Byla 2S-1211-524/2016
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Palangos kredito unija, R. M

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., Palangos kredito unija, R. M., ir

Nustatė

2

  1. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų. Prašė panaikinti antstolės padėjėjos J. J. surašytą 2016-01-25 turto arešto akto Nr. S-16002555 dalį dėl R. M. darbo užmokesčio. Nurodė, kad 2015-02-12 gavo antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-16002560 dėl skolininko turto dalies nustatymo ir 2016-01-25 turto arešto aktą Nr. S-16002555, kuriuo antstolės padėjėja J. J. areštavo visą pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat visą sutuoktinės R. M. darbo užmokestį. Nurodo, kad areštuodama visą R. M. darbo užmokestį, antstolės padėjėja pažeidė CPK 736 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjas dabartiniu metu laikinai nedirba, jo sutuoktinės darbo užmokestis yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis prasimaitinti ir mokėti būsto nuomos bei komunalinius mokesčius, išlaikyti sūnų. Pažymi, kad antstolė areštavo 11 pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto objektų, todėl pareiškėjas, siekdamas kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi, sutinka, kad išieškojimas būtų pirmiausiai nukreiptas į šį areštuotą turtą, o ne į sutuoktinės atlyginimą ar jo dalį.
  2. Antstolė B. T. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2016-03-24 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, ir jo netenkino.
  3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-13 nutartimi atmetė pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. M. darbo užmokesčio aprašymas jai nesudaro kliūčių naudotis šiomis pajamomis. Konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog sutuoktinės darbo užmokestis yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis prasimaitinti, mokėti būsto nuomos ir komunalinius mokesčius, išlaikyti sūnų. Pažymėjo, kad pareiškėjo sutikimas nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą nesuteikia teisės antstolei organizuoti areštuoto turto realizavimo, nes jis areštuotas kitų antstolių.
  4. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo sutuoktinė gali laisvai disponuoti jai mokamu darbo užmokesčiu, nes jis yra areštuotas. Aplinkybę dėl vienintelio pragyvenimo šaltinio, mokesčių mokėjimo ir išlaikymo grindžia rašytiniais įrodymais (sąskaitos išrašu, Studentų registro išrašu).
  5. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Savo poziciją grindžia savo patvarkyme dėl pareiškėjo pateikto skundo išdėstytais motyvais ir pagrindais bei skundžiama nutartimi. Papildomai nurodo, kad jei apelianto šeima negalėtų naudotis apelianto sutuoktinės gaunamu darbo užmokesčiu, ji negalėtų mokėti komunalinių bei kitų mokesčių.

3Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas ir antstolė nesutaria dėl faktinių vykdomosios bylos aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad jo šeima negali naudotis pareiškėjo sutuoktinės darbo užmokesčiu kaip vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Tuo tarpu antstolės teigimu, minėtu užmokesčiu pareiškėjo šeima naudojasi laisvai. Pažymėtina, kad antstolės pozicijos laikosi ir pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad R. M. darbo užmokesčio aprašymas jai nesudaro kliūčių naudotis šiomis pajamomis.
  3. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto šeima gali laisvai disponuoti apelianto sutuoktinės darbo užmokesčio dalimi. Minėtą aplinkybę patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-903-524/2016, kuria buvo palikta nepakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartis. Minėtoje civilinėje byloje buvo išnagrinėtas A. M. atskirasis skundas dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta, kad A. M. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės R. M. pajamų – darbo užmokesčio, mokamo Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos licėjaus. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad apelianto šeima nagrinėjamoje situacijoje gali laisvai disponuoti 1/2 dalimi minėtų pajamų. Dėl to apelianto pateiktas atskirojo skundo argumentas dėl negalėjimo disponuoti apelianto sutuoktinės pajamomis atmestinas kaip nepagrįstas.
  4. Taip pat apeliantas nurodo, kad sutinka, kad išieškojimas būtų nukreiptas į jam priklausantį areštuotą nekilnojamąjį turtą, o ne į jo sutuoktinės darbo užmokestį, nes pastarasis yra vienintelis apelianto šeimos pragyvenimo šaltinis.
  5. Apelianto pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantas nurodė, kad turi išlaidų dėl komunalinių mokesčių mokėjimo ir sūnaus išlaikymo. Tačiau apeliantas neįrodė, kad jo šeimai laisvai disponuojant (žr. nutarties 8 p.) apelianto sutuoktinės 1/2 dalimi gaunamų pajamų, jų (pajamų) neužtenka apelianto šeimos patiriamoms išlaidoms padengti, pragyventi. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė (nutarties 9 p.) atmestina kaip nepagrįsta.
  6. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo mano, kad apeliantas sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nesąžiningai teikia atskirąjį skundą.
  7. Pagal LR CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Oruva“ ir Ko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad jis, naudodamasis LR CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pareiškė atskirąjį skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad antstolė neprašė skirti apeliantui baudos, pastarajam teikiant skundą antstolei dėl jos veiksmų. Minėtą skundą antstolė išnagrinėjo ir jo netenkino. Antstolės veiksmų teisėtumą įvertino pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, antstolė taip pat nekėlė klausimo dėl apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kadangi apeliantas savo atskiruoju skundu iš esmės siekia to paties tikslo – skundo dėl antstolės veiksmų patenkinimo, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui atmestinas.
  8. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  9. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

4Vadovaudamasis LR CPK 335–339 str., teismas

Nutarė

5Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai