtina atlikti plyną sanitarinį kirtimą, teisme parodė liudytojas S. J. (t 3, b. l. 115). Šio liudytojo parodymu, jis kartu su I. M. atliko miško sklypo, esančio prie Kauno marių, ( - ), matavimus, kurių metu matė šiame audros padarytus padarinius, t.y. išverstų ir išlaužtų daug medžių, miškas buvo apleistas, jame buvo apie 30 arų plote užaugę krūmynai. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, aptartų liudytojų V. ir V. Z., S. J., I. M., A. S., R. M., M. B., A. K., L. T., dalinai S. K., A. K. duotais partodymais, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. minėto miško ūkio paskirties plote iš tiesų buvo padariniai audros, kuri įvykio 2010-08-08 (škvalas), nors ši stichinė audra Lietuvoje nebuvo pripažinta įvykusia stichine nelaime, liudytojų S. K., M. B. parodymais (t 3, b. l. 64-65, 67). Tai, kad 2010-08-08 praūžęs škvalas Lietuvos miškuose padarė nemažus padarinius, teisme patvirtino liudytojai A. K., R. M. (t 3, b. l. 63-64, 66-67), o taip pat šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - VĮ Kaišiadorių miškų urėdija kreipėsi 2010-09-20 raštu Nr.SD-522 į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrių, kuriame nurodyta, kad 2010-08-08 škvalas pažeidė įvairių nuosavybės formų miškus, Miškų urėdijos darbuotojai nustatė pažeidimus rezervuotose nuosavybės teisių atstatymui miškuose (t 2, b. l. 9). Nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos rašte Nr. R2-27 nurodyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.( - ), augantis miškas nepateko į 2010-08-08 škvalo pažeistus miško žemės plotus (t 3, b. l. 139, ir pateikta LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažyma „Apie grafinius LR miškų valstybinės kadastro duomenis Miškų žemėlapio, esančio ( - ), fragmentas“ (t 3, b. l. 140), teismas neturi jokio pagrindo netikėti aukščiau nurodytų liudytojų duotais parodymais, jog minėtame miško plote iš tiesų buvo padaryti škvalo padariniai. Be to 2010-08-08 padaryto škvalo padariniams nustatyti buvo sudaryta komisija, kuri 2010 m. spalio 20 d. apžiūrėjo Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos valstybiniame miško plote škvalo pažeistus medynus. Komisijos narių patikrinimo metu, valstybiniame miške 320 kvartalo 20-22 sklypuose buvo nustatyti plyni sanitariniai kirtimai, ką patvirtina byloje pateikta 2010-10-20 pažyma (t 3, b. l. 11). Esant byloje aptartų rašytinių įrodymų visumai, o taip pat remiantis apklaustų liudytojų V. ir V. Z., S. J., I. M., A. S., R. M., M. B., A. K., L. T., dalinai S. K., A. K. duotais parodymais, paties kaltinamojo D. G. paaiškinimu nustatyta, kad minėtame miško plote buvo tvarkomi tik škvalo padaryti padariniai, t.y. medžių vėjovartos, vėjolaužos, išversti medžiai ir medžiai su nulaužtomis viršūnėmis, ką teisme ir ikiteisminiame tyrime patvirtino liudytojai V. ir V. Z. (t 1, b. l. 132, 133), l.68), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. veikoje nėra kaltinimo BK 271 str. 1 d. dispozicijoje nurodytos veikos – valstybės saugomos gamtinės teritorijos suniokojimo, nors jis 2012 m. vasario mėn. iškirto (atliko miško vėjovartų, vėjolaužų tvarkymo darbus) šiame sklypo plote be leidimo. L. V. ir V. Z., S. J., I. M., A. S., L. T. parodymais nustatyta, kad valstybės saugoma gamtinė teritorija, prieš kaltinamajam D. G. atliekant minėtoje miško ūkio paskirties dalyje kirtimo, t.y. miško vėjovartų, vėjolaužų darbus, t.y. prieš jame iškertant 473 medžius, jie buvo pažeisti 2010-08-08 škvalo, nes dalis medžių buvo suversta į didelę 3 m krūvą, daug medžių su nulaužtomis, pažeistomis viršūnėmis, dalis jų išversta iš šaknų. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas laiko neįrodyta byloje, kad būtent dėl kaltinamojo D. G. tyčinių ar dėl neatsargumo veiksmų buvo suniokota valstybės saugoma gamtinė teritorija, esanti Pravieniškių 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose, esančiuose ( - ).

74Kaltinamasis D. G., liudytojai V. V. Z. (t 3, b. l. 68), teisme patvirtino, kad miške buvo pjaunamos medžių vėjovartos, vėjolaužos, likusios po audros (škvalo) ir medžiai be viršūnių, sveiki medžiai nebuvo pjaunami, miško plote liko šių medžių kelmai. Tai, kad minėtame miško plote buvo rasti 473 žali kelmai, teisme patvirtino liudytojas M. R., kuris su kitais miško darbuotojais atliko kelmų apmatavimus (t 3, b. l. 62-63). Liudytojo V. S. parodymu, atliekant miško plote kelmų apmatavimus, jame buvo skaičiuojami visi rasti kirsti kelmai, kurių būklės neišskyrė (t 3, b. l. 115). Liudytojo M. R. parodymu nustatyta, kad į 473 kelmų skaičių yra įskaityti visi medžiai, rasti minėtame miško plote, tame tarpe ir pažeistų medžių kelmai (t 3, b. l. 62-63). Teismas kreipėsi raštu į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją ir Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Gamtos tyrimų centrą dėl byloje tikslingumo aplinkosaugos ekspertizės atlikimo (t 4, b. l. 9-50), kuris rašte nurodė, jog iš po kirtimo likusių medžių kelmų nustatyti, ar iki jų nukirtimo šie medžiai buvo žali (sveiki), ar sužaloti škvalo, yra praktiškai neįmanoma, kadangi paprastai stiprus vėjas medį (turint galvoje puvinio ar kito veiksnio iš anksto pažeistą medį) nulaužtą auksčiau įprasto kelmo aukščio. Tvarkant škvalo padarinius, tokie nulaužtų medžių stuobriai dažniausiai yra nupjaunami, taigi likę kelmai neturėtų skirtis nuo žalių medžių kelmų. Minėtame rašte nurodyta, kad skirtumas matytųsi nebent tuo atveju, jei žali medžiai ir stuobriai būtų nukertami kartu, tačiau praėjus ilgesniam laiko tarpui po pažaidos, t.y. ženkliai padžiūvus ar kitaip fiziškai pakitus stuobrių medienai (pvz., negyvos medienos nusidažymas ar atsiradę puvinio požymiai dėl ją ardančių grybų poveikio), tuo tarpu švieži sveikų medžių kelmai akivaizdžiai skirtųsi. Tačiau, praėjus daugiau kaip 2 metams po kirtimo, šis skirtumas tikrai bus išnykęs dėl aplinkos poveikio. Tai, kad nulaužtas medis genda, jei jis netvarkomas stovi daugiau nei dvejus metus, teisme patvirtino liudytojas R. M. (t 3, b. l. 66-67). Iš byloje pateiktų nuotraukų kopijų, darytų ( - ). (kadastrinis sklypo Nr. ( - )) matyti, kad šiame sklype buvo nuvirtusių medžių (vėjovartų), o taip pat nemaža dalis medžių su nulūžusiomis medžių viršūnėmis (t 2, b. l .18 -22). Byloje nėra pateikta kitų pagrindžiančių įrodymų, kad D. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype, buvę 473 medžiai buvo sveiki, t.y. nepažeisti škvalo, , todėl teismas neturi pagrindo netikėti byloje aukščiau aptartų liudytojų parodymais, kurie matė sklype padarytus didelius škvalo padarinius, kuriuos reikėjo šalinti atliekant plyną sanitarinį kirtimą. Visos byloje nustatytos abejonės yra vertintinos kaltinamojo naudai.

75Teismas sprendžia, kad D. G. pažeidė teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, draudžiantį atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; 33 punkto reikalavimą, įpareigojantį privataus miško savininką apie ketinimą kirsti mišką informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ar jo agentūrą, kurių teritorijoje yra numatyta kirsti mišką be leidimo; 34 punkto reikalavimą, nurodantį jog privačių miškų savininkai pateikia raštu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. liepos 24 d. nutarimu Nr.799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimą, nurodantį, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus baigtinį skaičių nuostatuose numatytų atvejų, neatitinkančių D. G. vykdytų kirtimų situacijos; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punkto reikalavimą, nurodantį kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.D1-577 reikalavimus, kad privačiuose miškuose, kai medelyno plotas iki 1 ha, - regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Leidimo vykdyti kirtimą minėto miško 0,8 plote, kuris yra vandens telkinio apsaugos ir juostos zonoje, D. G. neturėjo, nors byloje pateiktas brėžinys dėl plyno sanitarinio kirtimo (biržės brėžinys, kuris parengtas 2011-11-28 L. T.) žemės sklypo Pravieniškių g-jos 230 kvartale, 15 ir 17 sklypuose 0,5 ha plote sudarytas) (t 2, b. l. 6). Šiuo atveju kaltinamasis D. G. turėjo kreiptis dėl miško kirtimo plynu sanitariniu kirtimu leidimo išdavimo, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; 33 punkto reikalavimą, įpareigojantį privataus miško savininką apie ketinimą kirsti mišką informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ar jo agentūrą, kurių teritorijoje yra numatyta kirsti mišką be leidimo; 34 punkto reikalavimą, nurodantį jog privačių miškų savininkai pateikia raštu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu ir kitus su minėto leidimo išdavimo tvarka aukščiau nurodytą Miško įstatymo 9 str. 6 d. numatytą leidimo išdavimo kirti mišką tvarką, o taip pat leidimo kirti mišką tvarkos aprašo 3 punktą. Tačiau kaltinamojo D. G. veikoje nesant BK 271 str. 1 d. dispozicijoje nurodytos veikos – valstybės saugomos gamtinės teritorijos suniokojimo, nors jis 2012 m. vasario mėn. iškirto (atliko miško vėjovartų, vėjolaužų tvarkymo darbus) šiame sklypo plote be leidimo, jis yra išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1p). LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. G. padarytas pažeidimas, t. y. 473 medžių bendro 189 m3 tūrio iškirtimas 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypuose, esančiuose Pravieniškių girininkijos, ( - ) rekreacinėje zonoje, sudaro adminitracinės atsakomybės teisės požymius, numatytos ATPK 621 str., atsižvelgiant į iškirstų medžių kietmietrių kiekį. LR ATPK 62 1 str. numato, be kita ko numato administracinę atsakomybę už savavališką medžių kirtimą privačiuose miškuose.

76Dėl civilinio ieškinio žalos aplinkai priteisimo

77Civilinis ieškovas - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris pateikė byloje civilinį ieškinį dėl neteisėtais veiksmais miške padarytos 31185 Lt. (9031,80 Eur) žalos aplinkai priteisimo iš D. G. (t 1, b. l.42-43, 44, 45-51, 52, 5, 56, 57). Ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos specialistas M. R. 2012 m. balandžio 10 d. atliko D. G. privačios miškų valdos patikrinimą ir apskaičiavo neteisėtai iškirstos medienos tūrį ir žalą aplinkai. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2012 m. vasario mėn. privačiame sklype, esančiame ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso D. G., Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose 0,8 ha plote, buvo įvykdytas savavališkas miško kirtimas, kurio metu plynaisiais kirtimais neteisėtai iškirsti 473 žali medžiai, kurių tūris 189 m 3. Visi medžiai nukirsti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 d. reikalavimus. Pagal LR Miškų įstatymo 23 str. fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Neteisėtais veiksmais miške padaryta 31185 Lt. dydžio žala aplinkai. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 n. Balandžio 12 d. nutarimu Nr.521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 40-1501) 1 ir 2 punktais, šios tvarkos priedo pakeitimo (Žin., 2004, Nr. 80-2845), patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-05-12 d. nutarimu Nr.570, 1.2.1. punktu (t 1, b. l. 42-43). Prie civilinio ieškinio pateiktas privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 2 (2012-03-19 d. žemės sklypo – ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), priklausančio D. G.) (t 1, b. l. 44) , iš kurio matyti, kad sklype rasta neteisėtų miško kirtimų 0,8 ha plote, Nustatytas neteisėtas plynas sanitarinis miško kirtimas, kurio metu iškirsti 473 žali medžiai (138 žalios pušys, 175 žalios eglės, 142 žali beržai, 10 žalių baltalksnių, 2 žali klevai, 5 žali gluosniai, 1 žalias juodalksnis), kurių tūris yra 189 m3. Taip pat prie ieškinio pridėti duomenys - savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimai, atlikti 2012-03-19 miško žemės sklype, esančiame ( - ), Kaišiadorių urėdijos, Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose (t 1, b. l. 45-51). Pateiktas neteisėta veika padarytos žalos aplinkai apskaičiavimas (2012-03-19) 320 kv. 15,16 ir 17 sklypuose neteisėtu kirtimu, kuris įvykdytas II miškų grupės miške, kertant plynaisiais kirtimais privačiame miške, žalos dydis yra 150 Lt (43,44 Eur) už 1 m3 medienos (t 1, b. l. 53).

78Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16, 17 zonoje, 2010 m. plynas sanitarinis kirtimas negalėjo būti atliktas, kadangi nebuvo išduotas Leidimas kirsti mišką nei privataus miško savininkui, nei valstybinių miškų valdytojui, naudotojui. Rašte nurodyta, kad iki 2011 m. spalio 4 d. šioje teritorijoje esantis valstybinis miškas patikėjimo teise buvo valdomas Kaišiadorių miškų urėdijos ir buvo skirtas nuosavybės teisių atkūrimui (privatizavimui). Privatus miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr.( - ), esantis Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 taksaciniuose sklypuose buvo suformuotas tik 2011 m. rugsėjo 6 d. (įrašas įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 4 d.), todėl iki 2011 m. spalio 4 d. šiame žemės sklype plynus sanitarinius kirtimus galėjo vykdyti tik Kaišiadorių miškų urėdija, kuri tuo laikotarpiu plynų sanitarinių kirtimų nurodytoje vietoje nevykdė ir dėl leidimo kirsti mišką išdavimo 320 kvartalo 15,16 ir 17 taksaciniuose sklypuose 2010 m. niekas nesikreipė. Rašte nurodyta, kad įvykio vietoje buvo keliolika vėjovartų 0,1 ha plote, tačiau tam nebuvo reikalinga iškirsti, kiek buvo vėjovartų, kadangi norint miško plotą kirsti plynuoju sanitariniu kirtimu, buvo reikalinga gauti Leidimą kirtimui, o plynas kirtimas be nustatyta tvarka išduoto Leidimo kirsti mišką yra neteisėtas ir nesvarbu, ar buvo vėjovartų ir pažeistų medžių, ar ne. Rašte nurodyta, kad matuojant kelmus kirtavietėje jau po įvykdyto savavališko plyno kirtimo, yra neįmanoma nustatyti, kiek prieš kirtimą buvo pažeistų medžių, kadangi medžių ir medyno būklė yra nustatoma prieš kirtimą (tam pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punktą yra privaloma komisija, kuri įvertina medyno būklę, medžių pažeidimo laipsnį ir kuri sprendžia ar yra tikslinga medyną kirsti plynuoju sanitariniu kirtimu). Tarp nurodytų savavališkais kirtimais iškirstų 473 medžių, keliolika iš jų buvo išversti medžiai, kurie buvo išsidėstę apie 0,1 ha plote, tačiau tai neturi jokios reikšmės, kadangi vėjovartos patenka į neteisėtą plyną kirtimą 0,8 ha plote, kuriam vykdyti reikėjo nustatyta tvarka gauti Leidimą kirsti mišką, o toks leidimas nebuvo išduotas, nes dėl Leidimo kirsti mišką išdavimo D. G. nesikreipė. Rašte nurodyta, kad privačiame miške, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 taksaciniuose sklypuose, savavališkai iškirstame 0,8 ha plote visi medžiai – ir sveiki žali medžiai ir vėjo iškirsti medžiai, buvo iškirsti neteisėtai, t.y. be nustatyta tvarka išduoto Leidimo kirsti mišką, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 5 - 6 dalų. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20,30, 31.1, 31.3 punktų, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 119 punkto, Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 2,38 punktų, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3, 8 ir 9 punktų reikalavimus. Nurodyta kad privačiame miške, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 16 taksaciniame sklype, 11 metų amžiaus jaunuolyne, kuriame vyravo beržai, buvo iškirsti jauni, ploni beržai apie 10 cm skersmens 1,3 m aukščio, kurie jokiu būdu negalėjo būti pažeisti škvalo. Prie bylos Valstybinė miškų tarnyba pateikė Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16 ir 17 taksacinių sklypų ribas (miškotvarka 2002 m. duomenys iki 2014-06-06) (tai patvirtina 2015-04-30 pažyma Nr. 576011 apie archyvinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentas bei Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 4,5,24 taksacinių sklypų ribas (miškotvarka 2012 m. duomenys nuo 2014-06-16) (tai patvirtina 2015-04-30 pažyma N. 57610 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmentas); nurodytų sklypų, po 2010 m. rugpjūčio mėn. buvusio škvalo, aeovaizdų originalas (CD 1 vnt.) bei 2014-03-24 Miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmino aktas (2012 m. miškotvarka) (t 4, b. l. 104, 105, 106, 107, 108).

79Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, įrodymai įvertinami vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, dėl ko pagal teismo vidinį įsitikinimą padaromos nešališkos išvados. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK numatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – vieni ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006, 2K-455/2013). Vertinant BK 271 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus alternatyvius veiksmus – sunaikinimą ir suniokojimą, akivaizdu, kad suniokojimas savo semantine prasme reiškia veiksmą, kuriuo padaroma mažesnė žala nei sunaikinimu. Sprendžiant, ar kaltininkas suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją, nėra būtina nustatyti, kad tokia teritorija yra visiškai praradusi savo savybes, dėl kurių jai taikomas ypatingas teisinis statusas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju yra įrodyta, kad D. G. nuosavybės priklausančiame miške buvo atliekami miško vėjovartų ir vėjolaužų darbai, kurie buvo padaryti škvalo, įvykusio 2010-08-08.

80Byloje nenustačius, kad kaltinamasis D. G. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką pagal LR BK 271 str. 1 d., t.y. kad jis šalindamas miške škvalo padarytus padarinius suniokojo valstybės saugomą teritoriją, o tai pat atsižvelgiant į tai, kad jo padaryti veiksmai sudaro administracinės atsakomybės, numatytos pagal LR ATPK 62 1 str. požymius, t.y 2012 m. vasario iki kovo mėn., esančio VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15, 16 ir 17 sklypų, esančių Valstybės saugomoje gamtinėje teritorijoje, tai yra Kauno marių regioninio parko ( - ) rekreacinėje zonoje, Kauno marių tvenkinio apsaugos juostoje, ( - ), 0,8 ha plote, pasitelkus fizinius asmenis– V. Z. ir V. Z., neturint leidimo kirsti mišką, kurio metu kvartalo 15,16 ir 17 sklypuose ir plynu sanitariniu kirtimu iškirto 473 žalius medžius, kurių bendras tūris 189 m 3. Vykdant neteisėtus kirtimus, D. G. pažeidė teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimą, draudžiantį atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, nustatančius teisės kirsti mišką įgijimo tvarką; 33 punkto reikalavimą, įpareigojantį privataus miško savininką apie ketinimą kirsti mišką informuoti regiono aplinkos apsaugos departamentą ar jo agentūrą, kurių teritorijoje yra numatyta kirsti mišką be leidimo; 34 punkto reikalavimą, nurodantį jog privačių miškų savininkai pateikia raštu pranešimą apie ketinimą kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m. liepos 24 d. nutarimu Nr.799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimą, nurodantį, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus baigtinį skaičių nuostatuose numatytų atvejų, neatitinkančių D. G. vykdytų kirtimų situacijos; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 punkto reikalavimą, nurodantį kirsti plynais sanitariniais kirtimais medelyną pagal miško valdytojo, savininko ar naudotojo pateiktą pažeisto ploto brėžinį, sudarytą pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.D1-577 reikalavimus, kad privačiuose miškuose, kai medelyno plotas iki 1 ha - apžiūri regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros, išduodančios leidimą miškui kirsti, įgaliotas atstovas ar valdos savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Be to, liudytojų V. ir V. Z. parodymais (t 3, b. l. 68), kad atlikus medžių vėjovartų, vėjolaužų, likusiių po audros (škvalo) darbus, nepjovus sveikų medžių, miško plote liko šių medžių kelmai. L. V. S. parodymu nustatyta, kad atliekant miško plote kelmų apmatavimus, jame buvo skaičiuojami visi rasti kirsti kelmai, kurių būklės neišskyrė (t 3, b. l. 115). Liudytojo M. R. parodymu nustatyta, kad į 473 kelmų skaičių yra įskaityti visi medžiai rasti minėtame miško plote, tame tarpe ir pažeistų medžių kelmai (t 3, b. l. 62-63). Civilinis ieškovas byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, paskaičiavęs iškirstų 473 vnt. žalių medžių vertę, kurio bendroje sumoje sudaro 9031,80 Eur, nors liudytojų Z. parodymais nustatyta, kad buvo pjaunami nulūžę, pažeisti medžiai, kurių viršūnės buvo nulūžusios, t.y. tvarkė vėjovartas, vėjolaužas. Tai, kad ši mediena buvo menkavertė teisme patvirtino liudytojas L. T., bei pats kaltinamasis. Šiuo atveju civilinio ieškovo prašoma priteisti 9031,80 Eur padaryta žala aplinkai, kai byloje nustatyta, kad buvo atliekama miške vėjovartų, vėjolaužų tvarkymas, prašant priteisti žalą kaip už nukirstus sveikus medžius, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, todėl šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys negarinėtinas. Civilinio ieškinio – žalos padarytos gamtai priteisimo klausimas šiuo atveju turėtų būti nagrinėtinas administracinio teisės pažeidimo byloje arba LR CPK numatyta tvarka, todėl šioje byloje civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinas.

81D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra naikintinas.

82Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenos esančios byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinos joje.

83Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 235, 297, 305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

84D. G. (a. k. ( - ) pagal LR BK 271 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

85Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. G. panaikinti.

86Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyrio civilinį ieškinį dėl neteisėtais veiksmais miške padarytos (9031,80 Eur) žalos aplinkai priteisimo palikti nenagrinėtą.

87Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –DVD laikmenos, esančios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos byloje.

88Įsiteisėjus nuosprendžiui, D. G. atžvilgiu padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 621 str. perduoti nagrinėti administracine tvarka Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

89Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 4. D. G. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2012 m. vasario iki kovo... 5. Kaltinamasis D. G. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos... 6. Civilinio ieškovo – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės... 7. Liudytojo M. R. parodymu, pagal gautą Kauno marių regioninio parko... 8. Liudytojo A. K. parodymu (dirba ( - ))(t 3 b. l. 63-64) 2010 m. po įvykusio... 9. Liudytojo S. K. parodymu jis pagal nurodymą patikrino saugomos teritorijos... 10. Liudytojo L. T. parodymu jis dirba ( - ), kuri atlieka miškininkystės... 11. Liudytojo R. M. (( - )) parodymu, jis dalyvavo tikrinimo komisijoje,... 12. Liudytojo M. B. parodymu, 2010 m. įvykęs škvalas Lietuvoje nebuvo... 13. Liudytojo V. Z. parodymu, jis yra įgijęs patentą miško kirtimo darbams... 14. Liudytojas V. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė tokias pat aplinkybes kaip... 15. Liudytojo S. J. parodymu, 2011 m. matuojant D. G. nuosavybės teise... 16. Liudytojo V. S. parodymu (t 3 b.l.115) 2001 m. jis dirbo ( - ),... 17. Liudytojos I. M. parodymu, ji 2011 m. ( - ), prie Kauno marių, ji atliko... 18. Liudytojo A. S. parodymu, škvalo metu D. G. miškas buvo žiauriai pažeistas,... 19. Liudytojo S. U. (antstolio) parodymu, jis atliko D. G. nuosavybės teise... 20. Specialisto G. M. paaiškinimu 2015-04-13 teisiamajame posėdyje, pateikus... 21. Iš byloje pateikto VĮ valstybinio miškotvarkos instituto žemės sklypo... 22. Lietuvos Respublikos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų... 23. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių duomenų – VĮ registrų... 24. Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2012-03-03... 25. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad parodė, kad jis... 26. Liudytojo D. M. parodymu ikiteisminiame tyrime parodė, kad apžiūrėję... 27. Liudytojo A. K. parodymu ikiteisminiame tyrime, po 2012 m. kovo mėn.... 28. Liudytojo S. K. parodymu ikiteisminiame tyrime, po 2010-08-08 Kaišiadorių... 29. Liudytojo V. Z. parodymu ikiteisminiame tyrime, jis dirbo su broliu, miške,... 30. 2013-01-09 liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas V. Z. parodė, kad su... 31. Liudytojo M. B. parodymu ikiteisminiame tyrime, 2010 m. spalio mėn. buvo... 32. Liudytojo L. T. parodymu ikiteisminiame tyrime, jis dirba ( - ) pareigose. 2010... 33. Bylos medžiagoje yra pateiktos nuotraukų kopijos (padarytos 2012-03-12)... 34. Byloje yra pateiktos 2012-02-24 pirkimo pardavimo sutarčių nuorašai, iš... 35. Iš byloje esančių rašytinių duomenų –sąskaitos – faktūros... 36. VĮ Kaišiadorių miškų urėdija kreipėsi 2010-09-20 raštu Nr.SD-522 į... 37. Byloje pateiktas miško žemės sklypo, esančio ( - ), 320 kvartalo , sklypo... 38. 2011-09-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 39. Iš byloje pateiktų nuotraukų kopijų, darytų ( - ) (kadastrinis sklypo Nr.... 40. Iš antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2014-09-30... 41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba Miškų... 42. Iš byloje esančio privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo,... 43. Iš byloje pateikto Kaišiadorių miškų girininkijos 320 miško kvartalo... 44. Iš Kauno marių regioninio parko direkcijos 2012-03-09 rašto Nr. V3-8.5-111... 45. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ K. M. urėdijos... 46. Iš 2012-10-24 apžiūros protokolo matyti, kad Kauno AVPK Kaišiadorių PK VPS... 47. 2011-04-10 D. G. rašytiname paaiškinime rašytame Valstybinės miškų... 48. Kauno marių regioninio parko direkcijos rašte Nr.V3-8.5-155.1 2012-04-18... 49. Iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos rašto Nr.R2-1012 (t... 50. G. M. urėdijos prie aplinkos ministerijos Valstybinės įmonės Kaišiadorių... 51. Iš byloje esančio 2012-10-24 apžiūros protokolo (T1b.l. 37-40) matyti, kad... 52. Byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba... 53. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad G. S. 2011-09-02 Nacionalinės... 54. 2011-12-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu už akių (T1... 55. 2012-03-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas... 56. 2013-01-28 Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovės G. S.... 57. 2012-10-29 ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas D. G. apklaustas... 58. 2014-04-22 kaltinamuoju apklaustas D. G. ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis... 59. Ikiteisminiame tyrime G. S. parodė, kad 2009-02-19 ji išdavė įgaliojimą D.... 60. 2014-05-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi (t 1, b. l.... 61. Iš pateikto miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo... 62. Iš antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2014-09-30... 63. Iš byloje pateikto Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos... 64. 2015-02-06 išvažiuojamajame teisiamajame posėdyje (T 4, b. l. 27-30) vyko į... 65. Teismas kreipėsi raštu į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų... 66. Aleksandro Stulginskio universiteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto bei... 67. Iš byloje pateiktos LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos... 68. Iš LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 57099... 69. Iš pateikto priedo prie pažymos Nr. 57099 (t 4, b. l. 83) iš taksoraščio... 70. Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo Nr. 1-301, priimto 1993-11-09, 32 str.... 71. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymą 2007 m. balandžio 11 d.... 72. Pagal LR BK 271 str. 1 d. atsako tas, kuris sunaikino ar suniokojo valstybinį... 73. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų S. J., V. S., I. M. ir... 74. Kaltinamasis D. G., liudytojai V. V. Z. (t 3, b. l. 68), teisme patvirtino, kad... 75. Teismas sprendžia, kad D. G. pažeidė teisės aktų nustatytus aplinkos... 76. Dėl civilinio ieškinio žalos aplinkai priteisimo... 77. Civilinis ieškovas - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės... 78. Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 320 kvartalo 15,16,... 79. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta... 80. Byloje nenustačius, kad kaltinamasis D. G. savo veiksmais padarė... 81. D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 82. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD... 83. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 235, 297, 305, 307 straipsniais,... 84. D. G. (a. k. ( - ) pagal LR BK 271 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos,... 85. Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D.... 86. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos... 87. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –DVD... 88. Įsiteisėjus nuosprendžiui, D. G. atžvilgiu padarytą administracinį... 89. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...