Byla 2S-1256-431/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. J. ir įkeisto turto savininkės (laiduotojos) I.J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Skolininkas G.J., užtikrindamas iki 2033-04-09 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. ( - ), 2008-07-03 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamąjį turtą – 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininkui G.J. ir I.J.; 3,500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį G.J. ir J.J., J.J. ir V.J.i, L.K. ir S.K.

5To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. ( - ), 2009-06-04 įregistruotas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo G.J., užtikrindamas iki 2033-04-09 gauto kredito grąžinimą įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamąjį turtą – 237,16 kv.m. ploto vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausinį, esantį ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį G.J. ir I.J..

6To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. ( - ), 2010-08-02 įregistruotas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo G.J., užtikrindamas iki 2033-04-09 gauto kredito grąžinimą įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamąjį turtą – 66,00 kv.m. ploto pirtį, unikalus Nr. ( - ), baseiną, unikalus Nr. ( - ), tvorą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) priklausinius, esančius ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius G.J. ir I.J.

7Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S kreipėsi Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti įkeistą turtą, kadangi 2008-04-09 kredito sutartis nevykdoma.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. kovo 13 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus - 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininkui G.J.ir I.J.; 3,500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį G.J. ir J.J., J.J. ir V.J., L.K. ir S.K.; 237,16 kv.m. ploto vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausinį, esantį ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį G.J. ir I.J.; 66,00 kv.m. ploto pirtį, unikalus Nr. ( - ), baseiną, unikalus Nr. ( - ), tvorą, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) priklausinius, esančius ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius G.J. ir I.J., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Teismas išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Teismas įspėjo skolininką (įkeisto turto savininką) G.J. ir įkeisto turto savininkus I.J., J.Jankauską, V.J., L.K. ir S.K., kad negrąžinus skolos, t.y. 446 770,70 EUR negrąžinto kredito, 14205,31 EUR nesumokėtų palūkanų, 1289,61 EUR delspinigių (iš viso 402020,28 EUR), 10259,47 Lt negrąžinto kredito, 10 268,80 EUR nesumokėtų palūkanų, 839,93 EUR delspinigių (iš viso 457 879,43 EUR) bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeisto turto savininkui), bei įkeisto turto savininkams dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkui, bei įkeisto turto savininkams dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakšto originalą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu skolininkas G.J. ir įkeisto turto savininkė I.J. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo netenkinti.

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. byloje nėra duomenų apie sutarties nutraukimą, t.y. duomenų kada sutartis buvo nutraukta, taip pat duomenų, kad hipotekos kreditoriaus pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas bei buvo įteiktas skolininkui. Apeliantų teigimu, byloje nėra nustatytų CK 4.192 str. 1 d. nurodytų pagrindų kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl kreditoriaus prašymas dėl ginčo turto arešto yra neteisėtas;
  2. pirmosios instancijos nepagrįstai nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo, nepagrįstai jų nekvalifikavo kaip vartojimo bei neatliko jų sąlygų sąžiningumo kontrolę sutinkamai su CK 6.188 str. Atsižvelgiant į tai, jog Kredito sutartis yra ilgalaikė, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, apeliantų nuomone, Sutarties 10.1.1 p. ir 10.2 p. įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kredito sutartį ir reikalauti per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėtų visą negrąžintą kredito sumą, mokėtinas palūkanas ir visas kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai;
  3. skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog skolininkas nebendradarbiavo su kreditoriumi, kategoriškai atsisakydavo teikti pasiūlymus dėl skolos grąžinimo.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininko ir įkeisto turto savininkės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843 priimto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įsigaliojimo nuo 2012-07-01, pagal šio įstatymo 34 str. 3 d., numatančią, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

18Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-13 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

19Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

20Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

21Nagrinėjamu atveju pagal hipotekos lakštą Nr. ( - ), įregistruotą 2008-07-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkui G.J. iki 2033-04-09 suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas –0,1300 ha žemės sklypas, esantis ( - ) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis skolininkui G.J. ir I.J.; 3,500 ha žemės sklypas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklausantis G.J. ir J.J., J.J. ir V.J, L.K. ir S.K. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. ( - ), 2009-06-04 įregistruotas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo G.J., užtikrindamas iki 2033-04-09 gauto kredito grąžinimą įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamąjį turtą – 237,16 kv.m. ploto vienbutį gyvenamąjį namą, žemės sklypo, priklausinį, esantį ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį G.J. ir I.J. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. ( - ), 2010-08-02 įregistruotas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo G.J., užtikrindamas iki 2033-04-09 gauto kredito grąžinimą įkeitė Danske Bank A/S nekilnojamąjį turtą – 66,00 kv.m. ploto pirtį, baseiną, tvorą, žemės sklypo, priklausinius, esančius ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius G.J. ir I.J.

22Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų apie sutarties nutraukimą, t.y. duomenų, kad hipotekos kreditoriaus pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas bei buvo įteiktas skolininkui.

23Pažymėtina, jog sutarties šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį. Toks reikalavimas turi būti įvykdytas, nepriklausomai ar sutartis nutraukiama įstatyme ar sutartyje numatytu pagrindu, teismine ar neteismine tvarka. Antra vertus, šalių bendradarbiavimo principas reikalauja iš šalių keistis informacija, informuoti antrą šalį, jeigu po prievolės atsiradimo pasikeitė šalies gyvenamoji ar verslo vieta. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Kadangi sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai, negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai ši vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme nustatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, nustatančią, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo, ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis).

24Nagrinėjamu atveju kreditorius, vadovaudamasis Kredito sutarties 10 p., 2011-07-14 raštu (b.l. 117-118) kreipėsi į skolininką G.J. su raginimu sumokėti pradelstą mokėti sumą, kuri tai dienai buvo lygi 6253,46 EUR ir įspėjo skolininką, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Tačiau 2011-07-14 raštas skolininkui G.J. nebuvo įteiktas, kadangi jis siuntos neatsiėmė. Taigi remiantis LAT praktika, 2011-07-14 raštas skolininkui J.J. dėl kredito sutarties nutraukimo tapo žinomas nuo tada, kai jis pasiekė skolininko gyvenamąją vietą, t.y. 2011-08-18 (b.l. 118). Be to, 2011-09-21 raštu skolininkui G.J., bei 2011-09-21 raštu turto savininkei I.J. kreditorius pranešė, kad Kredito sutartis yra nutraukta ir vadovaujantis Kredito sutarties 10.2 p. pareikalavo per 15 kalendorinių dienų sumokėti visą negrąžintą kredito sumą, palūkanas ir delspinigius, kurie tai dienai sudarė 455 170,56 EUR (b.l. 119,121). Skolininkui bei turto savininkei pranešimas buvo įteiktas 2011-09-26 (b.l. 120, 122). Taigi aptarti įrodymai leidžia spręsti, jog sutarties nutraukimo prieš terminą procedūrą kreditorius įgyvendino tinkamai: skolininkas buvo informuotas apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, įsiskolinimų per nustatytus terminus nepadengė. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentas, jog byloje nėra nustatytų CK 4.192 str. 1 d. nurodytų pagrindų kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

25Apeliantai atskirajame skunde taip pat ginčija hipotekos teisėjo nutarties ir pradėtos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros teisėtumą remdamiesi vartotojų teisių apsaugos teisės normomis ir suformuota jų taikymo hipotekos procedūrose praktika. Apeliantai teigia, kad bylą nagrinėjęs hipotekos teismas nepagrįstai nevykdė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo, nepagrįstai jų nekvalifikavo kaip vartojimo bei neatliko jų sąlygų sąžiningumo kontrolę sutinkamai su CK 6.188 str. Tačiau tokia apeliantų pozicija nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsta.

26Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą nustato CPK XXXVI normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šios normos skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kreditoriaus teisių realizavimas nukreipiant reikalavimą į įkeistą turtą vykdomas hipotekos teisėjo ne ginčo teisenos tvarka, kas leidžia pakankamai operatyviai tenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taigi, skolininkui neįvykdžius prievolės, hipotekos kreditorius įgyja teisę kreiptis į hipotekos teisėją, kuris, prieš pradėdamas su hipotekos procedūra susijusius veiksmus, atlieka teisinį tyrimą, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pateikti jai vykti būtini dokumentai, šio tyrimo rezultatas nulemia, ar kreditoriaus pareiškimas bus tenkintas, o hipotekos teisėjo veiksmus šalys gali ginčyti iš esmės tik dėl šioje procedūroje taikytų teisės normų pažeidimų. Vis tik, įvertinęs hipotekos bylų ypatumus bei viešo intereso apsaugos svarbą nepaisant bylų kategorijų, Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino teismų pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis).

27Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų bei viešo intereso apsaugos tikslu vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo vartotojui aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančias teisės normas, galėtų reikšti skolininko sutartinių įsipareigojimų pažeidimų vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus, gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma.

28Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas 2008 m. balandžio 9 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią kreditorius suteikė 515 523,63 EUR kreditą (kredito sutarties specialiųjų sąlygų 4 punktas), o kredito gavėjas – skolininkas G.J. - įsipareigojo grąžinti kreditą pagal nustatytą mokėjimų grafiką, t. y. kiekvieno mėnesio 10 dieną (kredito sutarties specialiųjų sąlygų 4 punktas) mokėti kredito įmokas ir palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus, kredito paskirtis – gyvenamojo namo statyba bei žemės sklypo, kuriame bus statomas namas, įsigijimas (b. l. 104-116). Iš byloje nustatytų faktų matyti, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjos – skolininko - fizinio asmens, iš kitos pusės. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog skolininko pagal kredito sutartį gauta paskola buvo skirta jo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

29Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje tiesiogiai ir neįvardijo skolininko ir kreditoriaus santykių kaip vartojimo ir nekonstatavo, jog šalis siejanti sutartis vartojimo, tačiau teismas 2012-03-13 nutartyje siekdamas įvertinti kredito sutarties nutraukimo pagrįstumą, ar sutartis nutraukta laikantis įstatyme ir sutartyje nustatytos tvarkos, ar nutraukta prieš terminą dėl esminio pažeidimo (pagal kasacinio teismo išaiškinimus 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011) ištyrė aplinkybes, jog kredito ir palūkanų įmokų dengimo vėlavimas buvo susidaręs nuo 2011-04-11, skolininkas ne kartą buvo informuota dėl įsipareigojimų nevykdymo. Teismas konstatavo, jog skolininkas pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas bei visapusiškai bendradarbiauti su kreditoriumi. Teismas padarė išvadą, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 1, 2, 3 d., 6.209 str., 2008-04-09 Kredito sutartis Nr. BSGED250803780).

30Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Kredito sutarties 10.2. punktas, nustatantis, kad atsiradus bet kuriam iš Sutarties 10.1.1 p., Bankas turi teisę nutraukti Sutartį ir pareikalauti, kad Kredito gavėjas nedelsiant ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėtų visą negrąžintą kredito sumą, mokėtinas palūkanas ir visas kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog kreditavimo sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas yra dvidešimt penkeri metai, todėl vienos mėnesinės įmokos vėlavimas negali būti pripažįstamas esminiu sutarties sąlygų pažeidimu.

31Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad kredito gavėjas pažeidė ne vienos mėnesinės įmokos mokėjimo terminą. Pažymėtina, jog skolininkui buvo keletą kartų siūlytos išeitys atidėti skolos mokėjimą, nes ir anksčiau laiku ir tinkamai skolininkas nevykdė Kredito sutarties sąlygų, t.y. laiku nemokėjo numatytų įmokų. Kreditorius, siekdamas tinkamo bendradarbiavimo, skolininkui G.J. pasiūlė sudaryti tarpusavio susitarimą (b.l. 115-116), kurio pagrindu laiku nesumokėtos pradelstos įmokos, kurių suma 2010-07-15 sudarė 13 643,98 Eur, būtų kapitalizuotos, o padidinto kredito sumos mokėjimą atidėti laikotarpiui nuo 2011-07-10. Taigi kreditoriaus valia 13 643,98 EUR vėlavimas buvo skolininkui atidėtas pasirašius tarpusavio susitarimą. Pasirašius tarpusavio susitarimą skolininkas per nustatytą atidėjimo laikotarpį įsipareigojo už naudojimąsi kreditu mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Iš pateiktų sąskaitų išrašų (b.l. 125-127) matyti, kad skolininkas ir toliau vengė mokėti nustatyto dydžio įmokas. 2011-07-14 raštu Dėl kredito sutarties nutraukimo Bankas nurodė, jog nutraukiant vienašališkai Kredito sutartį skolininko skola sudaro 6253,46 EUR.

32Taigi toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininko elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas, šios bylos kontekste vertinant neįvykdytų prievolių mastą ir vartotojų teisių apsaugos aspektus, buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį remiantis CK 6.209 straipsniu, reikia įvertinti, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, todėl griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Todėl teismas pripažįsta, jog griežtas prievolės sąlygų laikymasis ir nagrinėjamu atveju turi esminę reikšmę.

33Bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjas sistemingai laiku nevykdė prievolių, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Nors vartotojų teisių apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju kredito gavėjui sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, teismo vertinimu, kredito davėjas įgijo teisę prieš laiką nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą.

34Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kreditorius turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį bei kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo, kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta laikantis civilinio proceso įstatymo nustatytų procedūrų, nepažeidžiant kasacinio teismo suformuotos tokio pobūdžio bylose teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

35Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

36Netenkinus atskirojo skundo, netenkintinas ir apeliantų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

37Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Skolininkas G.J., užtikrindamas iki 2033-04-09 gauto kredito grąžinimą,... 5. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas... 6. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas... 7. Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S kreipėsi Hipotekos skyrių dėl... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. kovo 13 d. nutartimi... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu skolininkas G.J. ir įkeisto turto savininkė I.J. prašo... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. byloje... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo Vilniaus... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 16. Šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas... 20. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto... 21. Nagrinėjamu atveju pagal hipotekos lakštą Nr. ( - ), įregistruotą... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog... 23. Pažymėtina, jog sutarties šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad... 24. Nagrinėjamu atveju kreditorius, vadovaudamasis Kredito sutarties 10 p.,... 25. Apeliantai atskirajame skunde taip pat ginčija hipotekos teisėjo nutarties ir... 26. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą nustato CPK XXXVI normos.... 27. Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo... 28. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas 2008 m.... 29. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors pirmosios... 30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad... 31. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad kredito gavėjas pažeidė ne vienos... 32. Taigi toks sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininko elgesys duoda... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad kredito gavėjas sistemingai laiku nevykdė... 34. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos... 35. Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 36. Netenkinus atskirojo skundo, netenkintinas ir apeliantų prašymas priteisti... 37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 13 d....