Byla 2-701/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-1758-623/2009), kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1099-623/2006, iškeltoje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas V. G. patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 131 414 Lt turtinės žalos, 667 920 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 8 662 Lt valstybinio socialinio draudimo mokesčio, mokėtino į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Ieškinį grindė tuo, kad žalą patyrė dėl neteisėtų tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, atliktų baudžiamojoje byloje ieškovui taikant kardomąjį kalinimą – suėmimą.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 31 119 Lt turtinės žalos bei 101 325 Lt neturtinės žalos, atlyginimo, taip pat 8 662 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo visiškai reabilituotas, kadangi pripažinta, jog jis nepadarė nusikaltimo, kuriuo buvo kaltintas baudžiamąja tvarka, todėl visi prieš jį panaudoti procesiniai veiksmai yra neteisėti.

5Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sumažino pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteistas pinigų sumas: turtinės žalos atlyginimą iki 1939,05 Lt, neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt, o valstybinio socialinio draudimo įmokas iki 866,20 Lt. Kitą žemesnės instancijos teismo sprendimo dalį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad išteisinamasis nuosprendis yra teisingumo aktas teisiamajam, bet ne apkaltos aktas bylą tyrusiems pareigūnams. Be to, toks procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi joje atlikti procesiniai veiksmai savaime neteisėti. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatė baudžiamąją bylą iškėlusių ir procesinius veiksmus joje atlikusių valstybės pareigūnų kaltų veiksmų.

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį.

72008 m. spalio 10 d. V. G. kasaciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas iškėlė abejonę, ar CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte įtvirtintas draudimas prašyti atnaujinti procesą dėl kasacinio teismo padarytos teisės normos taikymo aiškios klaidos iš tiesų užtikrina asmenims konstitucinę teisę į tesiminę gynybą ir teisingą procesą. Tokios abejonės pareiškėjui kilo dėl to, jog administracinius ir baudžiamuosius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato asmenims galimybę nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu kreiptis į teismą ir tuomet, kai bylą išnagrinėjo aukščiausia instancija.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išaiškino jam teisę nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Tuo pačiu kasacinis teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą, taikant įstatymo analogiją bei nėra poreikio abejoti pareiškėjo nurodytos civilinio proceso teisės normos konstitucingumu.

