Byla 2A-1179/2012
Dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo ir daikto valdymo pažeidimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AKTSIASELTS BALTEM apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Hobista“ ieškinį atsakovui AKTSIASELTS BALTEM dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo ir daikto valdymo pažeidimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo nuosavybės teises į vikšrinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“, identifikacinis Nr. B45737, valstybinis Nr. 1557TL, tai yra pripažinti ieškovą vikšrinio buldozerio savininku; įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 2 – 5 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis grąžinti ieškovui nurodytą vikšrinį buldozerį, pristatant jį ieškovo buveinės adresu Juodpelkio g. 3, Mažeikiai. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 03.04 (toliau ? Sutartis) iš UAB „Baltijos statybinės mašinos“ išsimokėtinai nusipirko vikšrinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“ už 601 800 Lt kainą, kurią turėjo sumokėti keturiomis periodinėmis įmokomis iki 2008 m. liepos 7 d. Ieškovui netinkamai vykdant periodinių įmokų mokėjimą, atsakovas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl 315 109,13 Lt skolos, iš kurios 275 696,43 Lt sumą sudarė skola už buldozerį, priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įsiteisėjus minėtam sprendimui, kuriuo iš ieškovo atsakovui buvo priteista skola už buldozerį, atsakovo nuosavybės teisės į buldozerį pasibaigė ir jo savininku tapo ieškovas. Bendrovė „Baltijos statybinės mašinos“ reorganizuojant prijungta prie atsakovo AKTSIASELTS BALTEM (toliau tekste – AS BALTEM), kuris ir perėmė prijungtos bendrovės teises ir pareigas. Atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. raštu pareikalavo grąžinti buldozerį. Ieškovo darbuotojai 2010 m. lapkričio 19 d. atvykę į darbų objektą buldozerio neberado. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, kadangi buldozerį paėmė ir pas save nugabeno atsakovas, o tai yra civilinio pobūdžio ginčas.

5Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsakovas nurodė, jog šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad nuosavybės teisė į vikšrinį buldozerį pereina nuo pilno atsiskaitymo momento. Atsakovas 2009 m. sausio 7 d. minėtą pirkimo-pardavimo sutartį įregistravo sutarčių registre, kad apsaugotų savo nuosavybės teisę į ginčo daiktą. Sutarčių registre yra įrašyta sąlyga, kad nuosavybės teisė iš bendrovės „Baltijos statybinės mašinos“ pirkėjui UAB „Hobista“ pereina tik visiškai atsiskaičius. Esant neįvykdytam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo, bendrovė „Hobista“ pradėjo restruktūrizavimo procedūrą. Suprasdamas, kad UAB „Hobista“ Šiaulių apygardos teismo sprendimo nevykdys ir kėsinasi pasisavinti neapmokėtą buldozerio dalį, atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. raštu pranešė ieškovui, kad nuo minėtos datos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 03.04 yra nutraukta ir pareikalavo įvykdyti sutartines nuostatas bei grąžinti daiktą. Tokiu būdu atsakovas natūra įvykdė Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą. Atsakovas, praėjus sutartyje numatytam septynių dienų terminui, pasiėmė jam priklausantį daiktą, kurį bendrovė „Hobista“ be jo žinios buvo perdavusi trečiajam asmeniui. Ir nutraukus 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, ir šiai sutarčiai galiojant, atsakovas buvo ginčo daikto savininku, todėl CK 4.22 straipsnio 2 dalies pagrindu daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise. Ieškinys dėl valdymo teisės gynimo negali būti tenkinamas, nes CK 4.32 straipsnio 3 punkto pagrindu ieškovas negali valdyti daikto, o pirkimo-pardavimo sutartis yra pasibaigusi, daikto registracija viešame registre ieškovo vardu yra pripažinta neteisėta. Registratoriaus sprendimas neužginčytas ir įsiteisėjęs, daiktas šiuo metu yra pas teisėtą savininką. Ieškovo ir atsakovo turtinis ginčas yra išspręstas taikant 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas sprendime nurodė, kad aiškinant šalių pasirašytą Sutartį nustatyta, jog tikrieji atsakovo ketinimai buvo perleisti ieškovui vikšrinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“, kurį ieškovas ketino įsigyti už sutartą kainą, ją sumokant dalimis (išsimokėtinai). CK 6.414 straipsnis, reguliuojantis daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, nustato, kad daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį išsimokėtinai nustatoma šalių susitarimu. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą (CK 6.414 straipsnio 1 dalis). Sutartyje šalys buvo nustačiusios, kad pirkėjui uždelsus pilnai atsiskaityti už prekę ilgiau kaip 15 dienų, pardavėjas turi teisę pareikalauti grąžinti prekę atgal, o pirkėjui per 7 dienas nuo tokio reikalavimo gavimo dienos negrąžinus prekės pardavėjui nurodytu adresu, pats pasiimti prekę iš pirkėjo (5.4. punktas). Atsiskaitymo terminas už prekę baigėsi 2008 m. liepos 7 d., tačiau pardavėjas, kuriam pirkėjas nebuvo nurodytais terminais sumokėjęs numatytos kainos, nepasinaudojo Sutarties nuostatomis, pagal kurias pirkėjas nuosavybės teisę į prekę įgyja tik pilnai atsiskaitęs su pardavėju (5.3. punktas), o pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjui suteikta teisė atsiimti daiktą, įskaitant pirkėjo jau atliktus mokėjimus kaip nuomos mokestį už daikto naudojimą per ankstesnį laikotarpį. Pardavėjas praėjus beveik pusantrų metų po termino visiškai atsiskaityti pasibaigimo, 2008 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl nesumokėtos už vikšrinį buldozerį likusios kainos dalies ir priskaičiuotų palūkanų priteisimo. Teismo vertinimu, pardavėjas pasirinko vieną iš dviejų CK 6.414 straipsnyje numatytų galimybių – pareikalavo sumokėti visą kainą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys iš esmės buvo patenkintas, pardavėjas turi teisę reikalauti sprendimo priverstinio įvykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ir nebeturi teisės reikalauti grąžinti daiktą pardavėjui. Tokio reikalavimo tenkinimas reikštų kito atsakovo teisių gynimo būdo taikymą, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo. Buldozerio savavališkas pasiėmimas iš ieškovo laikytinas neteisėtu. Teismas nurodė, kad esant priteistai skolai už parduotą daiktą, nuosavybės teisė į daiktą pripažintina pirkėjui, kuriam šis daiktas buvo perduotas po Sutarties pasirašymo. Sutartis yra nutraukta nuo 2010 m. lapkričio 8 d. CK 6.221 straipsnis nustato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Vadovaujantis Sutartimi ir CK 6.411 straipsniu, pagal daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Nustačius, kad daiktas buvo perduotas pirkėjui pagal Sutartį, kad pardavėjas nustatyta tvarka yra prisiteisęs iš pirkėjo nesumokėtą kainos už daiktą dalį, kad pirkėjui pripažintina nuosavybės teisė į daiktą, teisėtu laikomas ieškovo daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnis). Atsakovo veiksmus, jam savavališkai pasiėmus buldozerį, teismas laikė pažeidžiančiais teisės aktus ir neteisėtu daikto valdymu, todėl tenkino ieškovo reikalavimą dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo (CPK 423 straipsnis).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Apeliantas – atsakovas AS BALTEM apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. CK 6.414 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties šalys gali susitarti, kuomet pirkėjui pereis nuosavybės teisė į parduodamą daiktą. Ieškovas ir atsakovas aiškiai susitarė, kad nuosavybės teisė į buldozerį ieškovui pereina tik sumokėjus visą sutartyje numatytą sumą (Sutarties 5.2 punktas). Ieškovas sutartyje numatytos sumos iki šiol nėra sumokėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo nuosavybės teisę į buldozerį įgyti sutartinių įsipareigojimų ir teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui.
  2. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu dėl skolos priteisimo nenutraukė sutarties, o iš esmės įpareigojo ieškovą laikytis sutarties nuostatų.
  3. CK 4.49 straipsnyje įtvirtina, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 6.414 straipsnyje ar kitose teisės normose, reglamentuojančiose daiktų pirkimą-pardavimą išsimokėtinai, nėra numatyta, jog pardavėjui pareikalavus sumokėti visą pirkimo-pardavimo sutarties sumą, nuosavybė pereina pirkėjui.
  4. Teismas sprendime klaidingai aiškino CK 6.414 straipsnio nuostatas, nesivadovaudamas jų prasme. Vien minėtame straipsnyje numatytų alternatyvų pasirinkimas nėra ir negali būti sietinas su nuosavybės teisės perėjimu pirkėjui, nes tai prieštarauja pačios nuostatos tikslui – pardavėjo (daikto savininko) interesų apsaugai.
  5. Ginčo atveju nuosavybės teisės į buldozerį perėjimą reikia sieti ne su pareikalavimu sumokėti ar su teismo sprendimu, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas sumokėti skolą atsakovui, bet su tuo momentu, kuomet ieškovas įvykdys Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir sumokės atsakovui skolą. Kadangi ieškovas skolos nesumokėjo, atsakovas pagrįstai turėjo teisę pasirinkti kitą CK 6.414 straipsnyje numatytą jo interesų gynimo būdą – atsiimti buldozerį.
  6. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo nutarė pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į buldozerį bei įpareigojo atsakovą perduoti buldozerį ieškovui, padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidas bei pažeidė CK 6.414 straipsnio nuostatas.
  7. Nors Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau jo įvykdyti yra neįmanoma, nes atsakovas nėra kreditorius ieškovo restruktūrizavimo byloje, todėl teismui perleidus nuosavybės teisę į buldozerį ieškovas atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėtų.
  8. CK 6.414 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Tai reiškia, kad pardavėjas, parduodantis daiktą išsimokėtinai, siekdamas savo interesų apsaugos, kuomet pirkėjas laiku nesumoka sutartų periodinių įmokų, turi dvi alternatyvas: a) pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba; b) atsiimti parduotą daiktą. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas yra aišku, jog vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimas, esant tam tikroms aplinkybėms, neužkerta kelio vėliau pasirinkti kitą alternatyvą.
  9. CK 6.28 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu vienas iš prievolės įvykdymo būdų tampa nebeįmanomu, tuomet prievolė vykdoma likusiu būdu. Kai įvykdyti prievolę vienu iš būdų tapo neįmanoma dėl skolininko kaltės, kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra kitais būdais arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl prievolės neįvykdymo tuo negalimu būdu. Neįmanoma užtikrinti atsakovo interesų apsaugos bei įvykdyti prievolę ? sumokėti Šiaulių apygardos teismo priteistą sumą, nes ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė, jos prievolių vykdymas atsakovo atžvilgiu yra sustabdytas, o atsakovas ieškovo restruktūrizavimo byloje nėra net kreditorius, t. y. nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija, jog ieškovas nėra įpareigotas atsakovui sumokėti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimu priteistą sumą.
  10. Tai, jog priimdamas sprendimą teismas klaidingai aiškino bei taikė teisės normas, patvirtina ir Europos Bendrijos teisės aktai. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. birželio 29 d. priimtos direktyvos 2000/35/EB 4 straipsnyje ir jį papildžiusio (pakeitusio) Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. vasario 16 d. direktyvos 2011/7/ES „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius“ 9 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės, vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinės privatinės teisės nustatytomis nacionalinėmis nuostatomis, numato, kad pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama visa kaina, jei pirkėjas ir pardavėjas dar prieš prekių pristatymą aiškiai susitarė dėl teisės į nuosavybę išlaikymo sąlygos. Tai reiškia, kad ir Europos Sąjungos mastu reglamentuojama, jog esminis elementas, nustatant, ar nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui, yra numatytos kainos sumokėjimas, o ne teismo sprendimo įsiteisėjimas dėl skolos priteisimo ar kt., todėl teismo sprendimas yra prieštaraujantis ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir tarptautiniams teisės aktams.
  11. Teismas neįvertino ieškovo nesąžiningumo. Ieškovas elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, kuomet 2008 m. rugsėjo 17 d. laiku nesumokėjęs sutartyje numatytos sumos ir tyčia išplėšęs sutarties puslapį, kuriame aptartos nuosavybės į buldozerį perėjimo sąlygos, savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į buldozerį, o vėliau siekė jį parduoti bei pateikė areštavimui. Ieškovas, reikšdamas ieškinius atsakovui dėl teisės į buldozerį pripažinimo ir buldozerio perdavimo, žinojo, kad jo reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovas, pateikdamas teismui restruktūrizavimo duomenis, nurodė, kad buldozeris nuosavybės teise priklauso jam. Ieškovas, sudarius taikos sutartį, tyčia vengė įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimą bei tris kartus iš eilės apskundė buldozerio vertinimą, nors žinojo, kad neturi jokių nuosavybės teisių į šį daiktą. Ieškovas atsakovo atžvilgiu tuo pačiu pagrindu buvo pareiškęs du ieškinius, siekdamas nepagrįstai bei nesąžiningai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Šie argumentai patvirtina, kad ieškovas turi būti nubaustas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes puikiai suprasdamas savo veiksmus, reiškė nepagrįstus reikalavimus bei veikė prieš teisingą ir ekonomišką civilinį procesą.

8Ieškovas RUAB „Hobista“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

  1. Atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Sutarties 5.2 punktu, kuriame numatyta, jog buldozerio nuosavybės teisės ieškovui pereina sumokėjus visą Sutarties kainą, yra nepagrįstas, kadangi Sutarties 5.2 punktas nustato tik nuosavybės teisių perėjimo momentą, kai Sutartis yra vykdoma tinkamai. Tačiau šis punktas visai nereglamentuoja nuosavybės teisių klausimo, kai yra pažeidžiamas sutarties vykdymas. Atsakovas teisminiu keliu pareikalavo iš ieškovo sumokėti visą likusią nesumokėtą buldozerio kainą iš karto. Teismas priteisė atsakovo reikalautą sumą. Taigi atsakovas gavo įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą dėl visos kainos sumokėjimo iš karto. Šalių teisės ir pareigos pagal tarpusavio sutartį buvo pakeistos įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu dėl visos kainos už buldozerį sumokėjimo iš karto.
  2. Šiaulių apygardos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo modifikavo ieškovo ir atsakovo santykius. Tai reiškia, kad atsakovas, įgyvendinęs savo teisę reikalauti priteisti skolą, jau nebegali jos įgyvendinti kitu būdu.
  3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių teisių gynimo būdų pasirinkimas nėra ir negali būti sietinas su nuosavybės teisės perėjimu pirkėjui, nes tai prieštarauja pačiam nuostatos tikslui užtikrinti pardavėjo interesų apsaugą. Būtent CK 6.414 straipsnio 1 dalis pardavėjo interesus tuo ir užtikrina, jog suteikia jam teisę savo nuožiūra pasirinkti vieną iš alternatyvių pažeistų teisių gynimo būdų. Po vieno iš pažeistų teisių gynimo būdų realizavimo atsakovas neteko teisės į pažeistų teisių gynimą kitu būdu, t. y. neteko teisės į buldozerį.
  4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad aiškinant CK nuostatas, vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimas esant tam tikroms sąlygoms neužkerta kelio vėliau pasirinkti kitą. Šie teiginiai nepagrįsti, kadangi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti viena iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).
  5. Apeliantas teigia, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimo, kuriuo jam buvo priteista skola, yra neįmanoma įvykdyti, nes jis nėra kreditorius ieškovo restruktūrizavimo byloje. Tačiau pats atsakovas nesikreipė į ieškovą su kreditoriniu reikalavimu. Atsakovo teiginys, jog teismo sprendimo nėra įmanoma įvykdyti, yra nepagrįstas, nes restruktūrizavimo procesas yra nukreiptas į ieškovo, kaip ūkio subjekto, išsaugojimą, veiklos tęstinumą ir atsiskaitymą su kreditoriais.
  6. Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, nereiškia jo piktnaudžiavimo teise. Vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo ieškinio reikalavimą pagrįstu, tai patvirtina. Tarp šalių yra kilęs ginčas, o tai niekaip nepatvirtina ieškovo piktnaudžiavimo teise.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šias rašytinių dokumentų kopijas: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. rašto kopiją dėl neteisėtos buldozerio registracijos, 2009 m. liepos 25 d. taikos sutartį, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties kopiją, 2010 m. lapkričio 19 d. kreditinės sąskaitos Nr. VSCMP080106 kopiją, PVM sąskaitos-faktūros Nr. RLT100309 bei Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija kopijas. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti su skundu pateikiami nauji įrodymai. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. raštas, kreditinė sąskaita Nr. VSCMP080106 ir PVM sąskaita-faktūra Nr. RLT100309 jau buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 93, 97, 98). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutarė atsisakyti priimti atsakovo AS BALTEM kartu su apeliaciniu skundu pateiktus aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus.

11Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu vertintina, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Hobista“ ieškinys, yra pagrįstas ir teisėtas.

12Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Hobista“ ir UAB „Baltijos statybinės mašinos“, kurios visas teises ir pareigas perėmė AS BALTEM (1 t., b. l. 41-56), 2008 m. balandžio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03.04 su priedu. Pagal Sutarties 3.1 punktą atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui prekę ? vikšrinį buldozerį „Komatsu D61EX-15“, identifikacinis Nr. B45737, o pirkėjas įsipareigoja šią prekę priimti ir sumokėti visą kainą, nurodytą Sutarties 2.6 punkte (1 t., b. l. 27-31). Sutarties 2.6, 7.1 punktais ieškovas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti 601 800 Lt sumą keturiomis periodinėmis įmokomis iki 2008 m. liepos 7 d. (1 t., b. l. 27-31). Prekė ieškovui (pirkėjui) buvo perduota ir pagal sutarties sąlygas atsakovas ieškovui 2008 m. liepos 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (1 t., b. l. 31). Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas įgys nuosavybės teisę į prekę nuo pilno atsiskaitymo už prekę pagal sutartį dienos (1 t., b. l. 28). Kadangi pirkėjas (ieškovas) nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nesumokėjo dalies mokėjimų pagal patvirtintą mokėjimų grafiką, pardavėjas (atsakovas) kreipėsi į teismą dėl skolos pagal Sutartį priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-349-368/2009 ieškinį patenkino ir priteisė pardavėjui (atsakovui) iš pirkėjo (ieškovo) likusią nesumokėtą už parduotą daiktą, tai yra buldozerį 275 696,43 Lt sumą, taip pat pagal Sutartį priskaičiuotas 29 906,86 Lt dydžio palūkanas už mokėjimų uždelsimą (1 t., b. l. 33-34). Atsakovas 2010 m. lapkričio 8 d. raštu pranešė ieškovui, kad 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta nuo 2010 m. lapkričio 8 d. Sutarties nutraukimas šalių ginčytas nebuvo (1 t., b. l. 87-88). Atsakovas 2010 m. lapkričio 18 d. pasiėmė vikšrinį buldozerį be ieškovo sutikimo. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jį vikšrinio buldozerio savininku, įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 2 – 5 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis grąžinti ieškovui nurodytą vikšrinį buldozerį, pristatant jį ieškovo buveinės adresu Juodpelkio g. 3, Mažeikiai. Ieškinį grindė tuo, kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo sprendimui, kuriuo iš ieškovo atsakovui buvo priteista skola už buldozerį, atsakovo nuosavybės teisės į buldozerį pasibaigė ir jo savininku tapo ieškovas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovą pripažino buldozerio savininku, kadangi atsakovas pasirinko ir įgyvendino vieną iš dviejų CK 6.414 straipsnyje numatytų alternatyvių teisinių galimybių ginant pardavėjo pažeistas teises – teisme pareiškė reikalavimą priteisti iš pirkėjo visą nesumokėtą kainos dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota, kad įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimui už akių kitoje civilinėje byloje, atsakovas prarado teisę reikalauti grąžinti daiktą, nes tokio reikalavimo tenkinimas reikštų kito atsakovo teisių gynimo būdo taikymą, jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl skolos priteisimo. Apeliacinį skundą pateikęs atsakovas AS BALTEM su tokia teismo išvada iš esmės nesutinka. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

13Dėl teisės pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą

14CK 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Šioje teisės normoje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo būdus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą gali pasirinkti šalys savo nuožiūra. CK 1.138 straipsnyje galimybė priteisti įvykdyti pareigą natūra (4 punktas) bei nutraukti arba pakeisti teisinį santykį (5 punktas) yra įtvirtinti kaip atskiri civilinių teisių gynimo būdai. Pastarasis būdas dažniausiai taikomas tada, kai viena iš santykio šalių nevykdo sutarties. Šie du civilinių teisių gynimo būdai yra savarankiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009).

15Atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties nuostatas, nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo Sutartis kvalifikuotina kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi (CK 6.411 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytą Sutartį kaip pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį teisingai kvalifikavo ir pirmosios instancijos teismas. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, abi sutarties šalys turi teisių ir pareigų. Viena iš pagrindinių pardavėjo pareigų yra perduoti kitai šaliai nuosavybės teise daiktą, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui atsiranda nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 str. 1 d.), tačiau sutartis ar įstatymai gali nustatyti ir išimtis. Daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai atveju, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje, nuosavybės teisė išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 str. 1 d.).

16CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį išsimokėtinai nustatoma šalių susitarimu. Pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjui už perkamą daiktą nustatytą kainą yra piniginė prievolė. CK 6.414 straipsnio 2 dalyje numatyti pardavėjo teisių gynimo būdai, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui. Šioje normoje numatyti du alternatyvūs pardavėjo teisių gynimo būdai: 1) teisė pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto, 2) teisė atsiimti parduotą daiktą. Pardavėjas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš dviejų įstatyme numatytų teisių gynimo būdų jam pasinaudoti. Minėta teisės norma neeliminuoja pardavėjo teisės nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį pagal bendrąsias sutarčių nuostatas, jeigu kainos nesumokėjimas bus pripažintas esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-60/2009).

17Byloje nustatyta, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo su atsakovu atsiskaityti keturiais mokėjimais iki 2008 m. liepos 7 d. (iš viso sumokėti 601 800 Lt). Atsakovas ieškovui išrašė 2008 liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VSIP 080118, kurioje nurodyta sumokėti 601 800 Lt sumą per 22 dienas, t. y. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. (1 t., b. l. 31). Ieškovas nesilaikė sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, todėl, kaip jau minėta, atsakovas turėjo teisę pasinaudoti CK 6.414 straipsnyje numatytais savo pažeistų teisių gynimo būdais, tai yra pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Pagal šią teisės normą parduotų daiktų, kurie pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu valdomi ir naudojami pirkėjo, savininkui, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, atsiranda teisė pasirinkti, ar pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto, ar atsiimti parduotą daiktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą ieškovui sumokėti visą prekės kainą. Šią aplinkybę patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimas už akių. Atsakovas, turėdamas įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą dėl visos kainos už vikšrinį buldozerį sumokėjimo iš karto, nebeteko teisės pasinaudoti kitu pardavėjo pažeistų teisių gynybos būdu. Po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos (visos kainos už daiktą) priteisimo, ieškovo ir atsakovo teisės ir pareigos pasikeitė (modifikavosi). Tai reiškia, kad iki Šiaulių apygardos teismo sprendimo dėl visos kainos už daiktą priteisimo įsiteisėjimo ieškovo ir atsakovo teisiniai santykiai dėl atsiskaitymo už vikšrinį buldozerį ir nuosavybės teisių į šį daiktą perėjimo buvo grindžiami Sutartimi, o įsiteisėjus tam sprendimui – teismo procesiniu sprendimu.

18Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir šalių elgesį po Sutarties pasirašymo, sprendžia, kad faktiniai šalių veiksmai patvirtina atsakovo tikruosius ketinimus – gauti pinigus už parduotą turtą, o ieškovo – įsigyti turtą. Ieškovui nesumokėjus visų įmokų pagal Sutartyje nustatytą mokėjimų grafiką, atsakovas turėjo realią galimybę naudojantis įstatymo ir Sutarties suteiktomis teisėmis laisvai, savo nuožiūra pasirinkti sutartinių santykių su ieškovu tolesnę eigą. Atsakovui (pardavėjui) įvykdžius sutartinį įsipareigojimą perduoti sutarties dalyką ieškovui (pirkėjui), o šiam netinkamai vykdant pirkėjo priešpriešinius įsipareigojimus, atsakovas (pardavėjas) įgijo galimybę rinktis sau palankesnę sutartinių santykių eigą. Ieškovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas galėjo pasinaudoti Sutarties 5.4 punkte numatyta teise pareikalauti grąžinti prekę atgal, taip pat CK 6.414 straipsnyje numatyta teise reikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko ir įgyvendino vieną iš CK 6.414 straipsnyje numatytų pardavėjo pažeistų teisių gynimo būdų – reikalavimą priteisti iš pirkėjo visą kainą iš karto, pareikšdamas ieškinį teisme dėl tos kainos priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad po vieno iš pažeistų teisių gynimo būdų realizavimo atsakovas neteko teisės į pažeistų teisių gynimą kitu būdu, tai yra atsakovas, įgyvendinęs savo teisę reikalauti priteisti jam iš ieškovo visą skolą už parduotą daiktą, nebeturi teisinės galimybės atsiimti ieškovui parduotą vikšrinį buldozerį. Atsakovas turi teisę reikalauti teismo priteistos skolos už parduotą vikšrinį buldozerį išieškojimo, o jo veiksmai, susiję su daikto atsiėmimu (reikalavimu grąžinti pirkėjui perduotą daiktą) reikštų kito atsakovo teisių gynimo būdo taikymą jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl skolos už vikšrinį buldozerį priteisimo. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, kuri, esant aukščiau aptartam pardavėjo pažeistų teisių gynimo teisiniam reglamentavimui, laikytina pagrįsta ir teisėta. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą bei pažeidė CK 6.414 straipsnio nuostatas, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Hobista“ iškelta restruktūrizavimo byla: nutartis dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui iškėlimo priimta 2010 m. lapkričio 24 d., įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 7 d., teisinis statusas dėl restruktūrizavimo įregistruotas viešame registre 2010 m. gruodžio 15 d. (1 t., b. l. 62-63). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau jo įvykdyti esą neįmanoma, nes atsakovas nėra kreditorius ieškovo restruktūrizavimo byloje. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Taigi restruktūrizavimo procesu yra siekiama išsaugoti restruktūrizuojamą juridinį asmenį, jo veiklos tęstinumą, atsiskaityti su kreditoriais, todėl nesutiktina su argumentu, kad aplinkybė, jog ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė, daro teismo sprendimą neįmanomu įvykdyti. Atsakovui pareikalavus, kad prievolė būtų įvykdyta natūra, tai yra kad ieškovas sumokėtų visą kainą iš karto (CK 6.414 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu už akių priteisė atsakovui iš ieškovo skolą už vikšrinį traktorių – 275 696,43 Lt, o piniginėms prievolėms netaikomas negalėjimo įvykdyti institutas; tai reiškia, kad piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti natūra visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-612/2003). Apelianto nurodyta aplinkybė, esą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimo negalima įvykdyti dėl to, kad atsakovas nėra kreditorius ieškovo restruktūrizavimo byloje, neduoda pagrindo daryti išvadas, priešingas pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams dėl ginčo išsprendimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokios objektyvios kliūtys jam sutrukdė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pateikti kreditorinį reikalavimą restruktūrizuojamai UAB „Hobista“, prašant įtraukti į restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių sąrašą. Tokio atsakovo neveikimo teisiniai padariniai tenka jam pačiam. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis nebeturi jokios teisinės galimybės prašyti patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą UAB „Hobista“ restruktūrizavimo byloje, atsiradusį teismo sprendimo priteisti skolą už parduotą daiktą pagrindu.

20Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog CK 6.28 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vienas iš prievolės įvykdymo būdų tampa nebeįmanomu, tuomet prievolė vykdoma likusiu būdu, kad kai įvykdyti prievolę vienu iš būdų tapo neįmanoma dėl skolininko kaltės, kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra kitais būdais arba reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus dėl prievolės neįvykdymo tuo negalimu būdu, kad konkrečiu atveju neįmanoma užtikrinti atsakovo interesų apsaugos bei įvykdyti prievolę, nes ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė, o ieškovo prievolių vykdymas atsakovui yra sustabdytas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CK šeštos knygos II skyriaus normos, reglamentuojančios prievolių rūšis, o konkrečiai CK 6.26-6.29 straipsnio normos dėl alternatyviųjų prievolių, nagrinėjant ginčą šioje byloje netaikytinos, nes jos reguliuoja alternatyvius prievolių vykdymo būdus, o ne dėl prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistų kreditoriaus teisių gynimo būdus, nustatytus įstatymo ar numatytus prievolės šalių susitarimo (sutarties).

21Pagal aukščiau išdėstytus argumentus atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

22Dėl pareiškimo apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

23Atsakovas prašo restruktūrizuojamai UAB „Hobista“ paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą grindžia tuo, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, kai 2008 m. rugsėjo 17 d., nesumokėjęs Sutartyje numatytos sumos ir tyčia išplėšęs Sutarties puslapį, kuriame aptartos nuosavybės į buldozerį perėjimo sąlygos, savo vardu įregistravo nuosavybės teisę į buldozerį, vėliau siekė jį parduoti bei pateikė areštui, kad ieškovas, reikšdamas ieškinius dėl teisės į buldozerį pripažinimo ir buldozerio perdavimo, žinojo, kad jo reikalavimai yra nepagrįsti, kad ieškovas, pateikdamas teismui duomenis dėl restruktūrizavimo proceso, neteisingai nurodė, jog buldozeris nuosavybės teise priklauso jam.

24CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu už akių priteisė atsakovui iš ieškovo nesumokėtas sumas už vikšrinį buldozerį, paėmė iš ieškovo buldozerį, tuo pažeisdamas tiek ieškovo valdymo teisę, tiek nuosavybės teisę į šį daiktą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovą vikšrinio buldozerio savininku ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui vikšrinį buldozerį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus pripažino pagrįstais. Nenustačius ieškovo ieškinio nepagrįstumo, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Be to, ieškovo piktnaudžiavimo teise nepatvirtina ir atsakovo nurodoma aplinkybė apie tai, kad ieškovas, naudodamasis įstatymų jam suteikiamomis privilegijomis dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, siekė atsakovui iškelti kuo daugiau bylų ir taip apsunkinti jo padėtį, nes atsakovas, apskųsdamas teismo sprendimus, esą turi mokėti žyminį mokestį. Įstatymas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi, atsakovo teiginys, kad jis turi mokėti žyminį mokestį skųsdamas teismo sprendimus bylose, kurias inicijavo restruktūrizuojama UAB „Hobista“, laikytinas hipotetiniu ir nepagrindžiančiu ieškovo galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti atsakovo AS BALTEM prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pagrindo.

25Už atsakovo AS BALTEM paduotą apeliacinį skundą atsakovo struktūrinis padalinys AS BALTEM Vilniaus filialas sumokėjo 8 000 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 24). Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taigi atsakovo apeliacinis skundas neturėjo būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors šis neapmokestintinas žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija nutaria grąžinti apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Grąžinti AS BALTEM Vilniaus filialui (juridinio asmens kodas 302524047) 8 000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, sumokėtą pagal 2011 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 3981 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti ieškovo nuosavybės... 5. Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsakovas nurodė, jog šalių sudarytoje... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 7. Apeliantas – atsakovas AS BALTEM apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 8. Ieškovas RUAB „Hobista“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą... 9. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 10. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šias rašytinių dokumentų... 11. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų analizės pagrindu... 12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Hobista“ ir UAB... 13. Dėl teisės pasirinkti pažeistų civilinių teisių gynimo būdą... 14. CK 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta... 15. Atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties nuostatas, nagrinėjamu atveju... 16. CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka... 17. Byloje nustatyta, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo su atsakovu... 18. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Hobista“ iškelta restruktūrizavimo... 20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog CK 6.28 straipsnyje įtvirtinta, kad... 21. Pagal aukščiau išdėstytus argumentus atsakovo apeliacinis skundas... 22. Dėl pareiškimo apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ... 23. Atsakovas prašo restruktūrizuojamai UAB „Hobista“ paskirti baudą už... 24. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms... 25. Už atsakovo AS BALTEM paduotą apeliacinį skundą atsakovo struktūrinis... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 28. Grąžinti AS BALTEM Vilniaus filialui (juridinio asmens kodas 302524047) 8 000...