Byla 3K-3-439/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Satirus“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį atsakovui UAB „Satirus“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje kilo kreditoriaus gautų įmokų paskirstymo eilę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

6Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 29 128,58 Lt skolos, 10 617,86 Lt delspinigių, metinių palūkanų – vieno mėnesio VILIBOR, padidintą 7 proc., nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad šalys 2007 m. spalio 16 d. sudarė suskystintų dujų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas tiekė atsakovui dujas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti. Sutarties galiojimo metu ieškovas pateikė atsakovui dujų už 54 084,55 Lt. Atsakovas vėluodavo atsiskaityti už dujas ir periodiškai mokėdavo tik dalį skolos. Nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2009 m. kovo 31 d. atsakovas sumokėjo 39 886,10 Lt. Sutarties 3.5 punkte šalys sulygo, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma yra pirma eile užskaitoma kaip delspinigiai (jų dydis sutarties 3.4 punkte nustatytas 0,3 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną), o likusios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už dujas. Už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2009 m. gegužės 19–osios) ieškovas apskaičiavo atsakovui 25 547,99 Lt delspinigių, iš jų ir pagrindinės skolos sumos (25 547,99 Lt + 54 084,55 Lt = 79 632,54 Lt) atėmė atsakovo sumokėtas lėšas ir nurodė, kad atsakovas liko skolingas 29 128,58 Lt skolos ir 10 617,86 Lt delspinigių. Atsakovas nesutinka su tokiu jo sumokėtų lėšų paskirstymu, teigia, kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo 25 547,99 Lt delspinigių ir dalį jų sumažino atsakovo sumokėtomis lėšomis, nes iš atsakovo gautas lėšas ieškovas naudojo pagrindinei skolai padengti, delspinigių neskaičiavo ir nereikalavo, o juos apskaičiavo ir iš naujo atsakovo sumokėtas lėšas paskirstė prieš pareikšdamas atsakovui pretenziją ir po to ieškinį teisme.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Satirus“ ieškovui UAB „Saurida“ 29 128,58 Lt skolos, 832,71 Lt delspinigių, 15,21 procento dydžio procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad, atsakovui pavėluotai sumokėjus PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, ieškovas, remdamasi sutarties 3.5 punktu, įmokėtas sumas pirmiausia paskirstydavo delspinigiams apmokėti, tik po to skolai padengti, todėl per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 8 d. iki 2009 m. gegužės 20 d. susidarė 29 128,58 Lt dydžio įsiskolinimo likutis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl teismas laikė, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai naudojosi sutartyje numatytomis delspinigių skaičiavimą bei įmokų paskirstymą reglamentuojančiomis nuostatomis, o atsakovo argumentus laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad atsakovas iš dalies įvykdė savo prievoles pagal sutartį, tačiau atsakovas nuolat ir sistemingai pažeidinėjo sutartyje nustatytas atsiskaitymo sąlygas, esant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, todėl šalių sutartimi nustatytą delspinigių tarifą mažino iki 0,03 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kas sudarytų 10,95 procento metinių palūkanų, tačiau sumažintą delspinigių tarifo netaikė delspinigiams, sumokėtiems iki bylos iškėlimo teisme dienos.

9Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad, esant teisėtai sudarytai ir galiojančiai šalių sutarčiai, ieškovas pagrįstai ir teisėtai naudojosi šalių sutartyje numatytomis delspinigių skaičiavimą bei įmokų paskirstymą reglamentuojančiomis nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant šalių susitarimui, ieškovas pervestas sumas turėjo teisę užskaityti kaip delspinigius, nepaisant to, kokia buvo nurodyta mokėjimo paskirtis atsakovo mokėjimo dokumentuose. Šalių susitarimas dėl įmokų paskirstymo tvarkos (sutarties 3.5 punktas) nėra siejamas su atsakovo mokėjimo dokumentuose nurodyta mokėjimo paskirtimi. Kadangi 2007 m. spalio 16 d. šalių pasirašytos sutarties 5.5 punkte nustatyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jei jie surašyti raštu ir abiejų šalių pasirašyti, tai teisėjų kolegija konstatavo, kad, nesant rašytinio šalių sutarties 3.5 sąlygos dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo, šalys savo veiksmais negali pakeisti įmokos paskirstymo tvarkos. Teisėjų kolegija nurodė, kad, sutarties 3.5 punkte šalims aptarus konkrečią įmokų paskirstymo tvarką ir nenumačius galimybės vadovautis kita tvarka ar teisės rinktis alternatyvą, atsakovas negalėjo keisti ir nesilaikyti įmokų paskirstymo sutartinės tvarkos, todėl yra pagrindas teiginiui, kad ieškovas neprivalėjo taikyti CK 6 54 straipsnio 5 bei 6 dalies nuostatų, nes pagrįstai rėmėsi šalių sudaryta sutartine nuostata. Šalys kitokios delspinigių užskaitymo tvarkos nenumatė, pranešimų ar mokėjimo dokumentų pateikimo atsakovui nedetalizavo.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

121. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje išdėstytais nurodymais šioje byloje ir pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį iš esmės. Naikindamas apeliacinės instancijos teismo nutartį ir gražindamas bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo kasacinis teismas nurodė, kad byloje neišreikalauta mokėjimo nurodymų (pavedimų), kuriais kasatorius mokėjo įmokas ieškovui, taip pat nepateikta ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis, ūkines operacijas, susijusias su kasatoriaus skolos skaičiavimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesiaiškino, kokias ūkines operacijas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, vykdė ieškovas, gaudamas kasatoriaus įmokas: t. y. gautomis lėšomis mažindavo tik pagrindinę skolą ar ir delspinigius; kaip ir kokiu metu juos skaičiuodavo, ar tai darydavo iš karto gavęs įmokas, ar tik vieną kartą prieš pareikšdamas ieškinį teisme. Byloje nesurinkti įrodymai, patvirtinantys duomenis iš ieškovo apskaitos registrų, buhalterinių sąskaitų apie pajamas, gautas iš kasatoriaus, vykdant 2007 m. spalio 16 d. suskystintų dujų pirkimo–pardavimo sutartį (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6, 14, 21 dalys, 6 straipsnio 2 dalis, 16, 17 straipsniai). Kasacinio teismo teigimu, tik įvertinus ieškovo buhalterinių sąskaitų duomenis, pajamų struktūrą, kaitą ir ūkinių operacijų atlikimo sąlygas, gali būti nustatytos tikrosios ieškovo ir kasatoriaus elgesio, mokant ir paskirstant įmokas, aplinkybės, jos tinkamai kvalifikuojamos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatoma kasatoriaus skola ieškovui. Nepaisydama šių kasacinio teismo išaiškinimų ir nurodymų, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nesiėmė jokių veiksmų, kad pirmiau nurodyti įrodymai būtų išreikalauti. Įrodymų nepateikė ir ieškovas, o atsakovas vienintelis į bylą pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais jis atsiskaitydavo ieškovui pagal sutartį.

132. Teismai netinkamai taikė CK 6.54 straipsnį. Byloje net ir nesurinkus papildomų įrodymų, iš kitų įrodymų matyti, kad ieškovas, gavęs kasatoriaus įmokas, iš karto jas įskaitydavo kaip pagrindinę skolą, o delspinigių neskaičiuodavo. Ieškovas nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė atsakovo mokėtas įmokas, tai patvirtina byloje pateikti tarpusavio skolų užskaitymo aktai. Kadangi ieškovas delspinigių neskaičiuodavo, tai reikalavimo juos priteisti pareiškimui suėjo senaties terminas.

143. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.183 straipsnio 2 dalį. Teismas nurodė, kad, nesant rašytinio šalių sutarties 3.5 sąlygos dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo, šalys savo veiksmais negali pakeisti įmokos paskirstymo tvarkos. Tačiau pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis sutarties išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

154. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus (ieškovo vienašališkai parengtą skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentelę, kurioje pateikti duomenys nesutampa su šalių tarpusavio skolų užskaitymo aktuose esančiais duomenimis). Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius pirmiausia mokėdavo už pagrindinę skolą, ir ieškovas kasatoriaus įmokas paskirdavo pagrindinei skolai apmokėti, sutarties galiojimo metu delspinigių neskaičiavo, nedarė jų įskaitymo (tarpusavio skolų užskaitymo aktai).

165. Teismai pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nes jų atsisakymas sumažinti kasatoriaus ieškovui sumokėtų delspinigių dydį yra nepagrįstas. Kasatorius nurodo, kad jis netesybų geruoju nesumokėjo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Kasatorius niekada nenurodė, kad moka už delspinigius, taip pat niekada nesutiko jų mokėti ir įskaityti. Padarydami priešingą išvadą, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. Č. G., byla Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, byla Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, byla Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ACDC“ v. V. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-122/2009).

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinio skundo netenkinti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimu iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai papildomai nurodant, kad visi ieškiniui pagrįsti reikalingi įrodymai į bylą ieškovo yra pateikti.

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

21Dėl kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje privalomumo

22Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir nurodymų nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į tai ir į byloje teismų priimtus procesinius sprendimus (nutartis), teisėjų kolegija sprendžia, kad būtina pasisakyti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuso ir šio teismo bei kitų bendrosios kompetencijos teismų tarpusavio santykio procesinės kompetencijos aspektu.

23Konstitucinio Teismo konstatuota, kad pagal Konstituciją bendrosios kompetencijos teismų sistemą, kaip institucijų sistemą, sudaro keturių grandžių teismai: pirmoji (žemiausioji) grandis – apylinkių teismai, antroji grandis – apygardų teismai, trečioji grandis – Lietuvos apeliacinis teismas, ketvirtoji (aukščiausioji) grandis – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas inter alia pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų ištrintas esminis skirtumas tarp bylų proceso pirmosios instancijos teisme, bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ir (arba) bylų proceso kasacinės instancijos teisme, taip pat nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos teismo, ir (arba) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinės instancijos teismo, konstitucinė prigimtis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statusas ir kompetencija apibrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Teismų įstatyme bei proceso kodeksuose (CPK, BPK). Būdamas vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užima ypatingą vietą bendrosios kompetencijos teismų sistemoje. Kasacija yra ekstraordinari teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik išimtiniais atvejais, kuriuos apibrėžia CPK 346 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje (viešoji kasacijos funkcija). Būdamas kasacinis teismas ir atlikdamas viešąją kasacijos funkciją, tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ir vienas iš bendrosios kompetencijos teismų, vykdantis teisingumą konkrečioje byloje (privačioji kasacijos funkcija). CPK 362 straipsnyje nurodyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Pagal CPK 359 straipsnio 1 dalį ir 360 straipsnį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę: sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą; pakeisti; panaikinti ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių; sprendimą ar nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą; sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui; sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą. Šios kasacinio teismo teisės, susijusios su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje, suteikia galias kasaciniam teismui priimti galutinį ir neginčijamą sprendimą byloje (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne tik vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje, tačiau ir vienintelis teismas (išskyrus proceso atnaujinimo atvejus), galintis panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimus ar nutartis. Nors kasacija ir nelaikytina dar viena, papildoma instancija bylai nagrinėti, procesinėmis galiomis (CPK 359 straipsnio 1 dalis, 360 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą gražinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys.

25Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas paisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys, nereiškia, kad kasacinis teismas pateikia ar gali pateikti privalomus nurodymus dėl to, kokį galutinį sprendimą turėtų priimti žemesnės grandies teismas. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui: pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai nėra pavaldūs nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

26Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesinis savarankiškumas taikomas ta apimtimi kiek aukštesnės grandies teismai negali duoti konkrečių, privalomų nurodymų dėl bylos baigties, tačiau jis savaime nereiškia, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, gali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai ar nutartys.

27Dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų renkant įrodymus nagrinėjamoje byloje vertinimo

28Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje neišreikalauta mokėjimo nurodymų (pavedimų), kuriais kasatorius mokėjo įmokas ieškovui, taip pat nepateikta ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis, ūkines operacijas, susijusias su kasatoriaus skolos skaičiavimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesiaiškino, kokias ūkines operacijas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, vykdė ieškovas, gaudamas kasatoriaus įmokas: t. y. gautomis lėšomis mažindavo tik pagrindinę skolą ar ir delspinigius; kaip ir kokiu metu juos skaičiuodavo, ar tai darydavo iš karto gavęs įmokas, ar tik vieną kartą prieš pareikšdamas ieškinį teisme. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje ieškovo atstovas negalėjo atsakyti, nuo kada ieškovas pradėjo skaičiuoti delspinigius ir kodėl sąskaitose–faktūrose, kurias ieškovas pateikė kasatoriui, nėra duomenų apie tai, buvo iš kasatoriaus įmokų anksčiau užskaityti delspinigiai ar ne. Byloje nesurinkti įrodymai, patvirtinantys duomenis iš ieškovo apskaitos registrų, buhalterinių sąskaitų apie pajamas, gautas iš kasatoriaus, vykdant 2007 m. spalio 16 d. suskystintų dujų pirkimo–pardavimo sutartį (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 6, 14, 21 dalys, 6 straipsnio 2 dalis, 16, 17 straipsniai). Tik įvertinus ieškovo buhalterinių sąskaitų duomenis, pajamų struktūrą, kaitą ir ūkinių operacijų atlikimo sąlygas, gali būti nustatytos tikrosios ieškovo ir kasatoriaus elgesio, mokant ir paskirstant įmokas, aplinkybės, jos tinkamai kvalifikuojamos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatoma kasatoriaus skola ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis šioje byloje).

29Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija mato pagrindą sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad, nepaisant kasacinio teismo išaiškinimų, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad pirmiau išvardyti įrodymai būtų išreikalauti. Įrodymų nepateikė ir ieškovas, o atsakovas vienintelis į bylą pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais jis atsiskaitydavo ieškovui pagal sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik formaliu bylos nagrinėjimo pakartojimu surengdamas posėdį ir nesiėmė aktyvių veiksmų, kad kasacinio teismo nutartimi nurodyti įrodymai būtų išreikalauti (CPK 198 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1, 6 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pagal kasacinio teismo išaiškinimus tinkamai neišsiaiškinęs bylos faktų, priėmė nutartį, kurią pagrindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir savo ankstesnę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. panaikintą, nutartį. Tinkamu bylos sprendimu nelaikytini tokie teismo veiksmai, kai teismas priimdamas sprendimą jį pagrindžia argumentais, iš esmės prieštaraujančiais kasacinio teismo išaiškinimams toje byloje. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje pabrėžta, kad tam tikromis sąlygomis net ir sumokėtos netesybos gali būti mažinamos, apeliacinės instancijos teismas atsisakymą mažinti netesybas pagrindė ne tik sutarties aiškinimo argumentais, bet ir tuo, kad jos jau sumokėtos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo procesiniai veiksmai apeliaciniame procese neatitinka CPK 362 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nesuderinami su Konstitucijoje, Teismų įstatyme ir CPK įtvirtintais bendrosios kompetencijos teismų sistemos principais ir pagal savo pobūdį pripažintini esminiu civilinio proceso normų pažeidimu, reiškiančiu absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl lemiančiu tapačius teisinius padarinius kaip pažeidimų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, atlikimas.

30Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti, todėl yra naikintina, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

31Teisėjų kolegija nepasisako bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, nes byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris ir turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priėmęs galutinį procesinį sprendimą.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje kilo kreditoriaus gautų įmokų paskirstymo eilę... 6. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 29 128,58 Lt skolos, 10 617,86... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 9. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 12. 1. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo 2010 m.... 13. 2. Teismai netinkamai taikė CK 6.54 straipsnį. Byloje net ir nesurinkus... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.183 straipsnio 2... 15. 4. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes vertino tik ieškovo pateiktus... 16. 5. Teismai pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nes jų atsisakymas sumažinti... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinio skundo netenkinti... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Dėl kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje privalomumo... 22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė... 23. Konstitucinio Teismo konstatuota, kad pagal Konstituciją bendrosios... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statusas ir kompetencija apibrėžiama Lietuvos... 25. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas paisyti Lietuvos... 26. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad teismų... 27. Dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų renkant įrodymus nagrinėjamoje... 28. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija mato pagrindą sutikti su... 30. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija... 31. Teisėjų kolegija nepasisako bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, nes... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...