Byla 2-92/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas pastarojo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-1490-54/2006 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB ,,Energo development“), valstybės įmonei ,,Registrų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Nauda“, uždarajai akcinei bendrovei „Korekt“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba“ (dabar UAB ,,Energo development“) priešieškinį ieškovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjimą Nr. 61-842 ir 1998 m. lapkričio 3 d. pažymėjimą Nr. 101-1285; pripažinti 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 4-5366, pagal kurią UAB ,,Nauda“ pardavė UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą, pastatyta tik tvora, kurios ilgis 337 m., ir 1998 m. lapkričio 10 d. sutartį Nr. 4-6057, pagal kurią UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą – 337 m. tvorą ( - ) pardavė UAB ,,Dvidešimtojo amžiaus statyba ir technologijos“, kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimis: panaikinti tvoros ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją; pripažinti 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 01/98-19898, pagal kurią ne aukciono tvarka išnuomotas UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ žemės sklypas ( - ), negaliojančia. Ieškovas nurodė, kad, remiantis Vilniaus apskrities viršininko 1997 m. spalio 20 d. įsakymu, tą pačią dieną buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis su UAB „Nauda“, pagal kurią išnuomotas 6430 kv. m žemės sklypas ( - ). Šitokiais veiksmais buvo pažeistas Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos (toliau - Žemės pardavimo ir nuomos tvarkos) 8.1.2 punktas, nes ne aukciono tvarka buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, kuriame nuomininkas (UAB „Nauda“) neturėjo teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto. Šis pažeidimas nustatytas Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2002 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. SP-6. Taip pat ieškovas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjime Nr. 61-842 pateikta išvada apie automobilių stovėjimo aikštelės, aptvertos tvora, nukrypimo nuo suderinto projekto nebuvimą yra duota be teisinio pagrindo ir neatitinka tikrovės, nes tvora pastatyta be nustatyta tvarka suderinto projekto, pažeidžiant Statybos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir kitus statybas reglamentuojančius teisės aktus. Šių bei kitų ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.

4Atsakovas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ priešieškiniu prašė priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir VĮ Registrų centro 16 190 800,54 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad, vykdydamas ieškovo prašomos panaikinti nuomos sutarties 3 straipsnio nuostatą dėl žemės naudojimo daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti, atsakovas šiam tikslui skyrė itin daug pinigų bei patyrė nuostolių, kurie ieškinio tenkinimo atveju turi būti atlyginti.

52004 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir atsakovai UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ bei VĮ ,,Registrų centras“ pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir bylą nutraukti.

6Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovų UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos” bei VĮ ,,Registrų centras“ sudarytą taikos sutartį. Teismas dėl taikos sutarties atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms nutartyje nurodė, kad atsakovas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos” komercinei–ūkinei veiklai nuosavybės teise įsigijo statinį (tvorą), kuris buvo įregistruotas viešajame registre. Ši registracija nepanaikinta, nenuginčyta, galiojanti, todėl buvo teisėtas pagrindas išnuomoti valstybinės žemės sklypą šiai bendrovei – UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos”, kuri laikytina sąžiningu nebaigto statyti objekto įgijėju bei žemės sklypo nuomininku, įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos niekas neginčijo. Teismas nurodė, kad atsakovas sutartį sudarė su valstybės įgaliotu subjektu, todėl turėjo pagrindą manyti, jog valstybės institucija veikia teisėtai ir sąžiningai. Atsakovas sudarė žemės nuomos sutartį nežinodamas ir negalėdamas žinoti apie galimai neteisėtą šio turto įregistravimą. Teismo nuomone, negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Dėl taikos sutarties atitikties viešajam interesui teismas nurodė, kad palyginus atsakovo sumokėtą nuomos mokesčio sumą per metus – 22 290 Lt su Vyriausybės nutarime „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų veislinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio” nustatytu mokesčio tarifu (nuomos mokestis sudarytų 22 880 Lt per metus), matyti, kad nuomos mokesčiai praktiškai vienodi. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad atsakovas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos” buvo sudaręs sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsimos nuomos ir investavo dalį lėšų, gautų pagal investicines sutartis, todėl atsakovui tektų ne tik grąžinti investuotas lėšas, bet ir mokėti baudas. Teismas nustatė, kad atsakovas jau investavo 285 500 Lt, o galima nuostolių suma būtų 16 190 800,54 Lt. Dėl to, ginčijamas sutartis pripažinus negaliojančiomis, valstybė gali patirti daugiau nuostolių ir valstybės interesas būtų pažeistas labiau nei patvirtinus taikos sutartį. Be to, teismo manymu, viešasis interesas nepažeistas ir dėl to, kad atsakovas žemę išnuomojo ir visuomenės interesais vykdo sklypo tikslinę paskirtį atitinkančią veiklą – daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru projektavimo ir statybos darbus.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad valstybinė žemė nėra privati nuosavybė ir ji turi būti valdoma bei naudojama taip, kad atitiktų ne kieno nors asmeninius, bet bendrus visuomenės ir valstybės, t. y. viešuosius interesus. Dėl to valstybinės žemės disponavimo tvarka nustatyta ne dispozityviosiomis, o imperatyviosiomis teisės normomis ir teismas turėjo nustatyti, ar šios teisės normos nepažeistos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms sutarties sudarymo metu galiojusio Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 daliai bei Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Žemės sklypu pardavimo nuomos tvarkos 8.1.2. punktui, yra dviprasmiška, paliekanti teisinį neapibrėžtumą ir galimybę iš neteisės atsirasti teisei. Kolegija taip pat sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės nuomos sutarties atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, be kita ko, vertindamas atitiktį Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio 2 daliai, pirmiausia turi teisiškai įvertinti, ar atitinka pastato apibūdinimą stovėjimo aikštelė su aplinkui įrengta tvora. Taigi teismas vienareikšmiškai nenustatęs, kad ginčijamas sandoris nėra niekinis, negalėjo manyti, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir negalėjo jos patvirtinti. Be to, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sandoris yra neteisėtas ir negalioja, kai yra neteisėtas ne tik jo objektas, bet ir tikslas. Negalioja sandoris, kurio tikslas nusižengti įstatymui. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas taikos sutarties atitiktį viešajam interesui, vertino ją vienu aspektu – materialine nauda, t. y. kaip bus padaryta didesnė materialinė žala visuomenei ir valstybei: ar patvirtinus taikos sutartį, ar jos nepatvirtinus. Teismas darė prielaidą (kurios negalėjo daryti neišnagrinėjęs bylos), kad, patenkinus priešieškinį, visuomenė patirs didesnių materialinių nuostolių, nes atsakovas jau pradėjęs statybas ginčo žemėje ir yra sudaręs daug sutarčių. Teismas turėjo tikrinti viešojo intereso pažeidimą ne tik materialiųjų nuostolių dydžio aspektu, bet ir piktnaudžiavimo teise, konkurencijos ribojimo ir kitais Konstitucijos ir įstatymų imperatyviai saugomų interesų aspektais bei vertinti jų visumą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino viešojo intereso sampratą, padarė išvadą remdamasis prielaida, kurios negalėjo daryti neišnagrinėjęs priešieškinio, neišsamiai ištyrė taikos sutarties neprieštaravimo viešajam interesui aplinkybes, todėl teismas negalėjo daryti išvados, jog taikos sutartis neprieštarauja viešajam interesui.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 3 d. nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį. Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis paliekama galioti, nes šalių veiksmai, sudarant taikos sutartį, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnis).

92006 m. sausio 25 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, išnagrinėti bylą pakartotinai ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo bei patenkinti ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas savo patikslintame ieškinyje atsakovais buvo nurodęs ne tik UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ bei VĮ Registrų centras, bet ir UAB ,,Nauda“ bei UAB ,,Korekt“, buvo pareikšti ieškininiai reikalavimai ir dėl sandorių, kuriuos sudarė šie asmenys. Minimi atsakovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis yra įregistruotos, kaip veikiančios įmonės, teismo posėdžiuose nedalyvavo, teismo šaukimai jiems buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, o teismo patvirtintos taikos sutarties jie nepasirašė. Pareiškėjo teigimu, taikos sutarties sudarymui reikalingas visų bendrininkų sutikimas, nesvarbu, ar tai būtų privalomasis, ar neprivalomasis bendrininkavimas (CPK 44 straipsnis 3 dalis). Teismas, patvirtindamas šią taikos sutartį, nesilaikė paminėto reikalavimo ir taip padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri sudaro pagrindą atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnis 1 dalies 9 punktas.). Neišsprendus ieškinio reikalavimų, pareikštų šioms bendrovėms, neįmanomas kitų reikalavimų, nukreiptų prieš taikos sutartį pasirašiusius asmenis, išsprendimas. Pareiškėjas nurodė, kad teisingas bylų nagrinėjimas, tinkamas materialinės ir procesinės teisės normų taikymas yra viešasis interesas, kuris reikalauja, kad nebūtų nepagrįstų ir neteisingų teismų sprendimų. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartyje nepažymėjo, kad peržengia kasacinio skundo ribas, todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartis buvo patikrinta neperžengiant šių ribų, nepatikrinus jos atitikimo CPK 44 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Nurodė, jog ginčas yra susijęs su valstybės institucijų veikla nuomojant valstybinę žemę, o valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai yra reglamentuoti specialiais teisės aktais, kurių teisingas taikymas taip pat yra viešasis interesas.

10Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi Generalinio prokuroro pareiškimą atmetė. Nurodė, kad siekdamas apginti viešąjį interesą Generalinis prokuroras gali prašyti atnaujinti procesą esant dviem būtinosioms sąlygoms: 1) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 1 - 9 punktuose nurodytą pagrindą; 2) prašymu turi būti siekiama apgint viešąjį interesą. Teismas sprendė, kad nėra pirmosios iš sąlygų, nes pareiškėjo nurodomas pagrindas suteikia Generaliniam prokurorui išimtinę teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo netgi tada, kai teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau tai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis prašant atnaujinti procesą dėl kasacine tvarka peržiūrėto sprendimo (nutarties). Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, jog yra ir antroji sąlyga, nes neįrodė, kad atnaujinus procesą šioje byloje bus apgintas viešais interesas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ginčo taikos sutartį, išsamiai analizavo šios sutarties atitikimą imperatyviosioms įstatymo normoms bei viešajam interesui, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtą nutartį paliko galioti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl CPK 44 straipsnio trečiosios dalies netinkamo taikymo taip pat negali būti pripažinta pagrindu atnaujinti procesą. Pagal patvirtintą taikos sutartį šalys pilnai atsisakė visų pareikštų reikalavimų viena kitai, neviršijo pareikštų reikalavimų ar įsipareigojimų, priešieškinys nesusijęs su kitais atsakovais, todėl kitų atsakovų sutikimas nebuvo būtinas. Toks atsakovų sutikimas nebuvo būtinas ir procesinių bendrininkų neturinčiam ieškovui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai UAB ,,Nauda“ ir UAB ,,Korekt“ į civilinę bylą įstojo pagal ieškovo patikslintą ieškinį, jiems pareikšti ieškovo reikalavimai galėjo būti nagrinėjami ir atskiroje byloje, todėl nebuvo atsakovų privalomojo bendrininkavimo ir ieškovas, sudarydamas taikos sutartį, galėjo atsisakyti savo reikalavimų minėtų atsakovų atžvilgiu. Teismo nuomone, taikos sutarties partvirtinimu ir bylos nutraukimu byla užbaigta visų atsakovų, o ne tik pasirašiusių taikos sutartį, atžvilgiu. Teismas nurodė, kad atsakovų UAB ,,Nauda“ ir UAB ,,Korekt“ materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi buvo ieškovo reikalavimų netenkinimas ir iki ginčo buvusios padėties išsaugojimas. Teismui patvirtinus taikos sutartį jų materialinės teisės bei pareigos nepasikeitė, todėl negalima daryti išvados, jog šių asmenų teisės ar teisėti interesai taikos sutartimi buvo pažeisti. Be to, šiems atsakovams buvo sudarytos visos sąlygos ginti savo teises, nes apie teismo atliekamus procesinius veiksmus jie buvo informuojami įstatymo nustatyta tvarka. Minimi atsakovai apskritai nepareiškė savo pozicijos dėl nagrinėjamo ginčo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų teisės buvo pažeistos. Dėl to teismas sprendė, kad, net pripažinus CPK 44 straipsnio trečiosios dalies taikymo klaidą, nėra pagrindo ją pripažinti esmine, tai yra darančia teismo nutartį neteisėta.

11Atskiruoju skundu pareiškėjas Generalinis prokuroras prašė Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti, patenkinti prašymą atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2006 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, neteisingai įvertino bylos medžiagą, neteisingai aiškino bei taikė CPK 44 straipsnio ketvirtąją dalį. Teigė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, siekdamas nutraukti nuomos sutartį su paskutiniu nuomininku atsakovu UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“, buvo pareiškęs reikalavimus dėl valstybės institucijų veiksmų teisėtumo, kuriais, ieškovo teigimu, iš esmės buvo įteisinta atsakovų UAB ,,Nauda“, o vėliau ir atsakovo UAB ,,Korekt“ nuosavybės teisė į savavališkai statytą (nebaigtą statyti) tvorą, kurios pagrindu ne aukciono būdu buvo išnuomotas nurodytas žemės sklypas atsakovams UAB ,,Nauda“, UAB ,,Korekt“ bei dabartiniam nuomininkui UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“. Ieškovas taip pat ginčijo tarp pirmųjų nuomininkų sudarytą šios nebaigtos statyti tvoros pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovams UAB ,,Nauda“, UAB ,,Korekt“ buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, todėl jų nagrinėjimo pasekmės būtų turėjusios tiesioginės įtakos tiek nagrinėjant ieškovo reikalavimus atsakovui UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“, tiek atsakovo priešieškinį. Dėl t,. nors ieškovo reikalavimai šiems atsakovams, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, galėjo būti nagrinėjami atskiroje civilinėje byloje (pirminė byla), tačiau nebuvo pagrindo išvadai, kad taikos sutarties patvirtinimas nagrinėjamoje byloje neprieštarauja įstatymui, nes pagal CPK 44 straipsnio trečiąją dalį taikos sutarčiai sudaryti yra būtinas visų bendrininkų sutikimas, o įstatymas, priešingai nei nurodė teismas skundžiamojoje nutartyje, šios aplinkybės nesieja su šalių bendrininkavimo pobūdžiu (privalomasis ar ne). Minima norma iš šios taisyklės daro išimtį tik tada, kai tokie veiksmai atliekami neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismas, tvirtindamas taikos sutartį, neturėjo pagrindo taikyti šią išimtį, nes taikos sutartis negali būti laikoma tinkama forma atsisakyti savo reikalavimų joje nedalyvaujantiems atsakovams UAB ,,Nauda“, UAB ,,Korekt“. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, jog procesas šioje byloje turi būti atnaujintas, nes yra pagrindas manyti, kad dėl aiškiai klaidingo CPK 44 straipsnio trečiosios dalies aiškinimo bei taikymo pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria patvirtinta minėta 2004 m. lapkričio 22 d. taikos sutartis, yra neteisėta ir nepagrįsta.

132006 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Pareiškime nurodė, jog atsisako šių reikalavimų: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjimą Nr. 61-842 ir 1998 m. lapkričio 3 d. pažymėjimą Nr. 101-1285; 2) pripažinti 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo -pardavimo sutartį, registro Nr. 4-5366, pagal kurią UAB ,,Nauda“ pardavė UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą, ir 1998 m. lapkričio 10 d. sutartį registro Nr. ( - ), pagal kurią UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą - 337 m. tvorą, esančią ( - )., pardavė UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimis, 3) panaikinti tvoros ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją. Savo atsisakymą nuo dalies ieškinio ieškovas motyvavo tuo, jog joks specialus aktas nesuteikia apskrities viršininkui teisės ginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos išduotas pažymas bei tarp privačių asmenų sudarytus sandorius. Ieškovas nurodė, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 294 straipsnis 1 dalis).

14Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateiktą teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, o būtent nuo reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjimą Nr. 61-842 ir 1998 m. lapkričio 3 d. pažymėjimą Nr. 101-1285; pripažinti 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. ( - ), pagal kurią UAB ,,Nauda“ pardavė UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą, ir 1998 m. lapkričio 10 d. sutartį registro Nr. 4-6057, pagal kurią UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą - 337 m. tvorą, esančią, ( - ), pardavė UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimis; panaikinti tvoros ( - ), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją ir bylą šioje dalyje nutraukė, o 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo. Šioje nutartyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi, tvirtindamas taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, kadangi taikos sutartimi ieškovas atsisakė savo ieškinio reikalavimų, o atsakovas UAB „Energo development“ atsisakė priešieškinio reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas, atnaujindamas procesą byloje, 2006 m. birželio 29 d. nutartyje konstatavo, jog taikos sutartis negali būti tinkama forma atsisakyti reikalavimų taikos sutarties sudaryme nedalyvaujantiems atsakovams UAB „Nauda‘ ir UAB „Korekt“. Ieškovas, siekdamas, kad būtų ištaisyta teismo nurodyta teisės normos taikymo klaida, kitokia forma pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovų UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“ atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė ir civilinę bylą dalyje nutraukė. Tokiu būdu buvo ištaisyta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartyje nurodyta aiški teisės normos taikymo klaida, bei išnyko esminė aplinkybė, kuri buvo proceso atnaujino pagrindu. Teismas teigė, jog, priėmus atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovams UAB „Nauda“ ir UAB „Korekt“ ir bylą šioje dalyje nutraukus, šių reikalavimų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjami. Kita ginčo dalis yra užbaigta įsiteisėjusia teismo nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtinti kasacinės instancijos teismo nutartimi.

15Atskiruoju skundu Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

161. CK 6.986 str. 4 d. nustatyta, kad taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, kaip ir taikos sutartį pasirašiusios šalys, neabejotinai žinojo, kad dėl kai kurių taikos sutarties sąlygų priimtas teismo sprendimas - to paties teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis. Todėl taikos sutarties nuostatos dėl reikalavimų panaikinti VAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. gruodžio mėn. pažymėjimą Nr. 61-842 ir 1998-11-03 pažymėjimą Nr, 101-1285, pripažinti 1997 m. gruodžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro, registro Nr. 4-5366, pagal kurią UAB ,,Nauda“ pardavė UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą, ir 1998 m. lapkričio 10 d. sutartį, patvirtintą Vilniaus 5-ojo notarų biuro, registro Nr. 4-6057, pagal kurią UAB ,,Korekt“ nebaigtą statyti objektą-337 m. tvorą ( - ) pardavę UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, kilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimis, taip pat dėl reikalavimo panaikinti tvoros (duomenys neskelbtini ) unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją, yra niekinės ir negaliojančios kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d.).

172. Negalioja ir teismo nutartis, kurioje yra pakartotos tos taikos sutarties sąlygos, dėl kurių teismas priėmė nutartį priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje, tai yra dėl šių sąlygų yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Taikos sutartis neatitinka teisingumo kriterijaus, kurio tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Šiuo atveju ieškovas yra tiesiogiai įpareigotas Žemės įstatymo 7 straipsnio veikti kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas. Atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų sudarant taikos sutartį yra procesinė teisė, nustatyta CPK 42 straipsnyje, tačiau proceso šalys negali ja piktnaudžiauti, juolab ieškovas, kuris, kaip minėta, turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, nustatytas kituose teisės aktuose (būtent Žemės įstatyme). Kaip 2006 m. birželio 29 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad taikos sutartis šioje byloje nepašalino abejonių ginčijamų sandorių teisėtumu, todėl negali būti patvirtinta teismo nutartimi. Dėl išdėstytų argumentų apeliantas sprendžia, jog taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, todėl yra niekinė ir negaliojanti.

182. Teismo nutartis yra nepagrįsta dar ir dėl to, kad teismas netaikė teisės normų, kurias privalėjo taikyti. CK 1.5 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus kiekvienoje byloje. Šiuo atveju teismas, palikdamas galioti teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, jų netaikė, tai yra nesiekė, kad būtų priimtas teisingas, protingas ir sąžiningas sprendimas. Teismas, būdamas vienintele institucija, turinčia teisę įgyvendinti teisingumą (Konstitucijos 109 strapsnis), šioje byloje turėjo diskrecijos teisę, kad galėtų įgyvendinti šią funkciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartyje, kuria buvo atnaujintas procesas šioje byloje, pasisakė, kad šioje byloje patvirtinta taikos sutartis neatlieka savo funkcijos pašalinti konfliktą todėl, kad ieškovas ieškinį pareiškė valstybės (visuomenės) interesais, todėl šio ginčo baigtis aktuali ir kitoms šį interesą privalančioms ginti institucijoms - Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei; taikos sutartis, kuri yra privataus pobūdžio sutartimi, nepašalino abejonių ginčijamų sandorių teisėtumu, valstybės institucijų veiklos skaidrumu; net atsižvelgiant į prioritetinį jos pobūdį, negali likti abejonių jos teisėtumu, ypač kai nagrinėjamas ginčas yra aktualus ne tik ginčo šalims, bet ir visuomenei.

193. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvų, kodėl nėra abejonių dėl taikos sutarties teisėtumo. Apeliantas mano, jog Vilniaus apygardos teismas, palikdamas galioti teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nepasinaudojo diskrecijos teise ir paliko galioti taikos sutartį, kuri nėra teisinga ir sąžininga. Teismui palikus galioti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, jai buvo suteikta res judicata galia. Prokuroro teigimu, nutartis negali būti vertinama kaip protinga, teisinga ir sąžininga, nes tuo buvo padaryta ir iki šioi daroma žala valstybei.

204. Teismas neužtikrino priešingų interesų pusiausvyros (valstybės ir visuomenės, tai yra viešojo intereso iš vienos pusės, ir privataus juridinio asmens iš kitos), bei neatsižvelgė į šios situacijos ypatumus, kad Vilniaus apskrities viršininkas šioje byloje gynė ne savo, o valstybės interesus (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, sudarydamas taikos sutartį, elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai

215. Teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 4 d. nutartimi, kadangi tuo metu taikos sutartis buvo sudaryta dėl visų ieškinio reikalavimų, o dabar dalies ieškinio reikalavimų ieškovas atsisakė kitu būdu.

226. Teismas, palikdamas galioti teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis pažeidė viešąjį interesą. Viešasis interesas suprantamas ne tik kaip galimi valstybės materialiniai nuostoliai, bet ir kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigų ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime pasisakė, kad visuomenė ir viešosios institucijos viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės, kurią patikėjimo teise valdo apskrities viršininkas, naudojimo. Valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Teisės normos, reglamentuojančios teisinius santykius šioje srityje, yra imperatyvaus pobūdžio. Teismas paliko galioti taikos sutartį, kurioje ieškovas kaip vienintelį motyvą ją sudaryti nurodė tai, kad taikos sutartimi siekiama išvengti nuostolių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, tačiau tai neatitinka viešojo intereso reikalavimo, konstitucinio principo, jog ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Apelianto manymu, ieškovas neturėjo diskrecijos teisės nemotyvuotai ir nepagrįstai sudaryti taikos sutartį, nes nebuvo išspręsti ieškinio reikalavimai, susiję su valstybės institucijų veiklos, patikėjimo teise valdant valstybės turtą, rezultatais ir jie nebuvo teisiškai įvertinti. Viešasis interesas reikalauja, kad visuomenei ar jos daliai nebūtų palikta abejonių dėl valstybės turto naudojimo skaidrumo, kadangi tai būtų pripažinimas, jog jo naudojimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra galimas, o tai sudarytų sąlygas ir kitiems subjektams nepagrįstai naudoti valstybės turtą ateityje bei prieštarautų viešajam interesui.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Energo development“ ginčija atskirojo skundo argumentus, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą.

24Atsiliepimu į atskirajį skundą tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė palaiko atskirąjį skundą ir prašo atskirąjį skundą tenkinti.

25Atskirasis skundas atmestinas.

26Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovų UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ bei Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų, o atsakovas UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ atsisakė priešieškinio reikalavimų, šalys pripažino, kad šia sutartimi išsprendžiami visi šalių tarpusavio nesutarimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties N-767N01/98 – 19898, ir bylą nutraukė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 3 d. nutartimi panaikino minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškino ir vertino, ar patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir atitinka viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Kasacinė instancija konstatavo, kad pagal byloje surinktus duomenis šalių sudaryta ir pirmosios instancijos teismo patvirtina taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi kasacinis teismas, kaip numato CPK 42 straipsnio antra dalis bei 353 straipsnis, patikrino ar Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartis visa apimtimi nepažeidžia viešojo intereso ir pripažino minėtą pirmosios instancijos nutartį teisėta. CPK 362 straipsnio pirma dalis nurodo, kad kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tai reiškia, kad proceso šalių ginčą kasacinis teismas išsprendžia galutinai ir negrįžtamai. Civilinio proceso normos nenumato apeliacinei instancijai teisės iš naujo ir kitaip vertinti kasacinio teismo konstatuotą aplinkybę, todėl kolegija dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atskirajame skunde nurodytų argumentų, kad bylos nagrinėjimo metu sudaryta taikos sutartis ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ši taikos sutartis patvirtinta, prieštarauja viešajam interesui, nepasisako.