92008 m. gruodžio 10 d. V. G. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1099-38/2006, bylą išnagrinėti pakartotinai, panaikinti byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Pareiškėjo nuomone, teismui kilus pagrįstų abejonių dėl CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte įtvirtintų sąlygų konstitucingumo, jis turi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ši proceso teisės norma ta apimtimi, kuria nesuteikia proceso dalyviams, kurių byla išnagrinėta kasacine tvarka, teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo, jei kasacinio teismo ar apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo arba fakto klaida, arba yra aiškiai pažeista asmens nekaltumo prezumpcija, jo teisė į teisingą teismą bei Konstitucijos garantuotos asmens kitos teisės ir laisvės, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės ir teisinio nuoseklumo principams. Abejonę nurodytos proceso teisės normos konstitucingumu pareiškėjui kyla dėl to, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Baudžiamojo proceso kodekso 451 straipsnis nedraudžia atnaujinti proceso byloje, kuri buvo išnagrinėta kasacine tvarka ir kurioje kasacinis teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Todėl asmenims nėra užtikrinamas realus teisingumo įvykdymas. V. G. dėstė, jog šioje civilinėje byloje priimtose nutartyse ne tik apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, bet ir bylą nagrinėjusio kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, jog ieškovas padarė mažiausiai tris veikas, turinčias baudžiamajame įstatyme numatytų veikų požymius – neteisėtos operacijos su užsienio valiuta, poveikis liudytojui, nukentėjusiajam, revizoriui bei fizinių asmenų turto pasisavinimas stambiu mastu. Pareiškėjas teigia, kad jis būtų laikomas atlikusiu neteisėtus veiksmus su užsienio valiuta tik tuo atveju, jei būtų abi šios sąlygos; 1) jei kasacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje paduotus kasacinius skundus būtų išnagrinėjęs iki įstatymo dėl šios veikos dekriminalizavimo įsigaliojimo momento; 2) jei kasacinis teismas byloje 2003 m. balandžio 17 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį būtų pripažinęs teisėtu ir palikęs galioti. Teismai, konstatuodami, kad ieškovas skolinosi kaip asmuo iš kitų asmenų pinigus, vėliau dalies jų negrąžindamas, darė poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, revizoriui, pažeidė ieškovo teisę į nekaltumo prezumpciją. Be to, šią civilinę bylą išnagrinėjęs kasacinis teismas negali būti laikomas sąžiningu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovo teisę į žalos atlyginimą už visą kardomojo kalinimo suėmimo laikotarpį, taikė nuostolių mažinimo doktriną, nurodydamas, kad dėl atsiradusios žalos daugiausia kaltas pats ieškovas. Tuo tarpu atsakovui dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų tenka tik viena dešimtoji dalis civilinės atsakomybės. Pareiškėjo nuomone, taikant nuostolių mažinimo doktriną turėjo būti išanalizuota ir įrodyta, kokie konkretūs ieškovo veiksmai ir kokiu mastu, kokiomis proporcijomis, įtakojo pareigūnų padarytus baudžiamojo proceso įstatymo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus, kuo tai pasireiškė, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, turėdama pareigą ne tik pašalinti šį materialinės ir proceso teisės pažeidimą, bet ir išaiškinti nuostolių mažinimo doktrinos taikymo teisę, šių veiksmų, taigi, ir savo konstitucinės pareigos neatliko. Todėl byloje neatsakyta į klausimą, kuo pasireiškia ieškovo kaltė, kad valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, kokius veiksmus atliko ieškovas, kurie įtakojo šiuos pareigūnų veiksmus, neatsakyta - kodėl beveik visa civilinė atsakomybė už akivaizdžiai neteisėtus pareigūnų veiksmus buvo perkelta ieškovui. V. G. teigimu, baudžiamojoje byloje nustatytas konkretus faktas – 1996 m. gegužės 13 d. kaltinimas, kuriuo ieškovas buvo apkaltintas fizinių asmenų turto pasisavinimu, yra neteisėtas nuo jo priėmimo momento. Byloje nebuvo teisinių prielaidų skirti ieškovo suėmimą. Šių reikšmingų aplinkybių netyrė nei apeliacinės instancijos, nei kasacinis teismas. Be to, kasacinio teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir palikta galioti dar ir dėl to, jog dėl kasaciniame skunde iškeltų teisės taikymo ir aiškinimo problemų kasacinis teismas byloje priimtoje 2008 m. liepos 8 d. nutartyje apskritai nepasisakė.

10Pareiškėjas pažymėjo, kad bylą nagrinėję aukštesnės pakopos teismai padarė ir materialinės teisės normų pažeidimus. Apeliacinės instancijos ir kasacinis teismas ieškovą nepagrįstai sutapatino su juridiniu asmeniu UAB ,,Naujapilė“, kurios vadovu jis yra buvęs. Tai, kad ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvis (narys) bei jo valdymo organų nariai nesutampa viename asmenyje su juridiniu asmeniu yra įtvirtinta CK 2 knygos II dalyje. Šis teismų padarytas teisės pažeidimas negali būti pašalintas neatnaujinus bylos nagrinėjimo.

11V. G. atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl 1996 m. gegužės 13 d. jam pateikto kaltinimo pagrįstumo ir teisėtumo pagrįstumo pasisakė baudžiamąją bylą nagrinėjęs kasacinis teismas, kuris 2003 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, jog šis kaltinimas ieškovui buvo pareikštas nesant tam jokių teisinių prielaidų. Tuo tarpu civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėję teismai klaidingai sutapatino du faktinėmis aplinkybėmis skirtingus, skirtingu laiku ieškovui baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus ir padarė klaidingą išvadą, kad procesiniuose dokumentuose nėra konstatuota, jog baudžiamoji byla ieškovui buvo iškelta neteisėtai ir kad pagrindas skirti suėmimą ieškovui už BK 275 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą tikrai egzistavo. Kauno apygardos teismas 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendyje nurodė, kad nenustatytas pats pasisavinimo faktas, kad kaltinimas yra abstraktus ir negrįstas jokia bylos medžiaga, ieškovas buvo išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Tačiau civilinę bylą nagrinėję apeliacinės instancijos ir kasacinis teismas šį išteisinimo pagrindą nepagrįstai įvertino kaip ieškovo kaltus veiksmus civilinės teisės prasme, nors byloje nėra duomenų padaryti tokiai išvadai, kurie leistų vertinti ieškovo veiklą, atliktą jam einant bendrovės administracijos vadovo pareigas, kaip neteisėtą civilinės teisės požiūriu. Todėl teismas tokiu būdu pažeidė iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančią materialinės teisės normą, įtvirtintą Civiliniame kodekse, t.y. ieškovo teisę būti laikomam neatlikusiu neteisėtų veiksmų, kol neįrodyta priešingai (CK 1.5 str.). Šis pažeidimas negali būti pašalintas neatnaujinus bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas taip pat pastebėjo, kad tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinis teismas pažeidė imperatyvias materialinės teisės normas, reikalaujančias atlyginti žalą visa apimtimi.

12Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai ieškovo prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad CPK 366 straipsnyje pateiktas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o pareiškėjo prašyme nėra nurodyta pagrindų, kuriems esant procesas galėtų būti atnaujinamas.

13Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra mano, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti šio termino, tai teismas turėtų atsisakyti atnaujinti procesą byloje. Be to, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytas nei vienas civilinio proceso įstatyme įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Pažymėjo, jog kasacinis teismas pasisakė dėl poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą.

14Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1099-38/2006. Pasiremdamas kasacinio teismo suformuota praktika proceso atnaujinimo klausimais, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007). Pažymėjo, jog procesas užbaigtoje byloje gali būti atnaujintas tik tuomet, jeigu, kai tokį prašymą pateikė suinteresuotas asmuo, egzistuoja konkretų proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės ir nepraleistas terminas tokiam prašymui paduoti. Teismas dėstė, kad nors pareiškėjas prašymą grindė CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, bet jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog savo prašymo negrindžia šiuo pagrindu. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurių nenumato civilinio proceso teisės normos. Teismas atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas nekuria naujų teisės normų, o tik pasisako dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo, todėl ieškovo prašymas kreiptis dėl to, jog CPK 366 straipsnyje nėra numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo prašymą, ir ar tai prieštarauja Konstitucijai, yra teisiškai nepagrįstas. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad proceso atnaujinimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina galimybės asmeniui tiesiogiai kreiptis į kasacinį teismą yra teisiškai nepagrįstas, nes į kasacinį teismą dėl proceso atnaujinimo galima kreiptis tada, kada toks prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėjas savo prašymo šiais pagrindais negrindžia. Be to, teismas sprendė, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo (2008 m. liepos 8 d. sužinojo apie priimtą kasacinio teismo nutartį, o į pirmosios instancijos teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2008 m. gruodžio 10 d.) ir neprašė atnaujinti praleisto termino.

15Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jo prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1099-38/2006 patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo teismo, jeigu teismui kiltų pagrįstų abejonių, ar CPK 366 straipsnio pirmoji dalis ta apimtimi, kuria asmenims nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tuo atveju, kai apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo sprendime (nutartyje) padaryta aiški teisės taikymo klaida, kai civilinė byla buvo peržiūrėta kasacine tvarka, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį bei konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės ir teisinio nuoseklumo principus. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Prašymas atnaujinti procesą dėl apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos iš esmės reiškia reikalavimą įvykdyti teisingumą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tai, kad byla išnagrinėta kasacine tvarka, negali eliminuoti teismo pareigos ištaisyti padarytas klaidas ir priimti teise pagrįstą sprendimą byloje. Todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymas atnaujinti procesą, motyvuojant tuo, kad civilinio proceso teisės normos draudžia peržiūrėti kasacine tvarka išnagrinėtą bylą, nors kasacinis teismas ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą, neatitinka pagrindinių teisinėje valstybėje vyraujančių teisės principų, pažeidžia pareiškėjo teisę į teisingą procesą.
  2. Esant teisės spragai, teismas susidariusią situaciją galėjo išspręsti remdamasis Konstitucijos nuostatomis bei taikant įstatymo ir teisės analogiją – atitinkamas administracinės teisės bei baudžiamosios teisės normas.
  3. Apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo nutartys pagrįstos netikrais (žinomai melagingais) faktais. Pirma, kasacinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje neteisingai nurodė V. G. 1996 m. gegužės 13 d. tardytojo nutarimu paskirto suėmimo pagrindą. Teismas pažymėjo, jog suėmimas ieškovui paskirtas remiantis tuo, kad būdamas laisvėje, jis gali trukdyti nustatyti tiesą ir išnagrinėti bylą objektyviai, nors iš tiesų tardytojo nutarime skirti suėmimą nurodyta, jog ieškovas suimamas, kadangi įvykdė ypatingai sunkius nusikaltimus. Antra, baudžiamojoje byloje teismai konstatavo, kad V. G. yra nekaltas ir nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų. Nepaisant to, apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai civilinėje byloje nutarė, kad asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje savaime nereiškia, kad šis asmuo buvo neteisėtai sulaikytas ir kalinamas. Trečia, kasacinis teismas nutartyje nurodė, jog ieškovas skolinosi pinigines lėšas iš asmenų, neįvertindamas pinigų grąžinimo galimybių ir tai lėmė baudžiamosios bylos jam iškėlimą. Tačiau iš tiesų baudžiamojoje byloje V. G. buvo kaltinamas UAB „Naujapilė“ turto pasisavinimu bei Lietuvoje nustatytos operacijų su užsienio valiuta tvarkos pažeidimu. Be to, baudžiamojoje byloje konstatuota, jog pinigus skolinosi ne ieškovas, o juridinis asmuo UAB „Naujapilė“.
  4. Kasacinis teismas padarė ir keletą materialinės teisės normų taikymo klaidų, kurios išdėstytos prašyme atnaujinti procesą. Papildomai pažymėjo, jog kasacinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje nepagrįstai sutapatino valstybės, savivaldybės bei Sodros biudžetus kaip valstybės biudžetą.
  5. Teismas neteisingai nusprendė, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė kasaciniam, o ne pirmosios instancijos teismui, kadangi patį prašymą grindė įstatymo analogija. Šis prašymas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino. Gavęs kasacinio teismo nutartį, kurioje išaiškinta, jog su tokiu prašymu turi būti kreipiamasi į pirmosios instancijos teismą, ieškovas operatyviai pateikė šiam teismui savo prašymą. Be to, pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti, jeigu būtų nuspręsta, kad vis dėlto šis terminas iš tiesų praleistas.

16Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

17Policijos departamentas atsiliepime nurodo, kad civilinio proceso įstatyme išvardytas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas baigtinis. Pareiškėjo prašyme nenurodyta tokių faktinių bei teisinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą ir pakartotinai išnagrinėti bylą.

18Generalinė prokuratūra atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas, nesant svarbių priežasčių, praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nesant pagrindo atnaujinti šio termino, pareiškėjo prašyme dėstomos aplinkybės nėra reikšmingos teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

19Teisingumo ministerija atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantas teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą nepagrįstai sutapatina su reikalavimu į ieškinio patenkinimą visa apimtimi.
  2. V. G. atstovauja advokatas, todėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas, kai kreipiamasi ne į tą teismą, nelaikomas svarbia priežastimi.
  3. Apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos išsakė bylos nagrinėjimo visų instancijų teismuose metu.

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

22Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius, teismo baigiamojo akto privalomumą.

23Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos išnagrinėtos civilinės bylos šios proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo, Generalinis prokuroras arba asmuo, kurios teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu); 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas antrajame proceso atnaujinimo etape turi atsisakyti atnaujinti procesą.

24Kai prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu, procesas gali būti atnaujintas tik esant žemiau nurodytoms sąlygoms:

251) Teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą– akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ši teisės taikymo klaida turi būti esminė, t. y. tokia, kuri sprendimą daro neteisėtą, ir tokią klaidą būtina ištaisyti. Klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. prieš A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. R. N. v. Utenos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-7/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005).

262) Teismo procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras). Vertinant šią sąlygą, pažymėtina, jog bylinėjimasis negali trukti neribotą laiką. Teisingumas, trunkantis labai ilgą laiką, gali prarasti savo tikrąją prasmę, o šalių siekiai bei tikslai pasikeisti. Sudarius sąlygas pakartotinai nagrinėti užbaigtas bylas, nukentėtų šalių teisės ir teisėti interesai, susiformavę teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo pagrindu, nepagrįstai padidėtų bylinėjimosi ir valstybės kaštai. Todėl daugumos pasaulio valstybių šiuolaikiniai civilinio proceso įstatymai civilinių ginčų išsprendimui nustato teismų instancinę sistemą ir įtvirtina teismo baigiamųjų aktų neginčijamumą bei privalomumą. Kasacinis teismas yra aukščiausia teismų sistemos grandis, kuri, spręsdama atskirų asmenų ginčus, įstatymų įgaliota vienodinti teismų praktiką teisės klausimais (Teismų įstatymo 23 str. 2 d., CPK 346 str.). Siekiant tinkamai vykdyti valstybės priskirtą funkciją, proceso įstatymas kasaciniam teismui suteikia plačius įgaliojimus ir teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 str. 2 d.). Be to, Aukščiausiajame Teisme, kaip taisyklė, dirba labiausiai patyrę teisėjai. Todėl civilinio proceso įstatyme įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą byloje, kuri buvo peržiūrėta kasacine tvarka, dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, yra logiškas ir pagrįstas. Tokia pozicija vyrauja ir teismų praktikoje, kur laikomasi nuostatos, kad bylą peržiūrėjus ir apeliacine, ir kasacine tvarka, proceso atnaujinimo galimybės joje dalyvaujantys byloje asmenys CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu neturi. Tuo pačiu pastebėtina, kad minėtoje normoje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios teismams atnaujinti procesą kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje, teismų praktikoje aiškinamos plečiamai. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje V. A. v. D. V., L. M., A. A. (bylos Nr. 3K-3-44/2007) nurodė, kad nors nagrinėjama byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto paskirtį užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų paliktas galioti aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, taip pat į viešąjį interesą šioje byloje (išlaikymo priteisimo klausimas), procesas gali būti atnaujintas. Teismų praktikoje pasitaikė atvejų, kai teismai pagal Generalinio prokuroro prašymą atnaujino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu ir tuomet, kai byla buvo peržiūrėta kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus AVA v. Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologija ir kt., bylos Nr. 2-92/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus AVA v. Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-431/2007).

27Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su apelianto išdėstytu argumentu, kad proceso įstatymas dalyvaujančiam byloje asmeniui užkerta teisę į teisingumo įvykdymą, nes nesuteikia teisės atnaujinti proceso dėl apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo padarytos teisės taikymo aiškios ir esminės klaidos. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl įstatyme įtvirtinto absoliutaus draudimo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir tuo atveju, kai pats kasacinis teismas padarė akivaizdžią ir esminę materialiosios ar proceso teisės taikymo klaidą. Teisingumas turi būti įvykdytas realiai, o ne sukurta jo vykdymo iliuzija. Tuomet, jeigu kasacinis teismas civilinėje byloje iš tiesų padarė aiškią, lengvai suprantamą teisės taikymo klaidą ir ši klaida lėmė bylos baigtį, o pati byla turi viešąjį interesą, galėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte numatytą pagrindą atnaujinti procesą, o ne vien formaliu pagrindu atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokia teisėjų kolegijos nuomonė atitinka paties kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią nėra ir negali būti svarbesnio tikslo teismui už teisingumo akto, pagrįsto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamu jų teisiniu kvalifikavimu, priėmimo. Akivaizdžiai asmens subjektines teises pažeidžiančios situacijos turi būti pašalinamos. Priešingu atveju neveiktų vienas iš svarbiausių konstitucinių principų, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Tačiau, kad susidarytų tokia situacija, turi būti išskirtinės aplinkybės, kasacinio teismo klaida turi būti akivaizdi ir suprantama kiekvienam teisininkui, pati byla turi turėti neginčijamą viešąjį interesą, o asmuo turi būti silpnesne šalimi ir neturėti jokių teisinių galimybių apginti savo subjektines teises kitais įstatymuose įtvirtintais teisėtais būdais. Tuo pačiu pastebėtina, kad civilinio proceso įstatymas dalyvaujantiems byloje asmenims įtvirtina ir dar kai kurias papildomas garantijas reikalauti atnaujinti procesą dėl teisės taikymo klaidų užbaigtoje byloje net ir tuomet, jei ji buvo išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 1, 8 p.).

28Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuomet, kai prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aiškia teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), turi būti taikomos ne tik CPK nuostatos, bet ir atsižvelgiama į Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo, kurį ratifikavo Lietuvos Respublika ir kuri yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d.), ketvirtąjį straipsnį, įpareigojantį teismus, nagrinėjančius prašymus dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar ankstesniame procese nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ši tarptautiniame dokumente įtvirtinta teisės norma reiškia, kad akivaizdus neteisėtumas turi būti pašalintas iš teismo baigiamojo akto. Priešingu atveju visuomet išliktų galimai pagrįsta abejonė, kad teismai neįvykdė to teisingumo, kurį jį įpareigoja vykdyti teisės normos. Tačiau tarptautiniai dokumentai neįpareigoja valstybių nacionaliniuose įstatymuose nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad proceso atnaujinimo galimybė būtų suteikta dėl visų teismo procesinių sprendimų ir visų pakopų teismuose peržiūrėtų sprendimų (nutarčių). Kiekviena valstybė, įgyvendindama tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisių apsauga ir gynyba, turi teisę, o kartais ir pareigą įtvirtinti ribojimus ginti subjektines teises proceso atnaujinimo forma. Suteikus galimybę atnaujinti procesą kiekvienoje byloje dėl kiekvieno joje nagrinėto klausimo, kiltų grėsmė teisiniam stabilumui ir teisinių santykių apibrėžtumui.

29Nagrinėjamu atveju nėra tokios išskirtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti procesą dėl kasacinio teismo padarytų teisės taikymo aiškių klaidų, o šios bylos ratio decidendi skiriasi nuo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus AVA v. Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologija ir kt. (bylos Nr. 2-92/2007) išdėstytų aplinkybių.

30Nėra pagrindo nesutikti su kasacinio teismo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis šioje byloje sprendžiant pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priimtinumo ir pagrįstumo klausimus. Šie teismai pagrįstai nurodė, kad iš tiesų nėra pareiškėjo modeliuojamos konstitucinės problemos. Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus dėl faktinių ir teisinių ieškinio aplinkybių pareiškėjas išdėstė bylą sprendžiant pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Dar kartą pakartotinai tirti ir vertinti apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo ištirtas ir įvertintas faktines aplinkybes dėl V. G. suėmimo pagrįstumo baudžiamojoje byloje, teismų atlikto išteisinimo baudžiamojoje dalyje teisinio įvertinimo civiline tvarka, taip pat pervertinti teismų teiginių dėl paskolas gavusio teisės subjekto, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti, siekiant, jog teismai priimtų asmeniui kuo palankesnius procesinius sprendimus byloje. Tai, kad byloje atsakovas yra valstybė, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

31Tuo pačiu pažymėtina, kad teisė yra pagrįsta pagrindiniais teisės principais ir logikos dėsniais. Viena iš pagrindinių teisės taikymo taisyklių – teisiniai santykiai (taip pat ir procesiniai teisiniai santykiai) kvalifikuojami pagal teisės normas, kuriose įtvirtinta faktinė situacija atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tik tuo atveju, jeigu ginčui išspręsti pagal faktinę situaciją nėra konkrečios teisės normos, gali būti taikomos panašius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (įstatymo analogija), o jeigu nėra ir panašius santykius reglamentuojančios teisės normos, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios teisės normos (CPK 3 str. 6 d.). Kadangi CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, o šios dalies 9 punkte nustatyti specialūs ribojimai asmenims kreiptis į teismą proceso atnaujinimo forma, pagal analogiją negali būti taikomi administracinius ar baudžiamuosius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. Be to, ir užbaigtoje administracinėje bei baudžiamojoje byloje procesas gali būti atnaujintas dėl aukščiausios pakopos teismo padarytos teisės taikymo aiškios klaidos tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja šiuose įstatymuose įtvirtintos aplinkybės ir nustatoma akivaizdi, lengvai suprantama, esminė teismų padaryta teisės taikymo klaida. Antai, analogišku pagrindu baudžiamojoje byloje procesas gali būti atnaujintas tik nustačius, jog teismas pritaikė aiškiai netinkamą baudžiamąjį įstatymą, jeigu egzistuoja bent viena iš BPK 451 straipsnyje numatytų sąlygų, o administracinėje byloje - tik tuomet, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 10 p.). Taigi, proceso atnaujinimo reguliavimas baudžiamojoje ir administracinėje bylose taip pat nereiškia, jog procesas gali būti atnaujintas bet kurioje byloje pagal bet kurio dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, t.y. vien prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje padavimo fakto neužtenka, kad joje būtų atnaujintas procesas.

32Pastebėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (kasacinio teismo nutartis priimta 2008 m. liepos 8 d., išsiųsta šalims po dviejų dienų, o į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo jis kreipėsi tik 2008 m. gruodžio 10 d. (t. 5, b.l. 250, t. 6, b.l. 2). Tačiau nėra pagrindo neatnaujinti pareiškėjui praleisto termino. Prašymas kasaciniam teismui dėl proceso atnaujinimo grįstas ne tik civilinio proceso įstatymu, bet ir įstatymo bei teisės analogija. Dėl šių priežasčių jis ir paduotas tiesiogiai kasaciniam teismui per įstatyme nustatytą terminą. Tai, kad pareiškėjui atstovauja advokatas, nesudaro pagrindo netenkinti aktyviai veikusio pareiškėjo prašymo dėl septyniomis dienomis praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (kasacinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis šalims išsiųsta kitą dieną po jos priėmimo, o 2008 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą). Tačiau šis žemesnės instancijos teismo padarytas proceso teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 328 str.). Be to, šis teismas iš esmės analizavo visus pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, o ne vien dėl praleisto termino atmetė V. G. prašymą.

33Nesant apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo padarytų akivaizdžių ir esminių materialiosios ir proceso teisės normų taikymo klaidų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Todėl keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

34Kiti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas V. G. patikslintu ieškiniu prašė teismo iš atsakovo Lietuvos... 4. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus... 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 7. 2008 m. spalio 10 d. V. G. kasaciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 9. 2008 m. gruodžio 10 d. V. G. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą... 10. Pareiškėjas pažymėjo, kad bylą nagrinėję aukštesnės pakopos teismai... 11. V. G. atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl 1996 m. gegužės 13 d. jam... 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai ieškovo prašymą prašė atmesti kaip... 13. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra mano, jog... 14. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė... 15. Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Lietuvos Respublikos generalinė... 17. Policijos departamentas atsiliepime nurodo, kad civilinio proceso įstatyme... 18. Generalinė prokuratūra atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas, nesant... 19. Teisingumo ministerija atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui... 22. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 23. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos išnagrinėtos civilinės bylos... 24. Kai prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas Lietuvos Respublikos CPK... 25. 1) Teismas sprendime padarė aiškią materialinės ar proceso teisės normos... 26. 2) Teismo procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka... 27. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su apelianto išdėstytu... 28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tuomet, kai prašymas dėl proceso... 29. Nagrinėjamu atveju nėra tokios išskirtinės situacijos, kuri sudarytų... 30. Nėra pagrindo nesutikti su kasacinio teismo ir pirmosios instancijos teismo... 31. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisė yra pagrįsta pagrindiniais teisės... 32. Pastebėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 33. Nesant apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo padarytų... 34. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai nėra... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 36. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti...