Byla 2-972/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Adreka“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.

5Bankrutuojančios UAB „Adreka“ bankroto administratorius ginčija UAB „Swedbank lizingas“ pareikštą 12 700,06 Lt dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Adreka“ bankroto byloje, kurį prašo atmesti (1 t. b. l. 3-4). Bankroto administratorius nurodo, kad UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą kildina iš lizingo sutarčių Nr. LT025322, LT025064, LT026472, LT042523, LT069074, LT069156, LT031831, LT031832, LT031833, LT033826. Turtą, pagal lizingo sutartis Nr. LT025322, LT025064, LT026472, LT042523, LT069074, LT069156, LT031831, LT031832, LT031833, LT033826. UAB „Adreka“ lizingo davėjui turtą grąžino, sugrąžintas turtas parduotas tretiesiems asmenims nepatiriant nuostolio. Administratoriaus teigimu, jeigu UAB „Swedbank lizingas“ susigrąžintą turtą pardavė nepatiriant nuostolio, jis negali reikšti reikalavimo BUAB „Adreka“. Lizingas susigrąžintą turtą pardavė brangiau, nei buvo likusi neapmokėta likutinė turto vertė, todėl sprendžiant klausimą dėl BUAB „Adreka“ skolos būtina išsiaiškinti, kokį pelną gavo UAB „Swedbank lizingas“, t. y. ar lizingo davėjas pardavęs turtą, yra tokioje pat padėtyje, kaip kad jei BUAB „Adreka“ lizingo sutartį būtų įvykdžiusi tinkamai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 11 187,56 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Adreka“ bankroto byloje (t. 2, b.l. 174-176). Teismas nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą sudaro 6 650,06 Lt debitorinis įsiskolinimas bei 6 050 Lt papildomos išlaidos. UAB „Adreka“ nevykdžius savo prievolės laiku mokėti įmokas 2010 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu Nr. 01-30-5947 dėl vienašališko sutarčių nutraukimo buvo nurodyta, kad UAB „Adreka“ privalo pagal sutartis naudotą turtą perduoti UAB „Swedbank lizingas“ ir padengti susidariusią debitorinę skolą bei nuostolius, atsiradusius dėl sutarčių nutraukimo. Teismas konstatavo, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras UAB „Adreka“ neapmokėta suma sudaro 6 650,06 Lt, todėl šioje dalyje kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ pareikštas kreditorinis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tvirtintinas (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nurodyta, jog klientas įsipareigoja atlyginti lizingo bendrovės patirtus nuostolius, o UAB „Swedbank lizingas“ už turto vertinimo paslaugas sumokėjo UAB „Marleksa“ pagal pateiktą 2010 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą MAR Nr. 12338 6050 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorinis reikalavimas reiškiamas dėl sumų, nesumokėtų vykdant LT025322, LT025064, LT026472, LT042523, LT069074, LT069156, LT031831, LT031832, LT031833, LT033826 lizingo sutartis, tačiau iš UAB „Swedbank lizingas“ pateiktos 2012 m. sausio 15 d. pažymos matyti, kad papildomas išlaidas patyrė dėl šiomis lizingo sutartimis finansuoto turto įvertinimo: LT069156; LT031831; LT031832; LT031833; LT033826; LT069074; LT009331; LT010068, t. y. papildomai reikalauja patvirtinti ir jo kreditorinį reikalavimą dėl papildomų išlaidų, susidariusių pagal LT009331, LT010068 lizingo sutartis. Kadangi kreditorinis reikalavimas dėl lizingo sutartimis Nr. LT009331, LT010068 prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo nėra reiškiamas, todėl teismas laikė nepagrįstu UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dalyje patvirtinti kreditorinį reikalavimą dėl papildomų išlaidų vertinant turtą pagal minėtas dvi sutartis (1 512,5 Lt sumai).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Adreka“ (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą atmesti (t. 2, b.l. 179-181). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Lizingo davėjas, įgyvendinamas savo tikslą gauti lizingo sutartyje nustatytą kainą ir šiam tikslui pasiekti, parduodamas jam grąžintą lizinguotą turtą tretiesiems asmenims, gautą už turto pardavimo kainą (pinigų sumą) privalo skirti lizingo sutartyje nurodytos kainos padengimui. Apelianto teigimu, gauta už turto pardavimą kaina (pinigų suma) įskaičiuojama į lizingo sutarties kainą ir pagal CK 6.574 straipsnį šia gauta pinigų suma mažinami lizingo davėjo patirti nuostoliai. Kadangi apeliantas grąžino lizinguotą turtą lizingo davėjui, lizingo davėjo patirtų nuostolių suma privalo būti mažinama ta suma, kokią lizingo davėjas gavo pardavus jam grąžintą lizinguotą turtą. UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad turtas grąžintas ir parduotas tretiesiems asmenims nepatiriant nuostolių, tai, apelianto teigimu, reiškia, kad lizingo davėjas, pardavęs jam grąžintą lizinguotą turtą, gauta kaina padengė ne tik netiesioginius nuostolius, t.y. padengė negautą iš lizingo gavėjo lizingo sutartyje nurodytą kainą, bet ir šalutines į nuostolius įskaičiuotas sumas (CK 6.249 str. 4 d.).
  2. UAB „Swedbank lizingas“ pateikė 2010 m. rugsėjo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad jis grąžintą lizinguotą turtą pardavė žymiai didesne kaina nei apeliantas buvo jam skolingas pagal lizingo sutartis, todėl lizingo davėjas gautą už turto pardavimą pinigų sumą (kainą) privalėjo panaudoti nuostolių, atsiradusių dėl lizingo sutarčių netinkamo vykdymo, padengimui, ir tik po to pelno gavimui. Apeliantas teigia, kad UAB „Swedbank lizingas“ jokių nuostolių nepatyrė, todėl jo finansinis reikalavimas UAB „Adreka“ bankroto byloje negalėjo būti patvirtintas.

10UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 4-7). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais:

  1. Lizingo sutartys nutrauktos dėl to, kad apeliantas jas pažeidė iš esmės, t.y. netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus, todėl UAB „Swedbank lizingas“ nurodytos aplinkybės atsirado dėl to, kad apeliantas dėl savo kaltės nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Lizingo sutarčių vienašališkas nutraukimas nėra ginčijamas, o apeliantui iš esmės pažeidus lizingo sutartis, lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu apeliantas būtų tinkamai įvykdęs sutartis. Todėl UAB „Swedbank lizingas“ reikalauja to, kas jam, vadovaujantis CK, lizingo sutarčių nuostatomis ir formuojama teismų praktika, teisėtai ir pagrįstai priklauso.
  2. Ginčo turtas iki jo pardavimo trečiajam asmeniui priklausė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise, o UAB „Adreka“ šis turtas buvo perduotas valdyti ir naudotis sutarčių pagrindu. Po lizingo sutarčių nutraukimo, atsiėmus iš apelianto turtą, lizingo davėjas turi teisę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui (CK 4.53 str.). Lizingo bendrovė, realizuodama turtą, gali patirti tiek nuostolius, tiek pelną ir nėra įpareigota teikti informacijos buvusiam klientui apie patirto pelno dydį. Jokie teisės aktai neįpareigoja lizingo bendrovės, realizavus iš lizingo gavėjų atsiimtą turtą ir gavus pelną, tuo pelnu dalintis su buvusiais lizingo gavėjais.

11IV.

12Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Nustatyta, kad UAB „Adreka“ bankroto byloje UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti finansinį reikalavimą 12 700,06 Lt sumai, kurį sudaro 6 650,06 Lt debitorinis įsiskolinimas bei 6050 Lt papildomos išlaidos. Nr. LT025322, LT025064, LT026472, LT042523, LT069074, LT069156, LT031831, LT031832, LT031833, LT033826, kurios UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutrauktos dėl to, kad UAB “Adreka” jas pažeidė iš esmės, t.y. netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus. UAB „Swedbank lizingas“ buvo grąžintas lizinguotas turtas, kuris pelningai parduotas tretiesiems asmenims nepatiriant nuostolių. Dėl to apeliantas ginčija UAB “Swedbank lizingas” kreditorinį reikalavimą – apelianto debitorinį įsiskolinimą (neapmokėtos turto išpirkimo įmokos pagal išrašytas sąskaitos plius likusi neišpirkta turto vertė) ir papildomas (turto vertinimas) išlaidas. Ginčo dalykas yra tai, ar lizingo davėjui susigrąžinus lizinguotą turtą ir pelningai jį pardavus, t.y. iš susigrąžinto turto pardavimo padengus visus nuostolius, apeliantas (lizingo gavėjas) privalo apmokėti minėtas sumas.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 ir 4 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas rašytinio proceso tvarka. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, patvirtinti didesnius ar mažesnius administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1020/2008).

17Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Nagrinėjamu atveju lizingo davėjas pasirinko antrąjį variantą, t. y. sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko grąžinimą. Taigi, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Aiškinant lizingo davėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme numatytų jo interesų gynimo priemonių, visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į lizingo davėjo siekius ir interesą sudarant lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo davėjas sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį turi tik finansinį interesą, o lizingo gavėjo nemokumas ar susigrąžinto sutarties objekto pardavimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos.

18Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Lizingo sutarčių 5.1.1 punktu apeliantas įsipareigojo laiku mokėti sutartines įmokas bei kitus mokėjimus, o taip pat vykdyti kitas šios sutarties sąlygas. Byloje nustatyta, kad apeliantas šių savo pareigų nevykdė, todėl dėl jo kaltės lizingo sutartys buvo nutrauktos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nutraukus lizingo sutartis, lizingo davėjas turi teisę reikalauti, kad apeliantas padengtų įsiskolinimą pagal išrašytas, bet neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras bei padengtų patirtas kitas papildomas išlaidas.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo turtas iki jo pardavimo tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausė UAB „Swedbank lizingas“, o šis turtas UAB „Adreka“ valdyti ir naudotis buvo perduotas lizingo sutarčių pagrindu. Nutraukus lizingo sutartis, UAB „Adreka“ neteko visų turėtų teisių į turtą, o po lizingo sutarčių nutraukimo turto savininkas UAB ,,Swedbank lizingas“ turi teisę savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu (CK 4.53 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su UAB „Swedbank lizingas“ argumentu, kad jokie teisės aktai neįpareigoja lizingo bendrovės, realizavus iš lizingo gavėjų atsiimtą turtą ir gavus pelną, tuo pelnu dalintis su buvusiais lizingo gavėjais.

20Nors pagal lizingo sutartis daiktas įgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise taip užtikrinant lizingo gavėjo pareigų įvykdymą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog toks užtikrinamasis lizingo sutarties požymis negali būti suabsoliutinamas ir aiškinamas taip, jog daikto vertės padidėjimas rinkoje dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių reikštų lizingo gavėjo naudą net ir tada, kai lizingo sutartis nutraukiama dėl jo kaltės. Tokia išvada nepagrįstai iškreiptų teisinį reguliavimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012). Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, jog įprastai daikto vertės rinkoje pasikeitimų (tiek teigiamų, tiek neigiamų) rizika tiesiogiai tenka jo teisiniam savininkui. Tai taikoma ir lizingo santykiams. Pažymėtina, kad lizingas yra tik viena verslo finansavimo formų, greta tokių, kurios leidžia įgyjamo daikto rinkos vertės pasikeitimų riziką prisiimti tiesiogiai verslo subjektui (pvz., kreditavimas). Lizingo atveju tokia rizika lizingo gavėjui tenka netiesiogiai, dėl jo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį. Lizingo gavėjas neturi nuosavybės teisės į daiktą, tačiau turi iš lizingo sutarties kylančias prievolines teises, kurių vertė priklauso nuo daikto vertės rinkoje ir įmokėtų įmokų pagal sutartį. Šios teisės (kartu su sutartinėmis pareigomis) yra civilinės apyvartos objektai, todėl su mokumo problemomis susidūręs lizingo gavėjas visada turi galimybę, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, perleisti sutartį trečiajam asmeniui. Tokia verslo praktika yra įprasta, kai siekiama sumažinti ar visai išvengti ekonominio savininko nuostolių dėl galimo lizingo sutarties nutraukimo.

21Kaip minėta, lizingo sutartys nutrauktos dėl to, kad lizingo gavėjas (apeliantas) nesumokėjo dalies įmokų, t.y. pažeidė esminę sutarčių sąlygą, kas sąlygojo sutarčių nutraukimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie sutarčių nutraukimą bei pareigą sumokėti susidariusias skolas apeliantas buvo informuotas, t.y. jam buvo sudaryta galimybė ieškoti ginčo turtui pirkėjo, tačiau tokia galimybe jis nepasinaudojo. Apeliantui asmeniškai suradus ginčo turto pirkėją ir jį pardavus bei gavus pelną, lizingo bendrovė neturėtų teisės reikalauti gauto pelno iš lizingo gavėjo, o apeliantas turėtų tik padengti turto likutinę (neišpirktą) vertę, esantį debitorinį įsiskolinimą bei papildomas išlaidas, jeigu tokių būtų po lizingo sutarčių nutraukimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime nurodytu argumentu, kad šis ginčas atsirado tik dėl to, kad apeliantas dėl savo kaltės nesugebėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir taip išvengti tariamų nuostolių.

22Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad šalys privalo vykdyti sudarytas sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), kad UAB „Swedbank lizingas“ yra pelno siekianti įmonė, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad UAB „Swedbank lizingas“ gautą už turto pardavimą pinigų sumą privalėjo panaudoti nuostolių, atsiradusių dėl lizingo sutarčių netinkamo vykdymo, padengimui, ir tik po to pelno gavimui.

23Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas patvirtintas pagrįstai, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi UAB „Adreka“... 5. Bankrutuojančios UAB „Adreka“ bankroto administratorius ginčija UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Adreka“ (toliau – apeliantas) prašo... 10. UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno... 11. IV.... 12. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Nustatyta, kad UAB „Adreka“ bankroto byloje UAB „Swedbank lizingas“... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 ir 4 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina... 17. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia... 18. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo turtas iki jo pardavimo tretiesiems... 20. Nors pagal lizingo sutartis daiktas įgyjamas lizingo davėjo nuosavybės teise... 21. Kaip minėta, lizingo sutartys nutrauktos dėl to, kad lizingo gavėjas... 22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad šalys... 23. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Swedbank lizingas“... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą....