Byla 2A-485-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. P. ir F. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „AV Magnus“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Autoalėja“, F. A. ir D. P., atsakovų D. P. ir F. A. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AV Magnus“, taip pat pagal ieškovės BUAB „Autoalėja“ 2014 m. spalio 22 d. actio Pauliana ieškinį dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AV Magnus“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AV Magnus“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų BUAB „Autoalėja“, F. A. ir D. P. solidariai 260 468,03 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
  2. Nurodė, kad pagal 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis) ir 2012 m. kovo 19 d. susitarimą Nr. 1 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, 2012 m. gegužės 2 d. susitarimą Nr. 2 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo atsakovei BUAB „Autoalėja“ iki 2013 m. gegužės 14 d. paskolino 400 000 Eur už 20 proc. metinių palūkanų. Pagal 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį ir 2012 m. kovo 19 d. susitarimus dėl 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties pakeitimo, 2012 m. gegužės 2 d. susitarimus dėl 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutarties pakeitimo atsakovai F. A. ir D. P. įsipareigojo atsakyti ieškovei už UAB „Autoalėja“ prievolės pagal 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį įvykdymą. BUAB „Autoalėja“ iki sutarto termino grąžino 219 531,97 Eur skolos dalį, t. y. sumokėjo 162 476,83 Eur skolos ir perdavė 57 055,14 Eur vertės turto. 260 468,03 Eur yra neįvykdyta UAB „Autoalėja“ prievolė.
  3. Atsakovai BUAB „Autoalėja“, F. A. ir D. P. priešieškinyje prašė pripažinti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo (toliau – ir Susitarimas) 4 punktą įsigaliojusiu, pripažinti 2013 m. birželio 27 d. sutarties (toliau – ir Sutartis) 11 punktą negaliojančiu ta apimtimi, kiek ieškovei perduotų automobilių verte nėra mažinama Sutarties 5 punkte nurodyta skola ir kiek šių perduotų automobilių vertė neturi reikšmės Susitarimo 4 punkto įsigaliojimui.
  4. Nurodė, kad iki 2013 m. liepos 31 d. ieškovei buvo sumokėta 220 000 Eur suma tiesioginiais mokėjimais, perduodant ieškovei dalį atsakovės UAB „Autoalėja“ automobilių, todėl buvo įvykdyta 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkte įtvirtinta sąlyga dėl atsakovų atleidimo nuo dalies prievolės, viršijančios 300 000 Eur. Atsakovų vertinimu, 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto sąlygą (skolininkas pripažįsta, kad 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 punkte nurodytos sąlygos (su šioje Sutartyje nurodytais pakeitimais), apibrėžiančios 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimą, negali būti įvykdytos niekaip kitaip, kaip tik į kreditoriaus sąskaitą banke pervedant 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytus pinigus, todėl šią sutartį sudariusios šalys pareiškia ir patvirtina, kad Sutarties 7 punkte išvardytų automobilių perdavimas kreditoriaus nuosavybėn laikytinas neturinčiu jokios įtakos nei 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui, nei to punkto įsigaliojimą apibrėžiančiam 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 punktui) negaliojančia, siurprizine, įtvirtinančia esminę šalių nelygybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.186, 6.228 straipsniai). Ši sąlyga prieštaravo 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 ir 10 punktams bei 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 3 ir 5 punktams, be to, 2013 m. birželio 27 d. sutartis buvo pasirašyta prisijungimo būdu, ieškovei pasinaudojant atsakovų ekonominiu priklausomumu.
  5. BUAB „Autoalėja“ 2014 m. spalio 22 d. pareikštame actio Pauliana ieškinyje atsakovei UAB „AV Magnus“ prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą dėl 57 055,14 Eur vertės automobilių perdavimo, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovės UAB „AV Magnus“ 57 055,14 Eur bei 6 proc. procesines palūkanas.

    5

  6. Nurodė, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties sudarymo metu buvo nemoki, todėl jos veiksmai, suteikiant pirmenybę vienai iš kreditorių, t. y. perduodant UAB „AV Magnus“ dalį turto, pažeidė kitų kreditorių interesus ir teises.

6II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu tenkino dalį UAB „AV Magnus“ ieškinio, BUAB „Autoalėja“ ieškinį tenkino, atsakovų D. P. ir F. A. priešieškinį atmetė. Teismas pripažino negaliojančiu UAB „AV Magnus“, BUAB „Autoalėja“ ir atsakovų D. P. bei F. A. 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą, taikė restituciją – priteisė BUAB „Autoalėja“ iš UAB „AV Magnus“ 57 055,14 Eur. Teismas taip pat priteisė UAB „AV Magnus“ solidariai iš BUAB „Autoalėja“, D. P. ir F. A. 180 468,03 Eur skolą ir 42 984,93 Eur palūkanų, iš D. P. ir F. A. – 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš BUAB „Autoalėja“ – 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugsėjo 13 d.) iki 2014 m. balandžio 17 d.
  2. Teismas nurodė, kad 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartimi UAB „AV Magnus“ vieneriems metams suteikė BUAB „Autoalėja“ 300 000 Eur paskolą už 20 proc. metinių mokėjimo palūkanų. 2011 m. gegužės 12 d. UAB „AV Magnus“ pervedė pinigus į BUAB „Autoalėja“ banko sąskaitą. 2012 m. kovo 19 d. bendrovės pasirašė susitarimą dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo UAB „AV Magnus“ įsipareigojo BUAB „Autoalėja“ suteikti papildomą 50 000 Eur paskolą, o jos grąžinimo terminą pratęsti iki 2013 m. gegužės 14 d. Papildomą paskolos dalį UAB „AV Magnus“ pervedė BUAB „Autoalėja“ šio susitarimo pasirašymo dieną. Pagal 2012 m. gegužės 2 d. susitarimą Nr. 2 dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo UAB „AV Magnus“ paskolino BUAB „Autoalėja“ dar 50 000 Eur, t. y. bendrą paskolos sumą padidino iki 400 000 Eur, ir šalys susitarė paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2013 m. gegužės 14 d. 50 000 Eur UAB „AV Magnus“ pervedė BUAB „Autoalėja“ 2012 m. gegužės 3 d.
  3. BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo pasiskolintomis lėšomis padengti skolas Paskolos sutarties 1.2 punkte įvardytiems kreditoriams. Už BUAB „Autoalėja“ prievolių UAB „AV Magnus“ pagal Paskolos sutartį ir jos pakeitimus vykdymą laidavo D. P. ir F. A. (2011 m gegužės 9 d. laidavimo sutartys, 2012 m. kovo 19 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. laidavimo sutarčių pakeitimai).
  4. BUAB „Autoalėja“ negalint Paskolos sutartyje ir jos pakeitimuose nustatytais terminais tinkamai vykdyti savo prievolių, bylos šalys 2013 m. kovo 8 d. sudarė susitarimą, kurio 1 punktu BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. pervesti į UAB „AV Magnus“ banko sąskaitą 200 000 Eur. Be to, šio susitarimo punktu šalys susitarė, kad visi mokėjimai, atlikti nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. birželio 30 d., bus skirti tik skolai, kuri tuo metu buvo 400 000 Eur, grąžinti, o 2, 3 punktais BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo parduoti įmonei priklausančius automobilius ir už juos gautas lėšas, kurios bus skirtos skolai grąžinti, perduoti UAB „AV Magnus“. Taip pat 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4, 5 punktais šalys nustatė, kad BUAB „Autoalėja“ bendra konsoliduota skola UAB „AV Magnus“ pagal Paskolos sutartį bus 300 000 Eur, jeigu BUAB „Autoalėja“ įvykdys Susitarimo 1 punkte įtvirtintą įsipareigojimą. 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, įsigaliojus jo 4 punktui, į UAB „AV Magnus“ 300 000 Eur reikalavimą bus įskaitomos visos po 2013 m. kovo 8 d. BUAB „Autoalėja“ pervestos lėšos.
  5. 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 7 punkte nustatyta, kad, įsigaliojus šio susitarimo 4 punktui, D. P. ir F. A. įgis teisę nesumokėtą BUAB „Autoalėja“ skolos dalį padengti per 5 metus. 2013 m. birželio 27 d. sutartimi bylos šalys pakeitė 2013 m. kovo 8 d. susitarimą, t. y. jo 1 punktą – nustatė, kad BUAB „Autoalėja“ turi sumokėti UAB „AV Magnus“ 220 000 Eur iki 2013 m. liepos 31 d., taip pat 5 punktą – nustatė papildomą 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimą sąlygą, įtraukdamos pareigą BUAB „Autoalėja“ iki 2018 m. liepos 31 d. sumokėti UAB „AV Magnus“ ne mažesnę kaip 300 000 Eur sumą. Atitinkamai buvo pakeisti ir kiti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo punktai.
  6. Pagal Sutarties 8 punktą UAB „AV Magnus“ buvo perduoti 5 BUAB „Autoalėja“ priklausę 57 055,14 Eur vertės automobiliai, taip padengiant dalį BUAB „Autoalėja“ skolos. Tačiau Sutarties 11 punkte buvo nustatyta, kad automobilių perdavimas neturi jokios įtakos Susitarimo 4 punkto įsigaliojimui.
  7. 2013 m. birželio 28 d. UAB „AV Magnus“ ir BUAB „Autoalėja“ sudarė Komiso sutartį, pagal kurią BUAB „Autoalėja“ už atlyginimą įsipareigojo parduoti Sutarties 8 punkte įvardytus automobilius už 57 055,14 Eur, t. y. UAB „AV Magnus“ nurodytą kainą. Šiems automobiliams realizuoti BUAB „Autoalėja“ 2013 m. birželio 28 d. subkomiso sutartimi pasitelkė UAB „Megain“, kurios direktoriumi buvo F. A.. Buvo parduoti du iš penkių automobilių („Audi A8“ ir „V. P.“) už 33 726,25 Eur, o gauta suma pervesta UAB „AV Magnus“. Neparduotus automobilius BUAB „Autoalėja“ 2013 m. rugsėjo 8 d. grąžino UAB „AV Magnus“.
  8. Kilęs šalių ginčas skaidytinas į tris epizodus: 1) ar 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktas yra teisėtas actio Pauliana požiūriu; 2) ar formuluodamos 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktą šalys tinkamai išreikė savo laisvą valią ir apsisprendimą dėl prievolių vykdymo sąlygų; 3) kokio dydžio yra neįvykdyta atsakovės BUAB „Autoalėja“ prievolė ieškovei UAB „AV Magnus“.
  9. Dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto: A) teismas nustatė, kad, 2013 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, atsakovė BUAB „Autoalėja“ turėjo 3465,88 Eur vertės trumpalaikio turto ir 287 278,44 Eur skolų, kurių mokėjimo terminai, atsakovės bankroto byloje pateiktais duomenimis, buvo pradelsti, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus atsakovės skola ieškovei UAB „AV Magnus“ 2013 m. birželio 30 d. buvo 204 744,80 Eur, t. y. 71,27 procento visų kreditorių prievolių. Be to, atsakovė nustatytais terminais negalėjo grąžinti ieškovei skolos. B) Ieškovė žinojo apie sunkią atsakovės finansinę padėtį. Ieškovė UAB „AV Magnus“, sudarydama su atsakove BUAB „Autoalėja“ sandorį, kurį vykdant ieškovei buvo perduotas faktiškai visas atsakovės turėtas turtas, veikė nesąžiningai. C) Atsakovės turto perleidimas, nors ir skirtas iš dalies atsiskaityti su didžiausia įmonės kreditore, nebūtų padėjęs išvengti įmonės bankroto (Sutarties 11 punktas), todėl buvo pažeisti kitų atsakovės kreditorių interesai. Nors ieškovė turi didžiausią reikalavimo teisę, tačiau, atsakovei esant nemokiai, ji neturėjo teisės atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi. D) Teismas sprendė, kad yra visos būtinosios sąlygos tenkinti BUAB „Autoalėja“ bankroto administratoriaus pareikštą actio Pauliana: pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą ir taikyti restituciją – priteisti iš UAB „AV Magnus“ BUAB „Autoalėja“ 57 055,14 Eur (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.146 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad restitucija taikoma piniginiu ekvivalentu, nes automobiliai, esantys ginčo objektu, yra perleisti tretiesiems asmenims, t. y. restitucija natūra negalima.
  10. Dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto: A) teismas nurodė, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto formuluotė kalbiniu požiūriu yra aiški ir nedviprasmiška. 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkte nurodytų automobilių perdavimas ieškovei UAB „AV Magnus“ nebus laikomas 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4, 5 punktuose įtvirtintos sąlygos įvykdymu. Šiai sąlygai pagal formuluotę nereikalingas detalesnis aiškinimas, ji neprieštarauja 2013 m. kovo 8 d. susitarimo ar 2013 m. birželio 27 d. sutarties sąlygoms, laikytina išimtimi iš bendros taisyklės. B) Atsakovai D. P. ir F. A. neįrodė, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktas laikytinas siurprizine sąlyga (CK 6.186 straipsnis). Priešingai, atsakovai vykdė 2013 m. birželio 27 d. sutartį ir jos 11 punkto nuostatas pradėjo ginčyti tik ieškovei UAB „AV Magnus“ pareiškus ieškinį. C) Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad 2013 m. birželio 27 d. sutartis su 11 punkto formuluote buvo pasirašyta ieškovei nesąžiningai pasinaudojus atsakovų ekonominiais sunkumais. Šalys neginčijo aplinkybių, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties pasirašymo metu atsakovai tinkamai nevykdė savo prievolių ieškovei, o 2013 m. birželio 27 d. sutarties tikslas buvo lengvatų įvykdyti prievoles suteikimas. D) Teismas, įvertinęs atsakovės BUAB „Autoalėja“ finansinę padėtį, nurodė, kad nebuvo neabejotinos būtinybės įmonei pasirašyti 2013 m. birželio 27 d. sutartį tokiomis sąlygomis (kiek jos reiškė įmonės pagrindinio turto perdavimą, kaip atsiskaitymo priemonę, vienam iš kreditorių), kurias atsakovai prašė pripažinti negaliojančiomis. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimą ir remiantis CK 6.228 straipsniu. E) Pripažinus negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą ir taikius restituciją, atsakovų argumentai dėl 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4, 5 punktų sąlygų įvykdymo neteko teisinės reikšmės.
  11. Ieškovė atsakovei paskolino 400 000 Eur už 20 proc. metines palūkanas. 2013 m. kovo 8 d. susitarimo preambulės 1 punkte nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį atsakovė yra skolinga 400 000 Eur negrąžintos skolos ir 28 300 Eur palūkanų. Šalys pripažino, kad atsakovai ieškovei sumokėjo 162 476,83 Eur.
  12. Teismo vertinimu, nėra objektyvių priežasčių palūkanų dydžio nurodymą, kaip skolos dydžio suderinimo faktą, laikyti rašymo apsirikimu, be to, 2013 m. kovo 8 d. susitarimo sudarymo tikslas buvo lengvatų atsakovams suteikimas (CK 6.193 straipsnis).
  13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės BUAB „Autoalėja“ actio Pauliana tenkintinas, sprendė, kad iš atsakovų ieškovei priteistina 180 468,03 Eur (400 000 Eur – 219 531,97 Eur) skola ir 42 984,93 Eur palūkanų.
  14. Teismas nenustatė pagrindo mažinti palūkanas, nes jų dydis buvo atskleistas, atsakovai palūkanas mokėjo, t. y. sutartį vykdė, pretenzijų dėl palūkanų dydžio nereiškė.
  15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015m. rugpjūčio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, pašalino iš sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti UAB „AV Magnus“ iš D. P. ir F. A. po 3 763,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir grąžino ieškovei 3 763,03 Eur žyminio mokesčio.
  16. Dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto: A) Kolegija nurodė, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties sudarymo metu atsakovė BUAB „Autoalėja“ turėjo kreditorių, kuriems buvo įsipareigojusi. Iš įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, matyti, jog teismas vertino atsakovės 2013 m. balansą, visos atsakovės prievolės kreditoriams buvo pradelstos ir mokėtinos per vienerius 2013 metus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina kreditorių reikalavimus patvirtinantys įrodymai. B) Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės perduoti ieškovei automobiliai pagal 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą buvo vienintelis atsakovės valdomas turtas. Taigi dėl šio perdavimo atsakovė neteko galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Byloje neįrodyta, kad atsakovė, perduodama ieškovei automobilius, siekė atsiskaityti su visais kreditoriais. Tai negali būti laikoma protingo asmens elgesio standartus atitinkančiais veiksmais, sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). C) 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad automobilių perdavimas ieškovei neturi jokios įtakos 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui, t. y. šalys susitarė, kad automobilių perdavimas ieškovei nebus laikomas atsiskaitymu su ieškove. Dėl to būtinybės atsakovei sudaryti ginčijamo automobilių perdavimo sandorį su ieškove nebuvo. D) Ieškovė žinojo apie sunkią atsakovės finansinę padėtį. Šalys, sudarydamos 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, nurodė, kad paskolos dalis bus panaudota atsakovės skoloms apmokėti.
  17. Dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto: A) 2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 punkto formuluotė kalbiniu požiūriu ir teisine prasme yra aiški ir nedviprasmiška, neprieštarauja 2013 m. kovo 8 d. susitarimo ar 2013 m. birželio 27 d. sutarties sąlygoms ir yra laikytina išimtimi iš bendros taisyklės. Šalys turi teisę susitarti dėl sutarties išimčių. Be to, šalys yra verslo subjektai, kuriems taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas, todėl atsakovė, sudarydama 2013 m. birželio 27 d. sutartį, privalėjo elgtis rūpestingai, protingai ir apdairiai ir iš anksto numatyti 2013 m. birželio 27 d. sutarties įvykdymo galimybes. B) Atsakovai D. P. ir F. A. neįrodė ieškovės nesąžiningų veiksmų sudarant su atsakove BUAB „Autoalėja“ 2013 m. birželio 27 d. sutartį. Vien tai, kad BUAB „Autoalėja“ turėjo finansinių sunkumų, nėra pagrindo laikyti atsakovų ekonomiškai priklausančiais nuo ieškovės, galinčios primesti atsakovei BUAB „Autoalėja“ nenaudingas sutarties sąlygas. C) Šalys 2013 m. birželio 27 d. sutarties 3 punktu susitarė pakeisti 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5 punktą ir taip pakeistu 5.2 punktu šalys susitarė, kad tam, jog įsigaliotų 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas, atsakovai privalo nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. liepos 31 d. sumokėti ieškovei 220 000 Eur sumą, o likusią 80 000 Eur sumą atsakovai galės išmokėti per 5 metus lygiomis dalimis, nuo 300 000 Eur viršijančios skolos dalies bus atleisti. Atsakovai D. P. ir F. A. neįvykdė 2013 m. birželio 27 d. sutarties 3 punktu pakeisto 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 5.2 punkto reikalavimo, t. y. nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. liepos 31 d. nepervedė ieškovei nustatytos sumos. Nors atsakovai D. P. ir F. A. laiko, kad ieškovė iš atsakovės BUAB „Autoalėja“ gavo 222 411,8 Eur skolos dalį, tačiau automobilių ieškovei perdavimas neturi reikšmės 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
  18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų F. A. ir D. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo, 2017 m. sausio 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

8Dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties aiškinimo

  1. Kolegija nustatė, jog 2013 m. birželio 27 d. sutartimi bylos šalys pakeitė 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punktą – nurodė, kad BUAB „Autoalėja“ turi sumokėti UAB „AV Magnus“ 220 000 Eur iki 2013 m. liepos 31 d. Pagal 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo perduoti UAB „AV Magnus“ penkis 57 055,14 Eur vertės automobilius, Sutarties 11 punkte nustatyta, kad automobilių perdavimas neturi jokios įtakos 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui. Dėl to teismai sprendė, kad BUAB „Autoalėja“ neįvykdė 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punkto (pakeistas 2013 m. birželio 27 d. sutartimi) – negrąžino ieškovei 220 000 Eur skolos iki 2013 m. liepos 31 d., todėl nėra atleista nuo dalies skolos grąžinimo 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto pagrindu, t. y. pagal Paskolos sutartį turi grąžinti visą 400 000 Eur skolą su 20 proc. palūkanomis. Kasatoriai, nesutikdami su tuo, kad automobiliai negali būti įskaityti į grąžintiną ieškovei skolą, ginčija šioje byloje Sutarties 11 punktą, teigia, kad BUAB „Autoalėja“ įvykdė įsipareigojimą grąžinti 220 000 Eur ieškovei, todėl įsigaliojo 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas – BUAB „Autoalėja“ buvo atleista nuo skolos dalies, viršijančios 300 000 Eur, o skolininkė ir kasatoriai kaip laiduotojai įgijo teisę nesumokėtą skolos dalį sumokėti per 5 metus (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 8 punktas, 2013 m. birželio 27 d. sutarties 6 punktas).
  2. Kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje yra kilęs 2013 m. birželio 27 d. sutarties aiškinimo klausimas, bylą nagrinėję teismai kasatorių pateiktą sutarties aiškinimą laikė prieštaraujančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties pažodiniam tekstui. Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai suteikė prioritetą 2013 m. birželio 27 d. sutarties pažodiniam tekstui, nenustatė sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios, neįvertino pačios ieškovės byloje reikštos pozicijos.
  3. Teisėjų kolegija laikė pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad sudarant 2013 m. birželio 27 d. sutartį šalių valia ir tikrieji ketinimai buvo automobilių vertę (kainą) įskaityti į grąžintos skolos sumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilių pardavimas ir jų kainų įskaitymas į grąžintiną skolą buvo aiškiai įtvirtintas 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 2, 3, 5 punktuose (2013 m. birželio 27 d. sutartimi šalys 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 3 punktą panaikino, 5 punktą pakeitė). Nors 2013 m. birželio 27 d. sutarties 1, 4 (naujas 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 6 punktas) punktuose nurodyta, kad 220 000 Eur turi būti pervesti pinigais į sąskaitą banke, o 11 punkte nustatyta, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkte nurodytų automobilių perdavimas ieškovei UAB „AV Magnus“ nebus laikomas 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4, 5 punktuose įtvirtintos sąlygos – pervesti 220 000 Eur – įvykdymu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši nuostata prieštarauja 2013 m. birželio 27 d. sutarties 10 punktui, kuriame įtvirtinta, kad nuo šios Sutarties įsigaliojimo skolininko suma kreditoriui laikoma sumažėjusia Sutarties 8 punkte nurodyta suma, o Sutarties 8 punkte nustatyta, kad kreditoriaus nuosavybėn perduodamų automobilių vertė yra 197 000 Lt (57 055,14 Eur) (įskaitant PVM). Taigi 2013 m. birželio 27 d. sutarties 10 punkte aiškiai yra įtvirtinta šalių valia ir ketinimas automobilių vertę (kainą) įskaityti į grąžintiną ieškovei skolą. Tokią išvadą dėl šalių valios ir tikrųjų ketinimų pagrindžia ir pačios ieškovės pozicija, išreikšta ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu, t. y. ieškovė teigė, kad automobilių vertė (kaina) įskaitytina į grąžintiną skolą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešinga išvada reikštų nesąžiningumą tiek skolininkės, tiek ir kasatorių kaip laiduotojų atžvilgiu, taip pat prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams.
  4. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu 2013 m. birželio 27 d. sutarties vertinimu, sprendė, kad teismų išvada, jog pagal 2013 m. birželio 27 d. sutarties nuostatas automobilių vertė (kaina) neturėjo būti įskaityta į grąžintos skolos sumą, yra nepagrįsta (CK 6.193 straipsnis).
  5. Pažymėjo, kad nors 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7, 8 punktuose automobilių vertė (kaina) yra nustatyta 197 000 Lt (57 055,14 Eur), tačiau faktiškai du automobiliai buvo parduoti brangiau – už 116 450 Lt (33 726,25 Eur), t. y. „Audi A8 Long“ – už 90 000 Lt (26 065,80 Eur) (sutartyje įvertintas 85 000 Lt, arba 24 617,70 Eur) ir „V. P. comf SW“ – už 26 450 Lt (7660,45 Eur) (sutartyje įvertintas 25 000 Lt, arba 7240,50 Eur). Taigi visa ieškovei perleistų automobilių vertės (kainos) suma – 203 450 Lt (58 923,19 Eur). Teismų nustatyta, ir šalys to neginčija, kad ieškovei buvo grąžinta 162 476,83 Eur (be automobilių vertės). Į grąžintą sumą įskaičiavus ir automobilių vertę (kainą), gaunama 221 400,02 Eur suma. Tokiu atveju būtų pagrindas pripažinti, kad 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punktas (pakeistas 2013 m. birželio 27 d. sutartimi) buvo įvykdytas, t. y. ieškovei iki 2013 m. liepos 31 d. buvo grąžinta 220 000 Eur suma, ir skolininkė bei kasatoriai kaip laiduotojai įgijo teisę (ir pareigą) iki 2018 m. liepos 31 d. pervesti likusią dalį skolos, t. y. per penkerius metus (2013 m. birželio 27 d. sutarties 6 punktas). Šią sąlygą jiems įvykdžius įsigaliotų 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas, t. y. kasatoriai kaip laiduotojai būtų atleisti nuo likusios (daugiau kaip 300 000 Eur) skolos grąžinimo (2013 m. birželio 27 d. sutarties 4 punktas). Tačiau šios išvados būtų galimos tik tokiu atveju, jeigu byloje nebūtų pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Autoalėja“ reikalavimas pripažinti 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą, t. y. automobilių perleidimo ieškovui sutartį negaliojančią CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra nepagrįstas. Taigi galutiniam šios bylos rezultatui tampa aktualus 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto vertinimas actio Pauliana instituto pagrindu.

9Dėl actio Pauliana sąlygų nustatymo

  1. Kolegija nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei BUAB „Autoalėja“. Bankroto administratorius bendrovės vardu pareiškė actio Pauliana ieškinį UAB „AV Magnus“ – prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą dėl 57 055,14 Eur vertės BUAB „Autoalėja“ automobilių perdavimo UAB „AV Magnus“. 2013 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, atsakovė BUAB „Autoalėja“ turėjo 3 465,88 Eur vertės trumpalaikio turto ir 287 278,44 Eur skolų, kurių mokėjimo terminai buvo pradelsti ir mokėtini per 2013 m. Taigi bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad BUAB „Autoalėja“ 2013 m. birželio 27 d. sutarties sudarymo metu buvo nemoki. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. birželio 27 d. sutarties sudarymo metu atsakovė BUAB „Autoalėja“ turėjo kreditorių, kuriems buvo įsipareigojusi. Ginčijamo 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto pagrindu atsakovė BUAB „Autoalėja“ perdavė ieškovei vienintelį savo turtą – automobilius. Teismai sprendė, kad perleidusi ieškovei automobilius atsakovė pažeidė kitų BUAB „Autoalėja“ kreditorių interesus. Kasatoriai akcentavo automobilių perleidimo sandorio naudingumą BUAB „Autoalėja“ ir bendrovės kreditoriams, nurodė, kad su kitais kreditoriais taip pat buvo atsiskaitoma. Teisėjų kolegija, sprendė, kad byloje nėra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės tam, kad galima būtų spręsti dėl ginčijamos sutarties šalių sąžiningumo, jos sudarymo tikslų ir naudingumo tiek BUAB „Autoalėja“, tiek jos kreditoriams.
  2. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad teismai sprendė, kad atsakovė, ieškovei perduodama automobilius, neteko galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau nenustatė, kokie tai buvo kreditoriai, kiek jų buvo, kokie buvo jų reikalavimai, ar su jais buvo atsiskaitoma. Byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys BUAB „Autoalėja“ periodiškai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams, šie įrodymai teismų liko neįvertinti.
  3. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad teismai konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad BUAB „Autoalėja“, perduodama ieškovei automobilius, siekė atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad Paskolos sutartis iš dalies buvo sudaryta tam, jog būtų atsiskaityta su BUAB „Autoalėja“ kreditoriais (Paskolos sutarties 1.2 punktas).
  4. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytus 2013 m. kovo 8 d. susitarimo ir 2013 m. birželio 27 d. sutarties sudarymo tikslus ir sąlygas (400 000 Eur paskola suteikta iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, buvo siekiama sumažinti skolos ir palūkanų sumą iki 300 000 Eur (nuo 400 000 Eur su 20 proc. palūkanų), sumažintos nesumokėtos skolos dalies grąžinimą išdėstant penkeriems metams), konstatavo, kad byloje yra pagrindas svarstyti, ar skolininkė, sudarydama šias sutartis, sąžiningai siekė naudos įmonei ir atsiskaityti su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ar turėjo tikslą išvengti įmonės bankroto, taigi ar ginčijamo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, yra pateisinamas sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas. Bylą nagrinėję teismai šių klausimų nesprendė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.
  5. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo automobilių perleidimo sandorio, tačiau automobilių vertės įskaitymas į grąžintiną skolą lemia išvadą, kad 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punktas (pakeistas 2013 m. birželio 27 d. sutartimi) buvo įvykdytas, t. y. ieškovei iki 2013 m. liepos 31 d. buvo grąžinta 220 000 Eur, ir skolininkė įgijo teisę iki 2018 m. liepos 31 d. pervesti likusią dalį skolos, t. y. likusios skolos grąžinimas buvo išdėstytas penkeriems metams (2013 m. birželio 27 d. sutarties 6 punktas). Šią sąlygą jiems įvykdžius įsigaliotų 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas, t. y. skolininkė ir kasatoriai kaip laiduotojai būtų atleisti nuo likusios (daugiau kaip 300 000 Eur) skolos grąžinimo (2013 m. birželio 27 d. sutarties 4 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kiek automobilių perleidimo sutartis buvo naudinga BUAB „Autoalėja“ kreditoriams, būtų pagrindas svarstyti, ar ginčijamo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepagrįstai nebuvo tirta, ar po ginčijamo sandorio sudarymo toliau buvo vykdoma BUAB „Autoalėja“ veikla ir buvo atsiskaitoma su kreditoriais. Minėta, kad, remiantis 2013 m. birželio 27 d. sutarties tekstu, ja buvo siekiama sumažinti grąžintiną skolą ieškovei, išdėstyti penkeriems metams likusios (sumažintos) skolos grąžinimą, taigi ji galimai buvo naudinga skolininkei. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų išvada, kad ginčijamu sandoriu nebuvo siekiama atsiskaityti su kitais BUAB „Autoalėja“ kreditoriais, padaryta neištyrus visų reikšmingų byloje aplinkybių, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, iš esmės neįvertintas ginčijamo sandorio naudingumas skolininkei ir jos kreditoriams
  7. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nenustatė actio Pauliana taikyti reikalingų sąlygų visumos, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir grąžinti šią bylos dalį apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendė.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl faktinių aplinkybių

  1. Ieškovė ir atsakovė BUAB „Autoalėja“ sudarė 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovė vieneriems metams suteikė atsakovei BUAB „Autoalėja“ 300 000 Eur paskolą už 20 procentų metinių mokėjimo palūkanų (t. I, b. l. 5–8).
  2. Ieškovė ir atsakovė BUAB „Autoalėja“ sudarė 2012 m. kovo 19 d. susitarimą dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovė įsipareigojo atsakovei BUAB „Autoalėja“ suteikti papildomą 50 000 Eur paskolą, o paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2013 m. gegužės 14 d. (t. I, b. l. 10–11).
  3. Pagal 2012 m. gegužės 2 d. susitarimą Nr. 2, dėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pakeitimo, ieškovė paskolino atsakovei dar 50 000 Eur, t. y. bendrą paskolos sumą padidino iki 400 000 Eur, ir šalys susitarė paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2013 m. gegužės 14 d. (t. I, b. l. 13–14).
  4. Už atsakovės BUAB „Autoalėja“ prievoles ieškovei pagal Paskolos sutartį ir jos pakeitimus laidavo atsakovai D. P. ir F. A. 2011 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartimi, 2012 m. kovo 19 d. ir 2012 m. gegužės 2 d. laidavimo sutarčių pakeitimais (t. I, b. l. 22–29).
  5. 2013 m. kovo 8 d. susitarimu atsakovė BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 30 d. pervesti į ieškovės banko sąskaitą 200 000 Eur grąžintinos paskolos; visi mokėjimai, atlikti nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. birželio 30 d., bus skirti tik paskolos grąžinimui (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 p.); atsakovė BUAB „Autoalėja“ įsipareigojo parduoti įmonei priklausančius automobilis ir už juos gautas lėšas, kurios bus skirtos paskolos grąžinimui, perduoti ieškovei (Susitarimo 2, 3 p.). Šalys susitarė, jog atsakovės BUAB „Autoalėja“ bendra konsoliduota skola ieškovei pagal Paskolos sutartį bus 300 000 Eur, jeigu atsakovė BUAB „Autoalėja“ įvykdys 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punkte įtvirtintą įsipareigojimą (Susitarimo 4, 5 p.). Be to, įsigaliojus 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktui, į ieškovės 300 000 Eur reikalavimą bus įskaitomos visos po 2013 m. kovo 8 d. atsakovės BUAB „Autoalėja“ pervestos lėšos (Susitarimo 5 p.); įsigaliojus 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktui, D. P. ir F. A. įgis teisę nesumokėtą atsakovės BUAB „Autoalėja“ skolos dalį padengti per 5 metus (2013 m. kovo 8 d. susitarimo 7 p.) (t. I, b. l. 59–61).
  6. Šalys 2013 m. birželio 27 d. sutartimi pakeitė 2013 m. kovo 8 d. susitarimą, t. y. modifikavo 1 punktą – nustatė, kad atsakovė BUAB „Autoalėja“ ieškovei turi sumokėti 220 000 Eur iki 2013 m. liepos 31 d., taip pat 5 punktą – nustatė papildomą 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimą sąlygą, įtraukiant pareigą atsakovę BUAB „Autoalėja“ iki 2018 m. liepos 31 d. sumokėti ieškovei ne mažesnę kaip 300 000 Eur sumą. Be to, šalys susitarė, jog automobilių perdavimas ieškovei neturi jokios įtakos 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punkto įsigaliojimui (2013 m. birželio 27 d. sutarties 11 p.) (t. I, b. l. 62–64).

14Dėl bylos esmės

  1. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
  2. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016).