27Šios apeliacijos dalykas yra bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo dėl padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos klausimai.

28Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras po minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė atnaujinti bylos procesą. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija šioje byloje pareiškė ieškinio reikalavimus ne tik UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyta ir technologijos“, bet ir UAB ,,Nauda“ bei UAB ,,Korekt“, todėl taikos sutarties sudarymui buvo reikalingas visų atsakovų (bendrininkų) sutikimas, nepriklausomai nuo to, buvo privalomasis ar neprivalomasis bendrininkavimas. Toks reikalavimas įtvirtintas CPK 44 straipsnio trečioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtindamas ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovo UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ taikos sutartį, šios normos reikalavimus pažeidė ir tuo padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl CPK 366 straipsnio pirmos dalies 9 punkto pagrindu prašė atnaujinti bylos procesą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti Generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo, ir bylos procesą atnaujino bei bylą perdavė pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, pažeidė CPK 44 straipsnio trečiosios dalies nuostatas dėl būtino visų atsakovų (bendrininkų) sutikimo sudaryti taikos sutartį, tai yra, pirmosios instancijos teismas tvirtindamas taikos sutartį padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

29Proceso atnaujinimas tai išimtinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisines klaidas. Teismas pripažinęs, kad yra CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje numatyti pagrindai, bylos procesą atnaujina ir bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 str. 4 d.). Taigi šioje byloje procesas atnaujintas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos tvirtinant taikos sutartį, kadangi buvo pažeistos CPK 44 straipsnio trečios dalies nuostatos, reikalaujančios visų bendraatsakovių sutikimo sudaryti taikos sutartį. Todėl, atnaujinus procesą, pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškinti ir spręsti padarytos teisinės normos (CPK 44 str. 3 d.) taikymo klaidos ištaisymo klausimą.

30Iš bylos dokumentų matyti, kad po bylos proceso atnaujinimo ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovams UAB ,,Nauda“ ir UAB ,,Korekt“. Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę atsisakyti ieškinio ar jo dalies reikalavimų (CPK 140 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi aptaręs, jog pagal minėtų Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 4 d. nutarčių nuostatas toks ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas neprieštarauja viešąjam interesui (CPK 42 str. 2 d.), priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio reikalavimų bendrovėms ,,Nauda“ bei ,,Korekt“ ir šią bylos dalį nutraukė. Šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas pašalino CPK 44 straipsnio trečios dalies taikymo klaidą, dėl kurios buvo atnaujintas procesas, kadangi ieškovui atsisakius reikalavimų UAB ,,Nauda“ ir UAB ,,Korekt“ ir teismui priėmus atsisakymą minėtų bendrovių sutikimas sudaryti taikos sutartį nereikalingas. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą skundžiama 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutarties panaikinimo atmesti ( CPK 371 str. 1 d. 1 p.). Apelianto argumentas, kad ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų bendrovėms ,,Nauda“ ir ,,Korekt“ bei bylos dalį dėl reikalavimų šioms bendrovėms nutraukus, negali galioti teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, kadangi nutartyje aptarti reikalavimai, dėl kurių teismas pasisakė priimdamas atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukdamas bylos dalį, yra formalus ir nesudaro pagrindo ginčijamą nutartį pripažinti neteisėta. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 4 d. nutartimi galutinai konstatavo, kad bylos šalių ginčo užbaigimas taikos sutartimi, kurią šalys per visą bylos nagrinėjimo trukmę palaiko, įstatymo saugomų interesų nepažeidė, todėl bet koks formaliais pagrindais bylos nagrinėjimo tęsimas neatitinka ir prieštarauja civilinio proceso paskirčiai bei tikslams, kurie įpareigoja kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo ir civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo (CPK 2 str.).

31Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo ginčijamą nutartį pripažinti neteisėta ir naikinti.

32Kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.