  3. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, susijusių su 2013 m. birželio 27 d. sutarties aiškinimu konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai suteikė prioritetą 2013 m. birželio 27 d. sutarties pažodiniam tekstui, nenustatė sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios, neįvertino pačios ieškovės byloje reikštos pozicijos. Kasacinis teismas išaiškino, jog ieškovei buvo grąžinta 162 476,83 Eur (be automobilių vertės); į grąžintą sumą įskaičiavus ir automobilių vertę (kainą), gaunama 221 400,02 Eur suma, todėl tokiu atveju būtų pagrindas pripažinti, kad 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 1 punktas (pakeistas 2013 m. birželio 27 d. sutartimi) buvo įvykdytas, t. y. ieškovei iki 2013 m. liepos 31 d. buvo grąžinta 220 000 Eur suma, ir skolininkė bei laiduotojai įgijo teisę (ir pareigą) iki 2018 m. liepos 31 d. pervesti likusią dalį skolos, t. y. per penkerius metus (2013 m. birželio 27 d. sutarties 6 punktas).; šią sąlygą jiems įvykdžius įsigaliotų 2013 m. kovo 8 d. susitarimo 4 punktas, t. y. kasatoriai kaip laiduotojai būtų atleisti nuo likusios (daugiau kaip 300 000 Eur) skolos grąžinimo (2013 m. birželio 27 d. sutarties 4 punktas). Kasacinio teismo vertinimu šios išvados būtų galimos tik tokiu atveju, jeigu byloje nebūtų pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Autoalėja“ reikalavimas pripažinti 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punktą, t. y. automobilių perleidimo ieškovui sutartį negaliojančią CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra nepagrįstas.
  4. Taip pat nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, susijusių su actio Pauliana sąlygų nustatymu konstatavo, jog bylą nagrinėję teismai tinkamai nenustatė actio Pauliana taikyti reikalingų sąlygų visumos, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, t. y.: a) byloje nėra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės tam, kad galima būtų spręsti dėl ginčijamos sutarties šalių sąžiningumo, jos sudarymo tikslų ir naudingumo tiek BUAB „Autoalėja“, tiek jos kreditoriams; b) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad atsakovė, ieškovei perduodama automobilius, neteko galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau nenustatė, kokie tai buvo kreditoriai, kiek jų buvo, kokie buvo jų reikalavimai, ar su jais buvo atsiskaitoma, nors ir byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys BUAB „Autoalėja“ periodiškai atliktus mokėjimus kitiems kreditoriams, jie teismų liko neįvertinti; c) byloje yra pagrindas svarstyti, ar skolininkė, sudarydama šias sutartis, sąžiningai siekė naudos įmonei ir atsiskaityti su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ar turėjo tikslą išvengti įmonės bankroto, taigi ar ginčijamo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus); d) byloje nustačius, kiek automobilių perleidimo sutartis buvo naudinga BUAB „Autoalėja“ kreditoriams, būtų pagrindas svarstyti, ar ginčijamo sandorio sudarymas atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą; e) byloje nepagrįstai nebuvo tirta, ar po ginčijamo sandorio sudarymo toliau buvo vykdoma BUAB „Autoalėja“ veikla ir buvo atsiskaitoma su kreditoriais; f) teismų išvada, kad ginčijamu sandoriu nebuvo siekiama atsiskaityti su kitais BUAB „Autoalėja“ kreditoriais, padaryta neištyrus visų reikšmingų byloje aplinkybių, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, iš esmės neįvertintas ginčijamo sandorio naudingumas skolininkei ir jos kreditoriams.
  5. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, o esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus(CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 str. 1 d., 177 str.1 d., 179, 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 str. 1 d., 260, 263, 301, 320 str.).
  6. Apibendrinusi išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog dalis pareikštų reikalavimų pagrįstumas nagrinėtinas iš esmės visiškai naujais aspektais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti visa apimtimi, kaip konstatavo kasacinis teismas, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimas iš dalies panaikinamas dėl bylos esmės neatskleidimo, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui įgyvendinimo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas, kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
  7. Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 str.).

15Dėl naujų rašytinių paaiškinimų priėmimo

  1. Apeliantai D. P. ir F. A. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kurios nurodo, kad yra pagrindas bylą dalyje, dėl 2013 m. birželio 27 d. sutarties 7 punkto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nutraukti, kadangi ieškovė BUAB „Autoalėja“ nuo 2016 m. spalio 20 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro (pasibaigusi), bankroto administratorė nėra bylos šalis ir nėra perėmusi išregistruotos įmonės teisių. Papildomai apeliantai pateikė paaiškinimus, susijusius su actio Paulaina sąlygų nebuvimu.
  2. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos tik tada, jei jos neprieštarauja apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos.
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantų pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės yra susiję su kasacinio teismo išaiškinimais ir motyvais, taip pat į tai, jog byla nagrinėti iš naujo perduodama pirmosios instancijos teismui, sprendžia atsakovų D. P. ir F. A. rašytinius paaiškinimus priimti. Dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškinama teisė pirmosios instancijos teismui pateikti atsikirtimus į atsakovų rašytinius paaiškinimus.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas tenkino BUAB „Autoalėja“ ieškinį, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai